Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-145-440/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-15
Bylos Nr.: e2A-145-440/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03946-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: R. K.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-145-440/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03946-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9690-1031/2022 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1655-841/2021 dalį, kuria iš R. K. buvo priteistas 250 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai D. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą padidinant iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus iki einamojo mėnesio 25 d., nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki tol, kol nepilnametis vaikas D. K. taps pilnametė. Nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną I. K.; 2) Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1655-841/2021 dalį, kuria buvo nustatyta R. K. bendravimo tvarka su dukra D. K., nustatyti atsakovo R. K. bendravimo su dukra D. K. tvarką, nurodytą ieškinio reikalavimų 2.1.–2.4. punktuose; 3) Priteisti iš atsakovo visas ieškovės I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad po to, kai buvo 2021 m. vasario 19 d. sprendimu priteistas dukrai išlaikymas, mergaitė paaugo, pasikeitė ekonominė situacija, todėl padidėjo vaiko poreikiai. Dukra lanko darželį, turi sveikatos problemų (yra patvirtinta bronchinė astma), ženkliai pakilo infliacija. Ieškovės skaičiavimu išlaikymo suma reikalinga vaikui per mėnesį yra 880,50 Eur, todėl iš atsakovo turi būti priteista 400 Eur. Išlaikymą sudaro būsto nuomos dalis, vaiko maistas ir higienos priemonės, vaistai, priemonės jos sporto būreliui, sporto būrelio mokestis. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad vaikas su tėvu bendraus tėvams susitarus, tačiau šalims susitarimų nepavyksta pasiekti, todėl reikalinga nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su dukra tvarką.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo netenkinti; atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

4. Nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką atsakovo pajamos buvo ženkliai didesnės, nes jis dirbo Norvegijoje, o šiuo metu atsakovas nuolat gyvena Lietuvoje ir jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei dirbant užsienyje. Atsakovė nepagrindė įrodymais jos reikalaujamo vaikui išlaikymo sumos. Atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda didesne nei 250 Eur suma: kas mėnesį moka vaikui sveikatos draudimą – 15 Eur, todėl ieškovei nėra būtinybės vaiką drausti papildomai; moka kas mėnesį po 20 Eur kreditoriui, už dukrai nupirktą planšetę. Atsakovui ne visada pakanka pajamų savo išlaidoms už būstą, aprangai ir kitoms būtiniems poreikiams patenkinti. Atsakovas dirba baldžiumi. Šalys gyvena tame pačiame mieste. Atsakovas turi galimybę nuvesti ir pasiimti dukrą iš ugdymo įstaigos. Atsakovo užimtumas leidžia pasirūpinti vaiku, įskaitant nakvyne. Ieškovė piktybiškai trukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Atsakovas prašo nustatyti maksimalią jo ir vaiko bendravimo tvarką, nurodyta atsiliepimo į ieškinį 26–41 punktuose, nes ieškovės prašoma nustatyti minimali bendravimo su dukra tvarka nėra tinkama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu teismas ieškovės I. K. ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1655-841/2021, atsakovo R. K. su nepilnametės dukters D. K. bendravimo tvarką (sprendimo punktai 6.2.; 6.3.; 6.4.) ir nustatė tokią tėvo ir dukters bendravimo tvarką: 1) Atsakovas R. K. su nepilnamete dukra D. K. bendrauja kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalį vaiką paimant iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip iki 18 valandos. Jei tą savaitgalį sutampa su dukros varžybomis ar kitais užsiėmimais, tuomet tėvas pasirūpina nuvežti vaiką į varžybas bei parvežti bei ją lydi visų varžybų (ar užsiėmimų) metu. Tuo atveju, jei savaitgalį atsakovas dirba, jis apie tai informuoja raštu (sms žinute) ieškovę prieš 7 dienas ir įgyja teisę pasiimti dukrą kitą, paeiliui einantį savaitgalį šalių susitartu laiku; 2) Atsakovas R. K. su nepilnamete dukra D. K. bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį vaiką paimant iš jos ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakarą iki 19 val., tuo atveju, jei dukrai tą dieną bus treniruotė, tėvas nuveža vaiką į treniruotę ir parveža po treniruotės į jos namus; 3) Nelyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) atsakovas pasiima vaiką šventės dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina tą pačią dieną 19:00 val. Nelyginių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), atsakovas pasiima vaiką pirmąją šventės dieną iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 19.00 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama; 4) Lyginiais metais antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 24-ąją (Kalėdų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) atsakovas pasiima vaiką šventės dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. Lyginiais metais Naujuosius metus (nuo gruodžio 31-osios iki sausio 1 d. imtinai) atsakovas pasiima vaiką pirmąją bendravimo dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 19.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama; 5) Kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), atsakovas pasiima vaiką nustatytą šventinę dieną 9 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. Pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį (Motinos diena) vaikas praleidžia su motina; 6) Jeigu nurodytos bendravimo savaitgaliais ar darbo dienomis savaitės dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, atsakovo bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką; 7) Kiekvienas iš tėvų su vaiku Lietuvoje ar už jos ribų praleidžia 28 kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų sekančia tvarka: vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko; 8) Ieškovė užtikrina, kad vaiko perdavimo tėvui momentu vaikas su savimi turėtų visus jam reikalingus sezoną atitinkančius drabužius, avalynę ir kitus reikalingus daiktus, o atsakovas įsipareigoja grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą, ir grąžinti visus jam perduotus vaiko daiktus; 9) Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. neatidėliotino būtinumo atvejų, ligos, komandiruotės, darbo reikalų Lietuvoje ar užsienyje, artimo giminaičio netekties ar ligos, iš anksto suplanuotų atostogų, ir pan. atvejų) ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaiko ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko motiną telefonu arba žinute, ko pasėkoje vaiko tėvas atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku ir tėvo bendravimo su vaiku laikas perkeliamas kitu šalių suderintu laiku. Metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kito bendravimo su vaiku laiko, o metų neporiniais mėnesiais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl kito tėvo bendravimo su vaiku laiko; 10) Vaiko liga, kuri yra patvirtinta vaiką prižiūrinčio gydytojo pažyma ir kuriai yra rekomenduotas iš gydytojo pusės nekeisti vaikui gyvenamosios vietos, yra pagrindas netaikyti aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos, tačiau tokiu atveju tėvo bendravimo su vaiku laikas perkeliamas kitu šalių suderintu laiku. Metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kito bendravimo su vaiku laiko, o metų neporiniais mėnesiais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl kito tėvo bendravimo su vaiku laiko; 11) Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai netrukdys vaiko užsiėmimams, mokymuisi, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, vaiko interesų ar jo kasdieninės dienotvarkės; 12) Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir/ar telefono numerio pasikeitimą ne vėliau, kaip per 3 dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos/telefono numerio pasikeitimo; 13) Jeigu atsakovas ir ieškovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaiko, jis/ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų; 14) Šalys, atsižvelgdamos į vaiko interesus gali susitarti ir dėl kitos bendravimo tvarkos bei laikotarpių.

6. Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės I. K. atsakovo R. K. naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas 1 002,75 Eur.

7. Teismas pažymėjo, kad šalys Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikė. Teismas nesivadovavo kartu su ieškiniu pateikta 2021 m. gruodžio 8 d. psichologo išvada, kadangi išvadoje fiksuoti duomenys yra beveik vienerių metų senumo ir yra pasikeitę. Teismas sprendė, kad atsakovo ir jo dukters santykiai yra normalūs. Atsakovas yra rūpestingas ir atidus tėvas, kuris nori ir gali puoselėti santykius su savo dukterimi, iš Norvegijos grįžo gyventi į Lietuvą, kad galėtų bendrauti su dukra. Teismas vertino, kad maksimalus vaiko ir tėvo bendravimas neprieštarauja vaiko geriausiems interesams, todėl teismas pakeisdamas ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nustatė atsakovo prašomą bendravimo tvarką.

8. Teismas įvertinęs šalių gaunamas pajamas, padarė išvadą, kad nuo sprendimo, kuriuo vaikui buvo priteistas išlaikymas, šalių gaunamos pajamos iš darbo teisinių santykių keitėsi – ieškovei tokios pajamos didėjo, o atsakovui jos mažėjo. Teismas nelaikė, kad esmingai pasikeitė šalių turtinė padėtis, susijusi su jų turimu turtu, kadangi po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs butas, tapo asmenine atsakovo nuosavybe, o ieškovei buvo išmokėta kompensacija pinigais. Teismas atsižvelgė, šalims nutraukiant santuoką šalių dukrai buvo keturi metai, o šios sprendimo priėmimo metu mergaitė buvo beveik šešerių metų. Teismas vertino, kad ketverių ir šešerių metų vaiko poreikiai iš esmės yra panašūs, todėl per dvejus metus negali padidėti 62,5 procento.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateikti įrodymai apie turėtas išlaidas vaikui, patvirtina vidutinio priešmokyklinio amžiaus vaiko augančio vidutinėje šeimoje išlaidas. Teismas sutiko su ieškove, kad vaiko lankomi būreliai šiek tiek padidino išlaidas vaikui, tačiau jų pasikeitimas nėra esminis. Taip pat teismas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo teikiamas vaikui 250 Eur išlaikymas negali būti vertinamas atitinkantis vien minimalius vaiko poreikius. Teismas nustatė, kad mergaitei yra nustatyta bronchinė astma, vaikui paskirti vaistai – (duomenys neskelbtini) – yra kompensuojami. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų apie ypatingos ar specifinės dietos būtinumą šalių dukrai, atmetė ieškovės argumentus dėl vaikui būtinos ypatingos mitybos. Teismas vertino, kad ieškovės nurodomas 200 – 250 Eur maisto produktų išlaidos yra pagrįstos tik iš dalies. Teismas laikė, kad šalių dukters mitybos pagrįstos išlaidos gali sudaryti apie 150 Eur, bet nedaugiau nei 200 Eur. Teismas vertino, kad pagal teismo nustatytą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką vaikas su tėvu turėtų praleisti daugiau laiko, todėl dalis kasdienių išlaidų, tame tarpe ir vaiko maitinimo išlaidų teks tiesiogiai atsakovui, taip pat atsakovas patirs vaiko vežimo (kuro įsigijimo), varžybų apmokėjimo, kai kurių rūbų ar daiktų įsigijimo išlaidas, o ieškovė toje apimtyje šių išlaidų nepatirs. Teismas vadovaudamasis ieškovės pateikta buto nuomos sutartimi, atmetė ieškovės argumentus, kad ji moka už buto nuomą didesnę kainą nei nurodyta sutartyje, vertino, kad ieškovė už buto nuomą moka 170 Eur, įvertinęs, kad įskaitant ieškovę, jos išsinuomotame bute gyvena trys asmenys, todėl vaikui tenkanti dalis yra po beveik 60 Eur.

10. Teismas atsižvelgė, kad šalys ankstesniu sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarė dėl išlaidų didesniems pirkiniams pasidalijimo, kai tokios išlaidos viršija 200 Eur. Teismas vertino, kad tokios išlaidos apima ne tik konkrečių daiktų, kurių vertė daugiau nei 200 Eur įsigijimą, tačiau turi apimti ir vienarūšių (vienam tikslui skirtų) prekių įsigijimą, pavyzdžiui, prekės prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą. Teismas išaiškino, kad tokiu atveju ieškovė turi teisę, o atsakovas turi pareigą į pusę šių išlaidų kompensavimą, kai jų vertė yra didesnė nei 200 Eur.

11. Teismas pažymėjo, kad sprendimu nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis, taikant indeksaciją atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą ne po 250 Eur, o po 277 Eur per mėnesį, tokį pat išlaikymą teikti turi pareigą ir ieškovė, todėl tėvų teikiamas išlaikymas sudaro 554 Eur. Taip pat teismas atsižvelgęs į gaunamos valstybės paramos „vaiko pinigai“ sumą, kuri sprendimo priėmimo metu buvo – 73,5 Eur, padarė išvadą, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 627,50 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiantis „vaiko pinigų“ dydžiui iki 85,75 Eur, vaiko išlaikymui bus skiriama 639,75 Eur. Teismas vertino, kad nurodyta vaiko išlaikymui bendra suma atitinka vidutinius priešmokyklinio amžiaus vaiko ir vaiko, lankančio pradinę klasę vidutinius poreikius, todėl nesant esminio aplinkybių pasikeitimo, mergaitei lankant pradines klases priteistas išlaikymas neturėtų būti keičiamas. Taip pat teismas pažymėjo, kad dėl mergaitei nustatyto sveikatos sutrikimo, nėra patiriamos didesnės išlaidos, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Teismas įvertinęs tai, kad be periodinių išmokų šalys yra sutarusios dėl papildomo išlaikymo, nėra esmingai pasikeitusios aplinkybės, buvusios sprendimo priėmimo metu, atsižvelgęs į vaiko amžių ir jo poreikius, į tai, kad vaiko išlaikymo dydis yra 627,50 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. bus 639,75 Eur, sprendė, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis nekeistinas. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 25 procentais, paskirstė bylinėjimosi išlaidas – ieškovei 272,25 Eur, o atsakovui 1 275 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė I. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9690-1031/2022 ir ieškovės I. K. ieškinį dalyje dėl išlaikymo padidinimo tenkinti pilna apimtimi, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas ieškovės I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

12.1. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė (nepagrindė) padidėjusio dukrai reikalingo išlaikymo dydžio, neteisinga ir prieštaraujanti byloje pateiktiems ieškovės įrodymams bei faktinei situacijai.

12.2. Santuokos nutraukimo metu šalių nepilnametė dukra buvo keturių metų amžiaus, todėl šalys buvo susitarusios dėl dukrai teikiamo išlaikymo po 250 Eur. Keturių metų vaiko poreikių užtikrinimui per mėnesį pakako 500 Eur būtiniesiems poreikiams užtikrinti – maistui, drabužiams, higienos priemonės, pramogoms, žaislams ir keturių metų vaiko ugdymui, darželio išlaidoms. Nuo sprendimo nutraukti šalių santuoką ir išlaikymo priteisimo praėjo dveji metai, todėl nepilnametės dukros poreikiai per du metus išaugo ir pasikeitė. Šalių dukrai buvo nustatytas sveikatos sutrikimas – bronchinė astma ir paskirti vaistai, (duomenys neskelbtini), perkami inhaliatoriai, sveikas, pilnavertis ir subalansuotas maistas. Taip pat šalių dukra, rekomendavus gydytojam, pradėjo aktyviai sportuoti, todėl dukros laisvalaikis tapo daug aktyvesnis, nei prieš dvejus metus.

12.3. Nesutinka su teismo išvada, kad vaiko lankomas būrelis šiek tiek padidino išlaidas vaikui, tačiau jų pasikeitimas nėra esminis. Šalių dukra lanko „(duomenys neskelbtini)“ ir jai gerai sekasi sportuoti. Aktyvios treniruotės, savaitgaliais vykstančios varžybos, už kurias mokamas startinis mokestis, būreliui reikalingo inventoriaus pirkimas, padidino dukros išlaikymo kaštus – vien dėl dukros sporto išlaidos išaugo daugiau kaip 100 Eur per mėnesį. Karate būrelis ieškovei per mėnesį kainuoja 45 Eur, už kurį ieškovė moka grynais pinigais. Užsiėmimai būrelyje mergaitei vyksta tris kartus per savaitę. Į būrelius dukrą veža ir parsiveža ieškovė, todėl dukrai tenkanti kuro kainos dalis per mėnesį sudaro 50 Eur. Šių metų lapkričio mėnesį šalių dukra gynė geltonąjį diržą, kurio gynimas kainavo 30 Eur ir 7 Eur kainavo diržas. Varžybos vyksta kelis kartus per metus. 2022 m. lapkričio 27 d. vykusio karate klubo čempionato Latvijoje startinis mokestį sudarė 50 Eur. Į čempionatą Latvijoje ieškovė vežė dukrą savo automobiliu, todėl kuras ieškovei kainavo apie 50 Eur, taip pat 30 Eur kainavo maistas važiuojant į čempionatą ir iš čempionato. Mergaitei sulaukus 6 metų, varžybų startinis mokestis didės ir kainuos 55 Eur. Ieškovė patiria papildomų išlaidų susijusių su dukros būreliu, o taip pat užsiėmimo inventoriumi (pavyzdžiui, apranga, apsaugos dantims, kurias keičia kas mėnesį, alkūnėms ir keliams) reikalingo treniruotėms įsigijimui, kuris keičiamas arba papildomas informavus treneriui. Šių išlaidų sumą per metus gali sudaryti nuo 50 Eur iki 500 Eur (nuo 4,16 Eur iki 41,66 Eur per mėsinį). Šalių dukros lankomas karatė būrelis ženkliai padidina vaiko poreikius.

12.4. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra byloje įrodymų apie vaiko sveikatos būklės sąsajos su mityba. Ieškovės pateikti čekiai civilinėje byloje patvirtina faktą, kad ieškovė vaikui perka tik kokybiškus ir aukščiausios rūšies produktus. Tai, kad atsakovas nesutinka teikti dukrai reikiamo išlaikymo sudarant galimybę dukrai maitintis sveikai, subalansuotai, perkant ekologiškus produktus, patvirtina faktą, kad atsakovas savo, kaip tėvo pareigas vykdo aplaidžiai ir nesistengia gerinti savo finansinės padėties, kad dukra turėtų subalansuotą mitybą ir augtų sveika.

12.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad nors šalių dukrai paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) yra kompensuojami, tačiau ieškovė pirkdama šiuos vaistus turi sumokėti priemoką. Be to, ieškovė dukrai perka inchaletorius, eterinius aliejus, rudens ir žiemos metu perka vitaminus ir papildus skirtus stiprinti imuninę sistemą, kuriems ieškovė per mėnesį išleidžia apie 50 Eur.

12.6. Nesutinka su teismo pozicija, kad ieškovė yra nenuosekli teikdama įrodymus apie sveiką vaiko maitinimą, kadangi šalių dukra valgo KFR restorane. Tai, kad šalių dukra per mėnesį porą kartu valgo KFR restorane, nenusižengia subalansuotos mitybos taisyklėms, kadangi minėtas restoranas turi sveiką meniu vaikams.

12.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vaiko išlaidos maistui gali sudaryti apie 150–200 Eur, kadangi už 5 ar 6 Eur per dieną vaiko aprūpinti visaverčiu maistu, įskaitant vaisius ir daržoves neįmanoma. Visuotinai žinoma, kad 2022 m. iš esmės pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, smarkiai išaugo infliacija, padidėjo maisto produktų, komunalinių paslaugų, įvairių prekių, paslaugų, vaikų užklasinių veiklų kainos. Be to, vaiko poreikiai padidėjo dėl jos vystymosi. Šalių nepilnametės dukros poreikių patenkinimui, įvertinus kainų augimą, reikia skirti net 30 procentų didesnė sumą, nes augo ne tik būtiniausių prekių, bet ir paslaugų kainos. Taigi, nesutiktina su teismo nuomone, kad šalių dukros poreikiai nesikeitė.

12.8. Nesutinka su teismo nurodyta nuomos mokesčio už nuomojama butą kaina ir jos dalimi tenkančia dukrai. Ieškovė nuomos mokestį moka grynais, o susitarimas su nuomojamo buto savininke dėl didesnės nuomos kainos sudaryta žodžiu. Ieškovė didesnę buto nuomos kainą įrodinėjo „Aruodas.lt“ butų nuomos skelbimais ir byloje apklausto liudytoju jos sugyventinio N. A. paaiškinimais, todėl teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė moka ne pagal žodinį susitarimą už buto nuomą 250 Eur, o rašytinėje buto nuomos sutartyje nurodytą kainą – 170 Eur. Reali šalių dukrai tenkanti buto nuomos kainos dalis sudaro 83,33 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

12.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas turi pareigą kompensuoti šalių dukros išlaidas, kurios yra didesnės nei 200 Eur, tačiau šią savo pareigą vykdo aplaidžiai. Nuo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo atsakovas skyrė 50 Eur dukros vaistams ir tik 35 Eur dukros treniruočių drabužiams. Tarp šalių kyla konfliktai ieškovei nupirkus brangesnį daiktą dukrai, nes atsakovas prie šių išlaidų nenori prisidėti, pavyzdžiui dukrai pirko dviratį už 240 Eur, tačiau atsakovas nekompensavo pusę šių išlaidų. Be to, ieškovė dėl priverstinio vykdymo turėjo kreiptis į antstolius.

12.10. Teismas nepagrįstai „vaiko pinigus“ vertino, kaip vaikui teikiamo išlaikymo dalį, tačiau toks vertinimas prieštarauja teismų formuojamai praktikai, kadangi „vaiko pinigai“ yra laikomi vaiko turtu ir šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį, todėl valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismui mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.

12.11. Teismas nepagristai konstatavo, kad šalių dukros išlaikymas atitinka vidutinius priešmokyklinio amžiaus poreikius, todėl neturėtų būti didinamas. Pirmosios instancijos teismas prieštaraudamas teismų praktikai vadovavosi 1 MMA dydžio išlaikymo nustatymu, kuris laikomas orientaciniu dydžiu. Šiuo metu atsakovas dukrai teikia 277 Eur išlaikymą, kartu šalys dukrai teikia 554 Eur išlaikymą, kuris atitinka 1 MMA, tačiau yra per mažas ir neatitinka išaugusių šalių dukros poreikių. Taip pat teismas neatsižvelgė, kad atsakovas vengia išlaikyti dukrą ir yra skoloje 542 Eur. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir nustatė, kad nepilnametės šalių dukros poreikiai nepadidėjo.

12.12. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 iki 2022 spalio 8 d. ieškovės darbo užmokestis buvo 4094,08 Eur (brutto), o kitais mėnesiais darbo užmokestis būdavo apie du tūstančius eurų skaičiuojant brutto. Ieškovės darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė tik apie 1 000 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės darbo užmokestį neatskaičius mokesčius sudarė apie 2 000 Eur, tačiau atskaičius mokesčius ir atlyginimo dalį už neišnaudotas atostogų dienas, ieškovės darbo užmokestis siekė apie 1 000 Eur. Atostoginiai ieškovei buvo išmokėti 2022 m. rugpjūčio mėnesį, todėl duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo nurodo pajamas apie 2 525,65 Eur, neatskaičius mokesčių. Nuo 2022 m. spalio mėnesio atsakovė nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, todėl jai išeinant iš darbo buvo išmokėtas 4 094,08 Eur atlyginimas kartu su išeitine kompensacija nuo šios sumos atskaičius mokesčius. Ieškovės finansinė padėtis yra pablogėjusi. Nuo 2022 m. lapkričio mėnesio ieškovė įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir lapkričio mėnesio ieškovės pajamas sudarė tik 237,25 Eur atskaičius mokesčius.

12.13. Teismas neteisingai vertino, kad atsakovo pajamos po santuokos nutraukimo mažėjo. Tai, kad atsakovas kas mėnesį moka 135 Eur kreditą bankui ir buto draudimo mokestį, reiškia jo turtinės padėties pagėrėjimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir neatskleidė tikrosios finansinės padėties. Atsakovui savo kasdieniams poreikiams patenkinti ir dukrai išlaikyti yra reikalinga apie 1 062 Eur pajamų per mėnesį, nors jis nurodė, kad gauna per mėnesį 530 Eur pajamų, be to atsakovas 2022 m. birželio mėnesį įsigijo naują automobilį Audi A6. Atsakovas dirba baldininku, todėl pagal oficialioje darbo rinkos svetainėje www.darbo.lt skelbiamus duomenis baldininkų vidutinis atlyginimas siekia nuo 1 100 Eur iki 2 500 Eur, todėl tikėtina, tokias pajamas gauna ir atsakovas. Teismas nepagrįstai neįvertino visos atsakovo turtinės padėties, kad jis turi brangų turtą – trijų kambarių butą, naują automobilį, dėl ko jo turtinė padėtis yra gera.

Šalies argumentai

12.14. Nors ieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovė ir šalių dukra yra deklaravusios gyvenamąją vietą jo bute ir jis turi mokestį už jas šiukšlių mokestį, tačiau ieškovės ir šalių dukters gyvenamoji vieta deklaruota kitu adresu, todėl atsakovas galėtų šio mokesčio dalimi, kuria jis teigia sumoka už ieškovę ir dukrą, prisidėti prie vaiko išlaikymo.

12.15. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje, neįvertino tikrosios ieškovės ir atsakovo turtinės padėties, o tai turėjo įtakos neteisingam sprendimui – nepadidinti iš atsakovo teikiamo išlaikymo šalių dukrai.

12.16. Nesutinka su teismo atsakovui priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Ne vieną kartą atsakovui ieškovė ir jos atstovė siūlė sudaryti tarp šalių taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas su ieškovės siūlymu nesutiko, nors ginčo tarp šalių nebuvo ir jos susitarė dėl bendravimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9690-1031/2022 palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas tinkamai įvertino ir vaiko maitinimo poreikį, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad darželio maistas yra dukrai netinkamas, ir kad pati vaiką maitina ypatingos kokybės maistu ir jam reikėtų ženkliai didesnės sumos. Šalių dukrai lankant darželį, bei būnant su tėvu išlaidos tenkančios maistui ženkliai mažėja. Išaugusias maisto, būsto, kuro, ir kitas išlaidas, kompensuoja valstybės nustatytas indeksavimas. Atsakovas pirmą išlaikymo vaikui įmoką sumokėjo grynais, t. y. 680 Eur. Ši suma buvo skirta buto nuomai už du mėnesius, ir dviejų mėnesių depozitui.

13.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė žodžiu patvirtino, kad jos pačios finansinė padėtis pagerėjo. Nutraukus santuoką už tenkančią turto dalį atsakovas ieškovei sumokėjo kompensaciją. Atsakovas moka kas mėnesį po 160 Eur bankui už hipoteka įkeistą butą. Ieškovė nepasinaudojo nutraukus santuoką išmokėta kompensacija ir neįsigijo nuosavo būsto, ir taip nesusimažino išlaidų tenkančių būsto nuomai. Atsakovas 2022 m. birželio mėnesį, už Norvegijoje užsidirbtus pinigus, įsigijo savo poreikiams automobilį 2007 m. gamybos, „Audi A6“.

13.3. Teismas teisingai įvertino tai, kad laikantis naujos nustatytos bendravimo tvarkos su dukra, ieškovė patirs mažesnes išlaidas maistui, kurui. Atsakovas dukrai moką išlaikymą ir teisminio proceso metu susidariusį įsiskolinimą yra sumokėjęs. Atsakovas išlaikymą vaikui mokėjo periodiškai, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas piktybiškai nemoka vaikui išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. gruodžio 5 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2022 m. lapkričio 21 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

17. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė antstolio 2022 m. gruodžio 22 d. atsakymą dėl įsiskolinimo už vaikui išieškotą išlaikymą, sąskaitos banke išrašą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d.

18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

20. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

21. Nors nagrinėjamu atveju tiek apeliantė, tiek atsakovas turėjo galimybę gauti šiuos naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pateikti teismui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantės pateikti kartu su apeliaciniu skundu nauji įrodymai apie gautas pajamas ir deklaruotą gyvenamąją vietą, o atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai apie mokėtą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai bei įsiskolinimo padengimą, yra reikšmingi sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštaravo apeliantės naujų įrodymų pateikimui, o apeliantė nepateikė raštu prieštaravimo dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų, atsižvelgus į tai, kad šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o teismas tokio pobūdžio byloje turi pareigą būti aktyvus ir iniciatyvus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo (CPK 376 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės kartus su apeliaciniu skundu ir atsakovo kartus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1655-841/2021, patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6.2. punktu šalys sutarė dėl bendravimo tvarkos su šalių dukra ir 7.1. punktu – dėl išlaikymo šalių dukrai mokėjimo periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, taip pat 7.6. punktu sutarė, kad pirkinius, skirtus vaiko poreikiams tenkinti, kurių suma yra didesnė nei 200 Eur, šalys dengs lygiomis dalimis per pusę. Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. e2YT-1655-841/2021 nebuvo pateikta duomenų apie šalių gaunamas darbo užmokesčio pajamas.

23. Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 4 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones nustatyta, kad apeliantės vardu 2021 m. gegužės 20 d. registruota transporto priemonė „Opel Astra Sports Tourer“, 2012 metų. Atsakovo vardu 2021 m. lapkričio 11 d. registruota transporto priemonė „Ford Fiesta“, 2005 metų, taip pat 2022 m. birželio 10 d. registruota transporto priemonė „Audi A6“, 2007 m.

24. Iš 2022 m. lapkričio 4 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras pažymos, nustatyta, kad apeliantės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Iš 2020 m. gruodžio 30 d. nuomos sutarties nustatyta, kad ieškovė nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos kaina – 170 Eur. Iš 2022 m. lapkričio 4 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatyta sutartinė hipoteka. Iš 2022 m. balandžio 12 d. AB SEB pažymos, 2022 m. balandžio 12 d. AB SEB sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas bankui moka būsto kreditą, kas mėnesį mokėdamas 132,45 Eur, paskutinė kredito grąžinimo diena – 2041 m. kovo 15 d.

25. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 5 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad apeliantė 2022 m. lapkričio mėnesį atskaičius mokesčius gavo 237,25 Eur atlyginimą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 13 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš 2022 m. lapkričio 30 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2022 m. lapkričio 30 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, kad ieškovė dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius vidutiniškai gavo 1 000 Eur pajamų. Iš 2022 m. lapkričio 4 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad atsakovas dirba baldžiumi ir gauna 731 Eur pajamų įskaičius mokesčius, todėl priklausomai nuo kaupiamos pensijos tipo, atskaičius mokesčius, gauna apie 530 Eur darbo užmokestį.

26. Iš 2022 m. lapkričio 21 d. pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta apeliantė ir šalių dukra nuo 2022 m. lapkričio 20 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini).

27. Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 13 d. pažymos nustatyta, kad šalių dukra D. K. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko shotokan karate treniruotes, nario mokestis 40 Eur. Taip pat šalių dukra lanko Šiaulių lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo)

28. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su sprendimo dalimi dėl atmesto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo. Apeliantė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1655-841/2021, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1. punktu nustatyta mokamo periodinėmis išmokomis nepilnametei šalių dukrai išlaikymo suma nuo 250 Eur iki 400 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad be periodinių išmokų šalys yra sutarusios dėl papildomo išlaikymo, kad nėra esmingai pasikeitusios aplinkybės, buvusios sprendimo priėmimo metu, vertindamas vaiko amžių ir jo poreikius, atsižvelgdamas, kad vaiko išlaikymo dydis yra 627,50 Eur, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimu priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio nekeitė.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

31. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, daroma išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas yra, ar bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, būtinos papildomos išlaidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

32. Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

33. Šiuo atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1655-841/2021, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7.1. punktu atsakovas R. K. įsipareigojo nepilnametei dukrai D. K. mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis 250 Eur išlaikymą iki vaiko pilnametystės bei 7.6. punktu susitarė, kad pirkinius, skirtus vaiko poreikiams tenkinti, kurių suma yra didesnė nei 200 Eur, šalys dengs lygiomis dalimis per pusę.

34. Ieškovė prašydama padidinti išlaikymo sumą, turi pareigą pateikti įrodymus, kad po priimto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ir kaip pasikeitė šalių materialinė padėtis, vaiko poreikiai ir kita (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė išlaidų vaikui padidėjimą sieja su šalių dukters lankomu užsiėmimu karate klube, sveikatos pablogėjimu, poreikiu sveikai maitintis bei iš esmės padidėjusiomis kainomis.

Žemesnės instancijos teismas

35. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tikrųjų nepilnametės dukros poreikių, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad nepilnametės šalių dukros poreikiai per beveik dvejus metus esmingai nepasikeitė: vaikas paaugo, mergaitei buvo nustatytas sveikatos sutrikimas – bronchinė astma ir paskirti vaistai, (duomenys neskelbtini), perkami inhaliatoriai, sveikas, pilnavertis ir subalansuotas maistas, ji lanko „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į patiriamas išlaidas vaiko gydymui, į tai, kad dukros lankomas karatė būrelis ženkliai padidina vaiko poreikius ir išlaidos sportui sudaro apie 100 Eur per mėnesį, taip pat teismas neįvertino ir padidėjusias išlaidas maistui, kurias lėmė šalių dukters liga ir aktyvi sportinė veikla, teismas neteisingai nustatė dukrai tenkančią nuomos mokesčio dalį bei neatsižvelgė į kitas išlaidas vaiko poreikiams nurodytas poreikių lentelėje.

36. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko poreikius sudaro bendra 800 Eur suma: vaikui tenkanti nuomos kainos dalis – 95 Eur, komunalinių mokesčių dalis – 40-77,50 Eur, maistui – 200-250 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, rūbams, avalinei – 70 Eur, karate būreliui – 40 Eur, darželiui nuo 32,24 Eur iki 62,24 Eur, darželio fondui – 8,33 Eur, pramogoms – 40 Eur, vaistams – 50 Eur, kanceliarinėms prekėms – 30 Eur, tenkanti kuro dalis – 50 Eur, kirpyklai – 10 Eur, draugų gimtadieniams – 30 Eur.

37. Iš byloje esančios 2022 m. liepos 14 d. gydytojos pažymos matyti, kad šalių dukrai yra diagnozuota bronchinė astma. Vaikui paskirti vaistai – (duomenys neskelbtini) (pagal reikalą). Abu vaistai yra kompensuojami. Taip pat nurodyta, kad nuo sausio mėnesio mama dėl vaiko į gydymo įstaigą kreipėsi penkis kartus. Byloje nėra kitų medicininių dokumentų, kurie patvirtintų apeliantės nurodytas aplinkybes, jog reikalinga dukrai dėl nustatytos diagnozės pirkti papildomus vaistus, maisto papildus, inhaliatorių, specifinį, ypatingos kokybės maistą. Tikėtina, kad šalys sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, spręsdamos dėl reikalingos vaikui išlaikymo sumos įvertino ir išlaidas vaistams, vitaminams, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovė argumentus neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad ji iš esmės patiria didesnes išlaidas susijusias su vaiko sveikata, nei patyrė nutraukiant šalių santuoką.

38. Apeliacinės instancijos teismas vertina pagrįstais apeliantės argumentus dėl apeliantės siekio dukrai pirkti sveiką, kokybišką, aukščiausios rūšies maistą, tačiau apeliantės nurodytos išlaidos maistui penkerių metų vaikui (nuo 200–250 Eur) vertintinos kaip gana didelės nes byloje nėra duomenų koks konkrečiai maistas rekomenduotinas, koks kiekis ir pan., todėl pagal ieškovės nurodytas aplinkybes nėra galimybės įvertinti konkrečių poreikių, išlaidų, be to apeliantė savo nuožiūra pirkdama vaikui, jos vertinimu išskirtinį maistą, nesant specialių gydytojų rekomendacijų, ir dėl šių aplinkybių patirdama didesnes išlaidas, turėtų prisiimti jai tenkančią didesnę konkrečių išlaidų dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vaiko išlaidos maistui gali sudaryti 150 Eur, bet ne daugiau nei 200 Eur, nes tokios išlaidos tikėtina yra pakankamos vaiko poreikius atitinkančiam ir kokybiškam maitinimui (CPK 185 straipsnis). Iš esmės apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl maitinimo įstaigoje KFC gaminamo maisto kokybės, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių teismo argumentų nepasisako ir jų plačiau nevertina, kadangi pirmosios instancijos teismo argumentai nėra paremti jokiais į bylą pateiktais įrodymais, specialisto išvada ar kt., išvados padarytos teismo bendro pobūdžio vertinimu, be to šie pirmosios instancijos teismo argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl poreikio maitintis maitinimo įstaigoje KFC bei maistui reikalingos sumos dydžio.

39. Apeliantė teigia, kad vaiko lankomas karate būrelis išlaikymo išlaidas padidino 100 Eur, kadangi būrelis kainuoja 45 Eur, tris kartus per savaitę dukrą vežą į būrelį automobiliu, todėl kuro sąnaudos sudaro 50 Eur. Nurodė, kad varžybos vyksta du kartus per metus ir ji lapkričio mėnesį dukters varžyboms ir čempionatui išleido 80 Eur už startinius mokesčius, už kelionę į varžybas Latvijoje patyrė 50 Eur išlaidas kurui, 30 Eur mastui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad fizinis aktyvumas, sportas yra reikalingas vaiko sveikatai, jo ugdymui. Kiekvienu atveju kokį būrelį parinkti vaikui, sprendžiama individualiai, įvertinus vaiko poreikius, galimas patirti išlaidas. Ieškovė turi pasirinkimą vaiką vežti į būrelį automobiliu, ar viešuoju transportu, kuriuo naudojantis išlaidos kelionei gali būti mažesnės, ar derinti šį klausimą su tėvu dėl dukros nuvežimo, nes abu tėvai iš esmės turėtų spręsti visus klausimus bendrai susijusius su vaiko poreikiais, jo ugdymu ir su tuo susijusiomis išlaidomis ir tėvų pareigomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nurodė, kad varžybos ir čempionatai vyksta du kartus per metus, todėl jos nurodytos išlaidos lapkričio mėnesį dukters sportiniam užsiėmimui, tikėtina nesusidarytų kas mėnesį, būtų patiriamos per metus du kartus, o per mėnesį tikėtina sudarytų 21,66 Eur (130 x 2) : 12 = 21,66 Eur).

40. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kurios apeliantė neskundė, 1 ir 2 punkto matyti, kad jei atsakovo bendravimo su dukra savaitgalis sutampa su dukros varžybomis ar kitais užsiėmimais, tuomet tėvas pasirūpina nuvežti vaiką į varžybas bei parvežti bei ją lydi visų varžybų (ar užsiėmimų) metu, ir jei bendravimo laiku pirmadienį ir ketvirtadienį vaiką bus vaikui treniruotė, atsakovas nuveža vaiką į treniruotę ir parveža po treniruotės į jos namus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pagal nustatytą šalių dukters ir tėvo bendravimo tvarką, vaikas su tėvu praleis daugiau laiko, todėl tėvas neabejotinai padengs dalį išlaidų maistui, varžyboms, vaiko vežiojimo išlaidas, o apeliantė patirs mažesnes išlaidas susijusias su dukters sportine veikla. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės išlaidos vaiko būreliui iš esmės nepadidino išlaidų vaikui. Pagrįsta spręsti, kad abu tėvai, esant nustatytai bendravimo tvarkai proporcingai turės galimybę ir pareigą skirti lėšų vaiko poreikių tenkinimui.

41. Kitos apeliantės nurodytos išlaidos dukters išlaikymui, t. y. higienos priemonėms, rūbams, avalynei darželiui, pramogoms, kanceliarinėms prekėms, kirpyklai, draugų gimtadieniams, komunalinių mokesčių dalis tenkanti vaikui, buvo patiriamos ir iki šalims nutraukiant santuoką. Šios išlaidos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atitinka vidutinius priešmokyklinio amžiaus vaiko išlaidas, be to dėl jų apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, jokių argumentų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad su pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės nesutiko.

42. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyto nuomos mokesčio kainos dalimi tenkančia šalių dukrai. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuomojamo dviejų kambarių buto nuomos kaina yra 250 Eur ir šią aplinkybę įrodinėjo „Aruodas.lt“ butų nuomos skelbimais ir liudytojo sugyventinio N. A. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančia 2020 m. gruodžio 30 d. sudaryta buto nuomos sutartimi, kurioje nurodytas 170 Eur nuomos mokestis. Iš apeliantės nurodytų aplinkybių ieškinyje ir apeliaciniame skunde nustatyta, kad buto nuomos santykiai tęsiasi minėtos rašytinės nuomos sutarties pagrindu, byloje nėra duomenų, kad nuomos sutartis būtų negaliojanti ar nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių dukrai tenkančios buto nuomos kainos dalį, pagrįstai rėmėsi ne apeliantės pateiktomis kitų būtų nuomos kainomis ir liudytojo paaiškinimais, o rašytiniu įrodymu – nuomos sutartimi, ir pagrįstai nustatė, kad vaikui tenkanti buto nuomos kainos dalis yra 60 Eur.

43. Nors apeliantė nurodė, kad atsakovas nevykdo santuokos nutraukimo sutartyje nustatytos sąlygos kompensuoti šalių dukros išlaidas, kurios yra didesnės nei 200 Eur, tačiau apeliantė nepateikė rašytinių įrodymų, kad atsakovas atsisakė padengti tokias išlaidas. Pažymėtina, kad CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis yra privalomi ir turi būti vykdomi, todėl atsakovas privalo vykdyti teismo sprendimą. Tačiau tai, kad apeliantė kreipėsi į antstolį dėl susidariusio įsiskolinimo dėl mokėtino vaikui išlaikymo, vien ši aplinkybė nėra pakankama neabejotinai išvadai, kad atsakovas vengia išlaikyti dukrą, be to nėra pagrindas spręsti dėl išlaikymo padidinimo poreikio. Pažymėtina, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis iš išieškojimą vykdžiusio antstolio, jog įsiskolinimą padengė.

44. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valstybės mokama „vaiko pinigų“ suma mažino teikiamo išlaikymo vaikui dydį. Priešingai nei teigia apeliantė, remiantis kasacinio teismo praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikui išlaikymo dydžio padidinimo, pagrįstai atsižvelgė į valstybės mokamus „vaiko pinigus“, kurie sprendimo priėmimo metu sudarė 73,5 Eur ir, pagrįstai vertino, kad sprendimo priėmimo metu vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 627,50 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiantis „vaiko pinigų“ dydžiui iki 85,75 Eur, vaiko išlaikymui bus skiriama 639,75 Eur.

45. Atsižvelgiant į šios nutarties 44 punkte nurodytą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, įvertinęs, kad taikant išlaikymo sumai indeksaciją, atsakovas turi pareigą mokėti dukrai kas mėnesį 277 Eur išlaikymą, pagrįstai mažino tėvams tenkančio išlaikymo apimtį, atsakovės gaunama vaiko išmokos suma – 73,50 Eur, ir pagrįstai nustatė, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 627,50 Eur.

46. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 1 MMA dydžio išlaikymo nustatymu, kaip orientaciniu dydžiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaikui reikiamo išlaikymo dydžio, atsižvelgė į vaiko amžių, pagrįstas vaiko išlaikymo išlaidas, atsižvelgė į vaiko sveikatos pokyčius, pakitusį vaiko užsiėmimų pobūdį, atliko išsamų įrodymų vertinimą, vertino, kad sprendimo priėmimo metu vaiko išlaikymo dydis – 627,50 Eur, tiek, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitus valstybės mokamų „vaiko pinigų“ dydžiui iki 85,75 Eur, teikiamo išlaikymo dydis pasikeis iki 639,75 Eur, ir tai atitinka priešmokyklinio amžiaus vaiko ir pradinio klasių vaiko poreikius, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, spręsdamas dėl vaikui reikiamos išlaikymo sumos nepasiribojo 1 MMA dydžiu, kaip orientaciniu kriterijumi. Be to, orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius, kuri ieškinio pareiškimo metu sudarė 534 Eur sumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 627,50 Eur per mėnesį, t. y. didesnė nei nustatyta MMA, kuri įvertinus vaiko amžių yra pakankama ir apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad po priimto teismo sprendimo praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir kad apeliantė įrodė, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo sumą padidinti iki 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į vaiko amžių, įvertinęs apeliantės nurodytus vaiko poreikius bei gaunamos vaiko išmokos sumą, pagrįstai sprendė, jog nuo šalių santuokos nutraukimo esmingai vaiko poreikiai nepakito, todėl nėra pagrindo didinti šalių dukrai teikiamo išlaikymo dydį.

Dėl šalių turtinės padėties vertinimo

47. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantės turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo gerėjo, o atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo.

48. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

49. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

50. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad šalių santuoką buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, byloje nėra duomenų apie šalių pajamas nutraukiant santuoką. Kaip minėta ieškovė turi pareigą įrodyti iš esmės pasikeitusias aplinkybes. Šiuo atveju byloje priimant sprendimą nebuvo pateikti duomenys apie šalių materialinę padėtį, gaunamas darbo užmokesčio pajamas.

52. Nors apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 iki 2022 spalio 8 d. nurodomas ieškovės darbo užmokestis 4 094,08 Eur (brutto), o kitais mėnesiais darbo užmokestis būdavo apie 2 000 Eur skaičiuojant brutto, tačiau tiek byloje esančiame pirmosios instancijos teismo iniciatyva gautame 2022 m. lapkričio 4 d. išraše apie darbovietę ir duomenis apie mokamas išmokas, tiek pačios apeliantės pateiktuose dokumentuose yra pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys apie iš darbo santykių apeliantės gaunamas pajamas. Pažymėtina, kad išmokėjimas už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka taip pat priskiriami pajamoms gautoms iš darbo santykių, todėl pirmosios instancijos jų kitaip vertinti negalėjo. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad jos atlyginimas neatskaičius mokesčių sudarė 2 000 Eur, o atskaičius mokesčius – 1 000 Eur, tačiau pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos atlyginimas nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 2 000 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 1 000 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apeliantės gautų pajamų susijusių su darbo santykiais.

53. Nors apeliantė nurodė ir pateikė 2022 m. gruodžio 5 d. pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kad 2022 m. lapkričio mėnesį jai įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas sudarė 237,25 Eur atskaičius mokesčius, tačiau apeliantė nepateikė į bylą darbo sutarties, iš kurios būtų matoma, koks atlyginimas sulygtas, ar už darbo rezultatus yra mokami priedai ir pan., ar apeliantė dirba visą darbo dieną. Be to, pažymėtina, kad tik vieno mėnesio duomenis apie mažesnes pajamas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantės pajamos sumažėjo iš esmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertina duomenis, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir teismo įvertinti, t. y. sprendžia, ar teismo išvados yra pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertintais įrodymais.

54. Byloje ginčo nėra, kad atsakovas išmokėjo apeliantei už jam atitekusį butą 12 000 Eur kompensaciją. Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 4 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones nustatyta, kad apeliantė nutraukus šalių santuoką, 2021 m. gegužės 20 d. įsigijo transporto priemonę „Opel Astra Sports Tourer“, 2012 m. Įvertinus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad po santuokos nutraukimo apeliantės turtinė padėtis nežymiai gerėjo.

55. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo pajamos po santuokos nutraukimo sumažėjo, kadangi apeliantas moka kredito įmoką bankui už jam atitekusį butą, be to įsigijo kitą transporto priemonę.

56. Iš 2022 m. lapkričio 4 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – trijų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatyta sutartinė hipoteka. Iš 2022 m. balandžio 12 d. AB SEB pažymos, 2022 m. balandžio 12 d. AB SEB sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas bankui moka būsto kreditą, kas mėnesį mokėdamas 132,45 Eur, paskutinė kredito grąžinimo diena – 2041 m. kovo 15 d. Nors kaip teigia apeliantė, kad atsakovui grąžinant įmokas už butą jo finansinė padėtis gerėja, tačiau kol kreditas už būstą nėra grąžintas bankui, atsakovo finansinė padėtis iš esmės nėra pagerėjusi, juo labiau, kad įmokas jis mokės dar apie 19 metų.

57. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovo 2022 m. birželio 10 d. įsigyta priemonė „Audi A6“, 2007 m., reiškia jo finansinės padėties ženklų pagerėjimą. Pažymėtina, kad apelianto transporto priemonė nėra nauja, be to byloje nėra duomenų apie transporto priemonės vertę, todėl nėra pagrindo vertinti, kad vien senos naudotos transporto priemonės įsigijimo faktas, reiškia ženkliai pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį.

58. Iš 2022 m. lapkričio 4 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad atsakovas dirba baldžiumi ir gauna 731 Eur pajamų įskaičius mokesčius, todėl priklausomai nuo kaupiamos pensijos tipo, atskaičius mokesčius, gauna apie 530 Eur darbo užmokestį. Nors apeliantė pirmosios instancijos teisme atsakovo gaunamų pajamų dydį įrodinėjo darbo rinkoje skelbiamais darbo užmokesčiais baldininkams, pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo gaunamas pajamas pagrįstai rėmėsi oficialiais duomenimis apie atsakovo gaunamas pajamas iš darbo santykių. Apeliantė jokiais įrodymais neįrodė, kad atsakovas yra nesąžiningas ir gal būt slepia savo realias pajamas, todėl šie apeliantės argumentai atmestini, kaip neįrodyti. Iš atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų duomenų iš antstolio, išrašo iš banko už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. matyti, kad atsakovas yra padengęs išlaikymo šalių dukrai įsiskolinimą ir nuosekliai dukrai moką priteistą išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kokias pajamas atsakovas gavo dirbdamas Norvegijoje. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas turi objektyvias galimybes prisidėti prie dukters išlaikymo daug didesne dalimi nei apeliantė. Taip pat priešingai nei nurodė apeliantė, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas atsižvelgiant į jo pajamas, turtą, dukters poreikius, bei ieškovės argumentus dėl poreikio didinti išlaikymą, turi pareigą mokėti dukrai didesnį išlaikymą nei buvo susitarta priimant teismo sprendimą. Konkrečiu atveju apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, pagrįstai nustatė, jog iš esmės nepasikeitė kažkurio iš tėvų turtinė padėtis, kad ji keitėsi nežymiai.

59. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė akcentuoja, kad jos darbo užmokesčio pajamos sumažėjo, tačiau kaip minėta tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant ne tik tėvo, bet ir motinos, t. y. kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių kiekvienas iš jų ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Taigi šiuo atveju tiek tėvas, tiek vaiko motina gaudami minimalias turi siekti gauti didesnes pajamas tikslu užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį ir pan. Kaip minėta išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

60. Pažymėtina, kad priimtas sprendimas nėra galutinis, pasikeitus aplinkybėms šalys turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas ir pan. (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

61. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, kad ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo tarp šalių nebuvo, tačiau atsakovas su ieškovės siūlymu nesutiko.

62. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio buvo atmestas, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo tenkintas – tėvo ir dukters bendravimo tvarka buvo pakeista, tačiau ji nustatyta pagal atsakovo prašymą, teismas apeliantei priteisė 25 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 272,25 Eur, o atsakovui 75 procentus, t. y. 1 275 Eur.

63. 2022 m. gruodžio 5 d. teismas priėmė papildomą sprendimą. Nurodė, kad ieškovės ieškinys patenkintas 25 procentais, o atmestas 75 procentais. Pagal šią proporciją teismas skirstė šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas paskirstė atstovavimo išlaidas ir įskaičius viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1002,75 Eur. Tačiau skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas teismas į jas neįtraukė ieškovės sumokėto 94,00 Eur žyminio mokesčio, kuris buvo sumokėtas 2022 m. liepos 20 d. (b. l. 28). Todėl teismas sprendė, kad priimant papildomą sprendimą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dalis jos sumokėto žyminio mokesčio – 23,50 Eur (94,00 Eur x 25 proc.). Teismas priteisė ieškovei I. K. iš atsakovo R. K. 23,50 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.

64. Iš ieškinyje suformuluoto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos ir atsakovo atsiliepime siūlomos bendravimo su dukra tvarkos, matyti, kad siūlomų tvarkų sąlygos yra skirtingos. Pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškinio reikalavimą nustatyti bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarką ir sprendimu nustatęs bendravimo tvarką pagal atsakovo pasiūlytas sąlygas, bei netenkinęs ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, įvertinęs, kad atmestus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo (iš 100 procentų patenkinta 0), o reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinus 50 procentų (iš 100 procentų), bendrai ieškinys patenkintas 25 procentais ((0+50)/2). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantė, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

66. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

67. Apeliantė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė