Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- K. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

- K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių eurų) Eur bauda.

K. M. įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinta.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. M. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o būtent, 2017 m. gegužės 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, K. M. sutuoktinė S. M. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl remonto darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini), po ko, 2019 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, K. M. informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamai pasamdyto generalinio rangovo A. Ž. aiškiai suvokdamas, kad A. Ž. jokių paslaugų neatliks, bei nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus turi atlikti kaip A. Ž. subrangovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengus užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis panaudodamas apgaulę, t. y. A. Ž. vardu užsakė gaminių ir jų montavimo darbų už 12 000 Eur, po to, 2019 m. lapkričio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną, adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs A. Ž., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2019 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė 1 750 Eur, ant kurio pasirašė A. Ž. vardu, pavarde ir išgalvotu parašu, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. vasario 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną, adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs A. Ž., suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2020 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė 2 250 Eur, ant kurio pasirašė A. Ž. vardu, pavarde ir išgalvotu parašu, bei 2020 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė 2 000 Eur, ant kurio pasirašė A. Ž. vardu, pavarde ir išgalvotu parašu, taip save identifikuodamas kaip A. Ž. likusių pinigų - 6 000 Eur nesumokėjo, tokiu būdu panaudodamas apgaulę išvengė turtinės prievolės sumokėti likusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Eur.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

2.5. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012. 2K-303/2014).

5. Atsiliepimų byloje negauta.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais bei motyvais, o civilinio ieškovo atstovo apeliacinį skundą atmesti. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

7. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi teisėjų kolegija atnaujino įrodymų tyrimą dalyje dėl apelianto K. M. gynėjo advokato Kristupo Ašmio pateiktų dokumentų – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutarties bei 2023 m. spalio 5 d. ieškinio pareiškimo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, pridėjo prie baudžiamosios bylos medžiagos. Teisėjų kolegija sprendė, jog aukščiau išvardinti dokumentai bus vertinami priimant galutinį procesinį sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo K. M. apeliacinis skundas tenkinamas

8. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

9. Apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio pateikė civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu K. M. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ko pasėkoje, nebuvo tenkintas civilinio ieškovo pateiktas civilinis ieškinys, ir prašo K. M. pripažinti kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei iš K. M. priteisti 6 000 Eur sumą ir 5 procentus metines palūkanas nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško jo įvykdymo, o taip pat priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš K. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nuteistasis K. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu pripažinti jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir prašo priimti priešingą nei pirmosios instancijos teismo sprendimą - jį išteisinti dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinusi civilinio ieškovo atstovo bei nuteistojo apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir pripažino K. M. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo K. M. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis).

11. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Iš bylos duomenų matyti, kad K. M. buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad jis įvykdė sukčiavimą suklastojęs dokumentus, o būtent, 2017 m. gegužės 25 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, K. M. sutuoktinė S. M. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl remonto darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini), po ko, 2019 m. lapkričio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, K. M. informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tariamai pasamdyto generalinio rangovo A. Ž. aiškiai suvokdamas, kad A. Ž. jokių paslaugų neatliks, bei nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus turi atlikti kaip A. Ž. subrangovas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengus užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis panaudodamas apgaulę, t. y. A. Ž. vardu užsakė gaminių ir jų montavimo darbų už 12 000 Eur, po to, 2019 m. lapkričio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną, adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs A. Ž., suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2019 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė 1 750 Eur, ant kurio pasirašė A. Ž. vardu, pavarde ir išgalvotu parašu, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. vasario 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną, adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs A. Ž., suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2020 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė 2 250 Eur, ant kurio pasirašė A. Ž. vardu, pavarde ir išgalvotu parašu, bei 2020 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė 2 000 Eur, ant kurio pasirašė A. Ž. vardu, pavarde ir išgalvotu parašu, taip save identifikuodamas kaip A. Ž. likusių pinigų - 6 000 Eur nesumokėjo, tokiu būdu panaudodamas apgaulę išvengė turtinės prievolės sumokėti likusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Eur.

13. Skundžiamu nuosprendžiu K. M. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nors civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius apeliaciniu skundu prašo pripažinti K. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog K. M., jo sutuoktinės S. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejantys sutartiniai santykiai neperžengia civilinių santykių ribų. Tuo tarpu kilus ginčui dėl paslaugų (prekių) kokybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekdamas civilinį ieškinį prisiteisti baudžiamojoje byloje, siekia išvengti ginčo dėl paslaugų (prekių) kokybės ir apmokėjimą gauti išvengiant galimų pasekmių dėl nekokybiškų paslaugų (prekių).

14. Teismų praktikoje aiškinant, kada kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, o kada tarp asmenų susiklosto civiliniai teisiniai santykiai, pažymėta, jog, be kita ko, apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir tyčios nevykdyti prievolės turėjimas sandorio sudarymo metu gali būti baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017 ir kt.). Kita vertus, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-788/2016, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021).

15. Pritardama pirmos instancijos teismo nurodytiems motyvams dėl K. M. išteisinimo dėl sukčiavimo, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į teismų praktikoje nurodytus kriterijus, kurie leistų spręsti dėl BK 182 straipsnyje numatytos veikos požymių egzistavimo. Siekiant atriboti civilinių ir baudžiamųjų santykių ribą būtina nustatyti ar kaltininko galimai naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį. Šioje byloje nustatyta, kad rangos sutartis tarp S. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta dar 2017 m. gegužės 22 d. Pagal šią sutartį buvo atlikta dalis darbų, dėl ko nekilo pasekmių bei nėra įsiskolinimo. Įsiskolinimas liko po to, kai tarp kaltinamojo ir rangovo kilo ginčas dėl kitų atliktų darbų kokybės (durų). Sukčiavimas galėtų būti inkriminuotas, tuo atveju jei bylos duomenys patvirtintų tai, kad jau sudarydami rangos sutartį užsakovai būtų turėję tikslą neatsiskaityti, ar išvengti finansinių įsipareigojimų. Tuo tarpu ilgas sutarties vykdymo terminas, dalies darbų apmokėjimas parodo, jog sutartį pasirašę paslaugos gavėjai pasirašydami sutartį neturėjo tikslo apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą.

16. Nors viso proceso metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pabrėžtinai teigė, kad jie neturėjo susitarimo nei su K. M., nei su S. M. ir šiuo atveju neturi galimybės civilinio proceso tvarka išsiieškoti įsiskolinimo, nėra pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Kaip jau buvo nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. 2017 m. gegužės 22 d. pasirašė rangos sutartį, kurios sutarties objekto kaina numatytas 16 250 Eur (1 t., b. l. 25). Pagal šią sutartį buvo sudaryta sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33), iš kurios matyti, kad rangos sutarties šalys susitarė dėl grindų, durų montavimo. Procesiniuose dokumentuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nurodo, kad atlikus dalinius darbus, K. M. nurodė, kad jis pasamdė generalinį rangovą A. Ž. ir tolimesnius darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turės atlikti kaip A. Ž. subrangovas, tačiau dokumentų, kurie patvirtintų sutarties šalių pasikeitimą, rangovas byloje nepateikė. CK 6.650 straipsnyje nurodoma, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Šiuo atveju nurodomos aplinkybės, kad ne rangovas, bet užsakovas (sutuoktinis) susitarė su generaliniu rangovu, kas neatitinka įstatymo reikalavimų. Be to, rangovas nurodo, kad sutarties šalys buvo pakeistos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog tokie susitarimai buvo įvykdyti, o nesant tokių susitarimų, nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios rangos sutarties rangovas sudarė vėlesnius užsakymus su asmeniu, su kuriuo nėra sudaręs jokios sutarties (1 t., b. l. 132). Be to, byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir darbuotojai suprato, kad darbai yra vykdomi pagal 2017 m. gegužės 22 d. rangos sutartį sudarytą su užsakove S. M., nes darbai buvo atliekami tame pačiame objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje buvo pateikti duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. spalio 30 d. siuntė priminimus dėl neapmokėjimo už sąskaitą K. M. (3 t., b. l. 38-41). 2020 m. birželio 18 d. A. Č. siuntė informaciją apie atliktus darbus ir sąskaitas taip pat K. M., kas patvirtina, kad sutarties rangovas suprato, kokios sutarties pagrindu ir kam atlieka darbus. Tik iškilus ginčui dėl darbų kokybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė versiją, jog sutarties su K. M. ar S. M. nebuvo sudarę, savo reikalavimus nukreipė A. Ž., bei siekdami išvengti civilinių ginčų, savo reikalavimus pareiškė baudžiamajame procese. Viso proceso metu tiek S. M., tiek K. M. kategoriškai teigė, jog 6 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo dėl nekokybiškų durų. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus K. M. pateiktą mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), atidarius telefone esantį elektroninį paštą matyti, jog į 2020 m. liepos 27 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos siųstą elektroninį laišką su raginimu K. M. apmokėti įsiskolinimą, K. M. elektroniniu laišku atsakė, jog dviejų durų nepriima, prašo pagaminti kaip priklauso, o po to siuntinėti raginimus (3 t., b. l. 38-39). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 18 d. teisiamajame posėdyje K. M. gynėjas advokato padėjėjas K. P. pateikė bandymų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 72-78). Protokole nurodyta, jog bandomasis objektas – (duomenys neskelbtini), bandymo vieta – (duomenys neskelbtini). Iš protokolo apibendrinimo matyti, jog nustatyti atspalvių skirtumai, varstomosios dalies suklijavimas – kai kurių kambarių varstomųjų dalių įklijavimas į rėmus turi defektus – varstomoji durų dalis išsinėrė iš karkaso (rėmo), matomi klijų likučiai. Montavimas – yra montavimo defektų: nukrypimų nuo horizontalės, neteisingas fiksatoriaus montavimas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka K. M. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams adresuotą 2023 m. (duomenys neskelbtini) ieškinio pareiškimą, ieškovė – S. M., atsakovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš ieškinio turinio matyti, jog kreiptasi dėl tos paties priežasties – durų defekto (3 t., b. l. 172-181). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla būtent dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų paslaugų kokybės.

17. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad siekiant atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, svarbus yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo. Šioje byloje nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž. nėra sudaryta rangos sutartis, neatsižvelgiant į tai, jie darbus atliko K. M. namuose. Pagal pinigų priėmimo kvitus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė pinigus iš asmens, kuris pasirašė A. Ž. vardu, tačiau asmenybę patvirtinančio dokumento, neprašė, asmens tapatybės nepatvirtino. Tokie veiksmai neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo elgesio kriterijų.

18. Atsižvelgiant į nurodytą, kolegija konstatuoja, jog nurodytos įvykio aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad K. M. veiksmuose nenustatyta apgaulės požymių, kurią naudojant būtų siekiama rangovą priimti jam nepalankius sprendimus, perleisti turtą, ar suteikti paslaugas, o nesant apgaulės požymių, nėra pagrindo K. M. veiksmus laikyti nusikalstamais pagal BK 182 straipsnį. Kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. M. (ar jo sutuoktinę) siejantys sutartiniai santykiai neperžengia civilinių santykių ribos.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises dėl 6 000 Eur skolos civilinio proceso tvarka. Tiek S. M., tiek K. M. kontaktus įmonė turėjo, tai matyti iš to, jog ne kartą K. M. buvo siųsti raginimai dėl įsiskolinimo apmokėjimo, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas buvo atvykęs į K. M. namus dėl defektuotų durų apžiūros ir pan. K. M. nevengė savo įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats inicijavo bendravimą su įmone bei reikalavo ištaisyti durų defektus. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai K. M. išteisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

20. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamu straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021). Pažymėtina, kad tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-4-689/2019, 2K-65-697/2020).

21. BK 300 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, nustatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016). BK 300 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali teisinėje apyvartoje įtvirtinti netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą, bei sukelti neigiamus padarinius ne tik fiziniams ar juridiniams asmenims, tačiau ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212-697/2022, 2K-12-654/2023, 2K-43-594/2023).

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino K. M. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl pinigų priėmimo kvitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) suklastojimo. Nuosprendyje nurodoma, kad K. M. pasirašė A. Ž. vardu, pavarde ir išgalvotu parašu. Skundžiamame nuosprendyje K. M. kaltė grindžiama tuo, kad liudytojas A. Ž. nurodė, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone nesilankė ir pinigų nemokėjo, taip pat nurodoma, kad proceso metu atliktos specialisto išvados patvirtino, jog pinigų priėmimo kvituose yra ne A. Ž. parašai. Su tokiu įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nesutinka, nes pirmosios instancijos nurodyti įrodymai nepatvirtino aplinkybės, kad K. M. pasirašė nurodomos dokumentus. Liudytojo A. Ž. parodymai ir atliktos rašysenos specialistų išvados patvirtiną aplinkybes, jog šiuos dokumentus pasirašė ne A. Ž.. Toliau teismas nepagrįstai konstatavo, jog jei dokumentus pasirašė ne A. Ž., vadinasi darytina prielaida, kad juos pasirašė K. M., nors byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų jį atlikus jam inkriminuotus veiksmus.

23. Teisėjų kolegija, išanalizavusi proceso dalyvių – nuteistojo K. M. bei liudytojų S. M. ir A. Ž., parodymus, neturi pagrindo pripažinti, jog K. M. išties pasirašė A. Ž. vardu ant 2019 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini), ant 2020 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini) bei ant 2020 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvito (duomenys neskelbtini). Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į liudytojo A. Ž. parodymus. Liudytojas tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, jog su K. M. nėra turėjęs jokių finansinių santykių, gal ir yra siuntęs savo PVM mokėtojo kodą, tačiau tikrai ne šios bylos kontekste. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus 2023 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus K. M. pateiktą mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ matomas susirašinėjimas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (K. M. nurodė, jog tai A. Ž. numeris). Iš esančio susirašinėjimo matyti, jog iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 15 d. 14.53 val. atsiųsta SMS žinutė „A. Ž. pvm (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Taip pat matyti SMS žinutė, kuri 2017 m. rugsėjo 26 d. 11.20 val. buvo siųsta K. M. A. Ž. „Sveiki, reikia png. Ačiū“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau įvardintos aplinkybės paneigia liudytojo A. Ž. parodymus bei patvirtina nuteistojo K. M. parodymus, jog jis ir A. Ž. bendravo, turėjo bendrų interesų. Tai, kad A. Ž. šias aplinkybes neigė, parodo jo nurodomų aplinkybių nepatikimumą Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nėra pagrindo netikėti nuteistojo parodymais, vertinant 2022 m. birželio 13 d. kratos protokolą, kuriame užfiksuota, jog iš K. M. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai, o būtent: 2019 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 67-69). Minėtuose pinigų priėmimo kvituose pozicija „Sumokėjau“ yra tuščia, t. y. joje nėra parašyto nei vardo, nei pavardės, nei parašo. Pinigų priėmimo kvituose užpildytos visos kitose pozicijos, tačiau pozicija „Sumokėjau“ yra tuščia. Vertinant išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo K. M. nurodytam, jog jis nepasirašinėjo ant minėtų trijų pinigų priėmimo kvitų. Vertinant tuos pačius tris pinigų priėmimo kvitus, kuriuose pozicijoje „Sumokėjau“ yra „A. Ž.“ ir parašas, 2021 m. balandžio 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog jie pateikti M. T., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pardavimų vadybininku (1 t., b. l. 126, 128, 130). Tačiau liudytojas M. T. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad šiuos dokumentus pasirašė K. M., nes jis nurodė, kad asmens, kuris mokėjo pinigus, asmens dokumento netikrino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojui pateikus atpažinti K. M. pagal nuotraukas, šis nurodė, kad pamatęs nuotraukas suvokė, kad nebeatsimena to asmens. Jų kontaktas buvo trumpas, galvojo, kad jį įsidėmėjo, tačiau suvokė, kad jo nepamena ir atpažinti negalėtų (1 t., b. l. 93-95). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra byloje įrodymų, kad nurodytus pinigų priėmimo kvitus pasirašė K. M., nes nebuvo nustatyta atvykusio asmens tapatybė, bei M. T., kuris priėmė pinigus, asmens neįsidėmėjo.

24. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, o skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje konstatuota, kad K. M. pasirašė A. Ž. vardu ant trijų pinigų priėmimo kvitų, daugiausia grindžiama būtent tokiomis išvadomis.

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog remiantis surinktų, pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų, o taip papildomai išanalizuotų apeliacinės instancijos teisme, įrodymų visumos analize, darytina išvada, jog baudžiamosios bylos duomenys neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, kad K. M. pasirašė A. Ž. vardu 2019 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 28 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 3 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, jog šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo K. M. pozicija, kuri nesikeitė viso proceso metu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jog jis nepasirašė nurodytų dokumentų. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos net trys specialistų išvados dėl pinigų priėmimo kvitų pasirašymo, kuriose nurodyta, jog ant pinigų priėmimo kvitų pasirašyta ne paties A. Ž., šios specialistų išvados paneigė A. Ž. pasirašymo faktą, tačiau nepatvirtino K. M. kaltės.

26. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad K. M. išteisinus dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nagrinėjamos bylos kontekste aktuali teismų praktika, kuri aiškina, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-66/2022 ir kt.).

Dėl civilinio ieškinio

27. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius prašė pilnai tenkinti civilinį ieškinį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš K. M. priteisti 6 000 Eur sumą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško jo įvykdymo.

28. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, išaiškinant civiliniam ieškovui galimybę ginti savo teises civilinio proceso tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, K. M. išteisintas pagal jam pareikštus kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtu, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl civilinio ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų

30. Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius prašė priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš K. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Pirmosios instancijos teismas K. M. išteisinęs pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, iš jo nepriteisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

32. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ankščiau išdėstytu, konstatuoja, jog K. M. išteisinus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, civilinio ieškovo patirtos proceso išlaidos iš jo nepriteistinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

33. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi K. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Jurgita Jablonskienė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant K. M. yra 187,50 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

34. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

35. Pažymėtina, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. teismo posėdis buvo atidėtas, advokatė Jurgita Jablonskienė protokoline nutartimi atleista nuo tolimesnio dalyvavimo procese, kadangi K. M. sudarė susitarimą su gynėju advokatu Kristupu Ašmiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. M. nepriteistinos.

Dėl K. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų

36. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje dalyvavęs K. M. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys pateikė prašymą dėl teisinių išlaidų priteisimo. Byloje pateikta 2024 m. kovo 26 d. sąskaita-faktūra už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog už gynybą Kauno apygardos teisme bendra suma sudaro 500 Eur (3 t., b. l. 169). Taip pat pridėtas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas 2024 m. kovo 25 d. – 2024 m. balandžio 1 d. laikotarpiu, iš kurio matyti, jog K. M. minėtu laikotarpiu advokatui Kristupui Ašmiui pervedė 500 Eur.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Įstatymų leidėjas BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų nustatant būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydį, nustatymą paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-976/2023, 2K-128-648/2023).

39. Spręsdama dėl priteistino išlaidų atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad prašoma atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai tik apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, jog advokato prašomas 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlygintos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Gintaro Dabkevičiaus apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo K. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl K. M. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį:

K. M. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Iš valstybės lėšų K. M. priteisti 500 Eur (penkis šimtus Eur) išlaidoms, patirtoms advokato paslaugoms nagrinėjant bylą apeliacine tvarka apmokėti, atlyginti.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.