- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2-407-933/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01159-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Suinteresuotas asmuo
- A. Y.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.19.9Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą
- 3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Y. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,X STARTUP GROUP“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos ,,Nemokumas ir teisė“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,X STARTUP GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – A. Y.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „X STARTUP GROUP“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Nemokumas ir teisė“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 6 d.
2. Pareiškėja bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „X STARTUP GROUP“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė MB ,,Nemokumas ir teisė“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama: pripažinti BUAB ,,X STARTUP GROUP“ bankrotą tyčiniu; už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį – buvusį bendrovės vadovą A. Y.; apriboti buvusio bendrovės vadovo A. Y. teisę penkeriems metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nemokumo administratorės vertinimu, bendrovės bankrotas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo:
2.1. Nemokumo administratorė nurodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis. Per 2022 m. iš bendrovės sąskaitų buvo atlikti mokėjimai (grynųjų pinigų išėmimai) už 113 598,22 Eur, tačiau dokumentų, pagrindžiančių tokių mokėjimų teisėtumą, nemokumo administratorei nepateikta. Iš minėtos sumos 36 075 Eur išgryninta bankinės kortelės pagalba, tačiau nėra žinoma, kur buvo panaudotos lėšos. Be to, bendrovės vardu iš UAB „Bitė Lietuva“ išsimokėtinai buvo įsigyti 7 mobilieji telefonai Apple iPhone 13 Pro Max, 2 nešiojamieji kompiuteriai MacBook Air 13, televizorius Samsung 75 4K Smart TV ir kompiuterinių žaidimų konsolė Sony Playstation 5 Standart Edition. Buvęs bendrovės vadovas šio turto nemokumo administratorei neperdavė, o 2024 m. sausio 18 d. sudarė susitarimą dėl šio turto vertės kompensavimo, tačiau mokėjimų susitarime nustatyta tvarka neatliko. Susitarimas 2024 m. vasario 28 d. nutrauktas. Bendrovėje niekada nedirbo daugiau nei 4 darbuotojai, todėl nebuvo poreikio įsigyti 7 telefonus, o kompiuterinių žaidimų konsolė ir televizorius apskritai nesusiję su bendrovės veikla. Nemokumo administratorės vertinimu, bendrovės lėšos buvo panaudotos ne bendrovės, o buvusio bendrovės vadovo asmeniniams poreikiams tenkinti.
2.2. Egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, nes bendrovė Juridinių asmenų registrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Paskutinį kartą dokumentai pateikti už 2021 m., tačiau juose, nors bendrovė ir vykdė veiklą, nenurodyti veiklos rezultatai. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratorei neperdavė bendrovės turto ir dokumentų.
2.3. Yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Per 2022 m. bendrovė atliko mokėjimo pavedimus už 30 999,75 Eur UAB „My Favy“. Dokumentų, pagrindžiančių šių mokėjimų teisėtumą, nėra. UAB ,,My Favy“ registruota tuo pačiu adresu kaip ir UAB ,,X STARTUP GROUP“, o jai vadovauja tas pats asmuo – A. Y.
3. Kadangi A. Y. savo tyčiniais veiksmais sukėlė bendrovės bankrotą bei neperdavė nemokumo administratorei turto ir dokumentų, jis laikytinas atsakingu už tyčinio bankroto sukėlimą bei, vadovaujantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalimi, jam taikytinas draudimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės pareiškimą – pripažino BUAB ,,X STARTUP GROUP“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad tyčinis bankrotas kilo dėl buvusio vadovo A. Y. nesąžiningų veiksmų; apribojo A. Y. teisę du metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. pradėjo formuotis bendrovės įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), susijęs su mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu, kuris išaugo iki 19 837,49 Eur. Lietuvos teismuose 2022–2023 m. buvo išnagrinėtos civilinės bylos dėl skolų išieškojimo iš UAB „X STARTUP GROUP“ kreditoriams UAB „Vesteksperss“, UAB „Legal Balance“, MB „Kontraktas“, UAB „Baltic Clipper“, MB „Demopro“. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iki bankroto bylos iškėlimo iš UAB „X STARTUP GROUP“ jau buvo vykdomi išieškojimai kreditoriams VMI (19 365,53 Eur), MB „Kontraktas“ (452,08 Eur ), UAB „Baltic Clipper“ (11 835,47 Eur) ir UAB „Vestekspress“ (2 948,45 Eur), kurie buvo neefektyvūs, kadangi iš esmės visi šie kreditoriai yra šiuo metu įtraukti į BUAB ,,X STARTUP GROUP“ kreditorių sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi BUAB ,,X STARTUP GROUP“ bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 48 751,08 Eur. Bankroto bylos duomenimis visi finansiniai reikalavimai buvo susiformavę dar iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, t. y. 2022–2023 m.
6. Iš bendrovės banko sąskaitų išrašų už 2022 m. ir nemokumo administratorės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad per 2022 m. iš bendrovės banko sąskaitų kortele buvo išgryninta 36 075 Eur, dėl kurių panaudojimo byloje nėra duomenų ir įrodymų. Atsižvelgus į tai, nėra galimybės nustatyti, kada, kodėl, kokiems tikslams, kokiu pagrindu buvo išgrynintos ir panaudotos šios bendrovės lėšos. A. Y., buvęs bendrovės vadovu ir geriausiai žinodamas apie situaciją bendrovėje, taip pat turėdamas bendrovės dokumentus (dokumentai nemokumo administratorei nebuvo perduoti), nepateikė teismui duomenų ir įrodymų dėl šių jo išgrynintų piniginių lėšų likimo ir atliktų veiksmų pagrindo. Taip pat per 2022 m. iš bendrovės banko sąskaitų buvo atlikta mokėjimo pavedimų už 113 598,22 Eur, dėl kurių atlikimo pagrindo, paskirties, tikslo byloje taip pat nėra duomenų ir įrodymų.
7. Per 2022 m. iš UAB „Bitė Lietuva“ už ne mažiau nei 10 733,57 Eur buvo įsigyta: 7 mobilieji telefonai, 2 nešiojamieji kompiuteriai, televizorius ir kompiuterinių žaidimų konsolė, kurių būtinumas bendrovei, neturėjusiai daugiau nei 4 darbuotojų, o 2023 m. duomenimis apskritai neturėjusiai darbuotojų, įvertinant jos deklaruotos vykdytos veiklos pobūdį (pastatų statyba), negali būti logiškai paaiškinamas bei kelia pagrįstų abejonių. BUAB ,,X STARTUP GROUP“ bankroto byloje patvirtintas 12 197,41 Eur UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas. Tarp BUAB ,,X STARTUP GROUP“, atstovaujamos nemokumo administratorės, ir buvusio vadovo A. Y. sudarytas susitarimas dėl piniginių lėšų grąžinimo, kuriuo buvęs vadovas, taip ir neperdavęs nemokumo administratorei šio turto, įsipareigojo atlyginti įmonei dėl to padarytą žalą, tokiu būdu pripažindamas įrangos įgijimo įmonės vardu, jos negrąžinimo įmonei faktus bei tokių savo veiksmų neteisėtumą. Susitarimu buvęs bendrovės vadovas įsipareigojo sumokėti bankrutuojančiai bendrovei 5 300 Eur dalimis, tačiau susitarimo nevykdė, atitinkamo dydžio įmokų jame nustatytais terminais nemokėjo, dėl to susitarimas nutrauktas 2024 m. vasario 28 d.
8. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie tai, kad nuo 2022 m. bendrovės piniginės lėšos buvo naudojamos neaiškiais, neretai asmeniniais jos tuometinio vadovo A. Y. interesais, tokiu būdu bendrovės turtas buvo švaistomas, slepiamas, bendrovės vardu buvo sudaromi nereikalingi ir nuostolingi sandoriai, dėl to bendrovė neatsiskaitė bei galiausiai neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tapo nemoki. Nuostolingų sandorių dėl nebūtinos ir nereikalingos bendrovei įrangos įsigijimo suma – 10 733,57 Eur, taip pat buvusio bendrovės vadovo išgryninta iš bendrovės banko sąskaitos ir bendrovės dokumentais, sandoriais nepagrįsta suma – 36 075 Eur. Šie veiksmai teismo įvertinti, kaip reikšmingai prisidėję prie bendrovės nesugebėjimo įvykdyti įsipareigojimus jos kreditoriams ir nemokumo, kadangi bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudaro 48 751,08 Eur. Teismas pripažino BUAB ,,X STARTUP GROUP“ bankrotą tyčiniu remdamasis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
9. Apskųstoje nutartyje nustatyta, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti už 2021 m. Tiek 2021 m., tiek 2020 m. pateiktų dokumentų turinys yra identiškas – juose tik nurodomas bendrovės turimas trumpalaikis turtas (pinigai, nuosavas kapitalas) – 2 500 Eur, tačiau nėra pateikta duomenų apie kitus finansinės veiklos rodiklius. Taip pat nėra pateikta finansinės atskaitomybės dokumentų už 2022–2023 m., nors iš kitose bylose esančių duomenų galima pagrįstai manyti, jog šį laikotarpį bendrovė vykdė aktyvią ūkinę – komercinę veiklą. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kodėl tikrieji (realūs) ūkinės – komercinės veiklos rodikliai nebuvo nurodomi finansinės atskaitomybės dokumentuose, kodėl tokie dokumentai nebuvo rengiami ir teikiami viešiesiems registrams.
10. Teismas taip pat nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratorei neperdavė bendrovės dokumentų, o tai konstatuota bankroto byloje teismo priimta įsiteisėjusia 2024 m. sausio 30 d. nutartimi, kuria A. Y. buvo paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną pareigos perduoti dokumentus nevykdymo dieną.
11. Teismo vertinimu, dėl bendrovės dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei, taip pat dėl finansinės atskaitomybės dokumentų nerengimo ir tikrosios bendrovės finansinės padėties neatspindėjimo ankstesniuose finansinės atskaitomybės dokumentuose yra žymiai apsunkintas bankroto procesas, bendrovės nemokumo priežasčių, nemokumo atsiradimo momento ir kitų reikšmingų aplinkybių, susijusių su bendrovės vykdytomis piniginėmis operacijomis, nustatymas bei įvertinimas. Dėl to teismas konstatavo JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį.
12. Teismas nurodė, kad per 2022 m. bendrovė atliko piniginių lėšų pervedimus UAB „My Favy“ už 30 999,75 Eur. UAB ,,My Favy“ vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo – A. Y. UAB ,,My Favy“ buveinė registruota tuo pačiu adresu kaip ir BUAB ,,X STARTUP GROUP“. Nei nemokumo administratorei, nei teismui nebuvo pateikta duomenų ir įrodymų, kokiu pagrindu (pagal kokios sandorius, susitarimus ir pan.), dėl kokių priežasčių tai buvo padaryta, kokie santykiai sieja šias dvi tam pačiam asmeniui (akcininkui) priklausančias, to paties asmens (vadovo) vadovaujamas, toje pačioje buveinėje registruotas bendroves. Pervestų piniginių lėšų suma (30 999,75 Eur) teismo įvertinta kaip itin reikšminga bendrovės nemokumo priežasčių nustatymo ir tyčinio bankroto buvimo aspektu. Teismas nustatė pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ir remiantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
13. Teismas pripažino, kad BUAB ,,X STARTUP GROUP“ tyčinis bankrotas kilo dėl buvusio vadovo A. Y. veiksmų.
14. Pirmosios instancijos teismas nusprendė apriboti A. Y. teisę du metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, atsižvelgęs į tai, kad A. Y: neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal JANĮ privalėjo tai padaryti – pareiškimą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pateikė kreditorė; pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais veiksmais (neveikimu) – iššvaistydamas bendrovės turtą, pinigines lėšas neracionaliai panaudodamas, atlikdamas ženklius mokėjimus susijusiai kitai jam priklausančiai įmonei, netinkamai tvarkydamas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus; įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratorei nei įmonės turto, nei dokumentų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. Y. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti arba grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nes procesas vyko kalba, kurios nesupranta apeliantas. Apeliantas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir prašė teismo išversti bylos dokumentus į jam suprantamą anglų kalbą ir užtikrinti vertėją, tačiau teismas į šiuos prašymus neatsižvelgė bei tokiu būdu apribojo apelianto teisę į gynybą. Nors apeliantas gyvena Lietuvoje, tačiau nesupranta ir nemoka lietuvių kalbos tokiu lygiu, kad be sunkumų būtų galėjęs dalyvauti ir apsiginti byloje, teikti įrodymus ir samprotavimus dėl ginčo esmės. Nemokumo administratorė buvo suinteresuota bylos baigtimi, todėl jai buvo naudinga, kad apeliantas neteiktų įrodymų į bylą, nesuprastų bylos esmės ir iš esmės nedalyvautų bylos nagrinėjime, todėl jos pateikti paaiškinimai, jog apeliantas moka lietuvių kalbą, teismo turėjo būti įvertinti kritiškai.
15.2. Teismas nusprendė, kad apeliantas sukėlė bendrovės tyčinį bankrotą remdamasis tik nemokumo administratorės į bylą pateiktais įrodymais (apeliantui nebuvo tinkamai suteikta teisė gintis procese). Teismas nesudarė galimybių apeliantui pateikti įrodymų dėl sudaromų sandorių, nurodyti kokiu tikslu buvo panaudoti išgryninti pinigai (buvo panaudoti siekiant padidinti pelną), negalėjo nurodyti asmenų, atsakingų už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes apeliantui net nebuvo išaiškintos jo teisės procese jam suprantama kalba.
15.3. Teismas nemotyvavo, kodėl apribojimas apeliantui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu pritaikytas dviem metams. Teismas, pritaikęs šį apribojimą, turėjo nustatyti, kad to nepadarius gali kilti žala kitiems asmenims.
Atsiliepimas
16. Pareiškėja BUAB ,,X STARTUP GROUP“ nemokumo administratorė MB ,,Nemokumas ir teisė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundo netekinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
16.1. Apeliantas, net ir būdamas užsienio piliečiu, moka lietuvių kalbą, jo procesinės teisės pažeistos nebuvo. Proceso kalbos taisyklių pažeidimu siekiama pasinaudoti kaip formalia priežastimi panaikinti apskųstą nutartį ir užvilkinti procesą.
16.2. Atskirajame skunde nėra paaiškinama, kodėl nemokumo administratorei nebuvo perduotas bendrovės turtas, dokumentai, kodėl nebuvo teikiami finansinių ataskaitų rinkiniai, kur buvo panaudoti kortelės pagalba išgryninti 36 075 Eur, kokiu tikslu 30 999,75 Eur pervesti į kitą apelianto valdomą įmonę ir pan. Apeliantas, net ir atstovaujamas advokatės, nepateikė su atskiruoju skundu nė vieno įrodymo, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą.
16.3. Egzistuoja JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyto ribojimo taikymo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas nustatė net tris tyčinio bankroto požymius. Apelianto veiksmai nebuvo formalūs ar pavieniai pažeidimai, o sistemingas įmonės vedimas prie bankroto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „X STARTUP GROUP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl tyčinio BUAB ,,X STARTUP GROUP“ bankroto atsakingu pripažintas buvęs vadovas A. Y. ir jam dviem metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
19. Dėl apelianto nurodomo pirmosios instancijos teismo nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas) apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau šioje nutartyje (žr. 20–42 punktus). Kitų apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl proceso kalbos reikalavimų
20. CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas yra proceso kalbos taisyklių pažeidimas. Šis pagrindas taikomas nustačius dvi aplinkybes: 1) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažeistos proceso kalbos taisyklės; 2) asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį (atskirąjį) skundą.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnyje numatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Ši konstitucinė nuostata detalizuojama CPK 11 straipsnyje, nustatančiame, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba (1 dalis). Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese (2 dalis). Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto (3 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiškumo (CPK 15 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam, teisės į apeliaciją įgyvendinimo sąlyga. Teismo proceso kalbos principo pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, jeigu šia aplinkybe grindžiamas apeliacinis ar kasacinis skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-172/1996; 2017 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 91 punktas).
23. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo išversti bylos procesinius dokumentus į jam suprantamą anglų kalbą ir užtikrinti vertėją, tačiau teismas į šiuos prašymus neatsižvelgė, tokiu būdu apribodamas apelianto teisę į gynybą; nors apeliantas gyvena Lietuvoje, tačiau nėra Lietuvos pilietis, nesupranta ir nemoka lietuvių kalbos tokiu lygiu, jog be sunkumų būtų galėjęs dalyvauti ir apsiginti byloje, teikti įrodymus ir samprotavimus dėl ginčo esmės.
24. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2024 m. kovo 4 d. gautas BUAB ,,X STARTUP GROUP“ nemokumo administratorės MB ,,Nemokumas ir teisė“ prašymas dėl BUAB ,,X STARTUP GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakingo asmens už tyčinį bankrotą (A. Y.) nustatymo ir teisės penkeriems metams eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo buvusiam bendrovės vadovui A. Y., surašytas ir teismui pateiktas lietuvių kalba (dokumento registracijos Nr. DOK-8322). Prašymas pirmosios instancijos teismo rezoliucija priimtas ir jo kopija išsiųsta A. Y., nustačius keturiolikos dienų terminą pateikti atsiliepimą.
25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Y. gyvena Lietuvoje, tačiau Lietuvos pilietybės neturi (yra (duomenys neskelbtini) pilietis).
26. Viliaus apygardos teisme 2024 m. kovo 6 d. gautas A. Y. pranešimas anglų kalba, kuriame prašoma išversti jam išsiųstus procesinius dokumentus ir (ar) užtikrinti vertėją (dokumento registracijos Nr. DOK-8616).
27. Nemokumo administratorė 2024 m. kovo 7 d. pateikė pirmosios instancijos teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad A. Y. supranta lietuvių kalbą ir geba ja bendrauti, nes: A. Y. su nemokumo administratore bendrauja lietuvių kalba, ką patvirtina pridėtas susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis; A. Y., įsipareigodamas atlyginti neperduoto turto vertę, sudarė susitarimą lietuvių kalba, nereikalaudamas vertimo į anglų ar kitą užsienio kalbą; A. Y. Lietuvoje gyvena ne vienerius metus ir vadovauja kitam juridiniam asmeniui UAB ,,My Favy“ (dokumento registracijos Nr. DOK-8904).
28. Byloje gauti A. Y. 2024 m. kovo 7 d. pranešimas anglų kalba (dokumento registracijos Nr. DOK‑8764), 2024 m. kovo 13 d. pranešimai (dokumentų registracijos Nr. DOK-9367, DOK‑9374, DOK-9365) ir 2024 m. kovo 19 d. pranešimas (dokumento registracijos Nr. DOK‑10266), kuriuose išdėstyti trumpi paaiškinimai ir paklausimai dėl bylos eigos lietuvių kalba.
29. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d nutartimi paskyrė bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Toje pačioje nutartyje teismas nurodė, kad nors kai kuriuose teismui el. paštu atsiųstuose raštuose suinteresuotas asmuo A. Y. teigė, jog nesupranta ir nemoka lietuvių kalbos, prašė dokumentus jam išversti į anglų kalbą, tačiau šie teiginiai vertinami kritiškai. Teismas nenustatė pagrindo spręsti apie suinteresuoto asmens procesinių teisių pažeidimą, teikiant jam procesinius dokumentus valstybine lietuvių kalba, bei apie šio asmens lietuvių kalbos nemokėjimą, kadangi: 1) kaip matyti iš nemokumo administratorės kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų, 2024 m. sausio 18 d. A. Y. ir BUAB ,,X STARTUP GROUP“, atstovaujama nemokumo administratorės, sudarė susitarimą dėl piniginių lėšų grąžinimo, kuriuo buvęs vadovas A. Y. įsipareigojo atlyginti įmonei padarytą žalą; šis susitarimas sudarytas lietuvių kalba, pasirašytas A. Y.; 2) nemokumo administratorės įgaliotas asmuo komunikavo (susirašinėjo) su A. Y. bankroto klausimais el. ryšio priemonėmis lietuvių kalba; 3) A. Y. siuntė teismui el. laiškus lietuvių kalba, juose nurodydamas atitinkamas aplinkybes (pvz., 2024 m. kovo 14 d., 2024 m. kovo 19 d. el. laiškai).
30. Byloje 2024 m. kovo 21 d. gautas A. Y. pranešimas anglų kalba, kuriuo prašoma vertėjo ir (ar) valstybinės teisinės pagalbos (dokumento registracijos Nr. DOK-10580).
31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2024 m. balandžio 4 d. priėmė apskųstą nutartį.
32. Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo A. Y. nuo pat teisminio proceso dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pradžios prašė išversti bylos procesinius dokumentus į anglų kalbą ir užtikrinti vertėjo dalyvavimą, byloje pareiškėjos ir teismo procesiniai dokumentai pateikti tik lietuvių kalba, o byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismui nutarus, jog A. Y. moka ir supranta lietuviškai.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės doktrinoje dėl teismo proceso kalbos principo nurodoma, jog nemokantiems lietuvių kalbos ar ją nepakankamai mokantiems asmenims turi būti užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti paaiškinimus ir parodymus, pareikšti prašymus, kalbėti teisme gimtąja ar kita jų mokama kalba, taip pat naudotis nemokama vertėjo pagalba. Kadangi įstatymas suteikia teisę asmeniui dalyvauti teismo atliekamuose procesiniuose veiksmuose jam žinoma kalba, tai teisė turėti vertėją atsiranda tiek visiškai nemokant kalbos, tiek ją mokant nepakankamai. Taigi, tikrinti asmens lietuvių kalbos mokėjimo teismas negali, jis turi užtikrinti vertėjo dalyvavimą, jei asmuo to prašo (Driukas A.; Valančius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, t 1, p. 283).
34. Doktrinoje nurodoma, kad pasitaiko bandymų piktnaudžiauti teise procesinius veiksmus atlikti naudojantis vertėjo paslaugomis. Ginčą pralaimėjusi šalis, siekdama bet kokiomis priemonėmis panaikinti nepalankų jai teismo sprendimą, kartais nesąžiningai nurodo teismo tarsi padarytus proceso teisės pažeidimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų tautybę, kitas bylos aplinkybes, suteikiančias informacijos apie asmenų sugebėjimą suprasti proceso kalbą, turi išaiškinti asmenims, kurių lietuvių kalbos mokėjimas kelia abejonių, procesinę teisę pasinaudoti vertėjo pagalba, esant reikalui – užtikrinti vertėjo dalyvavimą byloje, o vertėjo paslaugų atsisakius tai tinkamai užfiksuoti <...>. Tai užkirstų kelia galimam piktnaudžiavimui procesu bei bylos vilkinimui (Driukas A.; Valančius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, t 1, p. 288).
35. Teismo proceso kalbos principo turinį sudaro ne tik užtikrinimas lietuvių kalbos nemokantiems asmenims teisės dalyvauti teismo procesiniuose veiksmuose (teismo posėdyje, vietos apžiūroje ir pan.) naudojantis vertėjo paslaugomis, tačiau ir teismo pareiga užsienio piliečiams ar asmenims be pilietybės ir užsienio juridiniams asmenims siunčiamus teismo procesinius dokumentus išversti į anglų ar kitą jiems suprantamą kalbą. Tokią teismo pareigą suponuoja ne tik proceso kalbos principas (CPK 11 straipsnis), bet ir rungimosi, lygiateisiškumo, tinkamo procesinių dokumentų įteikimo, teisės į tinkamą teismo procesą principai. Šios pareigos nesilaikymas gali suvaržyti pagrindines asmens procesines teises (pvz., galimybę laiku pateikti teismo reikalaujamus įrodymus, pasinaudoti teise į apeliaciją ar kasaciją, kt.), dėl ko bus pažeistas ir asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas (Driukas A.; Valančius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, t 1, p. 284).
36. Remiantis CPK procesiniai dokumentai yra dviejų rūšių: 1) dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai (CPK 110 straipsnis); 2) teismo procesiniai dokumentai (CPK 116 straipsnio 1 dalis).
37. Dėl byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų išvertimo į užsienio kalbą aktualus CPK 113 straipsnio 3 dalies aiškinimas. Šioje teisės normoje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikiami šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK nustatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
38. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų bei jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos yra pripažįstamas kliūtimi įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018).
39. Teisės doktrinoje nurodoma, kad valstybės sąskaita į anglų ar kitą suprantamą kalbą išverčiami ir byloje dalyvaujantiems asmenims siunčiami tik teismo procesiniai dokumentai (Driukas A.; Valančius V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, t 1, p. 288). Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai sprendimo (nutarties) nuorašas išduodamas pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnį užsienio piliečio, dalyvavusio teismo posėdyje, kuriame naudojosi vertėjo paslaugomis, pareikalavimu, tai išduodamas sprendimo (nutarties) nuorašas neturi būti išverstas į jam suprantamą kalbą, kadangi tokiu atveju nutartis ir sprendimas pagal CPK 240 straipsnio 1 dalį yra išverčiami teismo posėdžio metu. Teismas taip pat neturi pareigos išversti procesinių dokumentų nuorašų užsienio piliečiui nesuprantančiam lietuvių kalbos tai atvejais, jei jis naudojosi vertėjo paslaugomis teismo posėdyje ir (arba) kai jį atstovavo byloje Lietuvos Respublikos pilietis (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2007).
40. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl teismo proceso kalbos principo (ne)pažeidimo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgia į tai, kad:
40.1. Teismo proceso kalbos principas yra konstitucinis principas, kurio tinkamas įgyvendinimas yra kitų esminių civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiškumo (CPK 15 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam, įgyvendinimo sąlyga.
40.2. Vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas – reiškia, kad visomis įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų teise į vertėjo pagalba, teise gauti dokumentus suprantama kalba, dalyvaujantys asmenys disponuoja laisvai, jeigu įstatymas specialiai nenustato tam išimčių. Teisė asmeniui gauti siunčiamus teismo procesinius dokumentus jam suprantama kalba atsiranda tiek visiškai nemokant kalbos, tiek ją mokant nepakankamai.
40.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apelianto lietuvių kalbos mokėjimą, tą atlikdamas rašytinio proceso tvarka tik pagal atskirus jo lietuvių kalba teiktus duomenis. Papildomai pažymėtina, kad nors byloje pateikti nemokumo administratorės susirašinėjimai su apeliantu, taip pat apelianto pranešimai pirmosios instancijos teismui, surašyti lietuvių kalba, tačiau susirašinėjimo ir pranešimų turinys, apelianto naudojamos sakinių konstrukcijos ir žodžių junginiai, aplinkybė, jog apeliantas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, sudaro pagrindą abejoti pakankamu apelianto lietuvių kalbos mokėjimu. Tai, kad apeliantas su nemokumo administratore sudarė 2024 m. sausio 18 d. susitarimą lietuvių kalba, taip pat neleidžia spręsti apie apelianto lietuvių kalbos mokėjimo lygį, nes byloje nėra duomenų apie šio susitarimo sudarymo aplinkybes.
40.4. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nuo pat teisminio proceso pradžios (2024 m. kovo 4 d.) reiškė prašymus dėl jam siunčiamų procesinių dokumentų į anglų kalbą išvertimo ir vertėjo užtikrinimo, nurodė, jog nesupranta lietuvių kalbos.
40.5. Minėta, kad lietuvių kalbos nemokančiam arba nepakankamai mokančiam asmeniui taip pat turi būti suteikta teisė gauti siunčiamus teismo procesinius dokumentus jam suprantama kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Tiek nemokumo administratorės teismui pateikti procesiniai dokumentai, tiek teismo procesiniai dokumentai apeliantui išsiųsti lietuvių kalba, nepateikus jų vertinimo į anglų kalbą, nors, kaip minėta, apeliantas prašė dokumentus išversti.
40.6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas neturėjo atstovo. Sutartis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos sudaryta tik po apskųstos nutarties priėmimo.
40.7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, jog bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).
41. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (nu)sprendė dėl apelianto lietuvių kalbos pakankamo mokėjimo, esant apelianto nurodymui, jog jis nesupranta lietuvių kalbos, taip pat esant prašymams išversti siunčiamus procesinius dokumentus į anglų kalbą, priėmė ir išsiuntė apeliantui, neturinčiam atstovo, pareiškėjos teismui pateiktus procesinius dokumentus, neišverstus į anglų kabą, neišvertė ir neišsiuntė apeliantui teismo procesinių dokumentų į anglų kalba. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažeistos proceso kalbos taisyklės, o tai sąlygojo rungimosi (CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam principų apribojimą. Nutartis dėl tyčinio bankroto ir ribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu yra tiesiogiai siejama su suinteresuotu asmeniu (apeliantu) A. Y.
42. Nustačius, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažeistos proceso kalbos taisyklės ir apeliantas, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą, konstatuojamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
43. Apeliantas A. Y. Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų – Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-548-653/2024, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. birželio 22 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01‑1‑45053-22, apelianto įmonės A.C.Y.F. FOOD SUPPLIER pavadinimo registracijos pažymėjimo – priėmimo.
44. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos baigtį bei šioje nutartyje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 41–42 punktus), nepriima apelianto naujai pateiktų įrodymų apeliacinėje instancijoje ir jų nevertina. Dėl šių įrodymų atitinkamo įvertinimo pasisakys pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Nustačius CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis panaikinama ir klausimas dėl BUAB „X STARTUP GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėjantis aptartą klausimą, turi užtikrinti teismo proceso kalbos principo įgyvendinimą tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo suinteresuotas asmuo neves bylos per atstovą.
47. Atsižvelgdamas į tai, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepime nurodytų argumentų ir keliamų klausimų nepasisako.
48. Klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas tarp proceso dalyvių nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „X STARTUP GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.