Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovui R. K., jo atstovei advokatei Eglei Gecevičei, nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą atstovui,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2021 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. e2YT-1655-841/2021 dalį, kuria iš R. K. buvo priteistas 250 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai D. K., išlaikymą padidinant iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas taps pilnametis. Taip pat ieškovė prašė pakeisti tuo pačiu sprendimu nustatytą vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad vaiko maksimalus bendravimas su tėvu kenktų vaiko interesams. Teismas pažymi, kad, teismo vertinimu, tokių duomenų byloje nėra. Ieškovė prašydama nustatyti tokią tvarką paaiškino, kad vaikas tėvo namuose jaučiasi nekomfortiškai, patiria psichologinius nepatogumus, nes jai reikia konkuruoti su kartu gyvenančiais tėvo draugės vaikais. Kartu gyvenančios tėvo draugės vaikų yra du. Be to, šalių dukters gimtadienis sutampa su vienu iš minėtų vaikų, todėl D. net ir per savo gimtadienį tėvo namuose turėjo dalintis dėmesiu. Teismas šių ieškovės nurodytų aplinkybių nevertina nei svariomis, nei reikšmingomis. Teismas atsakovo paaiškinimais nustatė, kad atsakovo ir minėtos jo draugės santykiai yra nutrūkę. Ji su savo vaikais nebegyvena atsakovo gyvenamojoje vietoje. Tačiau teismas pažymi ir tai, kad žmogaus pati esminė charakteristika yra žmogaus socialinė prigimtis. Žmogus gali kokybiškai ir prasmingai gyventi tik tarp kitų žmonių. Todėl vaiko bendravimas su kitais žmonėmis, mokymasis išspręsti tam tikras situacijas ar net patirtis, kad ir kitų žmonių gimtadienis gali būti tą pačią dieną, yra ne tik natūralus, tačiau ir būtinas vaiko socializacijos procesas. Vaikas bendraudamas ir patirdamas įvairias minėto pobūdžio situacijas gali tinkamai suprasti savo ir kitų asmenų vertę, kad vaiko vertingumas nėra nei kiek reikšmingesnis ar mažiau reikšmingas nei kitų vaikų ar asmenų. Kartu su ieškiniu yra pateikta 2021 m. gruodžio 8 d. psichologo išvada. Teismas šios išvados nelaiko pakankamu pagrindu nenustatyti tėvo ir vaiko maksimalios bendravimo tvarkos. Sprendimo priėmimo metu išvadoje fiksuoti duomenys yra beveik vienerių metų senumo. Kaip teismas nustatė, šie duomenys yra pasikeitę, todėl teismas minėta psichologo išvada nesivadovauja.

Teismo vertinimu, atsakovo ir jo dukters santykiai yra normalūs. Atsakovas yra rūpestingas ir atidus tėvas, kuris nori bei, teismo vertinimu, gali puoselėti santykius su savo dukterimi. Atsakovas akcentavo, kad netgi didesnį pajamingumą garantuojančio darbo N. atsisakė tam, kad būtų su dukterimi. Todėl teismas vertina, kad maksimalus vaiko ir tėvo bendravimas neprieštarauja vaiko geriausiems interesams, o juos atitinka, todėl teismas pakeisdamas ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, nustato atsakovo prašomą bendravimo tvarką.

Teismas pažymi, kad vaiko tėvams gyvenant skyrium, tarp jų santykiai ne visuomet gali būti darnūs ir gražūs, tačiau tokie tėvai siekdami labiausiai atitikti vaiko interesus, savo interesus turėtų vertinti mažiau nei vaiko. Sutiktina, kad tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, vaiku objektyviai rūpinasi daugiau, tačiau ši aplinkybė šį tėvą nedaro vieninteliu ir išimtiniu, iš vaiko kai kurių gyvenimo sričių eliminuojant antrąjį tėvą.

Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia teismo sprendimu nustatytą tvarką pakeisti, tačiau ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nenustatyti, o vaiko ir tėvo bendravimo tvarką nustatyti tokią, kokios prašo atsakovas kaip labiausiai atitinkančią vaiko geriausius interesus.

Dėl prašomo pakeisti išlaikymo dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas prašydamas atmesti ieškovės ieškinį akcentavo, kad jo pajamos lyginant su šalių santuokos nutraukimo momentu (2021 m. vasario 19 d.) yra sumažėjusios, nes atsakovas nebedirba N. Šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, todėl duomenys apie šalių pajamas byloje nėra rinkti. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo. Tik akcentavo, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas galėtų imtis tokios veiklos, kuri generuotų didesnes pajamas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo teismas nustatė, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis nuolat didėjo. Už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 iki 2022 spalio 8 d. nurodomas ieškovės darbo užmokesti 4094,08 Eur (brutto). Kitais mėnesiais darbo užmokestis būdavo apie du tūstančius eurų skaičiuojant brutto. Kaip minėta, atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 530 Eur (netto). Byloje nesant kitų įrodymų teismas daro išvadą, kad nuo sprendimo, kuriuo vaikui buvo priteistas išlaikymas, šalių gaunamos pajamos iš darbo teisinių santykių šiek tiek keitėsi - ieškovei tokios pajamos didėjo, o atsakovui jos mažėjo.

Teismas nelaiko, kad esmingai pasikeitė šalių turtinė padėtis, susijusi su jų turimu turtu. Po santuokos nutraukimo minėtas butas tapo asmenine atsakovo nuosavybe, o ieškovei buvo išmokėta kompensacija pinigais. Šiuo atveju piniginės kompensacijos gavimas nereiškia ieškovės esminės turtinės padėties pasikeitimo, nes nuosavybės forma – daikto turėjimas - bendrąja jungtine nuosavybe buvo pakeistas pinigais, kurie atitiko turėto daikto dalies vertę.

Ieškovė prašydama, kad iš atsakovo vietoje 250 Eur išlaikymo turėtų būti priteista 400 Eur iš esmės prašo išlaikymą padidinti 62,5 procentais (250x100/400). Šalims nutraukiant santuoką šalių dukteriai buvo suėję keturi metai. Nuo minėto sprendimo nėra praėję dveji metai, šiuo metu (teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo metu) vaikas nėra sulaukęs šešerių metų. Vaikui šešeri metai sueina 2023 m. sausio 13 d.

Teismo vertinimu, bendrąja prasme ketverių ir šešerių metų vaiko poreikiai iš esmės yra panašūs. Ir per dvejus metus negali padidėti 62,5 procento.

Ieškovė vaiko poreikiams pagrįsti yra sudariusi vaiko poreikių lentelę, pagal kurią didžiąją vaiko išlaidų dalį sudaro išlaidos vaiko maistui – 200 - 250 Eur, vaikui tenkanti būsto nuoma ir komunalinės išlaidos sudaro nuo 130 iki 172 Eur. Taip pat vaiko išlaidas sudaro vaistai – 70 Eur; pramogos – 40 Eur; draugų gimtadieniai – 30 Eur; išlaidos karate būreliui – 40 Eur ir kitos išlaidos.

Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė įvairiausius maisto produktų, rūbų, vaistų, kanceliarinių prekių įsigijimo čekius. Teismas, vertindamas šiuos rašytinius įrodymus – prekių įsigijimo kvitus iš parduotuvių, prekybos centrų, vaistinių, nepasisakydamas dėl konkretaus pirkinių kvito turinio, pažymi, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina vidutinio priešmokyklinio amžiaus vaiko augančio vidutinėje šeimoje išlaidas.

Ieškovė išlaidų padidėjimą sieja su šalių dukters sveikatos pablogėjimu ir vaiko lankomu sporto (karate) būreliu, nes šios aplinkybės atsirado po 2021 m. vasario 19 d. sprendimo. Teismas sutinka, kad vaiko lankomas būrelis šiek tiek padidino išlaidas vaikui, tačiau jų pasikeitimas nėra esminis. Be to, ir po santuokos nutraukimo teikiamas 250 Eur išlaikymas negali būti vertinamas atitinkantis vien minimalius vaiko poreikius.

Ieškovė visoje bylos nagrinėjimo eigoje akcentavo, kad vaikui yra reikalinga specifinė mityba dėl jos sveikatos būklės. Ieškovė nurodė perkanti tik aukščiausios kokybės produktus, ekologiškai augintą triušieną ir panašius produktus, todėl didžiausia išlaidų vaikui dalį ir sudaro išlaidos vaiko maistui. Teismas sutinka, kad tėvams nusprendus ir esant abiejų tėvų galimybėms kiekvienas vaikas turėtų būti maitinamas kiek įmanoma kokybiškesniu ir natūraliu maistu. Tačiau esant ginčui tarp tėvų vaiko maitinimas specifiniu ar išskirtiniu maistu (todėl ir brangesniu) turi būti objektyviai pateisinamas.

Šiuo atveju teismas tokios išvados padaryti negali. Byloje pateikta 2022 m. liepos 14 d. pažyma patvirtina, kokia liga mergaitei yra nustatyta, tai – bronchinė astma. Nurodyta, koks gydymas yra paskirtas. Vaikui paskirti du vaistai – Salmeterolis ir Salbutamolis (pagal reikalą). Abu vaistai yra kompensuojami. Byloje nėra jokių duomenų apie ypatingos ar specifinės dietos būtinumą šalių dukrai. Teismas pažymi, kad bronchinė astma yra kvėpavimo sistemos kvėpavimo takų liga, kuri gali būti skatinama konkretaus alergeno, tame tarpe ir maiste esančio, tačiau nebūtinai. Ieškovė jokių faktinių duomenų apie vaiko sveikatos būklės sąsają su jos mityba nepateikė ir tai patvirtinančiais įrodymais neįrodė.

Teismas nenuoseklia ieškovės pozicija laiko ir ieškovės teikiamus įrodymus, pavyzdžiui, ieškovės teikti įrodymai apie vaiko maitinimąsi KFC restorane. Teismas visuotinai žinoma aplinkybe laiko, kad šio prekinio ženklo produktai nelaikomi nei sveikais, nei kokybiškais, o netgi priešingai. Taigi ieškovei nurodant, kad, viena vertus, vaikui būtina ypatinga mityba, o kita vertus, vaiką skatinant (ieškovė nurodė palepinant) KFC tinklo maistu, negalima daryti išvados, kad ir pati ieškovė laikosi aukštų ar išskirtinių vaiko mitybos reikalavimų.

Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomas 200 – 250 Eur maisto produktų išlaidos yra pagrįstos tik iš dalies. Teismas laiko šalių dukters mitybai normalios ir pagrįstos išlaidos gali sudaryti apie 150 Eur, bet nedaugiau nei 200 Eur.

Teismas pažymi ir tai, kad pagal teismo nustatytą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką vaikas su tėvu turėtų praleisti daugiau laiko nei iki šiol. Todėl dalis kasdienių išlaidų, tame tarpe ir vaiko maitinimo išlaidų tektų tiesiogiai atsakovui.

Teismas pažymi ir tai, kad pagal teismo nustatytą dukters ir tėvo bendravimo tvarką D. su tėvu praleis daugiau laiko, todėl tėvas patirs didesnes išlaidas. Be jau minėtų maisto išlaidų, teismo vertinimu, tėvas (atsakovas) patirs vaiko vežimo (kuro įsigijimo), varžybų apmokėjimo, kai kurių rūbų ar daiktų įsigijimo išlaidas, o ieškovė toje apimtyje šių išlaidų nepatirs.

Ieškovė į bylą yra pateikusi 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą buto nuomos sutartį, kurioje nuomininkais yra nurodomi pati ieškovė ir liudytoju byloje apklaustas jos draugas (sugyventinis) N. A. Nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomos mokestis yra 170 Eur. Ieškovė akcentavo, kad mokestis yra didesnis, tik sutartis nėra pakeista. Taip pat pateikė nuomojamų būtų Šiauliuose skelbimus, kuriuose nurodomas nuomos mokesčio dydis 250 Eur. Teismas pažymi, kad konkrečioje byloje teismas vadovaujasi konkrečiais įrodymais. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės sudaryta nuomos sutartimi ir svarstyti, kad kaina yra kitokia nei nurodyta sutartyje ir ji yra 250 Eur. Teismo vertinimu, nagrinėjamo ieškinio kontekste, buto kaina yra tokia, kokia ji yra nurodyta sutartyje ir ją dalinant 3 asmenims – ieškovei, vaikui ir ieškovės sugyventiniui, kiekvienam tenkanti dalis yra po beveik 60 Eur.

Teismas spręsdamas ieškovės ieškinį taip pat vertina kokia vaiko išlaikymo struktūra yra sutarta tarp tėvų. Be išlaikymo periodinėmis išmokomis šalys yra sutarusios ir dėl išlaidų didesniems pirkiniams pasidalijimo, kai tokios išlaidos viršija 200 Eur. Teismas vertina, kad tokios išlaidos turi apimti ne tik konkrečių daiktų, kurių vertė daugiau nei 200 Eur įsigijimą, pavyzdžiui, kompiuteris, dviratis ar pan., tačiau turi apimti ir vienarūšių (vienam tikslui skirtų) prekių įsigijimą, pavyzdžiui, prekės prieš vaikui pradedant lankyti mokyklą – mokyklinė apranga, priemonės mokyklai ir t.t. Tokiu atveju ieškovė turi teisę, o atsakovas turi pareigą į pusę šių išlaidų kompensavimą, kai jų vertė yra didesnė nei 200 Eur.

Teismas pažymi, kad nustačius išlaikymą periodinėmis išmokomis, šiuo metu atsakovui taikant indeksaciją dėl infliacijos atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą ne po 250 Eur, o po 277 Eur per mėnesį. Tokį patį išlaikymą teikti turi pareigą ir ieškovė. Taigi tėvų teikiamas išlaikymas sudaro 554. Valstybės parama „vaiko pinigai“ sprendimo priėmimo metu sudaro 73,5 Eur. Todėl šiuo metu vaikui teikiamo išlaikymo dydis yra 627,50 Eur. Nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiantis „vaiko pinigų“ dydžiui iki 85,75 Eur, vaiko išlaikymui bus skiriama 639,75 Eur.

Teismo vertinimu, tiek šiuo metu esantis vaiko išlaikymo dydis - 627,50 Eur, tiek nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeisiantis išlaikymo dydis iki 639,75 Eur atitinka vidutinius priešmokyklinio amžiaus mergaitės vidutinius poreikius. Teismas laiko, kad toks dydis atitinka ir pradinių klasių mokinio poreikius, todėl nesant esminio aplinkybių pasikeitimo, mergaitei lankant pradines klases priteistas išlaikymas neturėtų būti keičiamas.

Teismas pažymi, kad mergaitei nustatytas sveikatos sutrikimas, kuris savaime nėra lydimas didesnių išlaidų, negali būti pagrindu keisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Teismas vertindamas tai, kad be periodinių išmokų šalys yra sutarusios dėl papildomo išlaikymo, vertindamas, kad byloje nėra esmingai pasikeitusios aplinkybės, buvusios sprendimo priėmimo metu, vertindamas vaiko amžių ir jo poreikius, atsižvelgdamas, kad šiuo metu vaiko išlaikymo dydis yra 627,50 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. bus 639,75 Eur, sprendžia šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti ir priteisto išlaikymo dydžio nekeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė du reikalavimus dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas ieškinio nereiškė, todėl jo atžvilgiu bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal atmestų reikalavimų santykį. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio buvo atmestas. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo buvo tenkintas – tėvo ir dukters bendravimo tvarka buvo pakeista, tačiau ji nustatyta pagal atsakovo prašymą. Atsakovui dėl to nereiškiant atskiro reikalavimo ieškiniu teismas laiko, kad šis ieškovės reikalavimas yra patenkintas 50 procentų. Todėl pirmąjį ieškovės reikalavimą atmetus (iš 100 procentų patenkinta 0), o antrąjį patenkinus 50 procentų (iš 100 procentų) bendrai ieškinys patenkintas 25 procentais ((0+50)/2).

Teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas skirsto pagal šią proporciją.

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1089 Eur atstovavimo išlaidų pagal 2022 m. lapkričio 3 d. prašymą.

Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1700 Eur atstovavimo išlaidų. Šias išlaidas pagrįsti atsakovas teikė 2022 m. lapkričio 3 d. prašymą dėl 1100 Eur išlaidų priteisimo ir 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą dėl 600 Eur išlaidų priteisimo.

Pagal minėtą proporciją šalims priteistinos tokios atstovavimo išlaidos: ieškovei 272,25 Eur (1089 Eur x 25 proc.), o atsakovui 1275 Eur (1700 Eur x 75 proc.).

Šalims įskaičius viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovės priteistina 1002,75 Eur (1275 Eur - 272,25).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės I. K.ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-1655-841/2021, atsakovo R. K.su nepilnametės dukters D. K. bendravimo tvarką (sprendimo punktai 6.2.; 6.3.; 6.4.) ir nustatyti tokią tėvo ir dukters bendravimo tvarką:

1. Atsakovas R. K.su nepilnamete dukra D. K. bendrauja kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalį vaiką paimant iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip iki 18 valandos. Jei tą savaitgalį sutampa su dukros varžybomis ar kitais užsiėmimais, tuomet tėvas pasirūpina nuvežti vaiką į varžybas bei parvežti bei ją lydi visų varžybų (ar užsiėmimų) metu. Tuo atveju, jei savaitgalį atsakovas dirba, jis apie tai informuoja raštu (sms žinute) ieškovę prieš 7 dienas ir įgyja teisę pasiimti dukrą kitą, paeiliui einantį savaitgalį šalių susitartu laiku.

2. Atsakovas R. K.su nepilnamete dukra D. K. bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį vaiką paimant iš jos ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakarą iki 19 val., tuo atveju, jei dukrai tą dieną bus treniruotė, tėvas nuveža vaiką į treniruotę ir parveža po treniruotės į jos namus.

3. Nelyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) atsakovas pasiima vaiką šventės dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina tą pačią dieną 19:00 val. Nelyginių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), atsakovas pasiima vaiką pirmąją šventės dieną iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 19.00 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.

4. Lyginiais metais antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 24-ąją (Kalėdų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) atsakovas pasiima vaiką šventės dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. Lyginiais metais Naujuosius metus (nuo gruodžio 31-osios iki sausio 1 d. imtinai) atsakovas pasiima vaiką pirmąją bendravimo dieną iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną 19.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama.

5. Kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), atsakovas pasiima vaiką nustatytą šventinę dieną 9 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. Pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį (Motinos diena) vaikas praleidžia su motina.

6. Jeigu nurodytos bendravimo savaitgaliais ar darbo dienomis savaitės dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, atsakovo bendravimas su vaiku vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką.

7. Kiekvienas iš tėvų su vaiku Lietuvoje ar už jos ribų praleidžia 28 kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų sekančia tvarka: vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.

8. Ieškovė užtikrina, kad vaiko perdavimo tėvui momentu vaikas su savimi turėtų visus jam reikalingus sezoną atitinkančius drabužius, avalynę ir kitus reikalingus daiktus, o atsakovas įsipareigoja grąžindamas vaiką į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą, ir grąžinti visus jam perduotus vaiko daiktus.

9. Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. neatidėliotino būtinumo atvejų, ligos, komandiruotės, darbo reikalų Lietuvoje ar užsienyje, artimo giminaičio netekties ar ligos, iš anksto suplanuotų atostogų, ir pan. atvejų) ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaiko ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko motiną telefonu arba žinute, ko pasėkoje vaiko tėvas atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku aukščiau nurodytu atitinkamu laiku ir tėvo bendravimo su vaiku laikas perkeliamas kitu šalių suderintu laiku. Metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kito bendravimo su vaiku laiko, o metų neporiniais mėnesiais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl kito tėvo bendravimo su vaiku laiko.

10. Vaiko liga, kuri yra patvirtinta vaiką prižiūrinčio gydytojo pažyma ir kuriai yra rekomenduotas iš gydytojo pusės nekeisti vaikui gyvenamosios vietos, yra pagrindas netaikyti aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos, tačiau tokiu atveju tėvo bendravimo su vaiku laikas perkeliamas kitu šalių suderintu laiku. Metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kito bendravimo su vaiku laiko, o metų neporiniais mėnesiais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl kito tėvo bendravimo su vaiku laiko.

11. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek tai netrukdys vaiko užsiėmimams, mokymuisi, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, vaiko interesų ar jo kasdieninės dienotvarkės.

12. Ieškovė įsipareigoja informuoti atsakovą apie vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir/ar telefono numerio pasikeitimą ne vėliau, kaip per 3 dienas nuo gyvenamosios vietos pakeitimo dienos/telefono numerio pasikeitimo.

13. Jeigu atsakovas ir ieškovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaiko, jis/ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų.

14. Šalys, atsižvelgdamos į vaiko interesus gali susitarti ir dėl kitos bendravimo tvarkos bei laikotarpių.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. K. atsakovo R. K. naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas 1002,75 Eur (vieną tūkstantį du eurus ir 75 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.