Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. D. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeista areštu 90 parų, ir M. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šią subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi (900 Eur), M. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 900 Eur bauda, įpareigojant baudą sumokėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. D. į bausmę (ir į subendrintą, ir į galutinę) įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 17 d. 20 val. iki 2022 m. lapkričio 18 d. 15.09 val. (viena para) ir atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. D. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Iki bausmės vykdymo pradžios nuspręsta nekeisti kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimo, o M. D. pradėjus atlikti bausmę, jas panaikinti. Nuosprendžiu taip pat nuspręsta nepriteisti iš M. D. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. U. ir A. J., tačiau šios nuosprendžio dalys apeliacine tvarka neapskųstos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. D. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 17 d. apie 13 val. prie (duomenys neskelbtini) pastato, Šiauliuose, neteisėtai už 200 eurų A. U. pardavė 6 paketėlius su juose buvusiomis 17,860 g narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis buvo nuo 16,1 % iki 17,0 %, o likusią dalį – vieną plastikinį maišelį su jame buvusia 0,865 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis buvo 9,5 %, turėdamas tikslą ją platinti, neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. lapkričio 17 d. 20.15 val., kol 2022 m. lapkričio 17 d., laikotarpiu nuo 20.15 val. iki 21.12 val., kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ONTV pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo sušvelninti bausmę ir paskirti ją atlikti atvirojoje kolonijoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistasis M. D. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, teismo išvada, kad M. D. įvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra teisinga ir pagrįsta. Nuteistasis nesutinka tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašo ją sušvelninti, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma nuteistojo M. D. apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam M. D. paskirtos bausmės

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. D. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams. Skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veika baiga, padaryta tiesiogine tyčia. Teismas nurodė, kad M. D. anksčiau teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka, nedirba. Pirmosios instancijos teismas M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (toliau – ir „LITEKO“) duomenų ir baudžiamojoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) duomenų išrašo (2 t., b. l. 147–160; 3 t., b. l. 86–98) matyti, kad M. D. pirmą kartą teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurią padarė 2009 m. vasario 4 d., dar būdamas nepilnametis. Taigi, į šį teistumą sprendžiant dėl nusikaltimų recidyvo pagal BK 27 straipsnio 1 dalį neatsižvelgiama. Vėliau apeliantas buvo nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu už 2009 m. gegužės 12 d., 2009 m. birželio 4 d. ir 2009 m. birželio 8 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 233 straipsnio 1 dalyje; už šias veikas paskirtos galutinės subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, buvo atidėtas 3 metams. Vėlesniu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu M. D. nuteistas už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarytą 2010 m. rugsėjo 13 d.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinus pagal šį nuosprendį paskirtą 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą su 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, M. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas 3 metams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu M. D. buvo nuteistas už 2011 m. birželio 11 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu skirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (2600 Lt) bauda, kuri Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi pakeista į 10 parų areštą, M. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; šią bausmę apeliantas atliko 2015 m. sausio 27 d.

13. Byloje esančiame ĮKNR duomenų išraše nurodyta, jog M. D. teistas (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 8 d. už prekybą vogtomis prekėmis, taip pat teistas (duomenys neskelbtini): 1) 2016 m. balandžio 7 d. – už eismo taisyklių pažeidimą (vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų) ir valstybės pareigūno įžeidimą arba pasipriešinimą jam; 2) 2016 m. gruodžio 5 d. – už eismo taisyklių pažeidimą (vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti) ir nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus; 3) 2022 m. liepos 1 d. – už nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog ĮKNR duomenų išrašas vienareikšmiškai nepatvirtina, kad D. B. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, valstybės pareigūno įžeidimas arba pasipriešinimas jam, nežinant faktinių šių veikų aplinkybių, Lietuvos Respublikoje užtrauktų baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Be to, nors ĮKNR duomenų išraše nurodyta, jog M. D. (duomenys neskelbtini) teistas už nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, o (duomenys neskelbtini) nuteistas už prekybą vogtomis prekėmis, tačiau faktinės šių veikų aplinkybės nėra žinomos, todėl nėra aišku, kaip veikos būtų kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, be to, negalima spręsti, ar teistumai dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padarytų įstatymo uždraustų veikų dar galioja ar, priešingai, laikytini išnykusiais. Atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip minėta, pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o šiuo atveju tokių duomenų dėl (duomenys neskelbtini) padarytų įstatymo uždraustų veikų byloje nėra. Taigi, atsižvelgus į tai, kad M. D. padarytas nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, recidyvo su Lietuvoje padarytais nusikaltimais pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nesudaro, o pripažinti nusikaltimų recidyvą su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padarytomis įstatymo uždraustomis veikomis duomenų nepakanka, konstatuotina, jog, pripažindamas nuteistojo M. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, iš jo aprašomosios dalies šalinant nepagrįstai nustatytą nuteistojo M. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, – tai, kad veiką padarė recidyvistas.

15. Tačiau, net ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo M. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Kaip jau minėta, apeliantas nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), turint tikslą ją platinti. Byloje nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai pardavė 6 paketėlius su juose buvusia 17,860 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), o vieną plastikinį maišelį su jame buvusia 0,865 g narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) neteisėtai laikė nuomojamame bute, turėdamas tikslą ją platinti. Tai – sunkus nusikaltimas ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad narkotinę medžiagą – kanapes jis davė savo draugams, kurie vartoja narkotines medžiagas, nedaro šio nusikaltimo mažiau pavojingu. M. D. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo šešiais teismų procesiniais sprendimais (nuosprendžiais ir baudžiamuoju įsakymu) buvo nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga be tikslo ją platinti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors, kaip jau minėta, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu M. D. buvo laikomas neteistu, nes teistumai pagal ankstesnius nuosprendžius buvo išnykę, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant skundžiamą nuosprendį apelianto atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. D. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią nuteistasis vengė vykdyti, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi minėta bausmė buvo pakeista areštu. Be to, kaip minėta, apeliantas baustas užsienio valstybėse, o taip pat ir administracine tvarka (2 t., b. l. 165–170); 2022 m. lapkričio 14 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 2023 m. sausio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 171–173). Kaip matyti iš nuteistojo M. D. parodymų pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jis ilgą laiką vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, alkoholį. Visos šios aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina, kad jis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų, yra linkęs nusikalsti. M. D., nepaisant ankstesnių jo atžvilgiu priimtų teismų procesinių sprendimų ir jais paskirtų bausmių, nesistengia pakeisti savo elgesio, anksčiau jam skirtos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir net laisvės atėmimo bausmės bei du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas teigiamos įtakos nepadarė, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Todėl konstatuotina, kad M. D. pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką buvo skirta laisvės atėmimo bausmė (vienintelė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis), kurios dydis (2 metai 6 mėnesiai) yra artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui (2 metai) ir gerokai mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (5 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo, yra teisinga, ne per griežta ir pagrindo ją sušvelninti nėra.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, to paties straipsnio 3 dalį, taip pat BK 59 straipsnio 2, 4 punktus, 75 ir 76 straipsnius ir jų pagrindu sušvelninti bausmę. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės individualizavimui, tarp jų – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kaltės formą ir rūšį (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (to paties straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes jau atsižvelgė ir, įvertinęs jas visų kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, skyrė nuteistajam gerokai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas šio nuteistojo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į šią aplinkybę taip pat atsižvelgė, skirdamas M. D. bausmę už nusikalstamą veiką. Todėl nėra jokio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės dar kartą tų pačių, jau įvertintų pirmosios instancijos teismo, aplinkybių pagrindu.

17. Apeliantas, be kita ko, prašo sušvelninti bausmę ir BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta viena iš kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių – nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, jog kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos – darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir panašiai), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, jog kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, tai yra, vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę. M. D. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdamas tikslą pasipelnyti. Iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 162), tačiau vien ši aplinkybė negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar sunki turtinė padėtis gali būti vertinama kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, būtina vertinti ne tik objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, bet ir psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, asmens suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, bandydamas kitais būdais gauti pragyvenimui reikalingų lėšų. Iki nusikalstamos veikos padarymo M. D. realiai neieškojo kitų galimybių gauti teisėtų pajamų. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų stengęsis ieškoti darbo, valymo įmonėje Šiauliuose įsidarbino jau po nusikalstamos veikos padarymo – 2023 metų balandžio mėnesį (2 t., b. l. 146). Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos padarymas M. D. tapo lengvesne išeitimi pasipelnyti, realiai neieškant kitų galimybių gauti teisėtų pajamų, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis neturėjo kitos išeities, kaip tik nusikalstama veika.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad taip pat nėra pagrindo taikyti nuteistajam nei BK 62 straipsnio, nei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nors M. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jis neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų alternatyvių aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-88/2011, 2K-88/2009). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, be to, nėra pagrindo konstatuoti ir nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių.

20. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014).

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas M. D. neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog turi mažametį sūnų, kuriam nori būti geras tėvas (4 t., b. l. 144, 145), be to, kartu su apeliaciniu skundu pateikė buvusio darbdavio pasirašytą charakteristiką (4 t., b. l. 146), kurioje buvęs M. D. darbdavys – valymo įmonės savininkas R. M. apibūdina nuteistąjį kaip atsakingą, darbštų, imlų naujai veiklai, sąžiningą ir pareigingą darbuotoją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sutiktina, kad M. D., kaip darbuotojo, charakteristika teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau ši aplinkybė, kaip ir nuteistojo mažametis sūnus bei siekis vykdyti tėvo pareigas, yra tos, į kurias atsižvelgtina, skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose. Pastebėtina ir tai, kad sūnus bei tėvo pareigų sūnui vykdymas nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus tikslus užtikrins būtent pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo rūšimi ir dydžiu atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

22. BK 76 straipsnis, į kurį apeliantas irgi prašo atsižvelgti, reglamentuoja nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimą nuo bausmės dėl ligos. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo susirgimą sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti jam būtų per sunku. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnis). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje yra užtikrinamas ir nuteistųjų, kurie serga priklausomybės ligomis, gydymas (BVK 91 straipsnis).

23. M. D. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, be to, neatlikęs bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį, tai yra nesumokėjęs juo paskirtos 18 MGL (900 Eur) dydžio baudos. Todėl pirmosios instancijos teismas M. D. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, ir skyrė nuteistajam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Po to šią subendrintą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi (900 Eur) ir paskyrė M. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams ir 900 Eur dydžio baudą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nuteistajam M. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga ir jos švelninti teisinio pagrindo nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo nuteistąjį skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 900 Eur dydžio baudą sumokėti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei nepagrįstai du kartus (ir į BK 63 straipsnio pagrindu paskirtą subendrintą bausmę, ir į BK 64 straipsnio pagrindu paskirtą galutinę bausmę) įskaitė M. D. laikino sulaikymo laiką ir bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į arešto bausmę.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis (BPK 335 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jis nėra apskųstas; jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 1, 2 dalys). Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta baudos bausmė, vykdymą reglamentuoja BVK 6–8 straipsniai. Pagal BVK 6 straipsnio 1 dalį baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018).

25. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, dėl M. D. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos baudos jau yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas, baudą išieško antstolis R. K. (2 t., b. l. 186–188). Todėl nagrinėjamu atveju, paskyrus M. D. skundžiamu nuosprendžiu galutinę subendrintą bausmę, kurią sudaro dvi bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir bauda (BK 42 straipsnio 4 dalis), bausmių vykdymo kodekso normos, reglamentuojančios savanorišką baudos bausmės įvykdymo būdą, netaikytinos, tai yra netaikytinos nei BVK 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su dviejų mėnesių terminu, skaičiuojamu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti savanoriškai, nei BVK 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias teismas gali nustatyti ir kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, laikotarpį, per kurį bauda gali būti sumokėta savanoriškai. Pažymėtina, kad išieškant nuosprendžiu paskirtą baudą priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, nėra ribojama skolininko (nuteistojo baudžiamojoje byloje) teisė pačiam sumokėti skolą (baudžiamojoje byloje skirtą baudą) priverstinio vykdymo proceso metu. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, naikintina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. D., nubaustas galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 900 Eur dydžio bauda, įpareigotas sumokėti 900 Eur baudą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas vykdyti skundžiamą nuosprendį, privalo informuoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu M. D. paskirtos baudos priverstinį išieškojimą vykdantį antstolį R. K., kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu M. D. paskirta bauda (BPK 342 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2 punktas).

26. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką (BK 66 straipsnis), taip pat ir laikino sulaikymo laiką, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Tais atvejais, kai nuteistajam skiriama galutinė subendrinta bausmė, kardomojo kalinimo (suėmimo) ir laikino sulaikymo laikas įskaitomas į galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2006, 2K-408/2012). Kai subendrinamos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, baudžiamasis įstatymas nustato, jog į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog tokiais atvejais bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, yra įskaitoma į galutinę (vykdytiną) bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. D. laikino sulaikymo laiką ir bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, kaip jau minėta, nepagrįstai įskaitė ne tik į galutinę BK 64 straipsnio pagrindu paskirtą bausmę (laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams ir 900 Eur dydžio baudą), tačiau ir į BK 63 straipsnio pagrindu paskirtą subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria laikino sulaikymo laikas ir bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, buvo įskaityta į BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies pagrindu subendrintą bausmę, panaikintina.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų ir iš dalies neatidėdamas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. BK 75 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė teismui iš dalies atidėti už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXXVII skyriuje, į kurį patenka ir BK 260 straipsnis, paskirtos bausmės vykdymą, todėl nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra formalaus pagrindo.

28. Nuteistasis M. D. prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti bausmės atlikimo įstaigą – atvirąją koloniją. Šis nuteistojo prašymas taip pat yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu 2020 m. liepos 1 d., buvo pripažinta netekusia galios. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą (BVK 30 straipsnio 2 dalis).

29. Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. D. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, taip pat teisingą galutinę subendrintą bausmę, kurios atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, įvykdytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nekeistina. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, be to, nepagrįstai įpareigojo M. D. sumokėti paskirtą baudą iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei nepagrįstai ne tik į BK 64 straipsnio pagrindu paskirtą galutinę bausmę, tačiau ir į BK 63 straipsnio pagrindu paskirtą subendrintą bausmę įskaitė M. D. laikino sulaikymo laiką ir bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 328 straipsnio 1, 4 punktai), taip iš dalies tenkinant nuteistojo M. D. apeliacinį skundą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

30. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistajam M. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. kovo 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 6 punktu, prašoma iš M. D. valstybės naudai priteisti 95,83 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad M. D. nuteistas realia 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, kaip ir duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors turtu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti, todėl teisėjų kolegija nusprendžia neišieškoti iš M. D. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo M. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (veiką padarė recidyvistas);

panaikinti nuosprendžio dalį dėl laikino sulaikymo laiko bei bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, kuria Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, įskaitymo į M. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies pagrindu subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis M. D., nubaustas galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 900 Eur dydžio bauda, įpareigotas sumokėti 900 Eur dydžio baudą iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo M. D. neišieškoti.