- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-716-643/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17038-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- L. K., K. V.
- Atsakovas
- T. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės L. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimo ir 2019 m. spalio 23 d. papildomo sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. V. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui T. V. dėl išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovo T. V. priešieškinį ieškovei L. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: priteisti iš atsakovo 2 676,92 Eur dydžio įsiskolinimą už nepilnametės šalių dukters L. V. papildomą išlaikymą - gydymo išlaidas, patirtas 2017 m.; padidinti dukrai L. V. 2017 m. vasario 10 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą iki 185 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, skirtomis jos gydymui; įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų apmokėti ieškovei ½ dalį išlaidų, patirtų įsigyjant insulino pompą; nustatyti atsakovo bendravimo su dukra L. V. tvarką, priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje sutuoktiniai susitarė, kad atsakovas teiks nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 857 Lt (248,2 Eur) per mėnesį, iš kurių 480 Lt (139,01 Eur) per mėnesį - periodinėmis išmokomis ir 377 Lt (109,19 Eur) - vienkartine išmoka.
3. Nurodo, kad 2014 m. birželio mėnesį šalių dukra L. V. susirgo pirmo tipo cukriniu diabetu, jai nustatyta vidutinė negalia, ji gauna 244 Eur per mėnesį dydžio šalpos pensiją. 2015 m. L. V. diagnozuota diabetinė preretinopatija, ji tapo alergiška saulei, sustorėjo prieširdžiai. Vaikui nupirkta insulino pompa, nuolat perkami kateteriai, rezervuarų komplektai, testų kasetės, gliukozės matuokliai, jutikliai, vandeniui atsparūs pleistrai, būtina nuolatinė okulisto priežiūra, tenka nuolat keisti akinius.
4. Ieškinyje teigiama, kad šiems ir kitiems būtiniausiems mergaitės poreikiams patenkinti gaunamos 244 Eur dydžio šalpos pensijos nepakanka. Per 2017 metus ir 2018 m. pirmą ketvirtį už gydymą, medikamentus, pompos priežiūrą bei kitas priemones ieškovė išleido 8 713,85 Eur, per tą patį laikotarpį gavo 3 360 Eur šalpos pensijos, taigi iš viso vaiko gydymui iš savo lėšų ieškovė išleido 5 353,85 Eur. Kadangi tai yra papildomos vaiko priežiūros išlaidos, kurios nebuvo aptartos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, pusę šių išlaidų – 2 676,92 Eur turi kompensuoti atsakovas.
5. Perkant pirmą insulino pompą, atsakovas prisidėjo prie jos įsigijimo, tačiau pompą reikės keisti, todėl atsakovas įpareigotinas dengti ½ dalį išlaidų, susijusių su insulino pompos keitimu.
Šalies argumentai
6. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji nusprendė išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, kadangi Lietuvoje uždirbdavo 1 500 Eur per mėnesį, o dukters gydymo išlaidos siekdavo 1 000 Eur per mėnesį. Atsakovas teikiamą išlaikymą 60 Eur padidino ne dėl dukrai diagnozuotos ligos, o dėl to, kad ėmė rečiau su ja matytis. Kai ieškovė gyveno Lietuvoje Valstybinis socialinis draudimas kompensuodavo dalį išlaidų kateteriams bei kitoms priemonėms, tačiau kateterius reikia keisti kas antrą dieną, todėl jų reikėjo dvigubai daugiau. Dukrai taip pat reikėjo tinkamo maisto, psichologo pagalbos, pradėjo silpti regėjimas. Kas 4 metai reikia keisti insulino pompas, artimiausiu metu keitimas planuojamas 2021 m. (kainuos 8 000 Eur, kokia dalis bus kompensuojama, neaišku). Kiek gydymo išlaidų patiria per mėnesį, ieškovė nurodyti negalėjo. Už vizitus pas gydytojus, medikamentus bei tyrimus kompensuojama 85 proc. Nekompensuojami tik gliukozės matuokliai, už kuriuos reikia mokėti po 55 Eur už vienetą (vienas matuoklis naudojamas 5 dienas).
7. Ieškovas K. V. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur mėnesinį išlaikymą iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
8. Nurodo, kad jis yra atsakovo sūnus, 2017 m. rugsėjo 28 d. jam sukako 18 metų. Šiuo metu jis mokosi Frankfurto Europos mokyklos paskutinėje (S7) klasėje, gyvena su ieškove ir seserimi.
9. Iki pilnametystės atsakovas teikė jam išlaikymą kas mėnesį mokamomis 170 Eur dydžio periodinėmis išmokomis ir vienkartine suma, kuri sudarė 109,19 Eur per mėnesį, iš viso – 279,19 Eur per mėnesį. Ieškovui sulaukus pilnametystės atsakovas tinkamo dydžio išlaikymo geranoriškai neteikia.
10. Teigia, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 18 d. K. V. iš atsakovo gavo 987 Eur išlaikymo, taigi apie 82,25 Eur per mėnesį. Ieškovui tapus pilnamečiu, jį išlaiko mama (ieškovė L. K.). Ieškovas mokosi vidurinėje mokykloje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, kad galėtų tęsti mokslus aukštojoje mokykloje, todėl neturi realios galimybės dirbti ar turėti savarankiškų pajamų. Mokslus vidurinėje mokykloje ketina baigti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nurodo, kad mokslas yra mokamas, metams kainuoja 6 993,99 Eur, administracinėms išlaidoms per metus tenka 90,45 Eur, maistui mokyklos valgykloje - vidutiniškai 90 Eur per mėnesį, vadovėliams ir kitoms mokymosi priemonėms - apie 300 Eur metams, mokykla organizuoja privalomas ekskursijas, pažintines išvykas, kurios kainuoja apie 700 Eur per metus. Vidutiniškai išlaidos mokslui ir maitinimui mokykloje sudaro 765 Eur per mėnesį.
11. Kadangi ieškovas mokosi paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje ir laikys tarptautinio bakalauro egzaminus (analogas abitūros egzaminams), kol kas negali numatyti kiek kainuos korepetitorių pagalba siekiant pasiruošti egzaminams. Kiekvieną mėnesį minimaliems poreikiams patenkinti ieškovui yra reikalinga apie 300 Eur: maistui, ieškovui tenkanti būsto nuomos dalis - 750 Eur per mėnesį, komunalinių mokesčių dalis - 43 Eur per mėnesį, mėnesinio transporto bilieto kaina 30 Eur.
12. Ieškovui nustatyta trumparegystė ir astigmatizmas bei seborėja, todėl reikalingas nuolatinis medikamentų naudojimas, tai vidutiniškai per mėnesį kainuoja 40 Eur. Poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos higienos priemonėms (15 Eur), laisvalaikiui (knygoms, kinui, teatrui) - 30 Eur, švietimo reikmenims (pratyboms, kanceliarinėms prekėms) - 20 Eur, drabužiams (100 Eur). Iš viso, kiekvieną mėnesį K. V. poreikiams tenkinti reikalingi 1 663 Eur, tačiau atsižvelgiant į iki pilnametystės atsakovo teiktą išlaikymo dydį (279,19 Eur per mėnesį), ieškovas prašo priteisti po 300 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
13. Atsakovas T. V. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti ir įpareigoti ieškovę tris kartus per metus (Šv. Kalėdų - Naujųjų metų atostogų metu, 5 kalendorines dienas Šv. Velykų atostogų metu, bei 2 savaites vasaros atostogų metu savo lėšomis (nuperkant lėktuvo bilietus) užtikrinti dukters L. keliones į Lietuvą ir atgal į Vokietiją, ne vėliau nei prieš 2 mėnesius informuoti atsakovą apie pageidaujamą L. kelionės į Lietuvą datą, suderinant tikslų laiką su atsakovu; įpareigoti sudaryti sąlygas 2 kartus per metus iki 2 kalendorinių dienų laisvu nuo pamokų metu iki 21 val. matytis su dukra L. atsakovui atvykus į Vokietiją, apie numatomą atvykimą informuojant ieškovę prieš 1 mėnesį, nurodant pageidaujamas datas, įpareigojant ieškovę kompensuoti iki 160 Eur atsakovo kelionės (įskaitant nakvynę viešbutyje) išlaidas; esant papildomam vaiko ir atsakovo susitarimui, sudaryti sąlygas nekliudomai pasimatyti su dukra L. (įskaitant L. atvykimą į Lietuvą) kitu laisvu nuo vaiko mokslo metu (išskyrus atvejus kai vaikas leidžia iš anksto sutartą laiką su ieškove ir (ar) suplanuota išvyka iš namų Vokietijoje); priteisti 1 116,76 Eur išlaikymo skolos.
14. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad išlaikymo skola pagal teismo sprendimą nesusidarė. Atsakovui per mėnesį tenkanti išlaikymo abiem vaikams suma sudaro – 496,40 Eur. 2014 m. kovo 21 d. vaikų išlaikymui pervesta 33 795,18 Eur.
15. Nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo kiekvieno vaiko išlaikymui atsakovas perveda po 139 Eur per mėnesį. Dėl atsiradusio poreikio įsigyti medicinines priemones (insulino pompą), atsakovas ieškovei pervedė ½ dalį pompos kainos – 6 000 Lt (1 738 Eur), ją sumokėdamas dalimis.
16. 2016 m. birželio 1 d. buvo vykdoma neteisminė mediacija, kurios metu atsakovas įsipareigojo mokėti didesnį išlaikymą - po 170 Eur kiekvienam vaikui. Įvertinus vienkartinę išmoką, atsakovo abiem vaikams kas mėnesį skiriama suma sudarė 558,38 Eur. Iki ieškovei su vaikais išvykus į užsienį, atsakovas nuolatos aprūpindavo vaikus drabužiais, avalyne.
17. Vaikai iki 2017 m. 40 proc. laiko per mėnesį praleisdavo su atsakovu, gyvendavo pas atsakovą 3 dienas per savaitę, todėl buvo skiriamos papildomos lėšos vaikų išlaikymui. Kadangi pagal galiojantį teismo sprendimą atsakovas išlaikymą vaikams teikė, naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nėra priimtas, išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs. Ieškovei manant, jog atsakovas turi realių galimybių daugiau prisidėti prie dukters L. išlaikymo, ji privalėjo kreiptis į teismą neatidėliodama.
18. 2017 m. kovo 13 d. atsakovė dviem mėnesiams į Vokietiją išvyko viena. L. išvyko tik 2017 m. gegužės 5 d., K. – tik 2017 m. birželio 6 d., taigi L. su atsakovu gyveno 53 d., K. - 85 d, todėl ieškovė turėjo teikti išlaikymą vaikams ta pačia tvarka ir pagrindais kaip ir atsakovas. Kol vaikai gyveno su atsakovu, ieškovė persiuntė jam iš Valstybinio socialinio draudimo gautus 448 Eur neįgalumo pašalpos ir slaugančiam asmeniui skirtos pašalpos.
19. Kadangi ieškovė išvykusi į užsienį nepaliko reikiamų medicininių priemonių L. diabeto kontrolei, jų buvo įsigyta už 535,27 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog L. ruošiantis išvykti į Vokietiją buvo reikalinga skubiai mokyti anglų kalbos, atsakovo laikinos priežiūros laikotarpiu L. lankyti papildomi anglų kalbos kursai kainavo 184 Eur per mėnesį (2 kartus per savaitę, vienos pamokos kaina 23 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteistas 1 116,76 Eur dydžio įsiskolinimas.
20. Atsakovas pažymi, kad po šalių santuokos nutraukimo pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Iki jai su vaikais išvykstant dirbti ir gyventi į Frankfurtą, ieškovės darbo užmokestis Lietuvos banke sudarė apie 3 000 Eur. 2017 m. kovo mėnesį išvykus dirbti į Europos centrinį banką, jos mėnesio pajamos turėtų sudaryti apie 6 000 Eur. Vaikų mokslai mokykloje, nuomojamas gyvenamasis plotas, kelionės į Lietuvą kompensuojami darbdavio lėšomis. Nustačius, jog ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei atsakovo, pagrįsta spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teikiant išlaikymą L..
21. Atsakovas, sudarydamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį laikinai buvo bedarbis, iki tol jo pajamos sudarydavo apie 1 700 Eur per mėnesį ir jis pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamą pajamų dydį. Šiuo metu atsakovo pajamos sudaro apie 1 100 Eur per mėnesį, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, laikinai kartu su sugyventine gyvena jo giminaičiams priklausančiame bute Vilniuje. Nuosavybės teise valdo 1990 m. gamybos motociklą Honda CB-1, kurio vertė 700 Eur. Yra paėmęs paskolą, skirtą 2006 m. automobiliui Honda Accord įsigyti. Paskolos mėnesio įmoka sudaro 132,80 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimui dengti kas mėnesį mokama 96,76 Eur.
Šalies argumentai
22. Ieškovės nurodomas vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikai su motina nuo 2017 m. vidurio gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje kainos aukštesnės nei Lietuvoje. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Dėl jos pačios apsisprendimo keisti gyvenamąją bei darbo vietas, ji turėjo netekti 244 Eur dydžio vaiko šalpos išmokos. Šios lėšos turėjo būti skiriamos L. cukrinio diabeto ligos priemonių įsigijimui, VSDFV papildomai kompensuodavo 60 proc. kateterių, 30 proc. rezervuarų įsigijimui.
23. Teigia, kad jei ieškovė dėl kokių nors priežasčių nedalyvauja socialinio sveikatos draudimo sistemoje, ji turi prisiimti su tuo susijusias papildomas išlaidas. Informaciją apie būtinybę įsigyti insulino pompą atsakovas iš ieškovės gavo 2018 m. birželio 28 d. Atsakovas sutinka padengti dalį šių išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tėvų gaunamų pajamų proporciją, didelę insulino pompos kainą (apie 4 500 Eur), sutinka sumokėti ¼ dalį insulino pompos įsigijimo kainos, šią sumą sumokant per 5 mėnesius.
Atsiliepimas
24. Atsakovas papildomai paaiškino, kad 33 800 Eur vaikų išlaikymui suteikė nutraukus santuoką, todėl jo teikiamo išlaikymo dydis abiem vaikams siekia po 560 Eur per mėnesį. Dukters išlaikymui tenkantis dalis - 280 Eur per mėnesį. Nuo 2016 m. birželio mėnesio atsakovas abiem vaikams pervesdavo po 170 Eur du kartus per mėnesį.
25. Šalių dukra cukriniu diabetu susirgo 2014 m. birželio mėnesį, nuo to laiko atsakovas pervedė 6 000 Lt insulino pompai, tačiau nesutinka su reikalavimu mokėti už insulino pompas, kurios bus įsigytos ateityje. Draudimas apmokėjo už insulino pompą apie 2 500 Eur. Draudimo įmokas moka ieškovės darbdavys, todėl ieškovė išlaidų insulino pompoms nepatiria, be to, Vokietijoje vaiko gydymas yra kompensuojamas. Atsakovas sutinka dalintis su ieškove 15 proc. nekompensuojamą gydymo išlaidų dalį.
Atsiliepimas
26. Atsakovas teigia, kad išvykimas į Vokietiją lėmė didesnes ieškovės pajamas, tuo tarpu atsakovo pajamos liko nepakitusios. Kai 2014 m. šalys tarėsi dėl išlaikymo vaikams teikimo, atsakovo pajamos siekė 2 000 Eur per mėnesį (apie 1 600 Eur atskaičius mokesčius). 2014 m. atsakovas pradėjo privačią advokato praktiką, pradžioje jo pajamos sudarė 600 Lt per mėnesį, vėliau didėjo (per metus pajamos kilo po 10-15 proc.). Dabar atsakovo pajamos – 1 100 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad turi 600 Eur vertės motociklą, 3 500 Eur vertės automobilį. 2007 m. ieškovė ir atsakovas pasiėmė paskolą būstui Ispanijoje, šalims nutraukus santuoką, prievolę vykdė atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu ir 2019 m. spalio 23 d. papildomu sprendimu ieškinius ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1947-614/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. punkte nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo T. V. išlaikymą nepilnametės dukters L. V. gydymui periodinėmis išmokomis po 33 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nusprendė priteisti ieškovei L. K. iš atsakovo T. V. 492,39 Eur įsiskolinimą už nepilnametės dukters L. V. papildomą išlaikymą.
28. Teismas taip pat nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1947-614/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punkte nustatytą atsakovo T. V. bendravimo su nepilnamete dukra L. V. tvarką, numatant, kad atsakovas T. V. su nepilnamete dukra L. V. bendrauja:
1. vasaros atostogų metu - keturias savaites liepos arba rugpjūčio mėnesį (keičiant kas antrus metus), liepos mėnesį pradedant nuo pirmos atostogų dienos pagal mokyklos patvirtintą grafiką, rugpjūčio mėnesį – nuo rugpjūčio 1 d.;
2. poriniais metais dvi savaites Kalėdų atostogų metu ir vieną savaitę spalio mėnesio atostogų metu, neporiniais metais – dvi savaites Velykų atostogų metu ir vieną savaitę vasario mėnesio atostogų metu, pradedant pirmą atostogų dieną pagal mokyklos patvirtintą grafiką;
3. ieškovė savo lėšomis finansuoja vaiko keliones į Lietuvą, atsakovas savo lėšomis finansuoja vaiko keliones į Vokietiją.
4. atsakovas turi teisę du kartus per metus dviem paroms atvykti bendrauti su vaiku į Vokietiją, bendraujant po pamokų iki 21 val., apie atvykimo datą informuojant ieškovę prieš 1 mėnesį. Tokio bendravimo kaštus atsakovas turi padengti pats.;
5. ieškovė ir atsakovas gali susitarti ir dėl kitokių nei nustatyta šioje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje sąlygų.
29. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovės L. K. atsakovo T. V. naudai 992,80 Eur įsiskolinimą už vaikų L. V. ir K. V. išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
30. Be to, nusprendė priteisti ieškovui K. V. iš atsakovo T. V. 235 Eur išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos - 2019 liepos 5 d. Teismas nusprendė likusioje dalyje ieškinius ir priešieškinį atmesti.
31. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, visų pirma pažymėjo, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Nagrinėjant civilinę bylą privalo būti nustatyta iš esmės pasikeitusi situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. ar iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis.
32. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad šalių dukrai L. V. atsirado papildomų priežiūros išlaidų, susijusių su vaiko gydymu. Vaiko sveikatos poreikiai 2017 metais sudarė 7 972,10 Eur, taigi per mėnesį – 664,33 Eur. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad Vokietijoje 85 procentus gydymo patirtų išlaidų ieškovei kompensuoja darbdavys bei konstatavo, kad aplinkybė, jog gydymo išlaidos kompensuojamos ieškovės darbdavio, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiu būdu ieškovė tiesiogiai prisideda prie išlaikymo vaiko gydymo reikmėms, kadangi tai nedaro įtakos ieškovės lėšoms. Konstatavęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių vaiko papildomoms gydymo išlaidoms skirtina likusi 99,65 Eur per mėnesį suma.
33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, pagal kuriuos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirstyti teiktino išlaikymo pareigas, todėl turi būti įvertintos šalių gaunamos pajamos, turimas turtas, finansiniai įsipareigojimai bei turimų išlaikytinių skaičius. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas padarė išvadą, kad ieškovė gauna penkis kartus didesnį atlyginimą nei atsakovas, kuris, skirtingai nei ieškovė, turi prievolių kreditoriams. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Ji turi nekilnojamojo turto, gavo didelę pinigų sumą pardavusi butą, daug uždirba. Teismas taip pat nustatė, kad vertinant laikotarpį po santuokos nutraukimo, ieškovės finansinė padėtis ženkliai pagerėjo, atsakovo turtinė padėtis taip pat pagerėjo, dėl to ieškovė turi prie dukros sveikatos poreikių tenkinimo turi prisidėti didesne dalimi – t. y. ieškovė turi prisidėti 2/3, atsakovas – 1/3 dalimi, todėl iš ieškovo priteisė 33 Eur dukters gydymo išlaidoms per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo dalį sumos insulino pompai, grįsdamas tuo, kad ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė, ieškovės darbovietė kompensuoja 85 procentus gydymo išlaidų, kad atsižvelgiant į šalių turinę padėtį, atsakovas privalo prie jų prisidėti mažesne dalimi, dėl to, priteisiant išlaikymą būsimiems vaiko poreikiams tenkinti, šiuo metu galimybės spręsti dėl įpareigojimo atlyginti būsimas neaiškaus dydžio išlaidas insulino pompai įsigyti nėra.
35. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 676,92 Eur įsiskolinimą už dukters papildomą išlaikymą – gydymo išlaidas, patirtas 2017 metais, padarė išvadą, kad skirtingai nei vaikui reikalingo išlaikymo atveju, kuomet vaiko poreikiams nustatyti gali būti remiamasi neapmokėtomis sąskaitomis, receptais, sprendžiant dėl ieškovei priteistino dukters gydymo išlaidų įsiskolinimo, vadovaujamasi tik pateiktais įrodymais apie ieškovės realiai patirtas išlaidas, t. y. įrodymais, patvirtinančiais prekių ir paslaugų, sąskaitų už jas apmokėjimą. Ieškovė įrodymais pagrindė 8 535,52 Eur turėtas išlaidas. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Teismas konstatavo, kad tėvui turėjo būti žinoma ir apie dėl vaiko ligos patiriamas išlaidas, todėl iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas, atsiradęs neprisidedant prie tokių vaiko poreikių tenkinimo. Kadangi vaiko gydymą ir susijusias išlaidas ginčo laikotarpiu užtikrino ir apmokėjo ieškovė, tokiu būdu įvykdydama ir savo, ir atsakovo pareigą tinkamai prisidėti prie vaiko specialiųjų poreikių tenkinimo, iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė patyrė 8 535,52 Eur išlaidų, įvertinęs ginčo laikotarpiu kompensuotas sumas, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nuo 2017 m. iki 2018 m. antro ketvirčio vaiko gydymo poreikių tenkinimui turėjo skirti 1 477,17 Eur, nuo kurios 1/3 sudaro 492,39 Eur, kuri priteistina iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų priteisti 1 116,76 Eur įsiskolinimą atsakovui iš ieškovės, nurodė, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles, taigi šiam tėvui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų. Nustačius, kad šalių susitarimu nepilnamečiai šalių vaikai gyveno su ieškovu, buvo jo išlaikomi, ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, nors ir nebuvo teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokios išlaidos buvo patirtos, ir tai yra įprasta situacija, tačiau nustačius būtiną vaiko išlaikymo dydį ir faktą, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, galima pagrįstai manyti, kad vaiko išlaikymui buvo skirta pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį būtina išlaikymo suma. Teismas nenustatė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu kasdieniai vaikų poreikiai iš esmės skyrėsi nuo tų, kuriuos vaikai turėjo nustatant atsakovo jiems teiktiną išlaikymą sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar nuo tų, kuriuos jie turi šiuo metu, išskyrus atsiradusius dukros sveikatos poreikius, taigi ta apimtimi, kuria ieškovė neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, vaikui išlaikymą teikė atsakovas, atsirado atsakovo reikalavimo teisė į ieškovę. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalių susitarimo dėl vaikų gyvenimo su atsakovu įskaitymo į atsakovo bendravimo su vaikais atostogų metu laiką nebuvo, todėl atsakovė turėjo teikti išlaikymą, kuris abiem vaikam sudarė 992,80 Eur.
37. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš ieškovės L. K. atsakovo T. V. naudai 762,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taip pat priteisė iš ieškovo K. V. atsakovo T. V. naudai 55 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovės L. K. 111,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Be to, nusprendė priteisti iš atsakovo T. V. 127,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
38. Papildomame sprendime teismas nurodė, kad siekiant prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, nėra reikalaujama pateikti pirminių jų apmokėjimo įrodymų, tačiau būtina pateikti įrodymus, iš kurių teismas turėtų galimybę nustatyti ne tik bendrą patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumą, bet ir tai, kokią dalį šioje sumoje sudaro kiekviena suteikta teisinė paslauga. Teismas konstatavo, kad ieškovas K. V. atsiėmė pradinio ieškinio reikalavimus, teisinių paslaugų sutartis su juo buvo nutraukta, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ieškinys dalyje dėl ieškovo K. V. reikalavimo atsakovui T. V. dėl išlaikymo priteisimo paliktas nenagrinėtu. Atsiėmus dalį ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pagal teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su abiem ieškovais, priteistinos vadovaujantis skirtingomis teisės normomis ir, atitinkamai, skirtingais jose numatytais kriterijais. Nesant pateiktos detalizacijos, iš kurios galima būtų spręsti, kokios konkrečios išlaidos yra patirtos už kiekvieną teisinę paslaugą, nėra įmanoma nustatyti, kokia teisinės pagalbos išlaidų suma tenka ieškovei L. K., o kokia – ieškovui K. V. ir apskaičiuoti ieškovei priteistinas išlaidas.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
39. Apeliantė ieškovė L. K. pateikė teismui apeliacinius skundus, kuriuose prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir 2019 m. spalio 23 d. papildomą sprendimą - priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametės dukters L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gydymui periodinėmis išmokomis po 99,65 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, papildomai priteisti iš atsakovo 2 184,53 Eur patirtų gydymo išlaidų, atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo bei perskirstyti papildomu teismo sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
40. Apeliaciniuose skunduose apeliantė nurodo, kad nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis: 1) priteisti iš atsakovo T. V. išlaikymą nepilnametės dukters L. V. gydymui periodinėmis išmokomis po 33 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti ieškovei L. K. iš atsakovo T. V. 492,39 Eur įsiskolinimą už nepilnametės dukters L. V. papildomą išlaikymą; 3) priteisti iš ieškovės L. K. atsakovo T. V. naudai 992,80 Eur įsiskolinimą už vaikų L. V. ir K. V. išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 33 Eur periodinių išmokų priteisimo, nustatė, kad 2017 metais papildomi gydymo poreikiai sudarė 7 972,10 Eur, neskaitant specialaus maitinimo. Teismas konstatavo, kad atsiradusioms šalių nepilnametės dukters gydymo išlaidoms reikalinga 664,33 Eur per mėnesį suma, kurios 85 procentus, t. y. 564,68 Eur per mėnesį kompensuoja ieškovės draudimas, todėl padarė išvadą, kad šalių vaiko papildomoms gydymo išlaidoms skirtina likusi 99,65 Eur per mėnesį suma, ir atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės pajamas, šias išlaidas paskirstė pagal proporciją 1/3 ir 2/3.
42. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad toks nukrypimas nuo pareigos prisidėti prie vaiko gydymo išlaidų visiškai nepagrįstas, kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Didžioji dalis visos vaiko priežiūros, ligos kontrolės tenka ieškovei. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jo sveikatos būklė bloga, tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus, kad po santuokos nutraukimo jos sveikatos būklė ženkliai pablogėjo, jai keturis kartus operuotas stuburas, sustatyti stubure implantai bei sutvirtinti medicininiais varžtais. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos pajamos didėtų ir kad būtų užtikrinta tinkama dukters itin sunkios formos diabeto kontrolė, kuri reikalauja didelių išlaidų. Atsakovas turi tinkamą išsilavinimą, pakankamai laiko ir galimybių dirbti ir gauti didesnes pajamas. Šiuo metu 564,68 Eur, tai yra 85 proc. gydymo išlaidų kompensuoja ieškovės draudimas, tačiau jei ieškovė nesidraustų ir nemokėtų draudimo įmokų, draudimas nekompensuotų jokių išlaidų, tuomet būtų sprendžiamas klausimas dėl 664,33 Eur išlaidų patiriamų gydymui kas mėnesį padalijimo. Atsakovas taip pat turi galimybes pasirūpinti papildomu medicininiu draudimu, mokėti įmokas ir įgyti teisę į medicininį jo paties bei šeimos narių išlaidų kompensavimą. Teismo sprendimas sudaro neadekvačią situaciją, pagal kurią ieškovės iniciatyva mokamo draudimo yra kompensuojama didelė dalis išlaidų, o tos kurios nekompensuojamos, dar skirstomos nukrypstant nuo lygių dalių. Nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į vaiko poreikius valgyti visiškai kitokį maistą. Atsižvelgiant, kad dėl ieškovės veiksmų ir mokamų draudimo įmokų yra padengiama 564,68 Eur, iš atsakovo turi būti priteisti likę 99,65 Eur.
43. Apeliantė teigia, kad prašė teismo priteisti iš atsakovo 2 676,92 Eur įsiskolinimą už nepilnametės L. V. papildomą išlaikymą, kurį sudaro gydymo išlaidos. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovo skola ieškovei sudaro 492,39 Eur, nurodė, kad ieškovė per 2017 m. ir pirmą 2018 m. ketvirtį patyrė 8 535,52 Eur vaiko gydymo išlaidų. Teismas konstatavo, kad šios išlaidos susidarė nuo 2017 m. vasario 4 d., kuomet ieškovė dar gyveno Lietuvoje ir iki išvykimo į Vokietiją 2017 m. kovo mėn. buvo patirtos 495,11 Eur išlaidos. Šiuo laikotarpiu patirtos išlaidos nebuvo kompensuojamos ieškovės darbdavio, tačiau už 2017 m. vasario mėnesį ieškovė gavo 224 Eur šalpos išmoką, kuri iš dalies kompensavo patirtas išlaidas, todėl atsakovas turėjo prisidėti prie likusios 271,11 Eur sumos, skirtinos vaiko gydymui. Po išvykimo į Vokietiją įsiskolinimo laikotarpiu ieškovė patyrė dar 8 040,41 Eur (8 535,52 - 495,11) išlaidų, kurių 85 procentus jai turėjo kompensuoti darbdavio draudimas. Esant tokioms aplinkybėms, suma, prie kurios skyrimo turėjo prisidėti atsakovas, sudaro 1 206,06 Eur (8040,41 - 6834,35). Iš viso atsakovas nuo 2017 m. iki 2018 m. antro ketvirčio vaiko gydymo poreikių tenkinimui turėjo skirti 1 477,17 Eur (1 206,06 + 271,11). Pagal aukščiau nustatytą šalių turtinę padėtį, prie vaiko gydymo išlaidų ieškovė turi prisidėti 2/3 dalimis, atsakovas -1/3 dalimi šios sumos.
44. Apeliantė su teismo pateiktu vertinimu nesutinka. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti papildomi įrodymai, patvirtinantys L. V. gydymui patirtas išlaidas. Ieškovei gyvenant Lietuvoje, kol draudimas nekompensuodavo patiriamų 85 proc išlaidų, L. V. gydymui mažiausiai buvo skirta 13 527,67 Eur. Atsakovas prisidėjo tik 868,86 Eur, padėdamas apmokėti už insulino pompą. Likusius 12 688,81 Eur gydymo išlaidų apmokėjo ieškovė. Įsiskolinimo sumažinimas iki nuo ieškiniu prašytos sumos iki 492,39 Eur yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
45. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistas 992,8 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas T. V. naudai. Nurodo, kad teismas taikė dvigubus standartus. Atsakovas nepateikė teismui jokių detalių duomenų, bei įrodymų apie jo realiai patirtas išlaidas bei apmokėtas sąskaitas. Teismo posėdžio metu, jis nurodė, kad apskaičiuodamas vaikų išlaikymo dydį, tiesiog vadovavosi nuostata, kiek iš jo priteista išlaikymo vaikams ir tos pačios sumos pareikalavo iš ieškovės, dėl to neteikė ir neteiks įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas.
46. Apeliaciniame skunde dėl papildomo teismo sprendimo apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės L. K. atsakovo T. V. naudai 762,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o iš ieškovo K. V. 55 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, kad teismui buvo pateikti du mokėjimo pavedimai: 1) 2018 m. sausio 8 d. 1 850 Eur sumai, pavedime nurodoma paskirtis pagal teisinių paslaugų sutartį tarp advokatų kontoros ir L. K. bei K. V.; 2) 2018 m. rugsėjo 24 d. 300 Eur sumai, pavedime nurodoma paskirtis pagal teisinių paslaugų sutartį tarp advokatų kontoros ir K. V. iš kitos pusės. K. V. ieškinys pateiktas teismui 2018 m. rugsėjo 25 d.
47. Nurodo, kad advokatui nėra draudžiama susitarti su klientu dėl konkrečios, fiksuotos sumos, kiek klientui kainuos visas procesas, nepriklausomai nuo to, kiek bus rengiama procesinių dokumentų, kiek vyks teismo posėdžių. Svarbiausias kriterijus, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą, yra tas, kad bylos metu suteiktų teisinių paslaugų dydis neviršytų rekomenduojamų įkainių, šiuo atveju maksimalios priteistinos sumos nebuvo viršytos.
48. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimu ir nurodo, kad kadangi atsakovo išlaidos buvo detalizuotos pagal procesinius veiksmus, teismas išskyrė, kokia dalis priskirtina ieškovei L. K., kokia suma priskirtina K. V.. Atitinkamai, teismas galėjo išskirstyti ir ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Kadangi K. V. atsiėmė pradinį ieškinį ir byla šioje dalyje nutraukta nepriėmus sprendimo, 1 850 Eur suma tarp ieškovų dalintina pusiau, kas sudaro po 925 Eur, priteistinų ieškovams.
49. Nurodo, kad 300 Eur pavedimas aiškiai apibrėžia, kad jis daromas pagal teisinių paslaugų sutartį tarp advokatų kontoros ir K. V.. Atstovavimo sutartis sudaryta 2018 m. rugsėjo 23 d., pavedimas atliktas 2018 m. rugsėjo 24 d., o ieškinys pateiktas 2019 m. rugsėjo 25 d. 300 Eur suma už ieškinio surašymą bei pateikimą, atstovavimą teisme taipogi neviršija rekomenduojamų įkainių, todėl turėjo būti priteista.
50. Atsakovas T. V. pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą bei papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
51. Pasisakydamas dėl išlaikymo sumos padidinimo atsakovas nurodo, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirstyti teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių. Šiuo atveju teismas, spręsdamas dėl reikalingos išlaikymo dydžio per mėnesį sumos, įvertino ieškovės pateiktus įrodymus apie ieškovės patiriamas išlaidas, jų poreikį bei dydį, todėl sutiktina, jog draudimo nekompensuojama gydymo išlaidų suma sudaro 99,65 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ieškovė prie atsiradusių vaiko sveikatos poreikių turi prisidėti didesne dalimi.
52. Ieškovės darbo užmokestis sudaro 7 099 Eur per mėnesį, be to, ieškovė gauna 1 080 Eur per mėnesį kelionių išmokas, jai grąžinama 1 250 Eur per mėnesį už nuomą mokama suma, tokiu būdu viso ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 9 429 Eur, tuo tarpu atsakovo pajamos sudaro 1 400 Eur (bruto). Teigia, jog apeliantė nepagrįstai teigia, jog atsakovas galėtų gauti didesnes pajamas, kadangi priešingai, santuokos nutraukimo momentu atsakovo pajamos buvo mažesnės, negu šiai dienai, taigi atsakovo pajamos sistemingai didėja. Atsakovė taip pat deklaratyviai teigia, jog atsakovas galėtų pasirūpinti medicininiu draudimu, kadangi atsakovas moka visus privalomus Lietuvos Respublikos mokesčius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad prie atsiradusių gydymo išlaidų ieškovė turi prisidėti 2/3, atsakovas – 1/3 dalimi.
53. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento dėl jai priteisto 492,39 Eur įsiskolinimo atsakovas nurodo, kad argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismas vertino visas aplinkybes, t. y. patirtų išlaidų sumą, Valstybinio socialinio draudimo išmokėtas sumas (gyvenant su nepilnamete dukra Lietuvoje), draudimo bendrovės kompensuojamą dalį (kuomet išlaidos patirtos Vokietijoje), šalių turtinę padėtį, bei nustatytą šalių proporcinę dalį prisidedant prie nepilnametės dukters išlaikymo.
54. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai tenkino dalį ieškovo reikalavimo ir priteisė 992,80 Eur (po 496,40 Eur už vaiką). Vaikų buvimo pas atsakovą laikotarpio ieškovė neginčijo, šis laikotarpis truko 138 dienas (53 d. pas atsakovą buvo nepilnametė šalių dukra L., 85 d. – sūnus K.), kas sudaro daugiu nei 2 mėn.
55. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog atsakovas nepateikė vaikų išlaikymui skirtų lėšų pagrindimo, atsiliepime vertinamas kritiškai, kadangi vaikų išlaikymą daugiau nei 2 mėnesius teikė atsakovas, taigi iš ieškovės yra pagrįstai priteisiamas įsiskolinimas, kurio dydį teismas nustatė 2014 m. vasario 10 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo.
56. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas nurodo, kad nėra įmanoma nustatyti, kokios konkrečios išlaidos patirtos už kiekvieną teisinę paslaugą, kokia teisinės pagalbos išlaidų suma tenka ieškovei L. K., o kokia – ieškovui K. V., siekiant apskaičiuoti ieškovei priteistinas išlaidas bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovų ieškinius. Teismas negali remtis tik subjektyviu ieškovų susitarimu dėl paslaugų kainos už abu ieškovus, kadangi bylinėjimosi išlaidas reikia paskirstyti įvertinant suteiktų paslaugų apimtį ir turinį, kadangi paliečiami ir atsakovo turtiniai interesai.
57. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovų reikalavimai kildinami skirtingų teisinių pagrindų, be to Rekomendacijose dėl užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą dydžio nurodyti skirtingi taikytini koeficientai už skirtingas teisines paslaugas.
58. Apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teikia tik vienas iš ieškovų (kurie atstovaujami tos pačios advokatės), tokiu būdu apeliantė pateikia tik pamąstymus, kokia dalis bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteista jai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
59. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
60. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo bei išlaikymo dydžio.
61. Nustatyta, kad 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoka, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad vaikų išlaikymui atsakovas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės mokės po 875 Lt (253,42 Eur) per mėnesį, iš kurių po 480 Lt (139,02 Eur) per mėnesį mokės periodinėmis išmokomis, o po 377 Lt (109,19 Eur) – vienkartine pinigų suma. Nustatyta, kad 2014 metų birželio mėn. jų nepilnametė dukra susirgo pirmo tipo cukriniu diabetu, 2015 m. liepos mėn. jai diagnozuota diabetinė preretinopatija (1 t., b. l. 51-52). Taip pat nustatyta trumparegystė, astigmatizmas, paslėptas žvairumas, eksoforija, A. strabismus, reikalingi regėjimo tyrimai, akiniai (1 t., b. l. 31-32), mergaitė turi odos problemų (1 t., b. l. 29-30). Nustatyta, kad kol gyveno Lietuvoje, šalių dukra 2017 m. gaudavo 224 Eur šalpos išmokos per mėnesį (3 t., b. l. 25), 2017 metais gauta 2 688 Eur šalpos išmokų. Ieškovei išvykus į Vokietiją, ją bei ieškovės vaikus draudžia darbdavys (3 t., b. l. 109-110).
62. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis nuspręsta priteisti iš atsakovo 33 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnametės dukters gydymui periodinėmis išmokomis, o ne 99,65 Eur; priteisti ieškovei L. K. iš atsakovo T. V. 492,39 Eur įsiskolinimą už nepilnametės dukters L. V. papildomą išlaikymą, o ne 2 676,92 Eur; priteisti iš ieškovės L. K. atsakovo T. V. naudai 992,80 Eur įsiskolinimą už vaikų L. V. ir K. V. išlaikymą. Taip pat nesutinkama su papildomu sprendimu paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis.
Dėl dukters išlaikymo dydžio padidinimo
63. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl padidėjusių išlaidų dukters L. V. išlaikymui dėl pasikeitusios sveikatos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukrypimu nuo lygių tėvų pareigų principo nustatant išlaikymo dydį vaikui. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismas privalo įvertinti, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirstyti teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).
64. Apeliantė neginčija pirmos instancijos teismo padaryto įrodymų visumos (Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenys, duomenys apie šalių gaunamą darbo užmokestį, duomenys, kokį turtą pasidalino šalys nutraukiant santuoką bei už kokias sumas jis buvo realizuotas) vertinimo, jog jos turtinė padėtis yra ženkliai geresnė, negu atsakovo. Teismas įvertinęs atsakovo dedamas pastangas sistemingai, tačiau ne taip ženkliai, kaip ieškovė, didinti savo gaunamas pajamas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikant vaiką principo bei pagrįstai nustatė tėvų išlaikymo dalis 1/3 ir 2/3. Aplinkybė, jog ieškovės darbdavys Vokietijoje draudžia asmenų sveikatą bei padengia 85 proc. dukters L. V. gydymo išlaidų negali eliminuoti ieškovės pareigos prisidėti 2/3 dalimi prie dukteriai teikiamo išlaikymo, kadangi ši suma dengiama ne ieškovės lėšomis, o darbdavio, bei faktinio lėšų sumažėjimo dėl to ieškovė nepatiria, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, priešingas tokios situacijos vertinimas iškreiptų proporciją, kuria tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, bei neatitiktų suformuotos teismų praktikos kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo.
65. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas galėtų pasirūpinti papildomu medicininiu draudimu bei gauti didesnį finansavimą, neturi pagrindo, kadangi tokia imperatyvi pareiga teisės aktuose nėra įtvirtinta, byloje nėra duomenų, jog atsakovas nebūtų draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl papildomo draudimo neturi teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas pablogėjusia ieškovės sveikata 2014-2015 metais, tačiau ieškovė, turėdama pareigą pagrįsti savo teiginius įrodymais, nenurodė nei pirmosios instancijos teismui, nei teikdama apeliacinį skundą, kaip jos pablogėjusi sveikata daro įtaką jos finansinei padėčiai ir galimybei išlaikyti dukterį (pavyzdžiui, sumažintas darbo laikas, ilgalaikis nedarbingumas ir pan.), todėl šiuo atveju tokie argumentai yra nepagrįsti. Be to, pažymėtina, kad ateityje iš esmės pasikeitus ieškovės sveikatos būklei, neatimama teisė kreiptis į teismą dėl skiriamo dukrai išlaikymo pakeitimo. Nors ieškovė teigia, kad nebuvo įvertintos išlaidos specialiam dukros maitinimui, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepateikė teismui įrodymų, kiek skiriama tokiai mitybai, tokių naujų duomenų neteikė ir apeliacinės instancijos teismui.
66. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dukteriai skiriamo išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo 33 Eur išlaikymo padidinimą, o apeliantė nenurodė jokių naujų ir reikšmingų aplinkybių, kad tokias teismo išvadas paneigtų, todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl T. V. įsiskolinimo už vaiko išlaikymą L. K. priteisimo
67. Apeliantė nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 492,39 Eur įsiskolinimą už nepilnametės dukters L. V. papildomą išlaikymą, o ne 2 676,92 Eur. Nurodo, kad gyvenant Lietuvoje, kol draudimas nekompensuodavo patiriamų 85 proc. išlaidų L. V. gydymui, tam mažiausiai buvo skirta 13 527,67 Eur. Atsakovas prisidėjo tik 868,86 Eur, padėdamas apmokėti už insulino pompą. Likusius 12 688,81 Eur gydymo išlaidų apmokėjo ieškovė.
68. Nors ieškovė teigia, kad ginčo laikotarpiu patyrė 12 688,81 Eur gydymo išlaidų, tačiau tą paneigia byloje esantys įrodymai, jog per 2017 m. ir pirmą 2018 m. ketvirtį iki išvykimo į Vokietiją, kurioje kompensuojama 85 proc. gydymo išlaidų, ji patyrė 8 535,52 Eur vaiko gydymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad būnant Lietuvoje ieškovė patyrė vaiko gydymui 495,11 Eur išlaidų bei gavo 224 Eur šalpos išmoką, todėl atsakovas turėjo prisidėti prie likusios 271,11 Eur sumos, o ieškovei išvykus į Vokietiją, ši patyrė dar 8 040,41 Eur išlaidų, kurių 85 proc. buvo kompensuota, todėl atsakovas turėjo prisidėti prie 1 206,06 Eur sumos, kas sudaro 492,39 Eur (1/3). Apeliantė skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais bei įrodymų vertinimu, nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o vien tai, kad apeliantės netenkina pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas ir priimtas sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.
69. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir pagrįstai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei pagrįstai, įvertinęs patirtas išlaidas, padengiamas Vokietijos ir Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sumas, nustatė, kad iš atsakovo ieškovei priteistinas įsiskolinimas sudaro 492,39 Eur, kurio keisti nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo iš L. K. T. V. priteisimo
70. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 992,8 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą T. V. naudai laikotarpiu, kuomet ieškovė jau buvo išvykusi į Vokietiną, o vaikai gyveno su atsakovu – iš viso 138 dienas. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai vertino ieškovės bei atsakovo patirtas išlaidas vaikų išlaikymui, nors atsakovas nepateikė įrodymų, kiek realiai patyrė išlaidų vaikų išlaikymui.
71. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualia bei šioje situacijoje taikytina teismų praktika, pagrįstai konstatavo, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 138 dienas, kuomet vaikai buvo pas jį, teikė jiems tinkamą išlaikymą, todėl turi reikalavimo teisę į ieškovę priteisti tokį išlaikymą vaikų auginimui, kuris buvo nustatytas 2014 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką ir patvirtinant jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl papildomas reikalavimas pagrįsti kasdieniams bei įprastiems vaikų poreikiams tenkinti patirtas išlaidas būtų perteklinis ir neproporcingas.
72. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kodėl iš jos neturėtų būti priteisiamas įsiskolinimas atsakovui, kuomet pas jį beveik du mėnesius gyveno vaikai pagal sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartas išlaikymo sumas, todėl nėra pagrindo abejoti teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo papildomu teismo sprendimu
73. Apeliantė nesutinka su papildomu teismo sprendimu dėl to, kad jai iš atsakovo nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Papildomame sprendime teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas grįsdamas tuo, kad vieno iš ieškovų K. V. ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti išlaikymą palikta nenagrinėta, atsiėmus dalį ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pagal teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su abiem ieškovais, priteistinos vadovaujantis skirtingomis teisės normomis, taigi ir skirtingais jose numatytais kriterijais. Nesant pateiktos detalizacijos, iš kurios galima būtų spręsti kokios konkrečios išlaidos patirtos už kiekvieną teisinę paslaugą, teismas negalėjo nustatyti konkrečios priteistinos sumos.
74. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti abstraktus, apibendrintas, kuomet nurodomos tik bendros patirtos bylinėjimosi išlaidos. Prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, kad išlaidos patirtos už ieškinių parengimą, patikslinto ieškinio parengimą, atsiliepimą į priešieškinį, kitų procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme (4 t., b. l. 10). Byloje esančiuose sąskaitų išrašuose (4 t., b. l. 11 – 12) nurodyta, kad L. K. pervedė advokatų kontorai 1 850 Eur, kitu nurodymu – 300 Eur, tačiau nei iš pateikto prašymo, nei iš mokėjimo nurodymų nėra įmanoma identifikuoti, kokios išlaidos buvo patirtos už konkretų atstovavimo veiksmą kiekvienam asmeniui, kad atitinkamai išlaidos galėtų būti priteisiamos iš priešingos šalies.
75. Papildomame sprendime pagrįstai konstatuota, kad prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas be kita ko turi būti nurodyta ne tik bendra priteistina suma, tačiau sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, pateikti tą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), tačiau ieškovai, prašydami priteisti išlaidas, kaip to reikalaujama, nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime pagrįstai netenkino ieškovų prašymo šias išlaidas priteisti. Šios aplinkybės nepaneigia tai, kad bendra prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamų maksimalių priteistinų už atstovavimą dydžių.
Dėl bylos procesinės baigties
76. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visapusiškai pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą bei papildomą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovės L. K. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimą ir 2019 m. spalio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.