Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-759-930/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-02
Bylos Nr.: e2-759-930/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17038-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Makelienė
Ieškovas: L. K., K. V.
Atsakovas: T. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Tadas Blažys

Kategorijos

2.3.5.2Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-759-930/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17038-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2; 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei, Ingridai Žuraitei,

dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovų L. K. ir K. V. atstovei advokatei V. Č., atsakovui T. V., atsakovo T. V. atstovui advokatui Tadui Blažiui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. V. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovo T. V. priešieškinį ieškovei L. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: priteisti iš atsakovo 2676,92 Eur dydžio įsiskolinimą už nepilnametės šalių dukters L. V. papildomą išlaikymą - gydymo išlaidas, patirtas 2017 m.; padidinti dukrai L. V. 2017-02-10 teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 185 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, skirtomis jos gydymui; įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų apmokėti ieškovei ½ dalį išlaidų, patirtų įsigyjant insulino pompą; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra L. V. tvarką, priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Ieškinyje ieškovė nurodo, jog 2014-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad atsakovas teiks nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 857 Lt (248,2 Eur) per mėnesį, iš kurių 480 Lt (139,01 Eur) per mėnesį - periodinėmis išmokomis ir 377 Lt (109,19 Eur) - vienkartine išmoka. 2014 m. birželio mėnesį šalių dukra L. V. susirgo pirmo tipo cukriniu diabetu, jai nustatyta vidutinė negalia, ji gauna 244 Eur per mėnesį dydžio šalpos pensiją. 2015 m. L. V. diagnozuota diabetinė preretinopatija, ji tapo alergiška saulei, sustorėjo prieširdžiai. Vaikui nupirkta insulino pompa, nuolat perkami kateteriai, rezervuarų komplektai, testų kasetės, gliukozės matuokliai, jutikliai, vandeniui atsparūs pleistrai, būtina nuolatinė okulisto priežiūra, tenka nuolat keisti akinius. Šiems ir kitiems būtiniausiems mergaitės poreikiams patenkinti gaunamos 244 Eur dydžio šalpos pensijos nepakanka. Per 2017 metus ir 2018 m. pirmą ketvirtį už gydymą, medikamentus, pompos priežiūrą bei kitas priemones ieškovė išleido 8713,85 Eur, per tą patį laikotarpį gavo 3360 Eur šalpos pensijos, taigi iš viso vaiko gydymui iš savo lėšų ieškovė išleido 5353,85 Eur. Kadangi tai yra papildomos vaiko priežiūros išlaidos, kurios nebuvo aptartos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, pusę šių išlaidų – 2 676,92 Eur, turi kompensuoti atsakovas. Pirmo tipo cukrinis diabetas, o taip pat ir diabetinė preretinopatija yra nepagydomi. Perkant pirmą insulino pompą, atsakovas prisidėjo prie jos įsigijimo, tačiau pompą reikės keisti, todėl atsakovas įpareigotinas dengti ½ dalį išlaidų, susijusių su insulino pompos keitimu. 2014-02-10 teismo sprendime nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį bei 2 savaites vaikų vasaros atostogų metu. Tačiau nuo santuokos nutraukimo atsakovas niekada nebuvo su vaikais dvi savaites. Be to, bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį nėra galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę tris kartus per metus (Šv. Kalėdų - Naujųjų metų atostogų metu, 5 kalendorines dienas Šv. Velykų atostogų metu, bei 2 savaites vasaros atostogų metu savo lėšomis (nuperkant lėktuvo bilietus) užtikrinti dukters L. keliones į Lietuvą ir atgal į Vokietiją, ne vėliau nei prieš 2 mėnesius informuoti atsakovą apie pageidaujamą L. kelionės į Lietuvą datą, suderinant tikslų laiką su atsakovu; įpareigoti sudaryti sąlygas 2 kartus per metus iki 2 kalendorinių dienų laisvu nuo pamokų metu iki 21 val. matytis su dukra L. atsakovui atvykus į Vokietiją, apie numatomą atvykimą informuojant ieškovę prieš 1 mėnesį, nurodant pageidaujamas datas, įpareigojant ieškovę kompensuoti iki 160 Eur atsakovo kelionės (įskaitant nakvynę viešbutyje) išlaidas; esant papildomam vaiko ir atsakovo susitarimui, sudaryti sąlygas nekliudomai pasimatyti su dukra L. (įskaitant L. atvykimą į Lietuvą) kitu laisvu nuo vaiko mokslo metu (išskyrus atvejus kai vaikas leidžia iš anksto sutartą laiką su ieškove ir (ar) suplanuota išvyka iš namų Vokietijoje); priteisti 1116,76 Eur išlaikymo skolos.

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad išlaikymo skola pagal teismo sprendimą nesusidarė. Atsakovui per mėnesį tenkanti išlaikymo abiem vaikams suma sudaro – 496,40 Eur. 2014-03-21 vaikų išlaikymui pervesta 33 795,18 Eur. Nuo teismo sprendimo priėmimo kiekvieno vaiko išlaikymui atsakovas perveda po 139 Eur per mėnesį. Po teismo patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, L. susirgo I tipo cukriniu diabetu. Dėl atsiradusio poreikio įsigyti medicinines priemones (insulino pompą), atsakovas ieškovei pervedė ½ dalį pompos kainos - 6000 Lt (1738 Eur), ją sumokėdamas dalimis. 2016-06-01 buvo vykdoma neteisminė mediacija, kurios metu atsakovas įsipareigojo mokėti didesnį išlaikymą - po 170 Eur kiekvienam vaikui. Įvertinus vienkartinę išmoką, atsakovo abiem vaikams kas mėnesį skiriama suma sudarė 558,38 Eur. Iki ieškovei su vaikais išvykus į užsienį, atsakovas nuolatos aprūpindavo vaikus drabužiais, avalyne, vaikai iki 2017 m. 40 proc. laiko per mėnesį praleisdavo su atsakovu, gyvendavo pas atsakovą 3 dienas per savaitę, todėl buvo skiriamos papildomos lėšos vaikų išlaikymui. Kadangi pagal galiojantį teismo sprendimą atsakovas išlaikymą vaikams teikė, naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra priimtas, išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs. Ieškovei manant, jog atsakovas turi realių galimybių daugiau prisidėti prie dukters L. išlaikymo, ji privalėjo kreiptis į teismą neatidėliodama. 2017-03-13 atsakovė dviem mėnesiams į Vokietiją išvyko viena. L. išvyko tik 2017 m. gegužės 5 d., K. – tik 2017 m. birželio 6 d. T. L. su atsakovu gyveno 53 d., K. - 85 d, todėl ieškovė turėjo teikti išlaikymą vaikams ta pačia tvarka ir pagrindais kaip ir atsakovas. Kol vaikai gyveno su atsakovu, ieškovė persiuntė jam iš Valstybinio socialinio draudimo gautus 448 Eur neįgalumo pašalpos ir slaugančiam asmeniui skirtos pašalpos. Kadangi ieškovė išvykusi į užsienį nepaliko reikiamų medicininių priemonių L. diabeto kontrolei, jų buvo įsigyta už 535,27 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog L. ruošiantis išvykti į Vokietiją buvo reikalinga skubiai mokyti anglų kalbos, atsakovo laikinos priežiūros laikotarpiu L. lankyti papildomi anglų kalbos kursai kainavo 184 Eur per mėnesį (2 kartus per savaitę, vienos pamokos kaina 23 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteistas 1116,76 Eur dydžio įsiskolinimas. Atsakovas pažymi, kad po šalių santuokos nutraukimo pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Iki jai su vaikais išvykstant dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovės darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudarė apie 3000 Eur. 2017 m. kovo mėnesį išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos turėtų sudaryti apie 6000 Eur. Vaikų mokslai mokykloje, nuomojamas gyvenamasis plotas, kelionės į Lietuvą kompensuojami darbdavio lėšomis. Nustačius, jog ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovo, pagrįsta spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą L.. Atsakovas, sudarydamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį laikinai buvo bedarbis, iki tol jo pajamos sudarydavo apie 1700 Eur per mėnesį ir jis pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamą pajamų dydį. Šiuo metu atsakovo pajamos sudaro apie 1100 Eur per mėnesį, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, laikinai kartu su sugyventine gyvena jo giminaičiams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) gamybos motociklą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 700 Eur. Yra paėmęs paskolą, skirtą (duomenys neskelbtini) automobiliui (duomenys neskelbtini) įsigyti. Paskolos mėnesio įmoka sudaro 132,80 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimui dengti kas mėnesį mokama 96,76 Eur. Ieškovės nurodomas vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikai su motina nuo 2017 m. vidurio gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje kainos aukštesnės nei Lietuvoje. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Dėl jos pačios apsisprendimo keisti gyvenamąją bei darbo vietas, ji turėjo netekti 244 Eur dydžio vaiko šalpos išmokos. Šios lėšos turėjo būti skiriamos L. cukrinio diabeto ligos priemonių įsigijimui, Sodra papildomai kompensuodavo 60 proc. kateterių, 30 proc. rezervuarų įsigijimui. Jei ieškovė dėl kokių nors priežasčių nedalyvauja socialinio sveikatos draudimo sistemoje, ji turi prisiimti su tuo susijusias papildomas išlaidas. Informaciją apie būtinybę įsigyti insulino pompą atsakovas iš ieškovės gavo 2018-06-28. Atsakovas sutinka padengti dalį šių išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tėvų gaunamų pajamų proporciją, didelę insulino pompos kainą (apie 4500 Eur), sutinka sumokėti ¼ dalį insulino pompos įsigijimo kainos, šią sumą sumokant per 5 mėnesius. Ieškovės reikalavimas apmokėti už L. stovyklas nepriimtinas, kadangi į atsakovo kas mėnesį teikiamą išlaikymą įskaičiuojamos išlaidos vaikų laisvalaikiui. Atsakovas neturi finansinių galimybių išlaikymo sumos dukrai L. padidinimui. Po ieškovės išvykimo 2017 m. Šv. Kalėdų - Naujųjų metų švenčių atostogų metu vaikai pas atsakovą praleido 10 parų, vaikų atvykimo išlaidoms išleista 250 Eur, išlaidos susijusios su vaikų buvimu Lietuvoje sudarė apie 300 Eur; vasaros atostogų metu vaikai nuo 2 iki 3 savaičių praleidžia pas atsakovą, vienos L. kelionės lėktuvu kaina sudaro apie 195 Eur, buvimo Lietuvoje išlaidos vienam vaikui sudaro apie 300 Eur; atsakovas 2018 m. 2 kartus (balandžio ir gegužės mėnesiais) vyko pas vaikus į (duomenys neskelbtini) trumpiems pasimatymams savo lėšomis, vienos kelionės 2 dienoms kaina su vienos nakties nakvyne ekonominės klasės viešbutyje apytiksliai kainuoja 160 Eur. Ieškovė atsisako padengti vaikų kelionės išlaidas pasimatymams su atsakovu. Ieškovės savarankiškas sprendimas išvykti su vaikais gyventi iš Lietuvos lėmė ženklų jos pajamų padidėjimą, atsakovo pajamos iš esmės nekito, tačiau atsirado didesnės išlaidos įgyvendinant teisę matytis ir bendrauti su vaikais. Ieškovei neprisidedant prie išlaidų vaikams keliaujant į Lietuvą, dažnesnis atostogų kartu leidimas kartu yra neįmanomas.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad 2017 m. kovo mėnesį laikinai išvyko dirbti į užsienį. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės išvykimo su vaikais, išreiškė palaikymą. Nesutikdamas dėl vaikų išvykimo gyventi į užsienį, atsakovas privalėjo kreiptis dėl vaikų neteisėto išvežimo ir grąžinimo. Prieš ieškovei išvykstant, šalys derino įvairius klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, atsakovas nurodė, kad jei jis vyks į (duomenys neskelbtini), už kelionę susimokės. Vaikai į Lietuvą buvo grįžę ne vieną kartą, visus kartus atsakovas nekliudomai bendravo su vaikais tiek, kiek pats to pageidavo. Per metus vaikai atvyksta į Lietuvą daugiau nei tris kartus, todėl atsakovo teisė bendrauti su vaikais nebuvo ribojama. Atsakovas dirbtinai kuria ginčą, kurio nebuvo. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų apie realiai patirtas išlaidas, jų dydį, pagrindžiančių jo reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nuo 2017 m. kovo 13 d, kuomet ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. gegužės 5 d., kuomet nepilnametė dukra išvyko kartu su ieškove, ieškovė buvo grįžusi tris kartus, kiekvieną kartą 4-5 dienoms, tuomet vaikai laiką leisdavo su ja. Ieškovė savo išvykimo į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu atsakovui pervedė 488 Eur tikslinių lėšų, skiriamų valstybės L. V. kaip neįgalumo pašalpa ir pašalpa slaugančiam asmeniui. Nuo 2017 metų vaikai nuolat gyvena su ieškove ir su atsakovu praleidžia gerokai mažiau laiko.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą (t. 1, e. b. l. 160-161), kurioje nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės apsilankyti ieškoves L. K. ir nepilnametės L. gyvenamoje vietoje, ištirti buities ir gyvenimo sąlygas bei pabendrauti su vaiku. Atsakovas su drauge gyvena trijų kambarių nuomojame bute, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šeima Tarnybai nėra žinoma, Tarnyba nėra gavusi šalių ar trečiųjų asmenų prašymų, pareiškimų ar pranešimų dėl vaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Tarnybos vertinimu L. interesus geriausiai atitinka tėvų bendru sutarimu pasiekti sprendimai dėl jos bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Tėvai turėtų atsižvelgti į mergaitės interesus ir poreikius, amžių, dienos ritmą. Svarbu, kad vaikui svečiuojantis skyrium gyvenančio tėvo namuose vaikas jaustųsi saugus, jaustų emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprastų prie tų namų aplinkos, kad būtų išlaikyta vaikui įprasta dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės. Ieškovė iš esmės neprieštarauja atsakovo bendravimui su nepilnamete L., o jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra orientuota į įpareigojimų, susijusių su išankstiniu pasimatymų planavimu, nustatymą atsakovui. Tarnyba mano, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka – laikotarpiai, kuriuos ieškovė siūlo atsakovui praliesti su dukra – atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir nepažeidžia jo teisių, tačiau reikalavimai dalyje dėl bendravimo organizavimo detalių turėtų būti tikslinami, kad būtų konkretūs ir aiškūs vykdymui. Atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją apie nepilnametės L. įprastuosius bei specialiuosius poreikius, Tarnyba sutinka, kad ieškinio reikalavimai dalyje dėl nepilnametės išlaikymo atitinka vaiko interesus.

Šalies argumentai

Ieškovas K. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur mėnesinį išlaikymą iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Ieškovas K. V. ieškinyje nurodo, kad yra atsakovo sūnus, (duomenys neskelbtini) jam sukako 18 metų. Šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) paskutinėje (S7) klasėje, gyvena su ieškove ir seserimi. Iki pilnametystės atsakovas teikė jam išlaikymą kas mėnesį mokamomis 170 Eur dydžio periodinėmis išmokomis ir vienkartine suma, kuri sudarė 109,19 Eur per mėnesį, iš viso – 279,19 Eur per mėnesį. Ieškovui sulaukus pilnametystės atsakovas tinkamo dydžio išlaikymo geranoriškai neteikia. Nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 18 d. K. V. iš atsakovo gavo 987 Eur išlaikymo, kas vidutiniškai sudaro 82,25 Eur per mėnesį. Ieškovui tapus pilnamečiu, jį išlaiko mama (ieškovė L. K.), kadangi asmeninių lėšų ar jam priklausančios nuosavybės neturi. Ieškovas mokosi vidurinėje mokykloje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, kad galėtų tęsti mokslus aukštojoje mokykloje, todėl neturi realios galimybės dirbti ar turėti savarankiškų pajamų. Mokslus vidurinėje mokykloje ketina baigti iki (duomenys neskelbtini). Mokslas yra mokamas, metams kainuoja 6993,99 Eur, administracinėms išlaidoms per metus tenka 90,45 Eur, maistui mokyklos valgykloje - vidutiniškai 90 Eur per mėnesį, vadovėliams ir kitoms mokymosi priemonėms - apie 300 Eur metams, mokykla organizuoja privalomas ekskursijas, pažintines išvykas, kurios kainuoja apie 700 Eur per metus. Vidutiniškai išlaidos mokslui ir maitinimui mokykloje sudaro 765 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovas mokosi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje ir laikys tarptautinio bakalauro egzaminus (analogas abitūros egzaminams), kol kas negali numatyti kiek kainuos korepetitorių pagalba siekiant pasiruošti egzaminams. Kiekvieną mėnesį minimaliems poreikiams patenkinti ieškovui yra reikalinga apie 300 Eur: maistui, ieškovui tenkanti būsto nuomos dalis - 750 Eur per mėnesį, komunalinių mokesčių dalis - 43 Eur per mėnesį, mėnesinio transporto bilieto kaina 30 Eur. Ieškovui nustatyta trumparegystė ir astigmatizmas bei seborėja, todėl reikalingas nuolatinis medikamentų naudojimas, kas vidutiniškai per mėnesį kainuoja 40 Eur. Poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos higienos priemonėms (15 Eur), laisvalaikiui (knygoms, kinui, teatrui) - 30 Eur, švietimo reikmenims (pratyboms, kanceliarinėms prekėms) - 20 Eur, drabužiams (100 Eur). Iš viso, kiekvieną mėnesį K. V. poreikiams tenkinti reikalingi 1663 Eur, tačiau atsižvelgiant į iki pilnametystės atsakovo teiktą išlaikymo dydį (279,19 Eur per mėnesį), ieškovas prašo priteisti po 300 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo K. V. ieškinį, prašydamas jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovo žiniomis ir įsitikinimu, ieškovė L. K. darė psichologinį spaudimą ieškovui K. V., kad šis pareikštų ieškinį atsakovui. Atsakovo manymu, K. V. ieškinys turi valios trūkumų, kadangi tarp atsakovo ir ieškovo ginčų ar nesutarimų dėl atsakovo jam skiriamo išlaikymo nėra buvę. Ieškovui sulaukus pilnametystės, išlaikymą atsakovas pradėjo mokėti nuo 2017 m. gruodžio mėnesio. Iki tol ieškovei L. K. perduodamus pinigus ji atsisakė priimti. Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki atsiliepimo pateikimo momento, atsakovas yra pervedęs ieškovei 1137 Eur. Ieškovas nurodo, jog mokslas vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) yra mokamas, tačiau nenurodo, kokio dydžio išlaidas jis patiria. Atsakovo žiniomis, už mokslą mokykloje moka arba šias išlaidas kompensuoja ieškovės darbdavys. Ieškovas, baigęs Lietuvoje 11 klasių, turėjo papildomai dar vienerius metus mokytis (duomenys neskelbtini) tam, kad atitiktų mokyklos reikalavimus, todėl papildomų lėšų ieškovo mokymosi priemonėms ir kitiems poreikiams, atsirado tik dėl ieškovės sprendimo išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. Atsakovui su ieškovu kalbantis apie išlaidas gyvenimui ateityje, šis yra patvirtinęs, jog jam sulaukus pilnametystės, jis įgijo teisę pasinaudoti iki tol kauptomis lėšomis AB Swedbank. Atsakovas neturi galimybės teikti ieškovui 300 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą. Didesnį išlaikymą, proporcingą pajamoms, turi galimybę skirti ieškovė L. K..

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad dukrai nustatyta vidutinė negalia, tačiau išlaikymo dydis nepakeistas. Ieškovė nusprendė išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, kadangi Lietuvoje uždirbdavo 1500 Eur per mėnesį, o dukters gydymo išlaidos siekdavo 1000 Eur per mėnesį. Atsakovas teikiamą išlaikymą 60 Eur padidino ne dėl dukrai diagnozuotos ligos, o dėl to, kad ėmė rečiau su ja matytis. Kai ieškovė gyveno Lietuvoje Valstybinis socialinis draudimas kompensuodavo dalį išlaidų kateteriams bei kitoms priemonėms, tačiau kateterius reikia keisti kas antrą dieną, todėl jų reikėjo dvigubai daugiau. Dukrai taip pat reikėjo tinkamo maisto, psichologo pagalbos, pradėjo silpti regėjimas. Kas 4 metai reikia keisti insulino pompas, artimiausiu metu keitimas planuojamas 2021 m. (kainuos 8000 Eur, kokia dalis bus kompensuojama, neaišku). Kiek gydymo išlaidų patiria per mėnesį, ieškovė nurodyti negalėjo. Už vizitus pas gydytojus, medikamentus bei tyrimus kompensuojama 85 proc. Nekompensuojami tik gliukozės matuokliai, už kuriuos reikia mokėti po 55 Eur už vienetą (vienas matuoklis naudojamas 5 dienas). Ieškovas K. V. gyvena kartu su ieškove, yra jos išlaikomas (ieškovė perka maistą, drabužius, mokymosi priemones, duoda kišenpinigių). Ieškovo mokymosi vidurkis - 7 balai, neišlaikė 2 egzaminų, todėl yra reikalingas korepetitorius. Viešojo transporto bilietai abiem vaikams kainuoja 365 Eur per metus. Perkamos knygos, kurios yra labai brangios, 200 Eur reikia skaičiuotuvui. Už 3 kambarių buto nuomą Ieškovė moka 2378 Eur. Šių išlaidų dengimui gauna fiksuotą 1200 Eur išmoką iš savo darbovietės. AB Swedbank sąskaitoje buvę draudimo pinigai yra ieškovės sukauptos lėšos. Nors sąskaita buvo atidaryta jau po santuokos sudarymo, po jos nutraukimo lėšos liko ieškovei. Šiuo metu ieškovės finansinė padėtis geresnė nei atsakovo dėl jos pačios pastangų. Ieškovės darbo sutartis baigia galioti 2019 m., jei nebus pratęsta, reikės mokėti už ieškovo mokslus, ieškovė apie pusę metų bus bedarbė, mokysis. Ieškovė turi sveikatos problemų - yra turėjusi stuburo operaciją, 2015 m. buvo pusę metų nedarbinga, jai buvo siūloma nustatyti darbingumo laipsnį. Kadangi abu tėvai turi pareigas vaikams, ieškovė taip pat dirba, bendravimas su vaiku per atostogas turėtų būti dalinamas pusiau. Ieškovė neprieštarautų, kad bendravimas per atostogas būtų nustatytas kas antrus metus. Ieškovė norėtų praleisti su dukra bent Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų rytą. Antrą Kalėdų dieną vaikas jau galėtų skristi pas atsakovą. Ieškovė nenori prisidėti prie dukters ir atsakovo kelionės išlaidų dengimo, tačiau yra linkusi į kompromisą ir sutiktų padengti ne daugiau nei 100 Eur dydžio išlaidas dukters kelionėms į Lietuvą ir atgal į (duomenys neskelbtini). Susitikimų su dukra laiką atsakovas turėtų suderinti su ieškove prieš dvi savaites, kadangi ieškovė planuoja veiklą savaitgaliais. Ieškovė nėra skolinga atsakovui už vaikų išlaikymą, kadangi niekada neturėjo jo teikti.

Ieškovas K. V. teismo posėdyje nedalyvavo, buvo atstovaujamas advokatės.

Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovų reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas K. V. 2019-07-05 baigė mokyklą, patikslino, kad prašo priteisti išlaikymą iki šios datos. Papildomai paaiškino, kad esant išreikštai šalių ir vaiko pozicijai, atsakovas su dukra turėtų bendrauti 8 savaites vasaros metu, 2 savaites per Šv. Kalėdas ir 2 savaites per Šv. Velykas kas antrus metus, po savaitę spalio, gegužės ir vasario mėnesiais. Nustatytina, kad kai atsakovas su dukra bendraus per Šv. Kalėdas bei Naujus Metus, tuomet bendraus ir spalio mėnesį, kai bendraus su vaiku per Naujus metus ir Šv. Velykas, bedraus ir vasario mėnesį. Ieškovė sutinka, kad atsakovo bendravimas su dukra vyktų po 1 savaitę spalio ir gegužės mėn., 4 savaites vasarą. Vaiko atostogų grafikas yra paskelbiamas pirmą rugsėjo mėnesio savaitę. Kadangi yra tikslinga nustatyti konkrečias atostogų datas, geriausia atostogų laiką pradėti skaičiuoti nuo pirmosios atostogų dienos, nurodant dienų, praleidžiamų atsakovui bendraujant su dukra, kiekį. Ieškovė sutinka dengti pusę vaiko kelionių išlaidų į Lietuvą, jei kelionės trukmė būtų ne trumpesnė nei 10 dienų. Viena iš šalių galėtų pirkti kelionės bilietą į Lietuvą, kita – atgal į (duomenys neskelbtini). Prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio ieškovė poreikių tenkinimo pabrangimu išvykus į (duomenys neskelbtini) nemotyvuoja, remiasi tik dukters liga. Nors dalis gydymo išlaidų yra kompensuojama, tačiau tik dėka to, kad ieškovė dirba. Po šalių santuokos nutraukimo pablogėjo ieškovės sveikata, jai buvo atlikta sudėtinga stuburo operacija. Atsakovas nurodė, kad turi laisvo laiko, todėl gali dirbti daugiau. Atsakovo priešieškinis dėl įsiskolinimo iš ieškovės priteisimo atmestinas, kadangi atsakovas tuo metu išlaikymo vaikams neteikė, nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo teiginiai, kad negalėjo teikti pilnamečiam vaikui išlaikymo, nes neturėjo jo sąskaitos numerio, yra nepagrįsti, nes išlaikymui skirtas lėšas galėjo pervesti pašto perlaidų būdu.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad 33800 Eur vaikų išlaikymui suteikė nutraukus santuoką. Todėl jo teikiamo išlaikymo dydis abiem vaikams siekia po 560 Eur per mėnesį. Dukters išlaikymui tenkantis dalis - 280 Eur per mėnesį. Nuo 2016 m. birželio mėnesio atsakovas abiem vaikams pervesdavo po 170 Eur du kartus per mėnesį. Šalių dukra cukriniu diabetu susirgo 2014 m. birželio mėnesį, nuo to laiko atsakovas pervedė 6000 Lt insulino pompai. Atsakovas nesutinka su reikalavimu mokėti už insulino pompas, kurios bus įsigytos ateityje. Draudimas apmokėjo už insulino pompą apie 2500 Eur. Draudimo įmokas moka ieškovės darbdavys, todėl ieškovė išlaidų insulino pompoms nepatiria. (duomenys neskelbtini) vaiko gydymas yra kompensuojamas. Atsakovas sutinka dalintis su ieškove 15 proc. nekompensuojamą gydymo išlaidų dalį. Išvykimas į (duomenys neskelbtini) lėmė didesnes ieškovės pajamas, tuo tarpu atsakovo pajamos liko nepakitusios. Ieškovė uždirba 9 kartus daugiau nei atsakovas, gavo draudimo išmoką, turi turto. Atsakovas 2013 m. buvo priverstas išeiti iš darbo, kadangi buvo parduota dukterinė (duomenys neskelbtini) įmonė, kurioje jis dirbo. Kai 2014 m. šalys tarėsi dėl išlaikymo vaikams teikimo, atsakovo pajamos siekė 2000 Eur per mėnesį (apie 1600 Eur atskaičius mokesčius). 2014 m. atsakovas pradėjo privačią (duomenys neskelbtini) praktiką, pradžioje jo pajamos sudarė 600 Lt per mėnesį, vėliau didėjo (per metus pajamos kilo po 10-15 proc.). Dabar atsakovo pajamos - 1100 Eur per mėnesį. Nuosavybės teise priklausančio būsto neturi, turi 600 Eur vertės motociklą, 3500 Eur vertės automobilį. 2007 m. ieškovė ir atsakovas pasiėmė paskolą būstui (duomenys neskelbtini), šalims nutraukus santuoką, prievolę vykdė atsakovas. Ieškovė neklausė atsakovo sutikimo dėl išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) su vaikais, sakė, kad išvykimas laikinas (metams), todėl atsakovas tikėjosi, kad jie grįš gyventi į Lietuvą. Kadangi į (duomenys neskelbtini) ieškovė išvyko savo sprendimu, ji turi prisiimti atsakovo ir dukters bendravimo užtikrinimo išlaidas. Atsakovas sutiktų su dukra leisti Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų atostogas kas antrus metu po 10 d., keičiant su Velykų atostogomis, tris savaites vasarą, bet kurį mėnesį. Nuo rugpjūčio mėnesio ieškovas K. V. gyvena su atsakovu. Pirmus du mėnesius po ieškovo pilnametystės, atsakovas negalėjo teikti jam išlaikymo, kadangi neturėjo sąskaitos numerio, vėliau pervedinėjo po 80-100 Eur per mėnesį, klausdavo ar reikia teikti didesnį išlaikymą. Ieškovo K. V. poreikiai buvo pilnai patenkinti, todėl teikti ieškinį dėl suteiktų sumų turėjo teisę ieškovė. Ieškovas K. V. nepateikė prašymo dėl dalies ieškinio atsisakymo, todėl jo atstovei pareiškus, kad laikotarpis, už kurį prašomas priteisti išlaikymas, sutrumpinamas, ieškinys šioje dalyje turėtų būti atmestas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė prašo priteisti pusę visų gydymo išlaidų, nors 85 procentai jų kompensuojama. Nekompensuojamą 15 proc. dydžio išlaidų dalį ieškovė ir atsakovas turėtų dengti proporcingai jų turtinei padėčiai. Ieškovė neįrodinėjo, kiek patiria išlaidų, susijusių su jos pačios sveikatos problemomis. Vien tai, kad jai buvo atlikta operacija, savaime negali įtakoti išlaikymo dydžio. Teismas negali priimti sąlyginio sprendimo dėl būsimų hipotetinių išlaidų, juolab ieškovei prašant didinti periodines išmokas. Ieškovė pasirinko privačią vaikų mokyklą, nors atsakovas tam prieštaravo. Išlaidas mokyklai apmoka ieškovės darbdavys. Atsakovas nesutiko su vaikų išvykimu gyventi į Vokietiją, tai pagrindžia jo elektroniniai laiškai, paaiškinimai. Tai, kad atsakovas neiniciavo proceso dėl vaikų pagrobimo, nereiškia, kad jis sutiko su jų išvykimu, rodo tik vengimą bylinėtis su ieškove. Byloje nėra jokių duomenų apie pažangų ieškovo K. V. mokymąsi, kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgtina priimant sprendimą dėl pilnamečio vaiko išlaikymo, įrodymų. Išmokėta ieškovo K. V. draudimo išmoka. Draudimo sutartis sudaryta 2008 metais, vaikus išlaikė abi šalys, todėl įmokos galėjo būti mokėtos abiejų šalių lėšomis. Tuo atveju jei ieškovas atsisakė draudimo išmokos ieškovės L. K. naudai, tai nesuteikia teisės reikalauti priteisti išlaikymą iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad įsiskolinimas už medicininių priemonių įsigijimą negali būti laikomas išlaikymo įsiskolinimu vaikui. Sveikatos priežiūra užtikrinta, o tai ar išlaidos patirtos ir kompensuotinos – šalių tarpusavio ginčas. Šalių dukrai diagnozuota sunki liga, kas yra esminė aplinkybė išlaikymo dydžiui keisti. Reikalinga sveika mityba ir gydymas, todėl galima priteisti didesnį išlaikymą iš atsakovo. Abu tėvai turi prisidėti prie nekompensuojamų vaiko gydymo išlaidų. Turėtų būti nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su vaiku tvarka atostogų metu. Šalys turi dalintis atsakomybę, priežiūrą. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku turi būti kaip įmanoma labiau konkretizuotas (nurodant datas), kadangi pačios šalys dėl bendravimo tvarkos nesutaria, toliau ginčytųsi. Atsakovas nereiškė prieštaravimų, kad ieškovė su vaikais gyvena Vokietijoje, priėmė šį faktą, jiems po metų negrįžus, nesiėmė jokių veiksmų, todėl kelionių išlaidas turėtų dalintis pusiau ar apmokant vieną iš trijų kelionių, pagal turtinę padėtį. Atsakovo nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu vaikas buvo jo išlaikomas, vaiko interesai nenukentėjo, todėl išlaikymas galėtų būti priteistas atsakovui, o ne vaikui.

Teismo posėdžio metu apklausta ieškovės ir atsakovo dukra L. V. paaiškino, kad šiuo metu su atsakovu matosi nereguliariai. Kai prieš dvejus metus su ieškove persikraustė į (duomenys neskelbtini), su atsakovu susiskambindavo dažniau, važiuodavo pas jį per vasaros atostogas, per Šv. Kalėdas, atsakovas buvo kelis kartus atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas beveik neskambina dukrai. Kai susitinka, jie gerai sutaria, tačiau ji nori su atsakovu praleisti daugiau laiko, važiuoti pas jį atostogauti. Kiekvieną mėnesį turi bent vieną laisvą dieną, vasario mėnesį - savaitę atostogų, per Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas - po dvi savaites (atostogos prasideda gruodžio 20-21 d. ir tęsiasi iki sausio 8 d.). Dažnai turi po savaitę atostogų. Kas antrą kartą norėtų važiuoti pas atsakovą, visą atostogų laiką praleisti vienais metais su atsakovu, kitais - su ieškove). Šv. Kalėdas norėtų praleisti Lietuvoje (su ieškove - vieną Šv. Kalėdų dieną), Šv. Velykas – su ieškove, Naujus Metus – su atsakovu. Arba kas antrus metus per Šv. Velykas grįžti į Lietuvą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnametį sūnų K. V., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 7-10). 2014-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui atsakovas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės mokės po 875 Lt (253,42 Eur) per mėnesį, iš kurių po 480 Lt (139,02 Eur) per mėnesį mokės periodinėmis išmokomis, o po 377 Lt (109,19 Eur) – vienkartine pinigų suma. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas bendraus su vaikais bendru susitarimu, bet užtikrinant nepertraukiamą bendravimą kas antrą savaitgalį ir 2 savaites per metus vaikų atostogų metu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 str. 2 d.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Iš į bylą pateikto nepilnametės L. V. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo, 2014 metų birželio mėn. jų nepilnametė dukra susirgo pirmo tipo cukriniu diabetu, 2015 m. liepos mėn. jai diagnozuota diabetinė preretinopatija (t. I, b.l. 51-52). Taip pat nustatyta trumparegystė, astigmatizmas, paslėptas žvairumas, eksoforija, A. strabismus, reikalingi regėjimo tyrimai, akiniai (t. I, 31-32), mergaitė turi odos problemų (t. I, b.l. 29-30). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų, susijusių su vaiko gydymu. Į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad patiriamos išlaidos insulino įvedimo sistemoms, insulino pompai, jos rezervuarams, kateteriams, gliukozės jutikliams, testų juostelėms, kasetėms, davikliams, drėgmei atspariems pleistrams, ampulėms, tabletėms, konsultacijoms, akių tyrimams, gydymui, akiniams ir kt. (t. I, b.l. 27-50, 58-119, 131; t. II, b.l. 50-56; t. III, b.l. 16-19, 26-37, 168). Be to, ieškovė patyrė papildomų išlaidų, susijusių su specialiu dukters maitinimu (t. I, b.l. 19-24). Ieškovė vidutiniškai per mėnesį patiriamas išlaidas vaiko gydymui skaičiavo pagal 2017 metais patirtas išlaidas, kurios, jos skaičiavimu sudarė po 370 Eur per mėnesį. Iš į bylą pateiktų sąskaitų, kitų aukščiau nurodytų įrodymų, patvirtinančių po santuokos nutraukimo atsiradusius vaiko sveikatos poreikius, nustatyta, kad 2017 metais jie sudarė 7972,10 Eur, neskaitant specialaus maitinimo. Nors į bylą nėra pateikti įrodymai apie visų vaikui skirtų medikamentų įsigijimą ir visų sąskaitų apmokėjimą, reikalingas išlaikymas vertintinas ne pagal faktiškai patirtas išlaidas, o pagal poreikius, kuriuos šiuo atveju pagrindžia ne tik apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, bet visi pateikti receptai ir sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimo įrodymų nepateikta.

Ieškovė nurodė, kad šalių nepilnametė dukra kas mėnesį gauna 244 Eur šalpos pensiją, nors bylos duomenimis šalpos išmokos 2017 metais sudarė 224 Eur per mėnesį (t. III, b.l. 25). Taigi iš viso 2017 metais gauta 2688 Eur šalpos išmokų. Tokiu būdu vaiko gydymui 2017 metais šalys turėjo skirti 5284,10 Eur (7972,10 - 2688), t. y. po 440,33 Eur per mėnesį. Tačiau duomenų, kad šalpos išmoka Lietuvoje vis dar gaunama, byloje nėra, todėl priteisiant išlaikymą vaikui į ateitį, vaiko poreikiai skaičiuojami neatimant šalpos išmokų sumos. Teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters sveikatos poreikiams patiriamos išlaidos siekia apie 7972 Eur per metus, kas sudaro po 664,33 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad tiek ieškovė, tiek abu šalių vaikai, yra apdrausti ieškovės darbdavio (t. III, b.l. 109-110). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vaikas nėra gydomas nemokamai, todėl ieškovė turi mokėti už visus tyrimus, medikamentus ir kt., tačiau 85 procentus patirtų išlaidų jai kompensuoja darbdavys. Nors ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad jos darbo sutartis yra terminuota ir galioja tik iki 2019-12-31 (t. III, b.l. 102, 104), teismo posėdžio metu nurodė, kad sutarčiai pasibaigus, ji mokysis, kompensacijos už dukters gydymą jai nebebus mokamos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas pagal esamą situaciją. Tuo atveju, jei darbo sutartis su ieškove nebūtų pratęsta, ji nedirbtų ir negautų kompensacijos už vaiko gydymą, ji turėtų teisę kreiptis į teismą dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gydymo išlaidų kompensacija gaunama būtent ieškovės dėka, į ką turi būti atsižvelgiama priteisiant išlaikymą. Teismo vertinimu, tai, kad gydymo išlaidos kompensuojamos ieškovės darbdavio, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu būdu ieškovė tiesiogiai prisideda prie išlaikymo vaiko gydymo reikmėms. Kompensacija mokama iš darbdavio lėšų, neįtakoja ieškovės gaunamų pajamų dydžio ir neblogina turtinės jos padėties, tuo tarpu įstatymas numato, kad prie vaiko išlaikymo tėvai turi prisidėti proporcingai turtinei padėčiai. Manant, kad ieškovė prisideda prie vaiko gydymo išlaidų darbdavio kompensuojama dalimi ir priteisus iš atsakovo išlaikymą, skaičiuojamą nuo visos vaiko gydymo reikmėms skiriamos sumos, susidarytų situaciją, kuomet ir atsakovas skirtų vaikui išlaikymą, kurio dalis būtų grąžinama ieškovei kaip vaiko gydymo išlaidų kompensacija.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad atsiradusioms šalių nepilnametės dukters gydymo išlaidoms reikalinga 664,33 Eur per mėnesį suma, kurios 85 procentus, t. y. 564,68 Eur per mėnesį kompensuoja ieškovės draudimas, daroma išvadą, kad šalių vaiko papildomoms gydymo išlaidoms skirtina likusi 99,65 Eur per mėnesį suma. Nors ieškovė nurodo, kad taip pat patiria papildomų išlaidų, susijusių su specialiu vaiko maitinimu sergant cukriniu diabetu, konkretaus šių išlaidų dydžio nenurodė, todėl nėra aišku ar jos padidėjo ir kiek padidėjo lyginant su įprastu maitinimu.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini),10/16 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. III, e. b. l. 3-13, 53-58). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. III, e. b. l. 69). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovė jos vardu registruotų juridinių asmenų, akcijų, nario ir dalininko teisių neturi (t. IV, e. b. l. 14-18). Nutraukiant šalių santuoką ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė 2018-04-17 pardavė už 128000 Eur (t. III, b.l. 3-13).

Ieškovės darbo užmokestis sudaro 7099 Eur per mėnesį, neįskaitant priemokų, premijų, viršvalandžių ar kompensacijų (t. III, b.l. 47-48). Be to, ieškovė gauna iki 1080 Eur per mėnesį kelionių išmokas, jai grąžinama 1250 Eur per mėnesį už nuomą mokama suma.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turi sveikatos problemų, pateikė 2015 metų epikrizę, iš kurios matyti, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų, buvo operuota (t. III, b.l. 41-42). Nuo 2014-12-11 iki 2015-04-29 buvo nedarbinga (t. III, b.l. 43-46). Teismo vertinimu šie įrodymai nėra pakankami išvadai apie sumažėjusį ieškovės darbingumą šiuo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba pilnu etatu, gauna didelį darbo užmokestį, todėl pagrindo daryti išvadą apie ribotas jos galimybes dirbti ir užsidirbti nėra.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (t. III, e. b. l. 59). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotas vienas automobilis ir motociklas (t. IV, e. b. l. 14-17). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, akcijų, nario ir dalininko teisių nėra (t. 4, e. b. l. 19-20). Nutraukiant santuoką atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko butas Nr. 8, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) pastate, kurio dalys – atskiri gyvenamieji butai, pažymėti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2016-03-03 atsakovas šį turtą pardavė už 87350 Eur (t. II, b.l. 148-157, 160-186). Atsakovas nurodo grąžinęs šiam turtui įsigyti gautą 80369,01 Eur kreditą (t. II, b.l. 147, 157-159).

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad verčiasi privačia (duomenys neskelbtini) praktika, 2017 m. metinės pajamų deklaracijos duomenimis, atsakovo metinės pajamos 2017 m. sudarė 13572 Eur (po 1131 Eur per mėnesį) (t. II, e. b. l. 26-28). Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodo, kad jo pajamos kasmet didėja po 10-15 procentų, todėl darytina išvada, kad šiuo metu galėtų sudaryti apie 1400 Eur per mėnesį. Iki 2018-09-10 atsakovas turėjo 96,76 Eur per mėnesį dydžio įsipareigojimus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, iki 2022-01-15 turi 132,63 Eur per mėnesį prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. II, b.l. 29-30, 58-59). Duomenų, kad apie atsakovo sveikatos problemas, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui, byloje nėra.

Iš nurodytų aplinkybių apie šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė, skirtingai nei atsakovas turi nekilnojamojo turto (72446,13 Eur vertės). Nutraukiant santuoką abiem šalims atiteko nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise, tačiau abi šalys šį turtą pardavė. Atsakovo turtas parduotas už 87350 Eur, grąžintas 80369,01 Eur kreditas. Ieškovė turtą pardavė 2018-04-17, už 128000 Eur, duomenų apie pinigų panaudojimą į bylą nepateikė. Nors atsakovas turi automobilį ir motociklą, šios transporto priemonės yra (duomenys neskelbtini) gamybos, todėl didelės vertės neturi. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu, sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovui taip pat atiteko dvi transporto priemonės asmeninės nuosavybės teise, todėl šiuo aspektu jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė.

Ieškovė gauna penkis kartus didesnį atlyginimą nei atsakovas. Atsakovas, skirtingai nei ieškovė, turi prievolių kreditoriams. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Ji turi nekilnojamojo turto, gavo didelę pinigų sumą pardavusi butą, daug uždirba. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, svarbu nustatyti ne tik esamą šalių turtinę padėtį, bet ir tai kaip ji pasikeitė lyginant su buvusia santuokos nutraukimo metu, kuomet buvo nustatytas išlaikymo vaikams dydis. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, iš kurios matyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei buvo nustatyta 1737, 14 Eur pareiginė alga, kas rodo, kad ieškovės turtinė padėtis labai pagerėjo. Atsakovas duomenų apie savo buvusią turtinę padėtį nepateikė, priešieškinyje nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo momentu buvo bedarbis. Šią aplinkybę atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad 2013 metais buvo atleistas iš darbo, metus nedirbo, 2014 metais pradėjo privačią (duomenys neskelbtini) praktiką, gaudavo 600 Eur per mėnesį pajamų. Teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant su santuokos nutraukimo momentu, taip pat pagerėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys nenurodė kokiomis proporcijomis prisidės prie vaiko išlaikymo, todėl atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog jų turtinė padėtis yra geresnė nei buvo santuokos nutraukimo metu, dėl atsiradusių papildomų išlaidų vaiko išlaikymui sprendžiama proporcingai šalių turtinei padėčiai. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ieškovė prie atsiradusių vaiko sveikatos poreikių turi prisidėti didesne dalimi. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, siekdama gauti didesnes pajamas vaikui išlaikyti išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, ėmėsi visų priemonių, kad galėtų teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi daug darbų, turi laisvo laiko. Teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybes išnaudoti laisvą laiką siekiant papildomi užsidirbti tinkamam vaiko išlaikymui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir proporcijų, kuriomis šalys turi teikti išlaikymą vaikui, svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prie atsiradusių gydymo išlaidų ieškovė turi prisidėti 2/3, atsakovas – 1/3 dalimi. Nustačius, kad šalys vaiko gydymo išlaidoms turi skirti apie 100 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistina 33 Eur per mėnesį suma dukters gydymo išlaidoms. Pažymėtina, kad atsakovo argumentas, jog pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jis jau sumokėjo 33795,18 Eur iki vaikų pilnametystės konkrečia pinigų suma, neturi įtakos sprendžiant dėl išlaikymo padidinimo, kadangi išlaidos, susijusios su dukters cukriniu diabetu atsirado vėliau, o atsakovas neįrodinėjo, kad sutartas išlaikymas dėl kokių nors priežasčių buvo didesnis nei realiai reikalingas vaikui tuo metu.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl insulino pompos kompensavimo.

Ieškovė, prašydama padidinti nepilnametei šalių dukrai atsakovo teikiamą išlaikymą, taip pat prašo įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų apmokėti ieškovei 1/2 dalį išlaidų, patirtų įsigyjant insulino pompą pagal pateiktą sąskaitą ir mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad insulino pompa šalių nepilnametei dukrai keičiama kas 4 metus, į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad insulino pompoms gamintojas suteikia 4 metų garantiją (t. III, b.l. 21). Ieškovės teigimu iki dukters pilnametystės reikės dar vienos pompos (2021 metais). Jos kainos ieškovė nurodyti negalėjo, tačiau į bylą pateikti įrodymai apie įsigytą insulino pompą, patirtas 4909 Eur išlaidas jai įsigyti (t. III, b.l. 16-19). Atsakovas paaiškino, kad pirmoji insulino pompa buvo įsigyta 2015 m. pradžioje. Atsakovas už ją sumokėjo 6000 Lt. Ji pakeista prieš metus ir kompensuota ieškovės draudimo kompanijos.

Pagal įstatymą vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Remiantis kasacinio teismo praktika, vienkartinio pobūdžio papildomų vaiko poreikių atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl vienkartinės sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma ar turtas priteisiami po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos, tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas ((CK 3.201 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Tačiau ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Priimdamas sprendimą teismas turi konkrečiai suformuluoti įpareigojimą dėl būsimų išlaidų atlyginimo, tuo tarpu ieškovė nenurodė kokio konkretaus dydžio išlaidas už insulino pompą planuojama patirti. Pažymėtina, kad priteisdamas tokias išlaidas teismas turi aiškintis ar papildomų vaiko poreikių patenkinimo būdas ir priemonės yra būtinos ir tinkamos, o išlaidų dydis – protingas ar galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. Nustatyta, kad ieškovės darbovietė kompensuoja 85 procentus gydymo išlaidų, kad atsižvelgiant į šalių turinę padėtį, atsakovas privalo prie jų prisidėti mažesne dalimi. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, priteisiant išlaikymą būsimiems vaiko poreikiams tenkinti vertintinas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu galimybės spręsti dėl įpareigojimo atlyginti būsimas neaiškaus dydžio išlaidas insulino pompai įsigyti nėra, todėl ieškovės prašymas atmetamas. Ieškovei išaiškinama, kad patyrusi atitinkamas išlaidas, atsakovui prie jų neprisidedant, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl patirtų papildomų vaiko išlaikymo išlaidų kompensavimo.

Dėl įsiskolinimo už nepilnamečio vaiko papildomą išlaikymą priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2676,92 Eur įsiskolinimą už dukters papildomą išlaikymą – gydymo išlaidas, patirtas 2017 metais. Ieškinyje nurodo, kad per 2017 metus ir pirmą 2018 metų ketvirtį už vaiko gydymą, medikamentus, pompos priežiūrą, priemones išleido 8713,85 Eur. Per tą patį laikotarpį gavo 3360 Eur šalpos išmokos, todėl savo lėšomis padengė 5353,85 Eur vaiko gydymo. Prašo priteisti iš atsakovo pusę šios sumos.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu, pagal šalių nepilnametei dukrai išrašytus receptus, sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, ieškovė iš viso patyrė 8535,52 Eur (t. I, b.l. 27-32, 34, 48-49, 62, 77-84, 90, 98, 106, 108, 118, 131). Skirtingai nei vaikui reikalingo išlaikymo atveju, kuomet vaiko poreikiams nustatyti gali būti remiamasi neapmokėtomis sąskaitomis, receptais, sprendžiant dėl ieškovei priteistino dukters gydymo išlaidų įsiskolinimo, vadovaujamasi tik pateiktais įrodymais apie ieškovės realiai patirtas išlaidas, t. y. įrodymais, patvirtinančiais prekių ir paslaugų, sąskaitų už jas apmokėjimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Todėl tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Pažymėtina, jog, siekiant nustatyti, ar vienas iš tėvų vykdė pareigą teikti išlaikymą vaikui už kitą tėvą, nepakanka konstatuoti, kad jis teikė vaikui išlaikymą, reikia konstatuoti ir tai, jog toks išlaikymas tenkino vaiko pagrindinius poreikius bei buvo jam būtinas.

Žemesnės instancijos teismas

Į bylą pateikti duomenys apie šalių nepilnametės dukters sveikatos būklę, pasikeitusią po teismo sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo, receptai, patvirtinantys jos gydymo būtinybę ir įrodymai apie ieškovės patirtas išlaidas vaiko gydymui, prie kurių neprisidėjo atsakovas, sudaro galimybę teigti, kad po šalių santuokos nutraukimo atsirado papildomų būtinų vaiko poreikių, kuriuos tenkinti privalėjo abi šalys. Atsakovas ginasi aplinkybe, kad iki ieškinio pateikimo teismui galioja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, patvirtintos nuostatos dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl galimybės priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra. Teismas su tokia pozicija nesutinka. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas išlaikymo padidinimas nuo papildomų išlaidų atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 konstatavo, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Remiantis nurodyta teismų praktika, spręstina, jog tam kad būtų nustatomas ankstesnis pareigos teikti didesnį nei nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu išlaikymą momentas, didesnio išlaikymo prašantis asmuo privalo pasikeitus vaiko poreikiams kreiptis į išlaikymą teikiantį asmenį dėl didesnio išlaikymo vaikui teikimo ir tuo atveju jei išlaikymą teikiantis vaiko tėvas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikui, jam atsiranda pareiga teikti didesnį išlaikymą vaikui.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie didesnį išlaikymą, reikalingą šalių nepilnametei dukrai L. su atsakovu pradėjo kalbėti kai vaikas susirgo. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalavimas dėl padidėjusių poreikių nebuvo reiškiamas, pareikštas tik praėjus 2 metams nuo vaiko susirgimo, vadinasi teikiamo išlaikymo pakako. Tačiau vėliau 2019-09-10 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad L. susirgus diabetu jam buvo pasakyta, kad išlaidos didės, tačiau konkreti suma nurodyta nebuvo, ieškovė davė suprasti, kad atsakovas turi mokėti didesnį išlaikymą, šalys įsivėlė į diskusiją, ieškovas nuo 2016 metų birželio ėmė skirti 60 Eur didesnį išlaikymą abiem vaikams. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad didesnis išlaikymas sutartas ne dėl gydymo išlaidų, o dėl to, kad atsakovas ėmėm mažiau bendrauti su vaikais, ką patvirtina paties atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė reikalavo papildomai mokėti už vaikų užklasinę veiklą, stovyklas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pareigos prisidėti prie šalių nepilnametės dukters gydymo nuo jos pradžios momento visų pirma atsižvelgia į tai, kad apie vaiko ligą atsakovui buvo žinoma nuo pat vaiko susirgimo, juolab apie ją buvo žinoma 2017 metais. Rūpestingam tėvui, atsižvelgiant į ligos pobūdį, turėjo būti žinoma ir apie dėl vaiko ligos patiriamas išlaidas. Abiem šalims iš esmės patvirtinus, kad ieškovė kalbėjo su atsakovu apie būtinybę papildomai prisidėti prie atitinkamų išlaidų dengimo, kad dėl to tarp šalių kilo diskusijos, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas, atsiradęs neprisidedant prie tokių vaiko poreikių tenkinimo. Kadangi vaiko gydymą ir susijusias išlaidas ginčo laikotarpiu užtikrino ir apmokėjo ieškovė, tokiu būdu įvykdydama ir savo, ir atsakovo pareigą tinkamai prisidėti prie vaiko specialiųjų poreikių tenkinimo, iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas ieškovei.

Nustatyta, kad ieškovė per 2017 m. ir pirmą 2018 m. ketvirtį patyrė 8535,52 Eur vaiko gydymo išlaidų. Bylos duomenimis šios išlaidos susidarė nuo 2017-02-04 (t. I, b.l. 90, 118), kuomet ieškovė dar gyveno Lietuvoje ir iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo mėn. patirta 495,11 Eur šių išlaidų: 2017-02-04 – 196,13 Eur (t. I, b.l. 90, 118), 2017-02-07 – 33,97 Eur ir 2017-02-19 – 265,01 Eur (t. I, b.l. 34). Šiuo laikotarpiu patirtos išlaidos nebuvo kompensuojamos ieškovės darbdavio, tačiau už 2017 m. vasario mėnesį ieškovė gavo 224 Eur šalpos išmoką (t. III, b.l. 25), kuri iš dalies kompensavo patirtas išlaidas, todėl atsakovas turėjo prisidėti prie likusios 271,11 Eur sumos, skirtinos vaiko gydymui. Po išvykimo į (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė patyrė dar 8040,41 Eur (8535,52 – 495,11) išlaidų, kurių 85 procentus jai turėjo kompensuoti darbdavio draudimas. Esant tokioms aplinkybėms, suma, prie kurios skyrimo turėjo prisidėti atsakovas, sudaro 1206,06 Eur (8040,41 – 6834,35). Iš viso atsakovas nuo 2017 m. iki 2018 m. antro ketvirčio vaiko gydymo poreikių tenkinimui turėjo skirti 1477,17 Eur (1206,06 + 271,11). Pagal aukščiau nustatytą šalių turtinę padėtį, prie vaiko gydymo išlaidų ieškovė turi prisidėti 2/3 dalimis, atsakovas – 1/3 dalimi šios sumos. Tokiu būdu atsakovo skola ieškovei sudaro 492,39 Eur.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovės

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad kai 2017-03-13 ieškovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), šalių nepilnametė dukra L. ir nepilnametis sūnus K. liko Lietuvoje baigti mokslo metų ir gyveno su atsakovu atitinkamai 53 d. ir 85 d., todėl ieškovė turėjo teikti vaikams išlaikymą. Ieškovė tai daryti atsisakė, šiuo laikotarpiu persiuntė atsakovui tik 448 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pašalpų. Atsakovas įsigijo medicininių priemonių dukters L. diabeto kontrolei už 353,27 Eur, 184 Eur kainavo jos anglų kalbos kursai. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1116,76 Eur išlaikymo skolos už du mėnesius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Kai yra pagrindas, išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010). Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Nustačius, kad šalių susitarimu nepilnamečiai šalių vaikai gyveno su ieškovu, buvo jo išlaikomi, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nors ir nebuvo teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-358-280/2019).

Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą atsakovas išleido vaikų išlaikymui ginčo laikotarpiu. Tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad atsakovas teikė vaikams tam tikrą išlaikymą. Fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą. Tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos priimti kiek įmanoma labiau pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tokioje situacijoje didelę reikšmę turi ne tik pagal šalių galimybes teismui pateikti prekių įsigijimo kvitai ar sąskaitos, bet ir, kaip nurodyta anksčiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Nustačius būtiną vaiko išlaikymo dydį ir faktą, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, galima pagrįstai manyti, kad vaiko išlaikymui buvo skirta pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį būtina išlaikymo suma (Klaipėdos apygardos teismo 2019-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-728-1092/2019).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovo nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu kasdieniai vaikų poreikiai iš esmės skyrėsi nuo tų, kuriuos vaikai turėjo nustatant atsakovo jiems teiktiną išlaikymą sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar nuo tų, kuriuos jie turi šiuo metu. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu jau buvo atsiradę papildomi šalių nepilnametės dukters poreikiai, susiję su jos sveikata. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017-03-10 iki 2017-04-20 atsakovas sumokėjo 583,79 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekiaujančiai medikamentais, skirtais cukrinio diabeto kontrolei (t. II, b.l. 139-140). Tačiau Ieškovė 2017 m. kovo ir gegužės mėn. pervedė atsakovui po 448 Eur (t. II, b.l. 49) šalių nepilnametės dukters šalpos išmokos (t. III, b.l. 25), kuri iš dalies padengė atsakovo patirtas išlaidas vaiko gydymui. Be to, atsakovas, prašydamas priteisti išlaikymo įsiskolinimą jo dydį grindžia jo vaikų išlaikymui teikta suma, neskaičiuojant atsiradusių gydymo išlaidų.

Nustačius, kad 2017-03-13 ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), nuo 2017-03-15 jau dirbo (duomenys neskelbtini) (t. III, b.l. 40), darytina išvada, kad jos turtinė padėtis išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu lyginant su buvusia santuokos nutraukimo metu buvo geresnė. Nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu atsakovas buvo bedarbis, tačiau ėmus dirbti, jo turtinė padėtis taip pat pagerėjo. Teismas daro išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė turėjo teikti vaikams ne mažesnio dydžio išlaikymą nei atsakovas. Nustačius, kad šalių nepilnamečiai vaikai kelis mėnesius gyveno pas atsakovą, spręstina, kad tuo metu atsakovas suteikė jiems visišką išlaikymą. Teismui nekyla abejonių, kad gyvendami pas atsakovą, vaikai buvo tinkamai išlaikomi, todėl atsakovas neišvengiamai turėjo patirti su tuo susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai buvo tinkamai išlaikomi, laikytina, kad ta apimtimi, kuria ieškovė neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, vaikui išlaikymą teikė atsakovas, todėl atsirado jo reikalavimo teisė į ieškovę.

Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo su vaikais susijusiais klausimais matyti, kad ieškovė iš esmės nesutiko teikti vaikams išlaikymą, kol ji bus išvykusi, o vaikai gyvens pas atsakovą. Ieškovė nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numačius, jog kiekviena iš šalių įsipareigojo užtikrinti nepertraukią bendravimą su vaikais dvi savaites atostogų metu, atsakovui šio įsipareigojimo nevykdant, ieškovė vaikų laikiną gyvenimą pas atsakovą traktavo kaip pareigos pagal teismo sprendimą vykdymą. Tačiau iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio matyti, kad nuostata, įpareigojanti užtikrinti nepertraukią bendravimą su vaikais dvi savaites atostogų metu reglamentuoja atsakovo bendravimą vaikų atostogų metu ir negali būti taikoma kelis mėnesius trukusiam vaikų gyvenimui su atsakovu mokslo metų laiku. Šalių susitarimo dėl vaikų gyvenimo su atsakovu įskaitymo į atsakovo bendravimo su vaikais atostogų metu laiką nebuvo (tokių įrodymų į bylą nepateikta). Todėl pagrindo spręsti, kad vaikai pas atsakovą negyveno, kad buvo vykdoma bendravimo pareiga, nėra. Tai, kad ieškovė kelis kartus buvo trumpam grįžusi Į Lietuvą ir tuo metu vaikai buvo su ja, negali būti laikoma esmine aplinkybe ir pagrindu atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už du mėnesius priteisimo iš ieškovės.

Vaikų buvimo pas atsakovą laikotarpio ieškovė neginčijo, atsakovas nurodė, kad jis truko 138 dienas (53 d. pas atsakovą buvo nepilnametė šalių dukra L., 85 d. – sūnus K.), kas sudaro daugiu nei 2 mėn. Atsakovas, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą, į išlaikymo įsiskolinimo sumą įtraukia 60 Eur, kuriais pagal geranorišką susitarimą su atsakove padidino teikiamą išlaikymą. Teismo vertinimu, ši suma į iš ieškovės priteistiną išlaikymo įsiskolinimą neįskaičiuotina, nes, kaip priešieškinyje nurodo atsakovas, yra skirta vaikų užklasinei veiklai, stovykloms. Duomenų apie tai, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu mokėjo už vaikų užklasinę veiklą ar mokslo metų laiku leido juos į stovyklas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės atsakovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kuris abiem vaikams per mėnesį sudaro 496,40 Eur, iš viso 992,80 Eur.

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nėra bendravęs su dukra 2 savaites jos atostogų metu, šiuo metu nėra galimybės bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį. Tais atvejais kai atsakovas negali bendrauti su dukra, jis turėtų organizuoti vaiko užimtumą. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų su dukra poriniais metais 7 dienas per Šv. Velykų atostogas, neporiniais metais 7 dienas per Šv. Kalėdų atostogas, po vieną savaitę per mokinių atostogas gegužės mėn. ir 5 savaites per mokinių vasaros atostogas, atostogų planą pateikiant atsakovui per 5 dienas nuo jo paskelbimo, o atsakovas privalo per 10 dienų nuo plano gavimo nurodyti datas, kuriomis praleis laiką su vaiku. Nevykdant šios pareigos, ieškovė turi teisę užsakyti stovyklas, kurias atsakovas privalo apmokėti arba atlyginti ieškovei patirtas išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad sutiktų, jog dukra su atsakovu praleistų 4 savaites vasaros atostogų metu kas antrus metus keičiant - liepos ir rugpjūčio mėnesiais, šalys su dukra turėtų praleisti po pusę atostogų arba dalintis atostogas kas antrus metus. Mokykloje taip pat yra atostogos vasarį, gegužę ir spalio – lapkričio mėnesiais. Ieškovė palaikė vaiko nuomonę dėl bendravimo tvarkos.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu siūlė nustatyti, kad tais metais kai atsakovas bendrauja su vaiku per Kalėdas ir Naujuosius Metus, jis taip pat bendrautų vieną savaitę spalio mėn., kai bendrauja per Naujuosius Metus ir Velykas, papildomai bendrautų vieną savaitę vasario mėn. Trijų mėnesių iki atostogų pradžios suderinimo laikotarpis nėra tinkamas, nes ieškovės darbovietėje atostogų prašymus reikia pateikti prieš pusę metų, todėl turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, nurodant pirmą atostogų diena ir jų trukmę.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovės sprendimas išvykti su vaikais gyventi į užsienį lėmė sumažėjusias atsakovo galimybes bendrauti su vaikais. Dažnesnis bendravimas su vaikais neįmanomas, kadangi ieškovė neprisideda prie vaikų kelionių į Lietuvą finansavimo. Į atsakovo teikiamą išlaikymą įskaičiuojamos išlaidos vaikų laisvalaikiui, todėl reikalavimas apmokėti už dukters stovyklas netenkintinas. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovę tris kartus per metus (Šv. Kalėdų – Naujųjų metų atostogų metu, 5 kalendorines dienas Šv. Velykų atostogų metu, 2 savaites vasaros atostogų metu) užtikrinti dukters L. keliones į Lietuvą ir atgal savo lėšomis (nuperkant lėktuvo bilietus), apie pageidaujamą kelionės į Lietuvą datą informuojant ne vėliau nei prieš du mėnesius ir tikslų laiką suderinant su atsakovu. Įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas iki 2 kalendorinių dienų bendrauti su vaiku atsakovui 2 kartus per metus atvykus į (duomenys neskelbtini), laisvu nuo paskaitų metu iki 21 val., apie numatomą atvykimą informuojant ieškovę prieš mėnesį, nurodant pageidaujamas datas, įpareigojant ieškovę kompensuoti atsakovo kelionės išlaidas, apribojant kompensacijos sumą 160 Eur vienai kelionei; sudaryti sąlygas nekliudomai bendrauti su dukra kitu laisvu nuo mokslų metu, išskyrus atvejus kai vaikas leidžia iš anksto sutartą laiką su ieškove ar suplanuota išvyka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad optimalus laikotarpis bendravimo su dukra vasaros atostogų metu - trys savaitės, tačiau sutiktų, jei būtų nustatytas 4 savaičių laikotarpis. Bendravimas per Kalėdas ar Naujuosius Metus turėtų būti kaitaliojamas su bendravimu per Velykas (keičiant kas antrus metus) ir trukti 10 d., per Velykas – savaitę. Atvykimo datas reikėtų suderinti prieš 3 mėnesius.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikdama išvadą nurodė, kad turėtų būti nustatytas maksimalus bendravimas su vaiku atostogų laikotarpiu – 3-5 savaites. Turėtų būti nustatytos konkrečios bendravimo datos, nes šalys negeba susitarti.

EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Kuo didesnis vaikas, tuo didesnė reikšmė turi būti suteikiama jo nuomonei. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametė dukra L. V., kuriai šiuo metu yra 14 metų ir kuri geba formuluoti pageidavimus dėl savo bendravimo su atsakovu, buvo išklausyta tiesiogiai teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologei. Ji išreiškė norą vykti pas atsakovą vienam mėnesiui atostogų, taip pat kas antrą kartą kai turi savaitės trukmės atostogas. Velykas norėtų kas antrus metus švęsti Lietuvoje, Kalėdas – kas antrus metus po dvi savaites, grįžtant prieš vieną dieną iki mokyklinių atostogų pabaigos.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė šalių dukra pageidauja bendrauti su atsakovu vasaros atostogų metu vieną mėnesį, šalys teismo posėdžio metu iš esmės pasiekė kompromisą dėl 4 savaičių bendravimo vasaros atostogų metu, teismas nustato, kad nepilnametė šalių dukra L. V. su atsakovu vasaros atostogų metu bendrauja keturias savaites liepos arba rugpjūčio mėnesį, keičiant kas antrus metus, pradedant liepos mėnesį – nuo pirmos atostogų dienos, rugpjūčio mėnesį – nuo rugpjūčio 1 d.

Kadangi vaikas prioritetą suteikė bendravimui su atsakovu kitų atostogų metu kas antrus metus, atsižvelgiant į šalių atitinkamą poziciją šiuo klausimu ir pasiūlymus, teismas nustato, kad šalių nepilnametė dukra su atsakovu bendrauja pakaitomis kas antrus metus Kalėdų ir Velykų atostogų metu po dvi savaites, pradedant pirmą atostogų dieną pagal mokyklos patvirtintą grafiką. Tais metais kai atsakovas su dukra bendrauja kalėdinių atostogų metu, jis taip pat bendrauja 1 savaitę spalio mėnesio atostogų, pradedant nuo pirmos atostogų dienos, kai bendraujama velykinių atostogų metu – atitinkamai 1 savaitę vasario mėnesio atostogų metu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo ryšys su vaiku yra stiprus, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo bendravimas su vaiku galėtų daryti vaikui žalą, pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku nėra, daro išvadą, kad nustatytinas maksimalus atsakovo bendravimas su vaiku atostogų metu, atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena užsienio valstybėje. Nesant pagrindo riboti atsakovo bendravimą su vaiku, teismas tenkina atsakovo prašymą nustatyti, kad jis turi teisę du kartus per metus dviem paroms atvykti bendrauti su vaiku į (duomenys neskelbtini), bendraujant po pamokų iki 21 val., apie atvykimo datą informuojant ieškovę prieš 1 mėnesį.

Ieškovė ir atsakovas gali susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje sąlygų, jeigu tuo nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nenustato atsakovo priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nuostatos, kurioje numatoma galimybė papildomai bendrauti su vaiku.

Teismas atmeta ieškovės prašymą nustatyti, kad tuo atveju kai atsakovas nebendrauja su vaiku nustatyta tvarka, jis turi apmokėti vaiko stovyklas. Visų pirma pažymėtina, kad toks reikalavimas yra ne reikalavimas dėl vieno iš tėvų bendravimo su vaiku, o reikalavimas dėl vaiko išlaikymo. Teismas sutinka su atsakovo atstovo nuomone, kad šalims susitarus dėl vaiko išlaikymo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje ir numačius, kad atsakovas vaiko išlaikymui teikia iš viso 857 Lt (248,20 Eur) išlaikymą vaikui, abiem šalims patvirtinus, kad atsakovas geranoriškai teikia papildomą 30 Eur išlaikymą vaikui, kaip nurodė ieškovė – dėl sumažėjusio jo bendravimo su vaiku, vaiko laisvalaikio poreikiai, tarp jų ir stovyklos, yra užtikrinti atsakovo teikiamo išlaikymo. Pažymėtina, kad teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą apmokėti neaiškaus dydžio būsimas išlaidas tuo atveju, jei jis pats nepasirūpins vaiku, būtų sąlyginis, tuo tarpu CPK 267 straipsnis draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus. Vaiko priežiūra privalo pasirūpinti tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o kitas iš tėvų, privalo teikti tam reikalingą išlaikymą.

Priešieškinio reikalavimas įpareigoti ieškovę kompensuoti atsakovo kelionių į (duomenys neskelbtini) bendravimui su vaiku išlaidas tenkinamas iš dalies. Nors atsakovo teigimu jis neturėtų prisiimti visiškai jokių išlaidų, atsiradusių dėl ieškovės sprendimo išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo su vaiku užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga. Pažymėtina, kad, nors iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo (t. II, b.l. 42-48) matyti, kad atsakovas nepritarė ieškovės ir vaikų išvykimui, tačiau jis nesiėmė jokių teisinių veiksmų, kad užkirstų tam kelią, leido ieškovei su vaikais išvykti ir netgi nurodė, kad vykdamas susitikti su vaikais pats apmokės savo kelionių išlaidas.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Vien ta aplinkybė, jog nepilnamečiai vaikai motinos iniciatyva yra išvykę gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jų poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo įvertinti šias aplinkybes, neperkelti atsakovui finansinės naštos dėl savo sprendimo gyventi kitoje šalyje, todėl ieškovė įpareigotina finansiškai prisidėti prie atsakovo bendravimo su vaiku užtikrinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nustatymas, kad abi šalys turi finansiškai prisidėti užtikrinant vaiko bendravimą su atsakovu atitinka vaiko interesus ir abiejų šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principus.

Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl to prieš kiek laiko iki skrydžio turi būti įsigytas lėktuvo bilietas, kokio dydžio maksimalios išlaidos turėtų būti atlyginamos. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys iš esmės nesutaria jokiais nepilnametį vaiką liečiančiais klausimais, teismas sprendžia, kad reikalinga numatyti tokį atsakovo bendravimo su vaiku kaštų padengimą, kuris reikalautų kuo mažiau derinimosi tarp šalių, pašalinant riziką, kad dėl šalių nesutarimų nukentėtų vaiko teisė bendrauti su tėvu. Įvertinant, jog kiekviena šalis, priklausomai nuo turtinės padėties, turi galimybę rinktis pigesnių ar brangesnių skrydžių bendroves, iš anksto ar vėliau pasirūpinti bilietais, veikti taip, kad patirtų mažesnes ar didesnes išlaidas, teismas sprendžia, kad užtikrinant tinkamą atsakovo pareigos bendrauti su vaiku įgyvendinimą, kiekviena šalis turėtų pasirūpinti vaiko pristatymu kitai šaliai, t. y. ieškovė savo lėšomis turėtų pirkti bilietus vaiko kelionėms į Lietuvą, o atsakovas - bilietus vaiko kelionėms atgal į (duomenys neskelbtini).

Nustatant atsakovui galimybę papildomai matytis su vaiku lankant jį (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, kad tokio bendravimo kaštus atsakovas turi padengti pats. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovė privalo užtikrinti vaiko pristatymą atsakovui, tačiau neprivalo rūpintis atsakovo atvykimu pas vaiką. Todėl atsakovo reikalavimas, kad jam vykstant į (duomenys neskelbtini) susitikti su vaiku, ieškovė atlygintų iki 160 Eur išlaidas kelionėms ir viešbučiams atmetamas.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad būtent tuo tikslu, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Ieškovas, būdamas pilnamečiu, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje vidurinio ugdymo mokyklos klasėje (t. I, b.l. 17-18). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas mokyklą baigė. Tačiau remiantis teismų praktika, vien aplinkybė, kad ieškovas mokėsi mokykloje, nėra pakankama išlaikymui priteisti. Teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas baigė mokyklą, daroma išvada, kad jis sąžiningai vykdė pareigą mokytis, siekė ir įgijo vidurinį išsilavinimą.

Mokantis paskutinėje gimnazijos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančio gimnazijoje mokinio pareiga yra lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, be to, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas laikas poilsiui, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės nėra. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neturėjo galimybės dirbti ir pats pasirūpinti išlaikymui reikalingomis lėšomis. Gauti kreditą pragyvenimo išlaidoms padengti ieškovas taip pat negalėjo, kadangi neturėjo lėšų, iš kurių galėtų mokėti kredito įmokas.

Paramos ieškovui būtinumo faktą patvirtina į bylą pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovas K. V. neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (t. 3, e. b. l. 73). VĮ Regitra duomenimis, ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 3, e. b. l. 71). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas nedirba (t. 3, e. b. l. 70). Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo turtinė padėtis sunki. Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytai teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovui, pažangiai besimokiusiam vidurinėje mokykloje, buvo būtina tėvų parama.

Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (t. III, e. b. l. 59), jo vardu registruotas vienas automobilis (pirma registracija (duomenys neskelbtini)) ir motociklas (pirma registracija (duomenys neskelbtini)) (t. IV, e. b. l. 14-17), atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, akcijų, nario ir dalininko teisių nėra (t. 4, e. b. l. 19-20). Atsakovas 2016-03-03 pardavė didelės vertės nekilnojamąjį turtą (t. II, b.l. 148-157, 160-186), nurodo grąžinęs šiam turtui įsigyti gautą kreditą (t. II, b.l. 147, 157-159). Atsakovas verčiasi privačia (duomenys neskelbtini) praktika, jo metinės pajamos 2017 m. sudarė po 1131 Eur per mėnesį (t. II, e. b. l. 26-28), 2018 metais galėjo būti 10-15 procentų didesnės. Iki 2018-09-10 atsakovas turėjo 96,76 Eur per mėnesį dydžio įsipareigojimus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, iki 2022-01-15 turi 132,63 Eur per mėnesį prievolę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. II, b.l. 29-30, 58-59).

Teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybių prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo įvertina tai, kad iki sūnaus pilnametystės jis teikė vaikui periodinėmis išmokomis po 170 Eur per mėnesį, todėl manytina, kad tokia suma galėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo ir jam sulaukus pilnametystės, tačiau tęsiant mokslus vidurinėje mokykloje ir neturint galimybės savęs išlaikyti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, jis turėjo galimybę prisidėti prie savo pilnamečio sūnaus, besimokiusio mokykloje ir siekusio įgyti vidurinį išsilavinimą, poreikių tenkinimo.

Pažymėtina, kad iki pilnametystės ieškovui teikto išlaikymo dydis buvo nustatytas ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu, 2014-02-10 teismo sprendime nebuvo vertinami vaikų poreikiai. Todėl sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, esant ginčui tarp šalių, šie poreikiai turi būti įvertinti. Tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui). Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį, ieškinyje nurodė, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, mokslas metams kainavo 6993,99 Eur per metus (582,83 Eur per mėnesį); 90,45 Eur tenka administracinėms išlaidoms (7,54 Eur per mėnesį); maistui mokykloje – 90 Eur per mėnesį, vadovėliams, mokymosi priemonėms – apie 300 Eur metams (po 25 Eur per mėnesį); ekskursijos kainuoja apie 700 Eur per metus (58,33 Eur per mėnesį), apie 300 Eur per mėnesį reikalinga maitinimui namuose, ieškovui tenkanti būsto nuomos dalis – 750 Eur per mėnesį, 43 Eur per mėnesį - komunalinių mokesčių dalis, transporto bilietas – 30 Eur. Ieškovas nurodo, kad jam nustatyta stipri trumparegystė, astigmatizmas ir seborėja, reikalingas nuolatinis medikamentų vartojimas, išleidžiama apie 40 Eur per mėnesį. Higienos priemonės kainuoja 15 Eur, laisvalaikiui reikia 30 Eur per mėnesį, švietimo reikmenims (pratyboms, kanceliarinėms prekėms) – 20 Eur, 100 Eur - drabužiams.

Į byla pateikti įrodymai pagrindžiantys, kad mokestis už ugdymą mokykloje 2017-2018 metais sudarė 6993,99 Eur + 127,95 Eur administracinių išlaidų (t. I, b.l. 13-17), po 94,05 Eur per mėnesį - už maistą mokykloje (t. I, b.l. 19-24). Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 1066,01 Eur išlaidų dėl jam diagnozuotos miopijos, astigmatizmo, glaukomos, odos problemų (t. I, b.l. 120-130, 132).

Atsakovas pateikė į bylą šalių elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad atsakovas nedavė sutikimo dėl mokėjimo už mokslus, o ieškovė nurodė, kad šių išlaidų iš atsakovo atlyginti nereikalaus (t. III, b.l. 60-63). Minėta, kad dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovas turėtų prisidėti prie išlaidų, atsiradusių dėl ieškovės sprendimo išvykti gyventi į užsienį, todėl išlaidos mokesčiams už mokslą ir administracinėms reikmėms neįskaičiuojamos į ieškovui atsakovo mokėtiną išlaikymą.

Mokestis už maistą mokykloje pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, taip pat kaip ir specialieji ieškovo poreikiai, susiję su jo sveikatos būkle. Šie poreikiai priskirtini prie būtinųjų, todėl atsakovas turėjo prisidėti prie jų tenkinimo.

Nors ieškovas nepateikė įrodymų apie kitas patiriamas išlaidas jo nurodytų poreikių tenkinimui, teismo vertinimu nurodyta 43 Eur per mėnesį suma komunalinėms paslaugoms, tekusioms ieškovo daliai, 15 Eur per mėnesį suma higienos priemonėms, 30 Eur laisvalaikiui, 100 Eur – drabužiams yra realios ir protingo dydžio.

Pažymėtina, kad dubliuojasi ieškovo nurodytos 20 Eur per mėnesį išlaidos švietimo reikmėms ir 300 Eur per metus išlaidos vadovėliams, mokymosi priemonėms. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ekskursijos mokykloje kainavo net 700 Eur per metus, apie 300 Eur per mėnesį buvo reikalinga maitinimui namuose, ieškovui tenkanti būsto nuomos dalis sudarė 750 Eur per mėnesį, transporto išlaidos – 30 Eur per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, vertindamas šias išlaidas negali remtis ir visuotinai žinomomis aplinkybėmis apie prekių ir paslaugų kainas, nes laikotarpiu, už kurį prašo priteisti išlaikymą, ieškovas gyveno (duomenys neskelbtini), todėl turėjo teikti įrodymus, iš kurių teismas galėtų vertinti maisto, būsto nuomos ir kitų poreikių tenkinimo kaštus šioje šalyje. Iš į bylą pateiktos ieškovės darbovietės pažymos matyti, kad jai kompensuojamos 1200 Eur būsto nuomos išlaidos, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad būsto nuomos kaina – 2378 Eur, su vaikais bute gyvena trise, todėl atėmus kompensuojamą dalį, ieškovo dalis sudarytų 392,67 Eur per mėnesį. Tačiau čia vėlgi paminėtina, kad vien ta aplinkybė, jog nepilnamečiai vaikai motinos iniciatyva yra išvykę gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jų poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.

Iš nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytiems poreikiams tenkinti laikotarpiu, už kurį jis prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo reikėjo skirti apie 700 Eur per mėnesį. Didesnio išlaikymo poreikio ieškovas neįrodė.

Kaip minėta, išlaikymą turi teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ji prie vaikų išlaikymo turėjo prisidėti didesne dalimi. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 1/3 dalis šios sumos. Teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 300 Eur per mėnesį išlaikymo pilnamečiam pagal vidurinio ugdymo programą besimokiusiam ieškovui priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo po 235 Eur išlaikymo už laikotarpį, kurį ieškovas mokėsi pagal vidurinio ugdymo programa – nuo ieškovo pilnametystės (duomenys neskelbtini) iki mokyklos baigimo (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių santuokos nutraukimo metu nustatytą išlaikymo dydį, į atsakovo gaunamas pajamas ir nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydį, tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš esmės nepablogintų atsakovo turtinės padėties, nepadarytų jam esminės žalos, o teismo sprendimą dėl priteistos paramos būtų įmanoma įvykdyti.

Atsakovas pateikė įrodymą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pasibaigus draudimo laikotarpiui, buvo išmokėta 9798,75 Eur draudimo išmoka pagal su AB „Swedbank“ sudarytą (duomenys neskelbtini) Vaiko investicinio draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas ieškovas (t. III, b.l. 98). Tačiau iš pateiktos pažymos matyti, kad naudos gavėja pagal šią sutartį buvo ieškovė. Investicinio draudimo sutarties atveju, laikotarpio pabaigoje pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį sukauptos lėšos išmokamos naudos gavėjui, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas gavo ar turėjo gauti draudimo išmoką, kurią galėjo panaudoti savo poreikiams tenkinti. Aplinkybė ar draudimo įmokos buvo mokamos ieškovės ar abiejų šalių, neturi įtakos teismo sprendimui dėl išlaikymo ieškovui iš atsakovo priteisimo, kadangi tai yra šalių tarpusavio atsiskaitymų ar bendro turto nutraukiant santuoką padalinimo klausimas.

Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovas formulavo prašydamas priteisti išlaikymą iki (duomenys neskelbtini), kuomet ketina baigti mokslus vidurinėje mokykloje. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovas mokslus baigė (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą, prašydama priteisti išlaikymą iki šios datos. Atsakovas tokiam patikslinimui prieštaravo. Atsakovo atstovas nurodė, kad nepareiškus dėl ieškinio dalies atsisakymo, šioje dalyje ieškinys atmestinas. CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo teisė padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl priimdamas sprendimą teismas atsižvelgia į atitinkamą ieškovo atstovės patikslinimą, kuris įvertintinas skirstant bylinėjimosi išlaidas, ir tenkina ieškovo reikalavimą iš dalies, priteisdamas ieškovui iš atsakovo po 235 Eur per mėnesį išlaikymo nuo kreipimosi į teismą dienos iki kol ieškovas mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą – (duomenys neskelbtini) (CK 3.192¹ str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinius ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1947-614/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametės dukters L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gydymui periodinėmis išmokomis po 33 Eur (trisdešimt tris eurus) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 492,39 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų trisdešimt devynių euro centų) įsiskolinimą už nepilnametės dukters L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) papildomą išlaikymą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1947-614/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punkte nustatytą atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, numatant, kad atsakovas T. V. su nepilnamete dukra L. V. bendrauja:

1. vasaros atostogų metu - keturias savaites liepos arba rugpjūčio mėnesį (keičiant kas antrus metus), liepos mėnesį pradedant nuo pirmos atostogų dienos pagal mokyklos patvirtintą grafiką, rugpjūčio mėnesį – nuo rugpjūčio 1 d.;

2. poriniais metais dvi savaites Kalėdų atostogų metu ir vieną savaitę spalio mėnesio atostogų metu, neporiniais metais – dvi savaites Velykų atostogų metu ir vieną savaitę vasario mėnesio atostogų metu, pradedant pirmą atostogų dieną pagal mokyklos patvirtintą grafiką;

3. ieškovė savo lėšomis finansuoja vaiko keliones į Lietuvą, atsakovas savo lėšomis finansuoja vaiko keliones į Vokietiją.

4. atsakovas turi teisę du kartus per metus dviem paroms atvykti bendrauti su vaiku į Vokietiją, bendraujant po pamokų iki 21 val., apie atvykimo datą informuojant ieškovę prieš 1 mėnesį. Tokio bendravimo kaštus atsakovas turi padengti pats.;

5. ieškovė ir atsakovas gali susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje sąlygų;

Priteisti iš ieškovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 992,80 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų aštuoniasdešimties euro centų) įsiskolinimą už vaikų L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą.

Priteisti ieškovui K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 235 Eur (dviejų šimtų trisdešimt penkių eurų) išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos - 2019 liepos 5 d. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinius ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė