Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Y. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,X STARTUP GROUP“ bankrotą tyčiniu ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „X STARTUP GROUP“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Nemokumas ir teisė“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 6 d.

2. Pareiškėja bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „X STARTUP GROUP“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės MB ,,Nemokumas ir teisė“, kreipėsi į teismą, prašydama:

2.1. pripažinti BUAB ,,X STARTUP GROUP“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą atsakingą asmenį – buvusį bendrovės vadovą A. Y. (toliau – ir suinteresuotas asmuo);

2.2. apriboti buvusio bendrovės vadovo A. Y. teisę 5 metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėja nurodė, kad bendrovės bankrotas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo. Per 2022 m. iš bendrovės sąskaitų buvo atlikti 113 598,22 Eur mokėjimai (grynųjų pinigų išėmimai), tačiau dokumentų, pagrindžiančių tokių mokėjimų teisėtumą, nemokumo administratorei nepateikta. Iš minėtos sumos 36 075 Eur išgryninta banko kortelės pagalba, tačiau nėra žinoma, kur buvo panaudotos lėšos. Be to, bendrovės vardu iš UAB „Bitė Lietuva“ išsimokėtinai buvo įsigyti 7 mobilieji telefonai „Apple iPhone 13 Pro Max“, 2 nešiojamieji kompiuteriai „MacBook Air 13“, televizorius „Samsung 75 4K Smart TV“ ir kompiuterinių žaidimų konsolė „Sony Playstation 5 Standart Edition“. Buvęs bendrovės vadovas šio turto nemokumo administratorei neperdavė, o 2024 m. sausio 18 d. sudarė susitarimą dėl šio turto vertės kompensavimo, tačiau mokėjimų susitarime nustatyta tvarka neatliko. 2024 m. vasario 28 d. susitarimas nutrauktas. Bendrovėje niekada nedirbo daugiau nei 4 darbuotojai, todėl nebuvo poreikio įsigyti 7 telefonus, o kompiuterinių žaidimų konsolė ir televizorius apskritai nesusiję su bendrovės veikla. Nemokumo administratorės vertinimu, bendrovės lėšos buvo panaudotos ne bendrovės, o buvusio bendrovės vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai patvirtina, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

4. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis šiuo atveju taip pat egzistuoja, nes bendrovė Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Paskutinį kartą dokumentai pateikti už 2021 m., tačiau juose, nors bendrovė ir vykdė veiklą, nenurodyti veiklos rezultatai. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratorei neperdavė bendrovės turto ir dokumentų.

5. Per 2022 m. bendrovė atliko mokėjimo pavedimus už 30 999,75 Eur UAB „My Favy“. Dokumentų, pagrindžiančių šių mokėjimų teisėtumą, nėra. UAB ,,My Favy“ registruota tuo pačiu adresu, kaip ir UAB ,,X STARTUP GROUP“, o jai vadovauja tas pats asmuo – A. Y.. Šiuo atveju yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

6. Kadangi A. Y. savo tyčiniais veiksmais sukėlė bendrovės bankrotą bei neperdavė nemokumo administratorei turto ir dokumentų, jis laikytinas atsakingu už tyčinio bankroto sukėlimą bei pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį jam taikytinas draudimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

7. Suinteresuotas asmuo A. Y. pateiktame atsiliepime nurodė, kad bendrovės banko sąskaitos išrašas įrodo, kad bendrovės pinigai nebuvo panaudoti suinteresuoto asmens asmeniniams poreikiams tenkinti, o jais buvo atsiskaitoma už paslaugas ir prekes, kurios buvo teikiamos bendrovei, mokėjimų paskirtyse nurodant, už ką yra mokama. Daug mokėjimų 2022 m. buvo atlikta tarp bendrovės sąskaitų, todėl žalos bendrovei nepadaryta.

8. Nemokumo administratorės prašyme nurodytas 36 075 Eur išgrynintas lėšas suinteresuotas asmuo A. Y. sumokėjo Kipre registruotai įmonei „A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER“ už aliejų, kuris turėjo būti perduotas bendrovei, tačiau dėl trečiųjų asmenų kaltės aliejus bendrovei nebuvo pristatytas. Taigi, šie suinteresuoto asmens išgryninti pinigai nebuvo iššvaistyti ar panaudoti netinkamai.

9. Bendrovė 2022 m. gegužės 27 d. gavo leidimą prekiauti ir teikti paslaugas (duomenys neskelbtini). Tam, kad bendrovės parduotuvė galėtų veikti, suinteresuotas asmuo 2022 m. kovo 22 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, o siekiant vykdyti prekybos veiklą parduotuvėje, UAB „?y Favy“ pardavė bendrovei prekybai reikalingus daiktus: lentynas, stalus, sofą, kurių vertė yra 11 718,85 Eur. Tarp bendrovės ir UAB „My Favy“ buvo sudaryta investavimo sutartis, pagal kurią bendrovei buvo perduoti UAB ,,My Favy“ priklausę daiktai, kurių vertė 65 000 Eur. Per 2022 m. bendrovė atliko 36 075 Eur piniginių lėšų pervedimus UAB „My Favy“, kuri pardavė prekes bendrovei, kuri turėjo pareigą atsiskaityti.

10. Visos mobiliojo ryšio priemonės, žaidimų konsolė buvo skirtos bendrovės veiklai vykdyt. Tai buvo nedidelė pinigų suma, kuri buvo išleista ir neįtakojo bendrovės bankroto. Kadangi šie daiktai nebuvo išsaugoti, suinteresuotas asmuo A. Y. ir nemokumo administratorė 2024 m. sausio 18 d. sudarė susitarimą dėl nurodyto turto vertės kompensavimo.

11. Suinteresuotas asmuo A. Y. 2022 m. sausio 5 d. suteikė bendrovei 43 000 Eur beprocentę paskolą veiklai vykdyti, paskolos sutarties sudarymas buvo naudingas bendrovei. Ši paskola iki šiol nėra grąžinta.

12. Bendrovė 2020 m. ir 2021 m. neturėjo pelno, todėl suinteresuotas asmuo pateikė teisingus duomenis finansinės atskaitomybės dokumentuose. Vien finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas už 2022 m. nereiškia, kad bendrovės bankrotas kilo dėl šios priežasties. Suinteresuotas asmuo nesiekė slėpti bendrovės turto, kadangi piniginės operacijos buvo vykdomos mokėjimo pavedimais, todėl egzistuoja objektyvi galimybė nustatyti, kokias įplaukas ir išlaidas turėjo bendrovė.

13. Taigi, suinteresuotas asmuo neveikė taip, kad sukelti bendrovės tyčinį bankrotą, jog negalima nustatyti bendrovės turto vertės. Bendrovės bankrotas įvyko ne dėl suinteresuoto asmens A. Y. veiksmų, o dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurie pasisavino bendrovės pinigus ir nepristatė prekių (aliejaus).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė:

14.1. pripažinti BUAB „X STARTUP GROUP“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingas buvęs bendrovės vadovas A. Y.;

14.2. apriboti A. Y. teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

15. Teismas nustatė, kad į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo 2023 m. spalio 19 d. kreipėsi bendrovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kuri nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2023 m. spalio 18 d. duomenimis yra 19 837,49 Eur. Bendrovė įregistruota 2020 m. rugpjūčio 20 d., jos vadovu nuo 2022 m. vasario 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. Y.. Juridinių asmenų registrui paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai teikti už 2020–2021 m., tačiau šie dokumentai nėra objektyvūs.

16. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje patvirtintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris paskutinį kartą patikslintas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi. Bendrovės kreditorių reikalavimai sudaro 77 751,54 Eur. Bendrovės bankroto bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad bendrovės kreditorių reikalavimai pradėjo formuotis dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nuo 2022 m. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui didėjo, kadangi bendrovė nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio ir už 2023 m. sausio–vasario mėn.

17. Teismas, įvertinęs pateiktus bendrovės finansinius duomenis ir faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad bendrovė nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokia tapo vėliausiai 2022 m. pabaigoje.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per 2022 m. iš bendrovės sąskaitų buvo atlikti 113 598,22 Eur mokėjimai (grynųjų pinigų išėmimai). Suinteresuotas asmuo A. Y. nurodė, kad 2022 m. jis 36 075 Eur grynaisiais pinigais sumokėjo už aliejų įmonei „A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER“, kuri jį turėjo perparduoti bendrovei, įsigijusi aliejų iš UAB „Europos pitbulis“. Teismas nurodė, kad nėra įrodymų, kad iš bendrovės banko sąskaitos išgrynintos 36 075 Eur lėšos buvo panaudotos bendrovės vardu, siekiant sudaryti sandorį su įmone „A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER“ dėl aliejaus pirkimo, nes nėra pateikti tokį sandorį pagrindžiantys rašytiniai įrodymai (pasirašyta sutartis, sąskaita, kasos pajamų orderis, kiti rašytiniai įrodymai).

19. Teismas, įvertinęs pateiktus Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą Nr. 1/LK-1-2022P bendrovei prekiauti ar teikti paslaugas Klaipėdos miesto viešosiose vietose, 2022 m. kovo 22 d. patalpų nuomos sutartį ir bendrovės mokėjimus už patalpų nuomą, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie realų bendrovės ketinimą ir realią galimybę vykdyti veiklą išsinuomotose patalpose.

20. UAB „My Favy“, kurios akcininku yra A. Y., ir bendrovė 2022 m. birželio 15 d. susitarė dėl bendrovei parduodamų daiktų už 11 718,85 Eur, tačiau perduodamų daiktų priėmimo akto ar kito įrodymo, kuris pagrįstų aplinkybę, kad parduoti daiktai yra perduoti bendrovei, nėra pateikta. Taip pat bendrovė ir UAB „My Favy“ sudarė investavimo sutartį, pagal kurią bendrovei turėjo būti perduoti UAB ,,My Favy“ priklausę 65 000 Eur vertės daiktai, tačiau įrodymų, kad daiktai buvo perduoti bendrovei, nėra.

21. Bendrovė per 2022 m. iš UAB „Bitė Lietuva“ išsimokėtinai, už ne mažiau nei 10 733,57 Eur sumą, įsigijo 7 mobiliuosius telefonus, 2 nešiojamus kompiuterius, televizorių ir kompiuterinių žaidimų konsolę (kaip nurodė suinteresuotas asmuo A. Y.) bendrovės veiklai vykdyti. Teismas kritiškai įvertino įsigytų priemonių pagal buvusių darbuotojų skaičių, ypatingai įsigyto televizoriaus bei kompiuterinių žaidimų konsolės reikalingumą bendrovės veiklai vykdyti.

22. Pirmosios instancijos teismas įvertino suinteresuoto asmens A. Y. veiksmus, kai iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninti 36 075 Eur, atlikti 30 999,75 Eur mokėjimai su bendrove ir su suinteresuotu asmeniu A. Y. susijusiai UAB ,,My Favy“ už realiai nesuteiktas paslaugas (negautas prekes) atlikus kitus mokėjimus, kurių pagrįstumas nėra patvirtintas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, įsigijus ne su bendrovės veikla susijusias prekes, sudarančiais pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

23. Bendrovės 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas, aplaidus bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, kad 2020–2021 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai negali būti vertinami kaip objektyvūs, nes 2020 m. ir 2021 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra identiški: abiejų metų balansuose nurodyti tie patys duomenys: trumpalaikis turtas – 2 500 Eur, daugiau jokių duomenų nei balansuose, nei pelno (nuostolių) ataskaitose, įskaitant ir mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų sumas, nėra pateikta), bendrovės turto ir dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis.

24. Suinteresuotas asmuo A. Y. nenurodė svarbių priežasčių, kodėl nebuvo parengti ir Juridinių asmenų registrui pateikti 2022 m. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, ir kodėl bendrovės dokumentai ir turtas nebuvo perduoti nemokumo administratorei. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

25. Teismas, pripažinęs, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent buvusio bendrovės vadovo suinteresuoto asmens A. Y. sudaryti sandoriai bei atlikti veiksmai, nutarė apriboti suinteresuotam asmeniui A. Y. teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26. Suinteresuotas asmuo A. Y. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB „X STARTUP GROUP“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB ,,Nemokumas ir teisė“, pareiškimą.

27.1. Apeliantas pateikė pakankamai įrodymų apie tai, kad bendrovė turėjo galimybę veikti išsinuomotose patalpose, priešingu atveju ji nebūtų gavusi leidimo tokiai veiklai vykdyti.

27.2. Byloje yra pateikti įrodymai apie tai, kad daiktai buvo perduoti bendrovės veiklai vykdyti, kadangi bendrovei buvo išduotas leidimas vykdyti veiklą, šalys buvo sudariusios sutartis dėl perduodamų daiktų, taigi, nėra abejonės, kad daiktai bendrovei buvo perduoti. Įstatymas nenumato privalomos daiktų priėmimo–perdavimo aktų formos, todėl šalys dėl to gali susitarti.

27.3. Pirmosios instancijos teismas pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu formaliais pagrindais, nes neįvertino to, kad apeliantas savo veiksmais tyčia nesiekė pabloginti bendrovės finansinės padėties, tačiau siekė uždirbti pinigų bendrovei, tikėjosi parduoti nupirktą aliejų ir taip uždirbti pelno.

27.4. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad apeliantas netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, ir tai lėmė bendrovės bankrotą. Bendrovės bankrotas įvyko ne dėl buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, tačiau dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų.

27.5. Nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas teisių apribojimą dirbti tam tikrą darbą, turėjo konstatuoti, kad to nepadarius gali kilti žala kitiems asmenims, tačiau to nebuvo nustatyta. Apeliantas sutinka, kad bendrovė patyrė žalos dėl kitų asmenų kaltės ir visais būdais stengiasi atgauti pinigus, kuriuos pasisavino tretieji asmenys, jog būtų padengti bendrovės įsipareigojimai.

28. BUAB „X STARTUP GROUP“, atstovaujama nemokumo administratorės MB “Nemokumas ir teisė”, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

29. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Nustačius bendrovės lėšų išmokėjimo bendrovės vadovui faktą, pareiga įrodyti pinigų gavimo pagrindą bei jų panaudojimo pagrindą tenka bendrovės lėšas gavusiam asmeniui. Apeliantas šios pareigos neįvykdė, lėšų panaudojimo teisėtumo leistinais įrodymais (finansinės apskaitos dokumentais) nepagrindė. Atskirojo skundo teiginys, kad apeliantas siekė uždirbti pinigų, tikėjosi parduoti nupirktą aliejų ir taip uždirbti pelno, yra abstraktus, deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip siekis išvengti teisinės atsakomybės.

29.2. Apeliantas iš esmės neginčija, kad tinkamai netvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

29.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė net du tyčinio bankroto požymius, apelianto veiksmai nebuvo formalūs ar pavieniai pažeidimai, o sistemingas bendrovės vedimas prie bankroto, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja visi JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyto ribojimo taikymo pagrindai.

29.4. Atskirajame skunde cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika negalima remtis dėl skirtingų ratio decidendi (sprendimo pagrindų ir motyvų).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

30. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatyti apeliantą, kaip atsakingą už tyčinį bankrotą asmenį bei apriboti apeliantui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl tyčinio bankroto požymių

31. Skundžiama nutartimi teismas pripažino BUAB „X STARTUP GROUP“ bankrotą tyčiniu, nes padarė išvadą, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, suinteresuotam asmeniui A. Y. atliekant veiksmus bei sudarant bendrovei nenaudingus sandorius su susijusiais asmenimis, taip bloginant bendrovės finansinę būklę, netinkamai ir aplaidžiai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą.

32. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas argumentuoja tuo, kad teismo išvados yra nepagrįstos, nes bendrovės bankrotą lėmė trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, apeliantas savo veiksmais tyčia nesiekė pabloginti bendrovės finansinės padėties, tačiau, priešingai, siekė uždirbti pinigų bendrovei, tikėjosi parduoti nupirktą aliejų ir taip uždirbti pelno.

33. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

34. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

36. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

37. Pagal nurodytą reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį bendrovės nemokumą, tačiau reikia įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kurią nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir teisingai įvertino.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „X STARTUP GROUP“ nemoki tapo 2022 m. pabaigoje. Šios aplinkybės apeliantas neginčija.

39. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vadovavosi tuo, kad suinteresuotas asmuo A. Y. veiksmai, kai iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninti 36 075 Eur, atlikti 30 999,75 Eur mokėjimai su bendrove ir suinteresuotu asmeniu A. Y. susijusiai UAB ,,My Favy“ už realiai nesuteiktas paslaugas (negautas prekes), atlikti kiti mokėjimai, kurių pagrįstumas nėra patvirtintas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, įsigijus ne su bendrovės veikla susijusias prekes, laikytini bendrovei nenaudingais, nuostolingais, kurių ekonominio pagrįstumo bendrovei ir jos veiklai suinteresuotas asmuo negalėjo pagrįsti rašytiniais įrodymais.

40. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo veiksmų įvertinimu ir nurodo, kad savo veiksmais tyčia nesiekė pabloginti bendrovės finansinės padėties, tačiau, priešingai, siekė uždirbti pinigų bendrovei, tikėjosi parduoti nupirktą aliejų ir taip uždirbti pelno. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad buvo pateikti įrodymai dėl bendrovės galimybės vykdyti veiklą išsinuomotose patalpose, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šias faktines aplinkybes. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teisės aktai nenumato privalomos daiktų perdavimo–priėmimo formos, todėl teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo neįrodė, kad UAB „My Favy“ perdavė bendrovei veiklai vykdyti reikalingas prekes, yra nepagrįsta.

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad suinteresuoto asmens A. Y. veiksmai ir sandoriai buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 2 punkte numatyta sąlyga bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad pateikti įrodymai dėl bendrovės galimybės vykdyti veiklą išsinuomotose patalpose, yra nepagrįsta. Tai, kad suinteresuotas asmuo pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą vykdyti prekybinę veiklą ar teikti paslaugas, sudarė nuomos sutartį ir vykdė mokėjimus pagal ją, nepagrindžia suinteresuoto asmens įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kad išsinuomotose patalpose buvo vykdoma bendrovės veikla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės leidimas išduotas prekybai ar teikti paslaugas Klaipėdos miesto viešosiose vietose iš laikinųjų įrenginių, t. y. išsinuomotose patalpose bendrovės veikla nebuvo vykdoma, joje galėjo būti tik sandėliuojamos bendrovės turimos parduoti prekės. Suinteresuotas asmuo, siekdamas pagrįsti bendrovės vykdomą veiklą išsinuomotose patalpose, turėjo pateikti įrodymus, kad veikla buvo vykdoma, t. y. pateikti duomenis apie prekių užsakymus ar važtaraščius iš tiekėjų, įrodymus apie prekių sandėliavimą išsinuomotose patalpose, duomenis apie gautas pajamas pardavus prekes, kasos aparato duomenų išrašą. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad išsinuomotose patalpose buvo vykdoma bendrovės veikla.

42. Apelianto argumentai, kad bendrovės bankrotą lėmė ne suinteresuoto asmens veiksmai ir sandoriai, o trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes suinteresuotas asmuo neįrodė, kad trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai yra susiję su bendrovės veikla. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog iš bendrovės banko sąskaitos išgrynintos 36 075 Eur lėšos buvo panaudotos bendrovės vardu sudarant sandorį su įmone „A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER“ dėl aliejaus pirkimo. Apeliantas atskiruoju skundu nepaneigė šios teismo nustatytos aplinkybės.

43. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl UAB „My Favy“ bendrovei perduotų daiktų yra nepagrįstos, nes pati sutartis savaime neįrodo, kad daiktai pagal šią sutartį bendrovei buvo perduoti. Tai, kad įstatymas nenumato privalomos dokumento formos dėl daiktų perdavimo–priėmimo, neįrodo, kad vien sutarties sudarymas dėl daiktų perdavimo pats savaime patvirtina, jog daiktai buvo perduoti ir turi būti įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sandoriai dėl daiktų perdavimo buvo sudaryti tarp susijusių asmenų, nes pasirašant 2022 m. balandžio 1 d. investavimo sutartį Nr.01/04/2022 abiem šalims atstovavo suinteresuotas asmuo, o 2022 m. birželio 15 d. PVM sąskaita faktūra MF220615 buvo išrašyta, kai tiek sąskaitą išrašęs asmuo, tiek ir sąskaitos gavėjas buvo tas pats asmuo – A. Y.. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad daiktai bendrovei pagal šiuos sandorius buvo perduoti ir įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Nėra duomenų, kad buvo organizuojamas daiktų pervežimas, įkainojimas, įvertinimas, apžiūra, kurie leistų objektyviai įvertinti jų rinkos vertę. Suinteresuotam asmeniui neįrodžius, kad daiktai bendrovei buvo perduoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šie sandoriai buvo nenaudingi bendrovei.

44. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įvertinimo dėl bendrovės prekių įsigijimo išsimokėtinai UAB „Bitė Lietuva“ ir šio sandorio ekonominio naudingumo bendrovei.

45. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens veiksmai, sprendimai ir sudaryti sandoriai bendrovei buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi, nebuvo tinkamai pagrįsti, atsižvelgiant į bendrovės vykdomą veiklą. Suinteresuotas asmuo neįrodė šių veiksmų, sprendimų, sandorių ekonominio pagrįstumo ir naudingumo bendrovei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

46. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

47. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

48. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

49. Sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.

50. Apeliantas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai ir suinteresuotas asmuo neperdavė bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, iškėlus bendrovei bankroto bylą. Suinteresuotas asmuo teigia, kad bendrovės nemokumą sukėlė ne netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas, o neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai.

51. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

53. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus, kad netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo bendrovės nemokumo priežastimi, atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, jog suinteresuoto asmens veiksmai netinkamai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, bendrovės dokumentų ir turto neperdavimas nemokumo administratorei sudaro pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

54. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

55. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

56. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016).

57. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo apelianto teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas sąmoningai tyčia sukėlė bendrovės nemokumą, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, neperdavė bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoto asmens veiksmai, sprendimai, sudaryti sandoriai vadovaujant bendrovei yra ekonomiškai nepagrįsti, nuostolingi bendrovei, sudaryti su susijusiomis bendrovėmis ir šie veiksmai pripažinti sukėlusiais bendrovės tyčinį bankrotą. Suinteresuoto asmens veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus teisinius pagrindus.

58. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo apeliantui teisę 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes suinteresuotam asmeniui buvo paskirta proporcinga sankcija, mažesnė už sankcijos vidurkį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

59. Be kita ko, paskirta sankcija ir terminas atitinka jos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo, dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančius turtinius praradimus.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

60. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko (bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ir būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo) yra pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nešališkos. Teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp suinteresuoto asmens bendrovės vardu atliktų jai nenaudingų ir ekonomiškai nuostolingų veiksmų, sprendimų, sudarytų sandorių ir bendrovės tapimo nemokia. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

61. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.