- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2-10419-956/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05521-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei J. G. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo nustatyti, kad jo nepilnametis sūnus E. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno kartu su tėvu R. K. ir buvo pilnai jo išlaikomas, priteisti iš atsakovės 614,00 Eur nuostolius bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinio pirmame reikalavime padaryta rašymo apsirikimo klaida dėl laikotarpio dienos, nurodyta vasario 6 d., o turi būti vasario 2 d. Ieškinyje nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o nepilnamečio vaiko E. K. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Tuo pačiu susitarta, kad ieškovas teiks 130,33 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. K. kas mėnesį, o atsakovė teiks 115,85 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K.. Šalių abipusiu susitarimu, nepilnametis E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su juo, o ne su atsakove. Sūnų į (duomenys neskelbtini) išsivežė vasario 2 d. (penktadienį) po pietų, o į mokyklą pradėjo eiti vasario 6 d. Nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. teikė nepilnamečiam sūnui išlaikymą ne tik už save, bet ir už vaiko motiną (atsakovę). Kadangi atsakovė nurodytu laikotarpiu išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė, tai ji turi atlyginti 614 Eur nuostolių, kadangi ieškovas už atsakovę įvykdė nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolę. Atsakovė kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo už laikotarpį, kai sūnus E. gyveno su tėvu. Už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2018 m. spalio 31 d. įsiskolinimo už nepilnamečio sūnaus išlaikymą nėra.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Prašė ieškinį tenkinti visiškai. Byloje įrodyta, kad nepilnametis E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno kartu su tėvu R. K. ir buvo pilnai jo išlaikomas. Ieškovas išlaikymą teikė natūra, tenkino kasdieninius, būtiniausius nepilnamečio sūnaus poreikius, nes kartu gyveno. Pati atsakovė pripažino faktą, kad neteikė sūnui išlaikymo ginčo laikotarpiu, pervesdama į sūnaus sąskaitą 600 Eur už išlaikymą. Atsakovės pateikti kvitai neįrodo, kad prekės pirktos vaikui, neaišku, ar nepilnametis E. dėvėjo drabužius ginčo laikotarpiu, t. y. ar juos naudojo ir būdamas pas ieškovą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. 2018 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 8B klasėje besimokančiam sūnui E. buvo išvesti 7 neigiami pažymiai, todėl gimnazijos gerovės komisija nutarė šalinti E. iš gimnazijos arba perkelti laikinai mokintis į (duomenys neskelbtini). Pasitarusi su gimnazijos direktoriumi, psichologu bei socialine darbuotoja, nusprendė perkelti sūnų į Raseinius tęsti 8 klasę dėl aplinkos pakeitimo, neigiamos draugų įtakos. Sūnus į (duomenys neskelbtini) išvažiavo vasario 2 d. Didžiąją dalį laiko nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. nepilnametis sūnus gyveno su ja ir buvo pilnai jos išlaikomas, prižiūrimas. Mokymosi laikotarpiu visus savaitgalius sūnus grįždavo į (duomenys neskelbtini), taip pat buvo per pavasario atostogas, dalyvavo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Išlaikymą pervedė į sūnaus sąskaitą, nes nėra įpareigojimo minėtas lėšas pervesti į ieškovo sąskaitą. Prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nes mokėjo mokesčius už sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas, nupirko drabužių, avalynės ir kitų daiktų. Visus nupirktus daiktus sūnus dėvėjo, vežėsi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Ieškovas per ginčo laikotarpį sūnui nebuvo nupirkęs drabužių, avalynės ar kitų daiktų. Atstovavimo išlaidos yra per didelės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, kurioje šalys susitarė, kad nepilnametės A. K. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, o nepilnamečio E. K. – su atsakove, tėvas teikia materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K. po 130,33 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, o motina teikia materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. po 115,85 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b. l. 149-150).
Byloje nustatyta, kad šalys 2018 m. vasario 2 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tuo metu veikusiai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui) pateikė raštus dėl nepilnamečio sūnaus E. K. gyvenamosios vietos. Ieškovas rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad abipusiu susitarimu sūnus E. K. nuo 2018 m. vasario 2 d. iki mokslo metų pabaigos gyvens su tėvu R. K. adresu (duomenys neskelbtini), lankys (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8 klasę, kol sūnus gyvens su tėvu, vaiko mamai nemokės pinigų už vaiko išlaikymą (b. l. 9). Atsakovė rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, jog sutinka, kad nepilnametis sūnus E. K. laikinai, t. y. iki 2018 m. birželio 15 d., lankytų (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir gyventų pas tėvą R. K. adresu (duomenys neskelbtini). Kol vaikas bus pas tėvą, mama nemoka vaikui išlaikymo (b. l. 9). 2018 m. rugpjūčio 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2017 m. spalio 13 d. E. K. dėl mokyklos lankomumo ir elgesio problemų svarstytas (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Nepilnametis E. K. tėvų abipusiu susitarimu iki 2018 m. birželio mėnesio gyveno su tėvu R. K. adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena pas motiną J. G. adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnametis E. K., kol gyveno tėvo šeimoje, mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 8B klasėje. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio E. K. mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 9 klasėje (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iki šių mokslo metų pabaigos E. K. (gyvenamoji vieta pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį nustatyta su motina J. G., nepilnamečio tėvų abipusiu susitarimu iki 2018 m. birželio mėn. E. K. gyvena su tėvu R. K.) skirtos minimalios priežiūros priemonės - įpareigojimas lankytis pas psichologą ir įpareigojimas atlikti švietimo įstaigai naudingą veiklą (b. l. 10). Iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. K. 2017 – 2018 mokslo metais nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. birželio 15 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8B klasėje. E. K. ugdymosi mokykloje laikotarpiu gyveno pas savo tėvą R. K., kuris rūpinosi sūnaus išlaikymu (b. l. 11). Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad nepilnametis E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno kartu su tėvu R. K. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės argumentas, kad nepilnametis sūnus didžiąją dalį laiko nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su ja, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kadangi byloje nustatyta, kad nepilnametis E. K. lankė (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8B klasę, nors ir yra praleidęs 46 pamokas, nurodytu laikotarpiu gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini) mieste, todėl negalėjo gyventi pas atsakovę (duomenys neskelbtini) rajone. Teismas sutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad nepilnametis E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. atvažiuodavo pas atsakovę, ir pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas (nesvarbu ar laikinai kaip nagrinėjamu atveju, ar nuolatinai) turi tokias pat teises ir pareigas, kokias turi ir kartu su nepilnamečiu vaiku gyvenantis vienas iš tėvų, t. y. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku. Laikotarpiu, kai nepilnametis E. K. gyveno pas ieškovą, atsakovė turėjo teisę bendrauti ir bendravo su savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau tai nelaikytina, kad sūnus gyveno su atsakove.
Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į antstolę E. R. dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš ieškovo už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos mėn. (imtinai) (b. l. 12, 13-14, 15-16, 67). Kadangi byloje nustatyta, kad nepilnametis E. K. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su ieškovu, mokėsi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, ieškovas suteikė nepilnamečiam sūnui gyvenamąjį būstą, iš esmės jam teko visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovas skyrė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikėjo. Teismas konstatuoja, kad ieškovas savo dalį vaiko išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. įvykdė pilnai. Laikinai pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, kuri taikos sutartimi nustatyta su atsakove, turi pasikeisti ir vaiko išlaikymo mokėjimo klausimo išsprendimas, nes išlaikymas priteisiamas būtent vaikui, o ne atsakovei, su kuria buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta patvirtinus tarp šalių taikos sutartį. Atsakovės nuostata, kad ieškovas turi mokėti vaikui skirtą išlaikymą vykdant priverstinį išieškojimą, inicijuotą atsakovės, už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d., kai vaikas laikinai gyveno su tėvu ir buvo jo išlaikomas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėjo nepilnamečiam vaikui išlaikymą už spalio mėnesį. Byloje rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad priklausantis iki 2018 m. spalio 31 d. išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. K. yra sumokėtas, išlaikymo įsiskolinimo iki šio laikotarpio nėra (b. l. 66, 67, 68, 80).
Ieškovas paaiškino, kad teikdamas išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. už atsakovę, patyrė 614,00 Eur nuostolių, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d., kai sūnus gyveno su ieškovu, nuostolių dydį kas mėnesį skaičiuojant po 130,33 Eur, atsižvelgiant į indeksaciją. Nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties priėmimo dienos išlaikymas periodinėmis išmokomis indeksuotas du kartus. Teismas sutinka su ieškovo prašoma priteisti nuostolio dydžio paskaičiavimo tvarka ir laiko ją pagrįsta, nes pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį visas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. K., kurį privalo mokėti abu tėvai, yra 260,66 Eur, ir kiekviena iš šalių vaiko poreikių tenkinimui turėtų skirti po lygiai, t. y. po 130,33 Eur, atsižvelgiant į indeksaciją. Ši suma nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, laikytina prejudiciniu faktu, kurio įrodinėti iš naujo nebereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovė tokios nuostolių paskaičiavimo tvarkos neginčijo.
Įstatymas reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė, kai sūnus E. gyveno su juo, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d., prie nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo neprisidėjo, išlaikymo neteikė, jis vienas išlaikė sūnų, mokėjo savo paties prievolę išlaikyti vaiką ir atsakovės prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis turi teisę atgauti už atsakovę įvykdytą nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo dalį – 614,00 Eur. Atsakovė paaiškino, kad nepilnametis sūnus E. K. buvo pilnai jos išlaikomas, mokėjo mokesčius už sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas, pirko drabužius, avalynę ir kitus daiktus.
Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius). Paprastai išlaikymui teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, drabužiais, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Kasacinis teismas nurodė, kad tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-39/2010). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė, kol vaikas laikinai nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su ieškovu, piniginėmis lėšomis teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K., pinigines lėšas perduodant ieškovui, kurias ieškovas būtų galėjęs panaudoti nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Atsakovės argumentas, kad nėra įpareigojimo išlaikymo lėšas pervesti į ieškovo sąskaitą, todėl lėšas pervedė į sūnaus sąskaitą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. rugsėjo 18 d. į sūnaus E. K. sąskaitą pervedė 262,00 Eur, nurodydama, kad tai laikinas sūnaus išlaikymas už 2018 m. vasario, kovo mėnesius (b. l. 60) bei 2018 m. rugsėjo 19 d. į sūnaus E. K. sąskaitą pervedė 338,00 Eur, nurodydama, kad tai laikinas sūnaus išlaikymas už 2018 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius (b. l. 61). Vaiko išlaikymo lėšas tvarko tėvas, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas. Kadangi byloje nustatyta, kad nepilnametis E. K. laikinai nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno su ieškovu, tai ieškovas ir buvo atsakingas už nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą. Be to, atsakovė 600,00 Eur į sūnaus sąskaitą pervedė tik 2018 m. rugsėjo 18-19 dienomis, kai nepilnametis E. K. jau gyveno su atsakove, ir tik po to, kai ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl 614,00 Eur nuostolių atlyginimo.
Atsakovė teigia, kad prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo per laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. Atsakovė paaiškino, kad mokėjo už sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas, t. y. už sūnaus telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbius ir internetą. Atsakovė pateikė AB „Telia Lietuva“ PVM sąskaitas faktūras: už vasario mėnesį – 7,24 Eur, už kovo mėnesį – 7,24 Eur, už balandžio mėnesį – 7,26 Eur, už gegužės mėnesį - 14,70 Eur, už birželio mėnesį - 21,43 Eur. Atsakovė paaiškino, kad pagal planą yra pastovus kiekvieną mėnesį mokestis 7,24 Eur, o gegužės ir birželio mėnesį mokestis didesnis, nes sūnui paėmė išsimokėtinai telefono aparatą, todėl prie pastovaus paslaugos mokesčio kiekvieną mėnesį reikia mokėti už telefono aparatą ir jo draudimą, gegužės mėnesį ne pilna suma, o birželio mėnesį jau pilna suma. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą už vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius (b. l. 97, 99, 102). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą už birželio mėnesio mobiliojo ryšio paslaugas, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių telefono aparato įsigijimą ir jo draudimą bei įrodymų, kad būtent sūnui E. K. nupirko naują telefono aparatą ir jį apdraudė. Teismas daro išvadą, kad atsakovė įrodė, jog prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo prisidėjo 28,98 Eur suma, sumokėdama už sūnaus 2018 m. vasario – gegužės mėnesių mobiliojo ryšio paslaugas (7,24 Eur + 7,24 Eur + 7,26 Eur + 7,24 Eur). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad susimaišiusi prie bylos pridėjo ir mokėjimo pavedimus po 18,90 Eur kiekvieną mėnesį už namų internetą (b. l. 98, 100, 101, 103).
Atsakovė paaiškino, kad nepilnamečiam sūnui E. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko du buteliukus kvepalų ir laikrodį bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2018 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 49,12 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą (b. l. 55, 91-93), 2018 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 95,59 Eur sumai ir mokėjimo nurodymą (b. l. 56, 94-96). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiam vaikui E. K. yra tik 15 metų, kad per vieną mėnesį įsigyta net du buteliukai (iš viso 325 ml) itin prabangių kvepalų už 105,45 Eur, į tai, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi E. K. nustatytas teikiamo išlaikymo dydis per mėnesį vieno iš tėvų yra tik 130,33 Eur, atitinkamai per mėnesį visas išlaikymas E. K., kurį privalo mokėti abu tėvai, yra 260,33 Eur, teismas daro išvadą, kad šie atsakovės nupirkti daiktai – kvepalai ir laikrodis - nepilnamečiam sūnui E. K. yra ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, o laikytini kaip prabangos prekės. Atsakovė neprivalėjo pirkti minėtų daiktų, todėl teismas jų nepripažįsta kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą.
Atsakovė paaiškino, kad nepilnamečiam sūnui E. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko diržą ir piniginę bei pateikė 2018 m. gegužės 4 d. kvitą 16,98 Eur sumai (b. l. 57). Iš pateikto kvito nėra aišku, kokios prekės ir kam yra pirktos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė šiuo rašytiniu įrodymu neįrodė, kad prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Iš atsakovės paaiškinimų ir pateiktų mokėjimo kvitų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra pirktos prekės – marškinėliai ir džemperis už 66,00 Eur sumą, 2018 m. gegužės 20 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra pirktos prekės – džinsinės kelnės ir džinsiniai šortai už 64,98 Eur sumą, saulės akiniai už 6,99 Eur sumą, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ – du vienetai sportinių kelnių už 52,00 Eur sumą (b. l. 57-58). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nupirkti drabužiai greitai augančiam ir sportuojančiam nepilnamečiam sūnui E. K. yra reikalingi, o patirtos išlaidos protingos, todėl yra pagrindas pripažinti, kad minėti drabužiai yra skirti nepilnamečio E. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas daro išvadą, kad atsakovė įrodė, jog laikotarpiu, kai nepilnametis sūnus E. K. laikinai gyveno su ieškovu, nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti nupirko drabužių už 189,97 Eur sumą, ir tokiu būdu prisidėjo prie sūnaus išlaikymo.
Ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. išlaikė savo nepilnametį sūnų E. K., tenkindamas visus sūnaus kasdieninius einamuosius poreikius, o atsakovė iš dalies prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus E. K. išlaikymo 218,95 Eur suma, nupirkdama jam drabužių bei apmokėdama mokesčius už sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas. Todėl teismo vertinimu, yra pagrįsta sumažinti ieškovo prašomą priteisti 614,00 Eur nuostolių sumą iki 395,05 Eur (614,00 Eur – 218,95 Eur). Atsakovė savo dalį vaiko išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. įvykdė iš dalies, todėl ieškovui priteistina 395,05 Eur (CK 6.50 straipsnis 3 dalis).
Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovo sumokėtas 128 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą Nr. 1, 15 Eur už reikalavimą Nr. 2, 38 Eur už laikinąsias apsaugos priemones) (b. l. 38, 76), 680 Eur ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 74, 77, 78, 151-152, 156, 157), 5 Eur ieškovo išlaidos už antstolės pažymą (b. l. 67, 75), 43,55 Eur ieškovo kelionės išlaidos (b. l. 153-155, 158, 159), 7,60 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas Nr. 1 iš esmės yra patenkintas (100 proc.), o reikalavimas Nr. 2 patenkintas iš dalies (64 proc.), tai ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 82 procentus (100 proc. + 64 proc. ÷ 2), todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovo reikalavimas Nr. 1 yra patenkintas, už kurį sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, taip pat pritaikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, už kurias sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis, o ieškovo reikalavimas Nr. 2 patenkintas iš dalies (64 proc.), todėl iš atsakovės priteistinas 122,60 Eur (75 Eur + 38 Eur + 9,60 Eur) žyminis mokestis ieškovui. Iš atsakovės priteistinos 557,60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 4,10 Eur išlaidos už antstolės pažymą, 35,71 Eur kelionės išlaidos ieškovui, 6,23 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 10 punktas).
Atsakovė prašo mažinti atstovavimo išlaidas, kadangi jos yra per didelės. Teismo vertinimu, šis atsakovės argumentas yra nepagrįstas. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nustatant jų dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas, jos negali būti didesnės nei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų apmokėjimo dydžiai. Minėtų rekomendacijų 2 punktas numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nagrinėjamos bylos medžiagą, ginčo pobūdį, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas. Jų bendras 680 Eur dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos yra protingos ir būtinos, išlaidų ir paslaugų pobūdis nurodytas, paslaugos suteiktos, todėl pripažįstamos pagrįstomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 269, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad nepilnametis vaikas E. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. gyveno kartu su tėvu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovas savo dalį vaiko išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. birželio 15 d. įvykdė pilnai.
Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 395,05 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 5 ct) nuostolius, 122,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 60 ct) žyminį mokestį, 557,60 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 60 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 4,10 Eur (keturis eurus 10 ct) išlaidas už antstolės pažymą, 35,71 Eur (trisdešimt penkis eurus 71 ct) kelionės išlaidas - ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,23 Eur (šešis eurus 23 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.