- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- AN2-98-932/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01985-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria A. M. skundas netenkintas ir VĮ „Registrų centro“ (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. PRE-210 paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos 2024 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. RC-ANR-N-1569-2024 A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 615 Eur dydžio bauda. Institucijos nutarime konstatuota, kad A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
2. Dėl Institucijos 2024 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. RC-ANR-N-1569-2024 buvo pateiktas A. M. skundas, kuris Institucijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. PRE-210 patenkintas iš dalies: Institucijos 2024 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. RC-ANR-N-1569-2024 panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo A. M. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 600 Eur dydžio nuobauda.
3. Dėl nurodyto Institucijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimo A. M. teikė skundą teismui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi jo skundas netenkintas ir skundžiamas Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį ir pakeisti Institucijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. PRE-210, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti jam baudos arba paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta sankcijoje (įspėjimą).
4.1. Apeliaciniame skunde A. M. sutinka su administraciniu nusižengimu, nuoširdžiai gailisi jį padaręs, tačiau mano, kad paskirta administracinė nuobauda yra akivaizdžiai per didelė, prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Be kita ko, pažymėta, kad Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu siūlytas sumokėti pusės minimalios baudos dydis (300 Eur), atsižvelgus į jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį (Bendrovės veikla sustabdyta), taip pat buvo neproporcingai didelis. Apelianto teigimu, vien tik administracinio nusižengimo bylos iškėlimas yra pakankama nuobauda, kad ateityje nepasikartotų tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai ir būtų užtikrintas visuomenės interesas. Mano, kad administracinė nuobauda – įspėjimas – leistų pasiekti administracinės nuobaudos tikslus ir būtų proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.
4.2. Apeliantas pažymi, kad Bendrovė veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) metų, toks administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą, yra labiau atsitiktinis nei sisteminis. A. M. bendradarbiavo su Institucijos specialistais, pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė nusižengęs ne tyčia, o dėl 2023 m. nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių (nutrūko ilgametės nuomos sutartys, padidėjo elektros kaina, prasidėjo karas Ukrainoje, dėl Covid-19 pandemijos pasikeitė vartotojų įpročiai, įvestas kilpinis eismas (duomenys neskelbtini), diskusijos dėl PVM lengvatos panaikinimo (duomenys neskelbtini) ir kt.). Atleidus visus darbuotojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta, per mėnesį apeliantas dirba tik 1 valandą, gauna 5,65 Eur darbo užmokestį. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko pasamdyta buhalterinė įmonė, tačiau dėl įvairių priežasčių užtruko buhalterinių duomenų suderinimas, todėl nebuvo galima parengti galutinę finansinę atskaitomybę ir jos patvirtinimui sušaukti akcininkų susirinkimą. Be to, nustatyta viena A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota. Apelianto vertinimu, padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis, nesukėlę jokių neigiamų pasekmių, žalos ar grėsmės tretiesiems asmenims. Nors tokios aplinkybės neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, tačiau turėjo būti vertinamos ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos įgaliotoji atstovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Atsiliepime aprašytos faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir Institucijos priimtų nutarimų bei skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties esmė. Cituojamos CK 2.66 straipsnio 4 dalies, 2.67 straipsnio, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 1, 2 ir 12 punktų nuostatos. Pažymima, kad A. M. nuo 2015 m. sausio 9 d. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, pagal esantį teisinį reguliavimą ir cituojamą teismų praktiką būtent jis (vadovas) rūpinasi, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, be kita ko, vadovas turi pareigą užtikrinti savalaikį Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio iki šiol nepateikė Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui.
5.2. Institucija nesutinka, kad apelianto išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti baudos arba skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali arba skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – įspėjimą. Čia nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja pasekmių, minėtas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl neatsargumo, todėl ta aplinkybė, kad nusižengta ne tyčia, nėra išskirtinė, lemianti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Pažymima, kad ūkio subjektai privalo atlikti įstatymuose nurodytus veiksmus, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Juridinių asmenų registro duomenys, jame kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša (CK 2.71 straipsnio 1 dalis), kiekvienas asmuo turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, jame saugomų dokumentų ar informacijos kopijas (CK 2.72 straipsnio 3 dalis). Metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais, dėl ko Institucijos atstovė nesutinka, kad A. M. padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis.
5.3. Atsiliepime nurodoma, kad A. M. nepagrindė įrodymais ir nedetalizavo priežasčių, dėl kurių Bendrovės 2023 m. metinių finansinių atskaitų rinkinys nebuvo pateiktas laiku. Skunde dėstomos priežastys negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis pateikti Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Apelianto nurodyti įvykiai (pakitusi geopolitinė situacija, kelių eismo sistema (duomenys neskelbtini)) nėra individualaus pobūdžio, kai kurie įvykiai laiko prasme yra pernelyg nutolę ir galėję turėti įtakos Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimui bei pateikimui. Atstovei neaišku, kaip tas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarko samdoma buhalterinė įmonė, yra susijęs su administracinio nusižengimo padarymu. Toliau atsiliepime cituojami aktualūs išaiškinimai, pateikti analogiško pobūdžio bylose. Antai, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-651/2019 konstatuota, kad nepaisant to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarko jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas, savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-744/2024 nurodyta, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsiliepime taip pat pažymima, jog nei vadovo darbo laikas, nei jo gaunamas darbo užmokestis neatleidžia vadovo nuo prisiimtų pareigų vykdymo. Bendrovės vadovas negali pateisinti savo pareigų, susijusių su viešuoju interesu, nevykdymo savo paties sudarytos darbo sutarties sąlygomis.
5.4. Paskutinėje atsiliepimo dalyje cituojamos ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalys, taip pat teismų praktika, susijusi su ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu. Institucijos teigimu, parenkant A. M. skirtinos baudos dydį buvo tinkamai įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Taip pat buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad Bendrovės ankstesnių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti pavėluotai, kas rodo apelianto atsainų požiūrį į šios pareigos vykdymą. Įvertinus visas aplinkybes, A. M. paskirtas ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis negali būti laikomas per griežtu, išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti paskirtą administracinę nuobaudą, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju A. M. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, nesutinka tik su jam paskirta administracine nuobauda, prašydamas ją sušvelninti, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti jam baudos arba paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta sankcijoje – įspėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos ar ją keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
7. Šioje byloje A. M. pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatyme įtvirtinta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 Eur iki 1 450 Eur. Nagrinėjamu atveju A. M. paskirta minimali administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
9. Apeliaciniame skunde A. M. savo poziciją dėl, jo įsitikinimu, per griežtos administracinės nuobaudos paskyrimo pirmiausia grindžia tuo, kad administracinį nusižengimą jis padarė ne tyčia, tuo pabrėždamas mažesnį nusižengimo pavojingumą. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-56-495/2020, Nr. 2AT-26-495/2020). Apeliantas teisingai nurodo, kad jis nusižengė veikdamas neatsargia forma, tas konstatuota ir skundžiamoje nutartyje. Sutiktina, kad neatsargus nusižengimas yra mažiau pavojingas nei tyčinis, tačiau tai nereiškia, kad nusižengimas yra mažareikšmis ir savaime nelemia švelnesnės, nei įstatyme numatytos, administracinės nuobaudos taikymo.
10. Kitos apelianto dėstomos aplinkybės, kad administracinį nusižengimą lėmė nutrūkusios ilgametės nuomos sutartys, padidėjusi elektros kaina, karas Ukrainoje, dėl Covid-19 pandemijos pasikeitę vartotojų įpročiai, kilpinio eismo įvedimas (duomenys neskelbtini), diskusijos dėl PVM lengvatos panaikinimo (duomenys neskelbtini), negali būti vertinamos priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su juridinio asmens vadovo neveikimu ir savo pareigų neatlikimu. Visos šios aplinkybės, išskyrus nutrūkusias ilgametes nuomos sutartis, yra pernelyg abstrakčios ir bendro pobūdžio, jos turėjo įtakos apskritai visų tiek (duomenys neskelbtini) mieste, tiek iš esmės visoje šalyje veikusių įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų veiklai. Vien tik tokių aplinkybių išvardijimas, nepateikiant argumentų, kokiu būdu ir apimtimi kiekviena iš jų paveikė Bendrovės veiklą ir, pabrėžtina, sukliudė vadovui pateikti metinių ataskaitų rinkinį, neturi didesnės reikšmės individualizuojant skirtiną bausmę. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Kartu apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Institucijos atsiliepime išdėstytai pozicijai, atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Taigi net ir tas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra sustabdyta, neatleidžia vadovo nuo jo pareigos teikti metines finansines ataskaitas ir nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jo administracinę atsakomybę. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad nesvarbu, ar Bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, vadovas privalo užtikrinti įstatymuose įtvirtintų pareigų atlikimą ir savo darbą organizuoti taip, kad visos jo pareigos būtų įvykdytos laiku ir tinkamai, vadinasi, ir šiuo atveju apeliantas turėjo įsitikinti, ar įmonės buhalteris ar buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė parengė reikiamus finansinių ataskaitų rinkinius ir jo pareiga tokius dokumentus pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bus įvykdyta laiku ir tinkamai. Tolesnės skunde nurodomos priežastys dėl A. M. darbo laiko ir gaunamo užmokesčio nėra jo neveikimą pateisinančios ir atsakomybę švelninančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jau pasisakė dėl šių apelianto teiginių ir pagrįstai nurodė, kad A. M. darbo laikas Bendrovėje priklauso nuo jo paties. Pastarasis, nustatydamas tokias savo darbo valandas, prisiėmė riziką ir atsakomybę už savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigų įvykdymą ir sklandų įmonės valdymą. Taigi ir šios aplinkybės nelemia A. M. administracinės atsakomybės švelninimo, o, veikiau priešingai, jos parodo asmens abejingumą savo neveikimo pasekmėms ir negebėjimą planuoti bei organizuoti savo laiką taip, kad nenukentėtų vadovaujamos įmonės interesai, juo labiau, kad iki pat skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme finansinių atskaitų rinkiniai vis dar nebuvo pateikti tokių duomenų registro tvarkytojui.
11. Prašymas sušvelninti administracinę nuobaudą motyvuojamas ir tuo, kad apeliantas tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jis nėra pakartotinis, piktybinis ar sistemingas, todėl laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Pabrėžtina, kad nors A. M. praeityje nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad dar iki nagrinėjamo nusižengimo apeliantas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo baustas už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą, finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, taip pat ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 30–39). Be to, ankstesnių metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti pavėluotai (b. l. 16). Nors šie nusižengimai ir nepasižymi išskirtinai dideliu šiurkštumu, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau tokie duomenys vis tik parodo, kad A. M. yra linkęs pažeisti įstatymus ir visuomenėje nustatytas elgesio normas. Šios aplinkybės taip pat parodo jo, kaip juridinio asmens vadovo, atsainų požiūrį į užimamas pareigas ir iš to kylančias pareigas.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Institucija, priimdama 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimą išnagrinėjus skundą, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Be anksčiau aptartų aplinkybių buvo atsižvelgta į tai, kad A. M. bendradarbiavo su Institucijos specialistais, teikė paaiškinimus, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas leido konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tokių duomenų visumoje A. M. buvo paskirta ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda, jos švelninimui nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių ANK 34 straipsnio i 6 dalies nuostatų taikymo galimybę. Dėl apeliaciniame skunde išreikšto prašymo atsižvelgti į A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, pažymėtina, kad susipažinus su teismui prieinamais Sodros duomenis, matyti, kad apeliantas dirba keliose darbovietėse, todėl nėra pagrindo spręsti, kad paskirtos baudos dydis jam būtų nepakeliama našta, juo labiau, pastarasis nenurodė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sudėtingą finansinę padėtį ar turimus ženklius finansinius įsipareigojimus. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nors ir sustabdžiusi savo veiklą, tačiau nelikviduota. Tad nagrinėjamu atveju administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirta minimali administracinė nuobauda yra tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti A. M. teises.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.