- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-706-854/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18318-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tigesta“
- Advokatai
- Vytautas Geležinis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tigesta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Timber construktion group“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Dignalita“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tigesta“ trečiojo asmens BUAB „Timber construction group“ naudai 16 409,20 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme 2023 m. sausio 23 d. gautas ieškovės BUAB „Dignalita“ atstovo advokato Vytauto Geležinio prašymas pakeisti ieškovę BUAB „Dignalita“ jos teisių perėmėja UAB „Rekovera“. Nurodė, kad BUAB „Dignalita“ ir UAB „Rekovera“ 2023 m. sausio 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria BUAB „Dignalita“ perleido UAB „Rekovera“, o UAB „Rekovera“ perėmė iš BUAB „Dignalita“ visas BUAB „Dignalita“ teises, kylančias ir (ar) su jomis susijusias reikalavimo teises į ieškovės teises civilinėje byloje pagal UAB „Dignalita“ pareikštą ieškinį buvusiai BUAB „Timber construction group“ nemokumo administratorei UAB „Tigesta“ dėl žalos atlyginimo.
3. Teisme 2023 m. sausio 23 d. taip pat gautas UAB „Rekovera“ prašymas, kuriame prašoma pakeisti byloje pradinę kreditorę (ieškovę) „BUAB „Dignalita“ naująja kreditore (ieškove) UAB „Rekovera“ bei atidėti teismo posėdį. Nurodė, kad BUAB „Dignalita“ ir UAB „Rekovera“ 2023 m. sausio 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria BUAB „Dignalita“ perleido UAB „Rekovera“, o UAB „Rekovera“ perėmė iš BUAB „Dignalita“ visas BUAB „Dignalita“ teises, kylančias ir (ar) su jomis susijusias reikalavimo teises į ieškovės teises civilinėje byloje pagal UAB „Dignalita“ pareikštą ieškinį buvusiai BUAB „Timber construction group“ nemokumo administratoreiUAB „Tigesta“ dėl žalos atlyginimo.
4. Į 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdį neatvyko ieškovė BUAB „Dignalita“, atsakovė UAB „Tigesta“, trečiasis asmuo BUAB „Timber construktion group“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Admivista“, ir trečiasis asmuo UADB „Colemont draudimo brokeris“. Šalims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku teismo šaukimais (išsiųsti 2022 m. gruodžio 8 d. per Epp).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė ieškovės BUAB „Dignalita“ ir UAB „Rekovera“ prašymus dėl ieškovės pakeitimo civilinėje byloje; ieškovės BUAB „Dignalita“ ieškinį atsakovei UAB „Tigesta“ dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „Timber construktion group“ iškelta bankroto byla. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2019 m. spalio 17 d. bankrutuojančio juridinio asmens interesus atstovavo teismo paskirta nemokumo administratorė UAB „Tigesta“. Ieškovė UAB „Dignalita“ yra kreditorė bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atstatydino UAB „Tigesta“ iš UAB „Timber construktion group“ nemokumo administratorės pareigų, konstatuodamas, kad vėliausiai nuo 2018 m. liepos 13 d. vilkinant su taikos sutarties sudarymu susijusias procedūras, nemokumo administratorė pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tokiais savo veiksmais atsakovė padarė BUAB „Timber construction group“ 16 409,20 Eur dydžio žalą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad ieškovė, kaip BUAB „Timber construction group“ kreditorė, reiškia netiesioginį ieškinį už BUAB „Timber construction group“ bei bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis). Kreditorė, pareikšdama netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, siekia apginti ne tik savo, bet visų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad kreditorė BUAB „Dignalita“ yra išbraukta iš BUAB „Timber construction group“ kreditorių sąrašo Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje UAB „Timber construction group“ bankroto byloje.
8. Iš teismui pateiktos 2023 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp BUAB „Dignalita“ ir UAB „Rekovera“ teismas nustatė, kad pagal sutarties 1.1 punktą pradinė kreditorė (BUAB „Dignalita“) neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia naujajai kreditorei (UAB „Rekovera“), o naujoji kreditorė perima iš pradinės kreditorės visas jos teises reikalauti iš atsakovės (UAB „Tigesta“) atlyginti neteisėtais veiksmais, nurodytais ieškinyje, padarytą žalą. Šių reikalavimo teisių egzistavimą pradinė kreditorė yra išreiškusi pateiktu patikslintu ieškiniu.
9. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio reikalavimą, pagal kurį ieškovė BUAB „Dignalita“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Tigesta“ trečiojo asmens BUAB „Timber construction group“ naudai 16 409,20 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad jokios piniginės lėšos pagal pateiktą patikslintą netiesioginį ieškinį iš atsakovės UAB „Tigesta“ ieškovei BUAB „Dignalita“ negali būti priteistos, nes netiesioginis ieškinys pareikštas už BUAB „Timber construction group“ bei bankrutuojančios įmonės vardu (CK 6.68 straipsnis).
10. Teismas darė išvadą, kad UAB „Rekovera“, nors ir sudarė su BUAB „Dignalita“ reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau negali turėti šioje civilinėje byloje jokio materialinio suinteresuotumo, nes jos naudai iš atsakovės UAB „Tigesta“ taip pat negali būti priteistos kokios nors piniginės lėšos.
11. Teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi BUAB „Dignalita“ perleido UAB „Rekovera“ tik teises reikalauti iš atsakovės (UAB „Tigesta“) atlyginti neteisėtais veiksmais, nurodytais ieškinyje, padarytą žalą, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad BUAB „Dignalita“ perleido UAB „Rekovera“ kokius nors kreditorinius reikalavimus Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje UAB „Timber construction group“ bankroto byloje. Teismas taip pat darė išvadą, kad reikalavimo perleidimo sutartis nesuteikia teisės UAB „Rekovera“ būti BUAB „Dignalita“ atstove procesine prasme šioje civilinėje byloje.
12. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti BUAB „Dignalita“ ir UAB „Rekovera“ prašymus ir įteisinti procesinį teisių perėmimą šioje civilinėje byloje.
13. Teismas nurodė, kad įvertinus tai, jog atsisakyta įteisinti procesinį teisių perėmimą civilinėje byloje, negali būti patenkintas UAB „Rekovera“ prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
14. Teismas pažymėjo, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2020 m. birželio 25 d. Iš dalies bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nes bylos nagrinėjimas buvo du kartus sustabdytas, posėdžiai buvo atidėti dėl šalyje paskelbto karantino. Tačiau, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, teismas darė išvadą, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio (patikslintų ieškinių teikimo, prašymų dėl bylos atidėjimo teikimo, prašymų dėl naujų dalyvaujančių byloje asmenų įtraukimo, ieškovės patkeitimo, sudarant perleidimo sutartis proceso metu).
15. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės BUAB „Dignalita“ atstovo ir UAB „Rekovera“ prašymai dėl ieškovės pakeitimo gauti teisme 2023 m. sausio 23 d., t. y. paskirto teismo posėdžio išvakarėse. Iki teismo posėdžio pradžios prašymai nebuvo teismo išspręsti, todėl ieškovės ir atsakovės atstovai turėjo dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Kadangi UAB „Rekovera“ nėra dalyvaujantis byloje asmuo, šios bendrovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negali turėti įtakos vykstančiam teismo posėdžiui.
16. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovės BUAB „Dignalita“ ir atsakovės UAB „Tigesta“ atstovai į teismą neatvyko be svarbių priežasčių. Nei ieškovės, nei atsakovės atstovai neprašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
17. Kadangi ieškovės ir atsakovės atstovai neatvyko į teismą be svarbių priežasčių, teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė BUAB „Dignalita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti ieškovę BUAB „Dignalita“ jos teisių perėmėja UAB „Rekovera“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Tiek ieškovė BUAB „Dignalita“, tiek UAB „Rekovera“ yra trečiojo asmens BUAB „Timber construction group“ kreditorės, todėl abi turi teisę pareikšti ieškinį už bendrovę, tiek ir jos vardu vesti šią civilinę bylą, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Rekovera“ perėmė visas procesines teises šioje byloje iš BUAB „Dignalita“.
18.2. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo jokių kliūčių pakeisti procesinę šalį šioje byloje, kadangi reikalavimo perleidimo sutartis aiškiai numatė, kokias teises įgyja UAB „Rekovera“, kur jos yra realizuotos ir už ką yra įgyvendinamos, o, be to, ir pati UAB „Rekovera“ yra BUAB „Timber construction group“ kreditorė, todėl jokios papildomos specifinės teisės jai neturėjo būti perleistos.
18.3. Priešingai nei nurodė teismas, BUAB „Dignalita“ nereikėjo perleisti savo finansinio reikalavimo į BUAB „Timber construction group“, kad UAB „Rekovera“ ieškovės teisėmis galėtų dalyvauti šioje civilinėje byloje, nes UAB „Rekovera“ jau yra BUAB „Timber construction group“ kreditorė, o, be to, BUAB „Dignalita“ pardavė UAB „Rekovera“ ne kokią nors reikalavimo teisę į pagal ieškinį gautinas sumas, o aiškiai nurodė, kad yra perleidžiamos procesinės teisės.
18.4. Pagal CPK 48 straipsnių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, BUAB „Dignalita“ ir UAB „Rekovera“ reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta ar ginčijama, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netenkinti prašymo dėl ieškovės pakeitimo šioje civilinėje byloje.
18.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. BUAB „Dignalita“ iki teismo posėdžio dienos pateikė teismui prašymą pakeisti šalį jos teisių perėmėja UAB „Rekovera“, o pastaroji pateikė prašymą dėl šalies pakeitimo ir teismo posėdžio atidėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
18.6. Ginčo dėl to, kad į teismo posėdį šalys neatvyko nėra, tačiau šalys buvo pateikusios prašymus, kurie iki teismo posėdžio nebuvo išspręsti ir kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė, todėl, esant tokiems prašymams, ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtas.
18.7. Nors ir formaliai būtų pagrindas pripažinti, kad buvo visos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtą, tačiau įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismų praktiką, procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad buvo tikimasi, jog bus pakeista šalis ir kad UAB „Rekovera“ toliau dalyvaus šioje byloje, todėl neigiamų proicesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl šalių neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos.
Atsiliepimas
19. Atsakovė UAB „Tigesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl šalies pakeitimo ir ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo
23. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą BUAB „Timber construction group“ bankroto byloje, kuria buvo patvirtintas UAB „Rekovera“ 219,86 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
24. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikta Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis ne tik galėjo būti pateikta dar pirmosios instancijos teismui, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus atskirojo skundo dalyką, ji neturi ir teisinės reikšmės atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismas, esant būtinybei, turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktą Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Dėl pagrindo pakeisti šalį (ne)buvimo
27. Ieškovė BUAB „Dignalita“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė byloje pakeisti ieškovę jos teisių perėmėja UAB „Rekovera“ remiantis jų sudaryta 2023 m. sausio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri nėra nuginčyta ir yra galiojanti. Pasak ieškovės, jai reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Rekovera“ nereikėjo perleisti savo turimo finansinio reikalavimo į BUAB „Timber construction group“, kadangi sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad UAB „Rekovera“ perleidžiamos procesinės teisės, o, be to, UAB „Rekovera“ taip pat yra BUAB „Timber construction group“ kreditorė, todėl turi tiek teisę pareikšti ieškinį už bendrovę, tiek ir jos vardu vesti šią civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
28. Remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis).
29. Kasacinio teismo konstatuota, kad pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018, 13 punktas).
30. Taigi procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
31. CPK 48 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta taisyklė, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, būtina teismui pateikti įrodymus, jog asmuo yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės BUAB „Dignalita“ ir UAB „Rekovera“ 2023 m. sausio 23 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios 1.1 punktu sutarties šalys susitarė, jog BUAB „Dignalita“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleidžia UAB „Rekovera“, o UAB „Rekovera“ perima iš BUAB „Dignalita“ visas šios teises reikalauti iš atsakovės (UAB „Tigesta“) atlyginti neteisėtais veiksmais, nurodytais ieškovės ieškinyje, padarytą žalą. Šių reikalavimo teisių egzistavimą BUAB „Dignalita“ yra išreiškusi pateiktu patikslintu ieškiniu. Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė ir pareiškė, kad joms yra suprantama, kad šia sutartimi BUAB „Dignalita“ perleidžia UAB „Rekovera“ ir visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas ieškovo teises ir pareigas, į kurias turi teisę UAB „Rekovera“, <...>.
33. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tarp ieškovės BUAB „Dignalita“ ir UAB „Rekovera“ 2023 m. sausio 23 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties turinį, sprendžia, kad ieškovė BUAB „Dignalita“ šia sutartimi UAB „Rekovera“ neperleido jokių materialiųjų subjektinių teisių, dėl ko būtų pagrindas spręsti dėl procesinių teisių perėjimo UAB „Rekovera“, taigi ir pagrindo šaliai (ieškovei) šioje civilinėje byloje, remiantis CPK 48 straipsniu, pakeisti buvimo.
34. Tiek 2023 m. sausio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos, jos dalykas, tiek pati ieškovė atskirajame skunde patvirtina, kad minėta reikalavimo perleidimo sutartimi buvo siekiama perleisti išimtinai tik procesines teises, t. y. iš esmės teisę UAB „Rekovera“ civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Tigesta“ tapti ieškove vietoje BUAB „Dignalita“. Visgi, remiantis jau anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiųjų civilinių subjektinių teisių perėjimas (materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė BUAB „Dignalita“ 2023 m. sausio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ar kitu sandoriu būtų perleidusi ir materialiųjį teisinį reikalavimą UAB „Rekovera“, vien tik procesinių teisių, kurios neatsiejamai turi būti susijusios su materialiųjų teisių perleidimu, perėmimas, nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių teisių perėjimas pats savaime negali būti reikalavimo perleidimo sutarties objektas, kadangi teisė veikti teisminiame procese atitinkamoje procesinėje padėtyje yra nulemta materialiojo teisinio santykio buvimo.
35. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad UAB „Rekovera“ taipogi yra BUAB „Timber construction group“ kreditorė, todėl turi galimybę pareikšti ieškinį už bendrovę (netiesioginį ieškinį), nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Rekovera“, neįvykus teisių perėjimui materialiajame teisiniame santykyje, turi teisę veikti ieškovės procesinėje padėtyje būtent šioje civilinėje byloje, kuri pradėta pagal kitos BUAB „Timber construction group“ kreditorės – BUAB „Dignalita“, ieškinį (vėliau – patikslintą ieškinį) ir kuri yra ieškovė byloje.
36. Be to, šioje byloje pareikšto netiesioginio ieškinio tenkinimo atveju, žalos atlyginimas būtų priteistas ne ieškovei BUAB „Dignalita“ (kreditorei), tačiau bankrutuojančiai įmonei –BUAB „Timber construction group“, kurios vardu ir naudai ieškinys ir buvo pareikštas (CK 6.68 straipsnis). Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK. 6.68 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Rekovera“, nors ir sudarė su BUAB „Dignalita“ reikalavimo perleidimo sutartį, šioje civilinėje byloje negali turėti jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, nes jos naudai iš atsakovės UAB „Tigesta“ taip pat negalėtų būti priteistos ir jokios piniginės lėšos.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie įvykusį teisių perėmimą ir pakeisti šalį (ieškovę) CPK 48 straipsnio pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu).
38. Kadangi pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo pakeisti ieškovę ir atsižvelgęs į tai, kad į teismo posėdį ieškovė, kuriai apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, neatvyko be svarbių priežasčių, skundžiama nutartimi ieškovės BUAB „Dignalita“ ieškinį paliko nenagrinėtą, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovei neatvykus į teismo posėdį
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija to, kad apie 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdį, į kurį ji neatvyko, buvo informuota tinkamai, tačiau teigia, kad nedalyvavimas teismo posėdyje buvo nulemtas to, kad ji dieną iki teismo posėdžio (2023 m. sausio 23 d.) pateikė teismui prašymą pakeisti šalį (UAB „Rekovera“ 2023 m. sausio 23 d. taip pat pateikė prašymą pakeisti šalį ir atidėti bylos nagrinėjimą), todėl tikėjosi, kad ieškovė bus pakeista jos teisių perėmėja UAB „Rekovera“ ir dėl to ieškovės dalyvavimas paskirtame teismo posėdyje nebus būtinas.
40. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 20 punktas).
41. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
42. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.
43. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/201; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir / ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
44. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai; 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad ieškovės tikėjimasis, kad jos prašymas pakeisti proceso šalį teismo bus patenkintas ir jos dalyvavimas teismo posėdyje nebus būtinas, gali būti laikomas svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi, juolab įvertinus tai, kad prašymą dėl šalies pakeitimo ieškovė (kaip ir UAB „Rekovera“) pateikė tik dieną prieš iš anksto suplanuotą teismo posėdį. Pažymėtina tai, kad ši civilinė byla vedama elektronine forma, ieškovė ir jos atstovas yra Epp vartotojai, todėl turėjo galimybę sekti prašymo dėl šalies pakeitimo nagrinėjimo eigą ir atitinkamai į tai reaguoti. Tokiu būdu, iki paskirto teismo posėdžio nesant duomenų apie tai, kad prašymas teismo buvo išnagrinėtas ir būtų aiškus jo rezultatas, ieškovė, būdama proceso šalimi, neturėjo jokio pagrindo nedalyvauti paskirtame teismo posėdyje.
46. Paminėtina, kad įstatymas nenumato termino, per kurį teismas turi išspręsti prašymą dėl procesinių teisių perėmimo, todėl ieškovei tokį prašymą pateikus tik dieną prieš teismo posėdį ir jam iki teismo posėdžio dar nesant išspręstam (patenkintam), ieškovei nebuvo jokio objektyvaus pagrindo spręsti (tikėtis), kad jos dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas ir ji, nevykdydama jai įstatymo numatytos procesinės pareigos šaukiamai atvykti į teismą, turi teisę savo pasirinkimu jame nedalyvauti. Pažymėtina tai, kad ieškovė teismui iki paskirto teismo posėdžio pateikė tik prašymą pakeisti šalį, tačiau nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, tuo atveju, jeigu teismas visgi prašymo dėl šalies pakeitimo nuspręstų netenkinti.
47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės nedalyvavimas teismo posėdyje buvo nulemtas svarbių priežasčių. Visgi, kaip jau minėta, vien tai, kad ieškovė neatvyko į byloje paskirtą teismo posėdį be svarbių priežasčių, ne visais atvejais savaime sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą.
48. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų pasekmių taikymo visais atvejais turi įvertinti konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes.
49. Nustatyta, kad ieškovė, gindama bankrutuojančios įmonės, kurios kreditore ji taip pat yra, interesus, į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo atsakovei (buvusiai bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorei) kreipėsi dar 2020 m. birželio 25 d. Byloje pateiktas ieškinys, du patikslinti ieškiniai, atsiliepimai į juos, šalys reiškė prašymus dėl civilinės bylos sustabdymo (byla buvo sustabdyta du kartus), kitus prašymus, ne kartą į bylą teikė papildomus įrodymus, taip pat naudojosi advokatų teisine pagalba, patyrė dėl to bylinėjimosi išlaidas.
50. Pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan.
51. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, bylos procesinę eigą, šalių jau atliktus procesinius veiksmus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu ir prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo principą.
52. CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, siekė vilkinti procesą ar nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kurį pati inicijavo. Tą iš esmės patvirtina ir ieškovės veiksmai, teikiant atskirąjį skundą, kuriuo ji prašo teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės.
53. Tai, kad ieškovė byloje teikė patikslintus ieškinius, prašymus atidėti teismo posėdžius, įtraukti naujus dalyvaujančius byloje asmenis, pakeisti ieškovę, t. y. naudojosi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo vertinti, kad ji šioms teisėmis naudojosi turėdama tikslų, nukreiptų prieš greitą ir sąžiningą procesą, o ne siekdama įrodyti ieškinio dalyką bei pagrindą sudarančias aplinkybes ir taip pasiekti jai byloje palankų teisinį rezultatą – ieškinio tenkinimą, juolab, įvertinus ir tai, kad ji ir yra ta šalis, kuri inicijavo šią civilinę bylą.
54. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė neatvyko į 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdį, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės veiksmus veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą ar laikyti tai piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Paminėtina, kad nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.
Dėl procesinės bylos baigties
55. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo proceso šaliai (ieškovei) byloje pakeisti, dėl ko teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista, visgi neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos neatvykimo į teismo posėdį, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą nutartį šioje dalyje panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tigesta“ dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.