- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-358-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05521-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- R. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10419-280/2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad jo nepilnametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbiami), laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno kartu su tėvu R. K. ir buvo pilnai jo išlaikomas, dėl to prašo priteisti iš atsakovės, vaiko motinos, 614,00 Eur nuostolių dėl išlaikymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4088-223/2013 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Tuo pačiu susitarta, kad ieškovas teiks 130,33 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. kas mėnesį, o atsakovė teiks 115,85 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K.. Šalių abipusiu susitarimu, nepilnametis E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su juo, o ne su atsakove, jis jį išlaikė.
3. Nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. jis teikė nepilnamečiam sūnui išlaikymą ne tik už save, bet ir už vaiko motiną (atsakovę). Kadangi atsakovė nurodytu laikotarpiu išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė, tai ji turi jam atlyginti 614 Eur nuostolių, kadangi ieškovas už atsakovę įvykdė nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolę.
4. Maža to, atsakovė kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo už laikotarpį, kai sūnus E. gyveno su tėvu. Už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2018 m. spalio 31 d. įsiskolinimo jai už nepilnamečio sūnaus išlaikymą nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad nepilnametis vaikas E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno kartu su tėvu R. K. ir ieškovas savo dalį vaiko išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. įvykdė pilnai. Teismas priteisė iš atsakovės J. G., 395,05 Eur nuostolių, 122,60 Eur žyminį mokestį, 557,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 4,10 Eur už antstolės pažymą, 35,71 Eur kelionės išlaidas ieškovui R. K., bei bylinėjimosi išlaidas valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4088-223/2013 patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, kurioje bylos šalys susitarė, kad nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, o nepilnamečio E. K. – su atsakove, tėvas teikia materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K. po 130,33 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o motina teikia materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 115,85 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b. l. 149-150).
7. Šalys 2018 m. vasario 2 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tuo metu veikusiai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui) pateikė raštus dėl nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamosios vietos. Ieškovas rašte Nr. SD5-172 nurodo, kad abipusiu susitarimu sūnus E. K. nuo 2018 m. vasario 2 d. iki mokslo metų pabaigos gyvens su tėvu R. K. adresu (duomenys neskelbiami), lankys Raseinių „(duomenys neskelbiami)“ progimnazijos 8 klasę, kol sūnus gyvens su tėvu, vaiko mamai nemokės pinigų už vaiko išlaikymą (b. l. 9).
8. Nepilnametis E. K. tėvų abipusiu susitarimu iki 2018 m. birželio mėnesio gyveno su tėvu R. K. adresu (duomenys neskelbiami). Šiuo metu sūnus jau gyvena pas motiną J. G. adresu (duomenys neskelbiami)
9. Iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. Raseinių „(duomenys neskelbiami)“ progimnazijos rašto Nr. D3-236 nustatyta, kad E. K. 2017 – 2018 mokslo metais nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 15 d. mokėsi Raseinių „(duomenys neskelbiami)“ progimnazijos 8B klasėje. E. K. ugdymosi mokykloje laikotarpiu gyveno pas savo tėvą R. K., kuris rūpinosi sūnaus išlaikymu (b. l. 11).
10. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad nepilnametis E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno kartu su tėvu R. K. adresu (duomenys neskelbiami), lankė Raseinių „(duomenys neskelbiami)“ progimnazijos 8B klasę, nors ir yra praleidęs 46 pamokas, nurodytu laikotarpiu gyveno ir mokėsi Raseinių mieste, todėl negalėjo gyventi pas atsakovę Panevėžio rajone. Laikotarpiu, kai nepilnametis E. K. gyveno pas ieškovą, atsakovė turėjo teisę bendrauti ir bendravo su savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau tai nelaikytina, kad sūnus gyveno su atsakove.
11. Atsakovė J. G. šiomis aplinkybėmis kreipėsi į antstolę E. R. dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš ieškovo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos mėn. (imtinai) (b. l. 12, 13-14, 15-16, 67). Kadangi byloje nustatyta, kad nepilnametis E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su ieškovu, mokėsi Raseinių „(duomenys neskelbiami)“ progimnazijoje, ieškovas suteikė nepilnamečiam sūnui gyvenamąjį būstą, iš esmės jam teko visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovas skyrė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikėjo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas savo dalį vaiko išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. įvykdė pilnai.
12. Laikinai pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, kuri taikos sutartimi nustatyta su atsakove, turi pasikeisti ir vaiko išlaikymo mokėjimo klausimo išsprendimas, nes išlaikymas priteisiamas būtent vaikui, o ne atsakovei, su kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta patvirtinus tarp šalių taikos sutartį. Atsakovės nuostata, kad ieškovas turi mokėti vaikui skirtą išlaikymą vykdant priverstinį išieškojimą, inicijuotą atsakovės, už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d., kai vaikas laikinai gyveno su tėvu ir buvo jo išlaikomas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str.). Ieškovas iki 2018 m. spalio 31 d. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. yra sumokėjęs, išlaikymo įsiskolinimo iki šio laikotarpio nėra (b. l. 66, 67, 68, 80).
13. Ieškovas, teikdamas išlaikymą nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbiami) už atsakovę, patyrė 614,00 Eur nuostolių, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d., kai sūnus gyveno su ieškovu, nuostolių dydį kas mėnesį skaičiuojant po 130,33 Eur, atsižvelgiant į indeksaciją. Teismas sutiko su ieškovo prašoma priteisti nuostolio dydžio paskaičiavimo tvarka ir laikė ją pagrįsta. Atsakovė tokios nuostolių paskaičiavimo tvarkos neginčijo.
14. Atsakovė, kai sūnus (duomenys neskelbiami) gyveno su tėvu, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d., prie nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo neprisidėjo, išlaikymo neteikė, tėvas vienas išlaikė sūnų, mokėjo savo paties prievolę išlaikyti vaiką ir atsakovės prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis turi teisę atgauti už atsakovę įvykdytą nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo dalį.
15. Teismas atsakovės teiginius, kad ji pilnai išlaikė vaiką kol jis gyveno pas tėvą, laikė nepagrįstais, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė, kol vaikas laikinai nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su ieškovu, piniginėmis lėšomis ar kitu būdu teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K..
16. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 18 d. į sūnaus E. K. sąskaitą pervedė 262,00 Eur, nurodydama, kad tai laikinas sūnaus išlaikymas už 2018 m. vasario, kovo mėnesius (b. l. 60) bei 2018 m. rugsėjo 19 d. į sūnaus E. K. sąskaitą pervedė 338,00 Eur, nurodydama, kad tai laikinas sūnaus išlaikymas už 2018 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius (b. l. 61). Vaiko išlaikymo lėšas tvarko tėvas, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas. Kadangi byloje nustatyta, kad nepilnametis E. K. laikinai nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su ieškovu, tai ieškovas ir buvo atsakingas už nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą. Be to, atsakovė 600,00 Eur į sūnaus sąskaitą pervedė tik 2018 m. rugsėjo 18-19 dienomis, kai nepilnametis E. K. jau gyveno su atsakove, ir tik po to, kai ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl 614,00 Eur nuostolių atlyginimo, todėl toks lėšų pervedimas negali būti laikomas tinkamu išlaikymo teikimu.
17. Teismas, vadovaudamasis atsakovės pateiktais įrodymais, padarė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo tuo metu prisidėjo 28,98 Eur suma, sumokėdama už sūnaus 2018 m. vasario – gegužės mėnesių mobiliojo ryšio paslaugas (7,24 Eur + 7,24 Eur + 7,26 Eur + 7,24 Eur). Atsakovės nupirktus daiktus – kvepalus ir laikrodį - nepilnamečiam sūnui E. K., pripažino prabangos prekėmis ir jų nepripažino kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą.
Atsiliepimas
18. Atsakovė paaiškino, kad nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbiami) iš UAB „Odvilna“ nupirko diržą ir piniginę bei pateikė 2018 m. gegužės 4 d. kvitą 16,98 Eur sumai (b. l. 57). Iš pateikto kvito nėra aišku, kokios prekės ir kam yra pirktos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė šiuo rašytiniu įrodymu neįrodė, kad prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. parduotuvėje „SportsDirect“ yra pirktos prekės – marškinėliai ir džemperis už 66,00 Eur sumą, 2018 m. gegužės 20 d. parduotuvėje „H&M“ yra pirktos prekės – džinsinės kelnės ir džinsiniai šortai už 64,98 Eur sumą, saulės akiniai už 6,99 Eur sumą, parduotuvėje „SportsDirect“ – du vienetai sportinių kelnių už 52,00 Eur sumą (b. l. 57-58). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nupirkti drabužiai greitai augančiam ir sportuojančiam nepilnamečiam sūnui E. K. yra reikalingi, o patirtos išlaidos protingos, teismas pripažino, kad minėti drabužiai yra skirti nepilnamečio E. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas padarė išvadą, kad nupirkdama drabužių už 189,97 Eur sumą, atsakovė šia suma prisidėjo prie sūnaus išlaikymo.
20. Ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. išlaikė savo nepilnametį sūnų E. K., tenkindamas visus sūnaus kasdieninius einamuosius būtinus poreikius, o atsakovė iš dalies prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo 218,95 Eur suma, nupirkdama jam drabužių bei apmokėdama mokesčius už sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas. Todėl teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti 614,00 Eur nuostolių sumą iki 395,05 Eur (614,00 Eur – 218,95 Eur). Atsakovė savo dalį vaiko išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. įvykdė iš dalies, todėl ieškovui priteisė 395,05 Eur (CK 6.50 straipsnis 3 dalis).
21. Atsakovė prašė mažinti ieškovo atstovavimo išlaidas, tačiau teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas. Jų bendras 680 Eur dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos yra protingos ir būtinos, išlaidų ir paslaugų pobūdis nurodytas, paslaugos suteiktos, todėl pripažino pagrįstomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10419-956/2018 ir priimti naują sprendimą - ieškovo R. K. ieškinį atmesti; nustatyti faktą, kad ieškovas R. K. neišlaikė nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir pilnai neįvykdė įsiteisėjusios teismo procesinės pareigos laikotarpiu nuo 2018-02-06 iki 2018-06-15; priteisti iš ieškovo R. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Ieškovas teismo prašė <....nustatyti faktą, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-02-06 iki 2018-06-15, gyveno su tėvu...>. Civilinėje byloje ieškovo pateiktas susitarimas yra 2018-02-02 d. vieta Panevėžys, o R. Š. progimnazijoje (duomenys neskelbiami) buvo nuo 2018-02-06, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnametis vaikas su tėvu nuo 2018-02-02 yra neteisinga ir perteklinė.
24. Nurodo, kad tik susipažinusi su sprendime išdėstytais motyvais sužinojo, kad turėjo galimybę pateikti turimus įrodančiuosius dokumentus apie dar kitas turėtas sutartines mokestines prievoles, susijusias su nepilnamečio išlaikymu, kurių niekas neprašė.
25. Nurodė, kad aptariamu laikotarpiu ji viena privalėjo apmokėti sutartinius bei nesustabdomus įsipareigojimus už sūnaus mobiliojo telefono abonentą Nr. 8-615-20202 ir patį išmanųjį telefono aparatą bei jo draudimą, nes išperkamasis lizingas 24 mėn. laikotarpiui. Taip pat šviesolaidinį internetą su TEO televizija - sutartis 24 mėn. bei pridėjo Teo ir Telia sutartis ir kt. dokumentus apie mokėtus mokesčius, Panevėžio sporto centre su MKL narystės išlaikymu.
26. Nurodo, kad aptariamu laikotarpiu ji viena pilnai išlaikė sūnų (duomenys neskelbiami), o ieškovas R. K. tik nori pridengti savo taikos sutartimi ir teismo procesiniu sprendimu susidariusį įsiskolinimą, kurio kas mėnesį nepervedinėjo, t.y. nevykdė net ir savo prievolės. E. gyvenamoji vieta nebuvo teismo procesiniu sprendimu pakeista, su ieškiniu R. K. nesikreipė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprašė. Tai rodo ieškovo tam tikrą neatsakingumą, savanaudiškumą ir nepilnamečio vaiko geriausių interesų užtikrinimo ignoravimą. Mano, kad R. K. ar jo atstovė geranoriškai nebendradarbiavo su vaiko motina (atsakove).
27. Ieškovas jau yra pareiškęs analogišką ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-124-476/2015, kuris Šiaulių apygardos teismo buvo atmestas, todėl prašo teismą atsižvelgti į analogišką bylą ir aukštesnės instancijos aiškinimą dėl R. K. pareikštų analogiškų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
28. Mano, kad teisėja S. Kulbienė tinkamai neįvertino ginčo esmės, o trūkstamų dokumentų atsakovės neįpareigojo laiku pateikti. Teismas vadovavosi tik pažodiniu ieškovo reikalavimu bei aplinkybių interpretacijų aiškinimu, todėl pažeidė CK 3.65 str. 2 d. 4 p. nustatytas taisykles, sutartinius santykius. 2013-09-26 taikos sutarties sąlygų nevertino sąžiningumo aspektu - tai yra esminė ir svarbiausia priežastis, dėl kurios buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.
29. Vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra ten, kur ir nustatyta 2013-09-26 nutartimi, todėl ieškovas R. K. turi pareigą teikti priteistą išlaikymą sūnui. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl privalo būti vykdoma pagal CPK 18 str.. Įstatymas nenumato galimybės reikalauti materialinio išlaikymo įsiskolinimo, jeigu išlaikymas nebuvo priteistas minėtu CK 3.65 straipsniu.
30. Taikos sutartis patvirtinta teismo procesiniu sprendimu ir aptariamu laikotarpiu R. K. kas mėnesį materialinio išlaikymo nepervedinėjo sūnui kaip yra įpareigotas, neteikė išlaikymo net už save nei materialine prasme nei natūra, todėl ieškovas žalos nepatyrė ir civilinėje byloje tai įrodančių dokumentų nėra pateikta ir pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 str. teismas gali laikyti kitos šalies pripažintą faktą nustatytu.
Šalies argumentai
31. Ieškovas ieškinyje prašo vadovautis CK 3.192 straipsniu, kuris taikytinas ateityje, bet ne atgręžtine tvarka, nesant rašytinių įrodymų apie teiktą išlaikymą ar prievolės vykdymą už abu tėvus. Taip pat prašo vadovautis CK 6.50 str., kuriame įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę esant tam tikram šalių susitarimui ir kreditoriaus teisės pereina tik įvykdžiusiam prievolę, susijusios su skolininku. Remiantis civilinės teisės reglamentuojamais atskirais straipsniais bei komentaro išsamiu aiškinimu – atsakovės nuomone, ieškovas pats, susitarimo nevykdydamas, dar ciniškai teikia dvigubą reikalavimą savo paties prievolės įvykdymui iš kito asmens, kuris iš aptariamo laikotarpio naudos ar finansinio pelno negavo.
32. Būtų logiškai paaiškinama, jeigu kas mėnesį ieškovas būtų pervedinėjęs pagal susitarimą periodinį išlaikymą sūnui į jos sąskaitą kaip teismo procesu yra įtvirtinta, o šiuo aptariamu atveju teisėjos S. Kulbienės priimtas sprendimas, jos vertinimu, yra paviršutiniškas, galimai neatsižvelgta į daugelį aplinkybių, todėl neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
33. Tik R. K. žodžiai nesudaro pagrindo abejoti jos įrodymais ir vaiko rašytiniais parodymais, kurie yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys, pakankamai detaliai atspindi faktinį įvykį, kad nuo 2018-02-06 iki 2018-06-15 E. K. praleido su motina, kaip ir yra nustatyta 2013-09-26 teismo nutartimi, t.y. gyvenamoji sūnaus vieta net laikinai nebuvo pakeista. Atsakovė nepagalvojo, kad reikia kaupti pirkinių čekius ateičiai, o ,be to, sūnus išmesdavo autobusų bilietus, nors ji prašė jų neišmesti, rinkti ir laikyti kuprinėje.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas pažeidė CPK 185 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas R. K. pirko vaikui kanceliarines prekes į mokyklą, uniformą, pratybos sąsiuvinius ar anglų k. vadovėlį bei pratybas, leido į mokamą užklasinę veiklą, kad vaikas lankė mokamus būrelius. Pateikė rašytinius įrodymus: bankinį atsiskaitymą iš Vaičekausko knygyno už sūnaus pratybas, raštu paaiškino, kad 28,00 Eur už pratybas anglų kalbos mokytojai padavė grynais.
35. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį nupirko uniformą „Montavita“ parduotuvėje, nes Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje dėvimas mėlynas švarkas, kuris tiko ir 2018 m. vasario 6 d. R. Š. progimnazijos uniformos dėvėjimui. Taip pat jau buvo supirkta mokiniui būtinoji apranga, kaip ir pratybų sąsiuviniai bei kuprinė.
36. Apeliantės nuomone, R. K. neįrodė patirtų išlaidų ar įvykdytos tėvo prievolės, ypač už abu tėvus, nes jų ir neturėjo, o tokie turtiniai nuostoliai privalo būti įrodyti, kaip yra reglamentuota įstatymais.
37. Teisėja S. Kulbienė paviršutiniškai konstatavo, kad atsakovės kaltė dėl išlaikymo įsiskolinimo yra pilnai įrodyta, o dėl kitos dalies pirkinių nepripažįsta buvusiais ar reikalingais vaikui. Taip pat atsakovės įrodymus traktuoja kaip neaiškius, tačiau tai nėra atsakovės kaltė, kad prekybininkai turi būtent tokius kasos aparatus: be prekių pavadinimo (pridėjo papildomą diržo pirkimo čekį dėl pavyzdžio, kadangi senasis suplyšo, pirko naują).
38. Nurodo, kad laiku nepateikė įrodymų apie tai, kad 2018-06-01 buvo priversta sumokėti už sūnaus dviračio kapitalinį remontą ir jo detales. Pridėjo čekį ir vaiko dviračio nuotrauką. Mano, kad teismas privalėtų pripažinti tokius apmokėjimo čekius, nes be pagrindo bei apmokėjimo jo niekas neatspausdina. Taip pat nurodo rankinį laikrodį ir vieną vyriškų kvepalų buteliuko vienetą, nes vieną iš jų sūnus jau baigia išnaudoti (pridėjo nuotrauką, kiek likę kvepalų ir dar kitas nuotraukas būtinų higienos reikmenų). Teigia, kad Noreva produkcija būtina sūnui dėl ypač spuoguotos veido odos.
39. Teigia, kad tik jos ir vaiko iniciatyva, be R. K. jokios moralinės ar finansinės pagalbos, sūnus stengėsi baigti 8 klasės kursą ir ji viena padėjo baigti teigiamais pažymiais, kartu ruošė namų darbus, palaikė kontaktą telefonu su reikalingais mokytojais nepamokinių savaičių laikotarpiu.
40. Tvirtina, kad nepertrūkstamai bendravo su vaiku, iškilus būtinybei su pedagogais susisiekė mobiliuoju telefonu, t.y. su socialine pedagoge, psichologe, matematikos mokytoja, pavaduotoja ugdymui ir kt. Jų kontaktai buvo atviri elektroninėje „Tamo“ dienyno prieigoje, o, be to, ir jos sūnui pasakydavo.
41. Mano, kad šie faktai tik apibūdina ieškovo neatsakingą, savanaudišką ir nesąžiningą būdą ir elgesį vykdant geranorišką susitarimą vaiko teigiamo auklėjimo labui. Tačiau teismas nevertino šių aplinkybių viseto ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės paaiškinimai ir rašytiniai dokumentai buvo įvertinti nevisapusiškai, o vaiko E. rašytinis paaiškinimas galimai net nevertintas.
42. Nurodo, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, turi teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje 1-3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės tikrai nepadoriai dideles ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Toks sprendimas nesuderinamas nei su teisingumo, nei su protingumo, nei su sąžiningumo principais, kadangi ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi, nes nėra aplinkybių, kad sūnus būtų sukėlęs materialinę žalą R. K..
43. Byloje nėra duomenų, kad advokatė būtų rengusi kitokį ieškinį, kaip eilę metų rengiami tie patys ieškiniai, pakeičiamos tik datos. Taip pat bylos medžiagos apimtis ir sudėtingumas neduoda pagrindo spręsti esant tokias advokato darbo sąnaudas, kurios lemtų būtinybę priteisti didesnį nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą atstovavimo išlaidų atlyginimą.
44. Pabrėžia, kad advokatės J. Ž. kontora yra Raseiniuose ir ji gyvena Raseinių savivaldybėje, dėl to už advokatės dalyvavimą teismo posėdyje, negali būti priteistinas 557,60 Eur dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimas, nes tai sudaro labai didelę pinigų sumą, kai byla nėra didelės apimties ir tai nėra naujas ginčas.
Atsiliepimas
45. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašo apeliacinį procesą nutraukti arba skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
46. Atsakovo nuomone, apeliantės apeliacinis skundas neturėtų būti priimamas ir nagrinėjamas, nes pateiktas praleidus terminą, o objektyvių priežasčių, tam atnaujinti nėra.
47. Ieškovas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, palaiko procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose išsakytus argumentus, naujų argumentų neturi. Prašo teismo jais vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
49. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
50. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie, apeliantės manymu, patvirtina kitas patirtas išlaidas sūnaus išlaikymui – mokestis už mobilųjų telefoną, internetą, bankiniai išrašai, informacija apie rūbų bei higienos priemonių kainas. Ji nurodo, kad nežinojo, jog buvo galima pateikti ir kitus įrodymus, patvirtinančius nepilnamečio sūnaus išlaikymą.
51. Apeliantė naujus įrodymus pateikė su apeliaciniu skundu. Nors apeliantė, nurodo, kad ji nežinojo, kad įrodymus reikia pateikti teismui, tokį jos argumentą teismas laiko neįtikinamu. Apeliantė yra teisininkė, kaip pati nurodė, tarp šalių ginčai dažnai yra sprendžiami teismuose, todėl jai buvo žinoma, kad nurodomas aplinkybes reikia pagrįsti įrodymais. Jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantė negalėjo savalaikiai pateikti įrodymus, nenustatyta. Jau pateikiant atsikirtimus į ieškinį buvo galima pateikti visus įrodymus, nes jie nėra nauji. Be to, dėl kai kurių įrodymų: telefono aparato ir jo draudimo priklausymo sūnui fakto neįrodytumo, pirmosios instancijos teismas jau pasisakė sprendime. Kiti pateikti įrodymai: sąskaitos išrašai už prekes, mokyklinio švarko pirkimas ar kiti, neturi tiesioginio ryšio su byla, nes įgyti ne ginčo laikotarpiu.
52. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Todėl apeliantės naujos aplinkybės ir nauji įrodymai, apeliacinės instancijos teismo negali būti vertinami. Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti atsakovės pateiktus įrodymus bei, kad būtinybė juos pateikti iškilo vėliau. Nesant įstatyme nustatytų pagrindų, teismas atsisako juos priimti.
53. Apeliacinėje instancijoje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui nuostolius už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2014-11-06, kai nepilnametis vaikas E. K. gyveno pas ieškovą ir ieškovas pilnai išlaikė E. K..
54. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4088-223-2013 pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo buvo priimta nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp bylos šalių. Pagal taikos sutarties sąlygas A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Tuo pačiu susitarta, kad ieškovas teiks 130,33 Eur (450 Lt) materialinį išlaikymą nepilnamečiui E. K. kas mėnesį, o atsakovė J. G. teiks 115,85 Eur (400 Lt) materialinį išlaikymą A. K..
55. Šalys 2018 m. vasario 2 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tuo metu veikusiai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui) pateikė raštus dėl nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamosios vietos. Ieškovas rašte Nr. SD5-172 nurodo, kad abipusiu susitarimu sūnus E. K. nuo 2018 m. vasario 2 d. iki mokslo metų pabaigos gyvens su tėvu R. K. adresu (duomenys neskelbiami), lankys Raseinių „(duomenys neskelbiami)“ progimnazijos 8 klasę, kol sūnus gyvens su tėvu, vaiko mamai nemokės pinigų už vaiko išlaikymą (b. l. 9). Atsakovė pateiktame rašte SD5-173 sutiko, kad sūnus laikinai gyventų pas tėvą R. K. (ieškovą) iki 2018 m. birželio 15 d. Nurodė, kad dėl abipusio susitarimo sūnui mama išlaikymo nemoka kol dėl vaiko gerovės bus pas tėvą (b.l.10). Taigi tėvas atsakovės buvo įpareigotas pilnai išlaikyti sūnų.
56. Nors apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2018 vasario 2 d. gyveno su tėvu, nes jis tik nuo 2018 m. vasario 6 d. pradėjo eiti į Raseinių progimnaziją, tačiau faktas, kada šalių sūnus pradėjo lankyti progimnaziją, neturi reikšmės sprendžiant klausimą nuo kada E. K. pradėjo gyventi pas tėvą. Atsakovė nustatytos aplinkybės, kad sūnus pradėjo gyventi pas tėvą nuo 2018 m. vasario 2 d., kaip nurodyta ir šalių pateiktame rašte, neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių sūnus pas tėvą gyveno nuo 2018 m. vasario 2 dienos, jį išlaikė.
57. Atsakovė nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, sūnaus išlaikymas priteistas iš ieškovo, nutartis nėra pakeista, todėl turi būti vykdoma. Pagal ją ieškovas neteikė sūnui išlaikymo, todėl žalos nepatyrė, todėl negali reikalauti prašomų sumų priteisti iš atsakovės.
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
59. Nustačius, kad šalių susitarimu nepilnametis sūnus nuo 2018 m. vasario 2 dienos iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su ieškovu, buvo jo išlaikomas, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nors ir nebuvo teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Šalių sūnui gyvenant pas ieškovą, atsakovė sūnui tinkamai išlaikymo neteikė, ieškovas vienas išlaikė šalių sūnų, kurio poreikių patenkinimui per mėnesį būtina suma yra 260,66 Eur, taigi šalys turėjo pareigą teikti vaikui išlaikymą lygiomis dalimis po 130,33 Eur.
60. Pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 2 dienos iki 2018 m. birželio 15 d. įvykdė ne tik savo, bet ir atsakovės prievolę išlaikyti vaiką, dėl ko patyrė 614 Eur nuostolių.
61. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovė neįrodė, kad ieškovė sumokėjo už sūnui skirtą telefono aparatą, jo draudimą, taip pat, kad pirko sūnui diržą, piniginę, taip pat laikė, kad kvepalai ir laikrodis yra prabangos prekės, ir jų pirkti atsakovė neprivalėjo.
62. Siekiant nustatyti, ar vienas iš tėvų vykdė pareigą teikti išlaikymą vaikui už kitą tėvą, nepakanka konstatuoti, kad jis teikė vaikui išlaikymą, viršijantį teismo priteistą dydį, tačiau reikia konstatuoti ir tai, jog toks išlaikymas tenkino vaiko pagrindinius poreikius bei buvo jam būtinas.
63. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo nurodytu atsakovės pateiktų įrodymų vertinimu, taip pat pažymi, kad atsakovės pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas sūnaus poreikiams tenkinti nepaneigia atsakovės pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Tai, kad atsakovė skiria sūnaus išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jos turtinė padėtis, neįpareigoja ieškovo prisiimti visų papildomų šių išlaidų. Įsiteisėjusia teismo nutartimi yra išspręstas klausimas dėl ieškovo įsipareigojimų dydžio. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas išlaikymo įsiskolinimo neturi, iš jo išieškotas išlaikymas atsakovei ir už laiką, kai sūnus gyveno pas jį.
64. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Apeliantei tinkamai neįrodžius savo patirtų išlaidų sūnaus išlaikymui ginčo laikotarpiu, nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos nustatytą ieškovo nuostolių sumą.
65. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Pažymėtina, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).Taigi sūnui gyvenant su tėvu, apeliantė turėjo teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime ir ją vykdė, t.y. rūpinosi vaiko auklėjimu, mokslo pasiekimais, tačiau tai yra tik dalis pareigos, lygiai tokia pat svarbi kaip ir pareiga išlaikyti vaikus. Taigi nors ieškovė vykdė savo pareigą bendrauti ir dalyvauti vaiką auklėjant, tai neatleidžia jos nuo pareigos teikti materialinį išlaikymą vaikui.
66. Kiti apeliantės teiginiai pripažintini teisiškai nereikšmingais, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
67. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176, 185 str.), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
68. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, mano, kad atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos yra per didelės.
69. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamoje byloje atstovavimo paslaugos suteiktos 2018 09-12 m. spalio mėnesį, už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies buvo 726,70 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio parengimą maksimali suma yra 2316,75 Eur. Tuo tarpu ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 680 Eur yra daugiau nei tris kartus mažesnė, nei maksimali rekomenduojama priteisti suma.
70. Nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga, tačiau ieškovas pateikė ieškinį, jis ir jo atstovė dalyvavo teismo posėdyje, teikė įvairius prašymus byloje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad patenkinta 80 procentai ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad iš atsakovės buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos. Įvertintina ir tai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovės veiksmų, t. y. jai inicijavus vykdymo procesą dėl išlaikymo išieškojimo iš vaiko tėvo, nors tuo metu sūnus gyveno pas tėvą ir jis pilnai išlaikė vaiką.
71. Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos 50 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93 str.).
72. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.