- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- e2-13255-930/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34275-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- V. O.
- Atsakovas
- R. N.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 3.2.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui R. N. (R. N.) dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (e. b. l. 1-5) prašydama, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-11-23 nutartimi iš ieškovės priteistą išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo 280 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-01-07 iki 2019-03-14, priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – S. O. ir R. O. (R. O.). Varėnos rajono apylinkės teismas 2016-11-23 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria nustatė vaikų S. O. ir R. O. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, įpareigojo ieškovę savo nepilnamečiams vaikams mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 70 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016-11-01 iki vaikų pilnametystės. Nuo 2019-01-02 ieškovei atlikus laisvė atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, nepilnamečiai šalių vaikai gyvena su ja. Šalių dukra S. O. mokosi (duomenys neskelbtini) 2 klasėje, R. O. lanko (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo grupę „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas vaikais nesirūpina, nelanko, materialiai prie išlaikymo neprisideda. Nors ieškovei yra žinoma, kad atsakovas yra darbingas, tačiau tiksli jo darbo vieta ir gaunamo atlyginimo dydis, nežinomas. Ieškovė nedirba, kadangi turi dar vieną išlaikytinį – sūnų M. O. (M. O.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra neįgalus, jam reikalinga papildoma priežiūra. Ieškovė yra registruota Vilniaus darbo biržoje, jos gaunamas pajamas sudaro 240 Eur dydžio išmoka iš darbo biržos. Valstybės išmoką, skirtą vaikams, gauna atsakovas, kadangi teismo procesiniu sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Varėnos rajono apylinkės teismui 2016-11-23 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1168-445/2016 dėl S. O. ir R. O. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir išlaikymo iš ieškovės priteisimo, antstolis Dalius Traigys vykdo išlaikymo išieškojimą iš ieškovės atsakovui pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2VP-162-445/2017. Kadangi ieškovė šiuo metu negali dirbti ir užsidirbti, nes prižiūri neįgalų vaiką. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui reikalinga apie 408 Eur per mėnesį: komunalinėms paslaugoms vaiko dalis sudaro apie 30 Eur, maistui - 150 Eur, pietums mokykloje - 60 Eur, vitaminams, vaistams – 30 Eur; drabužiams, avalynei - 80 Eur, ugdymo priemonėms (pratybų sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms) – 26 Eur, rinkliavoms mokykloje (spektakliams, išvykoms, šventėms) - 20 Eur, Vilniečio kortelės papildymui - apie 10 Eur, mobiliojo ryšio teflono papildymui - apie 2 Eur. Sūnaus išlaikymui reikia apie 410 eur per mėnesį: komunalinėms paslaugoms vaiko dalis sudaro apie 30 Eur, maistui - 150 Eur, mokestis už darželį - 50 Eur, vitaminams, vaistams - apie 60 Eur, drabužiams, avalynei - 90 Eur, ugdymo priemonėms, žaislams - 30 Eur.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą (e. b. l. 28-29), kurioje nurodė, kad ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais, savo motina ir jos keturiais nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovės motinai priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais, kuriame vaikams sudarytos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. Atsakovas ieškinyje nurodytu adresu negyvena, todėl Tarnyba negalėjo ištirti jo aplinkos sąlygų. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, vaikų nuomonę, nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius vaikų interesus, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis galimai užtikrintų būtinų vaikų poreikių patenkinimą, nustačius, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šalių vaikai faktiškai su ieškove gyvena nuo 2019 m. sausio mėnesio. Atsakovas nusišalino nuo vaikų priežiūros, ryšio nepalaiko, išlaikymo vaikams neteikia. Šalių nepilnamečiai vaikai specialių poreikių neturi. Ieškovės prašoma suma patenkintų tik minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovė turi 3 išlaikytinius, viena išlaiko neįgalų vaiką. Atsakovas turi 2 išlaikytinius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo tada, kai vaikai pradėjo gyventi su ja, skaičiuojant tokia suma, kurią teismas buvo priteisęs iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui, t. y. po 70 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis) (e. b. l. 58).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: S. O., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6), ir R. O., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13). 2016-11-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1168-445/2016, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, iš ieškovės priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas, mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 70 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016-11-01 iki vaikų pilnametystės (e. b. l. 8-10).
Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalis). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y. sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-334/2001), vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003), skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013), kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).
Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Ieškovė reikalavimą dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia tuo, jog ieškovei 2019 m. sausio mėnesį išėjus iš įkalinimo įstaigos, vaikai pradėjo gyventi kartu su ja, atsakovas nusišalino nuo vaikų priežiūros, bendravimo su jais bei išlaikymo vaikams teikimo.
Iš į bylą pateiktos 2016-11-23 Varėnos r. apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad bylos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimo metu ieškovei buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o vaikai faktiškai gyveno su atsakovu. Ieškovė iš įkalinimo įstaigos paleista 2019-01-02 (e. b. l. 11-12). 2019 m. kovo mėnesį vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove (e. b. l. 28-31, 33). Ieškovės teigimu, jai išėjus iš įkalinimo įstaigos ir vaikams apsigyvenus su ja, atsakovas nusišalino nuo pareigos rūpintis vaikais. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų aplinkybių ir ieškinio reikalavimų neišreiškė.
CK 3.155 str. 2 d. nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas nurodytų pareigų nevykdo, nors vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su juo, vaikai su juo faktiškai negyvena, jis su vaikais nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia. Kitokių aplinkybių byloje nenustatyta. Nustačius, kad vaikais faktiškai rūpinasi ieškovė, vaikai su ja gyvena, yra jos išlaikomi. Tarnybos išvados ir buities tyrimo akto duomenimis, ieškovė su vaikais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris yra tvarkingas, jame yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai, vaikams sudarytos sąlygos augti, ugdytis ir ilsėtis (e. b. l. 30-31). Tarnybos vertinimu, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, atitiktų geriausius vaikų interesus (e. b. l. 28-29).
CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms bendraujant asmeniškai su kiekvienu vaiku, vaikai išsakė norą likti gyventi su ieškove, nenori grįžti gyventi pas atsakovą, nurodė, kad mama yra gera, su jais žaidžia, eina kartu į lauką, perka rūbus, maistą mokyklines prekes, o atsakovas kartais vartoja alkoholį, būna per griežtas (nepilnamečio R. O. teigimu).
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka jų interesus, todėl teismas sprendžia, kad vaikų gyvenamoji vieta keistina, nustatant ją su ieškove.
Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nutraukiamas 2016-11-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1168-445/2016 iš ieškovės priteisto išlaikymo vaikams išieškojimas (e. b. l. 8-10, 19), būtina spręsti šiuo sprendimu patvirtinta taikos sutartimi nustatyto išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo klausimą ir ieškovės skyrimo vaikų išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukters išlaikymui reikalinga apie 408 Eur per mėnesį: komunalinėms paslaugoms vaiko dalis sudaro apie 30 Eur, maistui - 150 Eur, pietums mokykloje - 60 Eur, vitaminams, vaistams – 30 Eur; drabužiams, avalynei - 80 Eur, ugdymo priemonėms (pratybų sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms) – 26 Eur, rinkliavoms mokykloje (spektakliams, išvykoms, šventėms) - 20 Eur, Vilniečio kortelės papildymui - apie 10 Eur, mobiliojo ryšio teflono papildymui - apie 2 Eur, Sūnaus išlaikymui, anot ieškovės, reikia apie 410 Eur per mėnesį: komunalinėms paslaugoms vaiko dalis sudaro apie 30 Eur, maistui - 150 Eur, mokestis už darželį - 50 Eur, vitaminams, vaistams - apie 60 Eur, drabužiams, avalynei - 90 Eur, ugdymo priemonėms, žaislams - 30 Eur.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikams lankant ugdymo įstaigas, skiriant lėšų jose maitintis, nurodytos bendros sumos, atsižvelgiant į ieškovės finansines galimybes, yra didelės. Tas pats pasakytina apie nurodytas kaip būtinas net iki 30 Eur per mėnesį (300 Eur per metus) išlaidas ugdymo priemonėms, žaislams. Nurodyti vaikų poreikiai vitaminams ir vaistams (dukrai - 30 Eur per mėnesį, sūnui - 60 Eur per mėnesį) nepagrįsti į bylą pateiktais duomenimis. Tarnybos išvadoje nurodyta, jog berniukas dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, tačiau atitinkamų aplinkybių įrodymų teismui nepateikta. Net jei tokie duomenys būtų pateikti, tai nepagrįstų būtinybės skirti sveikatos priežiūrai net po 60 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad vaikai sveiki, specialiųjų poreikių neturi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ligų profilaktikai ir sezoninėms ligoms gydyti pakanka skirti po 20 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti abiejų nepilnamečių vaikų poreikiai aprangai bei avalynei, komunaliniams mokesčiams, mokesčiams už mažamečio sūnaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymą, mokyklos rinkliavoms, transporto išlaidoms, mobiliojo ryšio išlaidoms, nors ir nepagrįsti į bylą pateiktais duomenimis, tačiau yra realūs ir būtini, jiems tenkinti reikalingos sumos, įvertinant visuotinai žinomas prekių ir paslaugų rinkos kainas, yra pagrįstos ir protingo dydžio.
Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose (CPK 376 str.), spręsdamas su vaikais susijusius klausimus, taip pat atsižvelgia į tai, kad ieškovė kaip vaikų poreikių nenurodė higienos, buities prekių, kurios reikalingos kiekvienam žmogui, taip pat laisvalaikio poreikių, išlaidų, reikalingų papildomam ugdymui, užklasinei veiklai, pramogoms, atostogoms, nors į bylą nepateikta duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovas negali užtikrinti tokių vaikų poreikių tenkinimo.
Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad iš esmės kiekvieno vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalingos ieškovės nurodytos sumos.
CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 66). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 62). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų, akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra (e. b. l. 65). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš teismo posėdžio metu ieškovės atstovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nedirba (e. b. l. 59), nuo 2019-01-07 registruota teritorinėje darbo biržoje (e. b. l. 16). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad gauna 240 Eur per mėnesį dydžio bedarbio išmoką, tačiau išmokų dydį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį (gim. 2015 m.) (e. b. l. 17), neįgalų vaiką (neįgalumas nustatytas nuo 2017-05-05 iki 2019-05-04), kuriam diagnozuoti specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83) (e. b. l. 18).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas jam priklausančio nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 67). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (e. b. l. 63). Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra (e. b. l. 64). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba, 2019 m. kovo mėnesį gavo 78,95 Eur dydžio išmoką (2019 m. sausio ir vasario mėnesiais gaunama išmoka sudarė 174,81 Eur) (e. b. l. 60-61). Duomenų apie kitus išlaikytinius byloje nėra.
Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis, galimybės užsidirbti yra geresnės nei ieškovės, kadangi kartu su ieškove gyvena dar vienas specialių poreikių turintis jos išlaikytinis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas būdamas jauno amžiaus, sveikas ir darbingas (duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, turi sveikatos problemų byloje nėra), privalo imtis priemonių vaikų teisėms ir interesams apsaugoti. Turėdamas didesnes galimybes dirbti nei ieškovė, atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pakankamas pajamas nepilnamečių vaikui poreikių patenkinimui.
Be to, šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškove, ji patiria daugiau kasdienių išlaidų, jai tenka didesnė išlaikymo bei rūpinimosi vaikais našta, dėl ko atsakovas turi daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo materialiai.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir priteisia iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-03-14) iki vaikų pilnametystės. Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, pakeitus vaikų gyvenamąją vietą skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad faktiškai vaikai su ieškove gyvena nuo 2019 m. sausio mėn. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad jis teikė vaikams išlaikymą šiuo laikotarpiu. Nors formaliai išlaikymas vaikams ieškovės nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu buvo priteistas iš pačios ieškovės, o atsakovas valdė išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise, tai nereiškia, kad jis neturėjo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos teikti vaikams išlaikymą. Teismui nustačius, kad nuo 2019 m. sausio mėn. atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, sprendžiama, kad iš atsakovo priteistinas vaikų išlaikymo įsiskolinimas.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 280 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-01-07 iki 2019-03-14, skaičiuojant kiekvienam vaikui po 70 Eur per mėnesį, t. y. po tokią sumą, kuri iš jos teismo buvo priteista nepilnamečių vaikų išlaikymui šiuo laikotarpiu. Nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas nuo 2019 m. sausio mėnesio, vaikams gyvenant su ieškove teikė vaikams išlaikymą ir esant nustatytoms aplinkybėms, kad nurodytu laikotarpiu vaikų išlaikymui iš ieškovės buvo priteista po 70 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, o atsakovas kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui turi skirti net po 200 Eur per mėnesį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo tenkinamas. Iš atsakovo priteisiamas 280 Eur dydžio vaikų išlaikymo įsiskolinimas už 2 mėnesius, t. y. nuo 2019 m. sausio mėnesio, kai vaikai pradėjo gyventi su ieškove, iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-03-14), skaičiuojant po 70 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2019-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (e. b. l. 34-36) paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės ieškinys patenkintas 100 proc. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 108 Eur (200 Eur x 2 vaikai x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 6,30 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 114,30 Eur. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 20-21). Todėl iš atsakovo taip pat priteisiamas 150 Eur dydžio žyminis mokestis už du neturtinio pobūdžio reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 192,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. l. 56), kurios priteisiamos iš atsakovo.
Byloje susidarė 7,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos valstybės naudai taip pat priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti 2016-11-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1168-445/2016 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą nepilnametės S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio R. O. (R. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškove V. O., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nutraukti 2016-11-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1168-445/2016 patvirtinta taikos sutartimi nustatyto ieškovės V. O., a.k. (duomenys neskelbtini) teiktino išlaikymo nepilnametei S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiam R. O. (R. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) išieškojimą.
Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-11-23 nutartimi iš ieškovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtintą taikos sutartį ir priteisti iš atsakovo R. N. (R. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. O. (R. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-03-14) iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant ieškovę V. O., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. N. (R. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, nepilnametės S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. N. (R. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, nepilnamečio R. O. (R. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo R. N. (R. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) 264,30 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 30 euro centų) žyminio mokesčio ir 7,38 Eur (septynis eurus 38 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 271,68 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 68 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo R. N. (R. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) 192,79 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 79 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.