Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: jis 2025 m. lapkričio 13 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0084, patikros Nr. 2405691, pirmu tikrinimu 2025 m. lapkričio 13 d. 00.14 val. nustatytas 1,74 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. lapkričio 13 d. 00.34 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūziški).

A. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-40045-25 matyti, kad 2025 m. lapkričio 13 d. 00.14 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, A. L., kai pirmu pūtimu nustatytas 1,74 promilių neblaivumo laipsnis, o antru pūtimu nustatytas 1,73 promilių girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūžiški), nugabentas į saugojimo aikštelę. Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-14).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. lapkričio 13 d. daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad papildomai apžiūrėtas automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje sudėti įvairūs daiktai – statybinės medžiagos ir įrankiai, tepalai, dėžės su vyno, alaus buteliais (b. l. 43-51).

Iš 2025 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitos–faktūros serija SP Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. lapkričio 3 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 473 matyti, kad automobilį „FORD TRANSIT CUSTOM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsigijo A. L. sumokėdamas už jį 4500 Eur (b. l. 28-31).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Ford Transit Custom“ kaina su PVM Lietuvoje 2025 m. lapkričio mėnesį – 13 072 eurų (b. l. 63).

Iš 2025 m. lapkričio 13 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio ekrano nuotraukų matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0084, patikros sertifikato Nr. 2405691, galioja iki 2026 m. balandžio 20 d., A. L. 2025 m. lapkričio 13 d. pirmu tikrinimu 00.14 val. nustatytas 1,74 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. lapkričio 13 d. 00.34 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Atlikti testai bendrai asmens būklei nustatyti: A. L. negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b. l. 16-19).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. L. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. L. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. gėrė alkoholinį vyną, po to vairavo automobilį. Tai, jog A. L. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2025 m. lapkričio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. lapkričio 13 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, 2025 m. lapkričio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo, Policijos registruojamų įvykio registro išrašas, 2025 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai ir jų priedai – fotolentelės Nr. 1, 2025 m. lapkričio 13 d. neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio ekrano nuotraukos, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. L. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas: jis 2025 m. lapkričio 13 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0084, patikros Nr. 2405691, pirmu tikrinimu 2025 m. lapkričio 13 d. 00.14 val. nustatytas 1,74 promilių girtumas, antru tikrinimu 2025 m. lapkričio 13 d. 00.34 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, vairavo automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūziški). A. L. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. L.

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. L. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja R. L. prašė A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jį perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Dėl A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitiems asmenis (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. Kaltinamasis A. L. anksčiau nėra teistas, jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 116-119), administracine tvarka kelis kartus baustas už KET pažeidimus, daugiausia 2021 m., visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 100-102), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 125-127), duomenų apie jo gydymą psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centre byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. L. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokurorė.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo žmona R. L.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. L. anksčiau neteista (b. l. 70-71). R. L. administracine tvarka bausta du kartus, vieną kartą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirtas baudas sumokėjusi (b. l. 72-74). R. L. nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2021 m. spalio 1 d. dirbo parduotuvių vadove, darbdavio buvo charakterizuojama teigiamai. Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad ji su vyru kalbėjosi apie įvykį, mato, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, supranta, kad įvykis įvyko dėl jo kaltės, taip pat supranta, jog alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ji palaiko labai gerus santykius su A. L. Per 9 metus gyvenant kartu nebuvo atvejų, kad ji su vyru pyktųsi, kad jie kenktų vienas kitam ar darytų vienas kitam blogą įtaką. Tai, kas įvyko – pavienis, vienkartinis įvykis. Ji gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui, nes dirbo vadove, buvo pavyzdys kitiems darbuotojams, todėl ji suvokia savo atsakomybę už laidavimą. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų R. L. paaiškinimų, ji rūpinasi vyro ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Pačio kaltinamojo A. L. teigimu, jo ir R. L. santykiai yra labai geri. Jie yra susituokę 3 metus, kartu praleidžia daug laiko, kartu dirba. R. L. daro didelę įtaką šeimoms sprendimams. Tvirtą A. L. ir R. L. ryšį bei jos įtaką savo vyrui rodo ir tai, kad jie kartu gyvena 9 metus, veda bendrą ūkį, kartu dirba, užsiima verslu. Teismo posėdžio metu buvo matyti jų šeimyniški, geri santykiai, noras rūpintis vienas kitu. Teismas sprendžia, kad R. L. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad R. L. kartu su A. L. veda bendrą ūkį, kartu dirba, kartu gyvena 9 metus, jie vienas kito klauso, R. L. užtikrino, kad tai, kas įvyko, buvo vienkartinis įvykis ir ateityje nebepasikartos, todėl tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už vyrą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. L. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant R. L. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį žmonos R. L. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo A. L.

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, A. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad A. L. vairavo, kai jam nustatytas 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, savo kaltę pripažino tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdžiai gailėjosi, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 4 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 13 d. (b. l. 106–109). Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas teismas visada privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas, išskyrus tuos atvejus, kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas (BK 72 straipsnio 4 dalis), arba turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-237/2011, 2K-339/2008, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-626/2019). A. L. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (prancūziški), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šią transporto priemonę 2025 m. lapkričio 3 d. įsigijo kaltinamasis A. L. (b. l. 28-31), kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis „Ford Transit“ yra registruotas jo vardu, tačiau automobilis yra bendras šeimos turtas, pirktas iš bendrų šeimos santaupų, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir jo sutuoktinė R. L. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. L., darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, panaudojo transporto priemonę, kuri yra įgyta santuokoje, todėl preziumuojama, kad ji jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis vairavo, kai jam nustatytas 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,41 promilės), tai darė nakties metu, sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Ford Transit Custom“ kaina su PVM Lietuvoje 2025 m. lapkričio mėnesį – 13 072 eurų (b. l. 63). Iš transporto priemonės įsigijimo sąskaitos faktūros matyti, kad 2025 m. lapkričio mėn. A. L. automobilį įsigijo už 4500 Eur (b. l. 30). Nors teismų praktikoje nurodoma, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo kaina nėra tas rodiklis, kuris paprastai atspindi tikrąją transporto priemonės rinkos vertę, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kaltinamojo paaiškinimus, jog transporto priemonė turi defektų, kuriuos reikia susitvarkyti, neturi pagrindo netikėti, jog konkrečios transporto priemonės rinkos vertė yra mažesnė nei nurodoma VšĮ „Emprekis“ pažymoje, ir vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė. Kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo esant neblaivumo požymiams, tai darė tamsiu paros metu, sukėlė eismo įvykį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jam neskiriama bausmė, neatsiras teistumas.

Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nevaržo A. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-375-851/2021, 1A-316-497/2021). Taigi, nėra pagrindo minėto automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas A. L. ir R. L. priklausantis turtas – automobilis „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), su automobilio registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Kaltinamajam A. L. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 102-113). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. L. vardu (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.

Kaltinamasis A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. lapkričio 13 d. 00.14 val. iki 2025 m. lapkričio 13 d. 10.40 val. (b. l. 77–81, 84-87).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: PVM sąskaita–faktūra serija SP Nr. 731 ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 473 (saugomi šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), grąžintini savininkui A. L..

Daiktų apžiūros metu automobilyje „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti daiktai, kurie Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažinti objektais, neturinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir 2025 m. lapkričio 13 d. tyrėjos pakvitavimu grąžinti savininkui A. L.. Atsižvelgiant į tai, kad šių daiktų klausimas nutarimu jau yra išspręstas, jų klausimas BPK 94 straipsnio tvarka nespręstinas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. L., yra 100 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. l. 113, 121, 125). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. L., nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą A. L. nutraukti.

Paskirti A. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 13 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

A. L. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. L. ir R. L. priklausantį turtą – automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), su automobilio registracijos dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. L. vardu (saugomą šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: PVM sąskaitą–faktūrą serija SP Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitą Nr. 473 (saugomus šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), grąžinti savininkui A. L..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. L., iš A. L. nepriteisti.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.