- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-23
- Bylos Nr.
- e2YT-14169-1014/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09167-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) L. J. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., A. J., (duomenys neskelbtini), G. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. J. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio R. V. 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti L. J. prašymą vykdyti išieškojimą pradžioje iš vertybinių popierių ir įpareigoti antstolį R. V. vykdyti išieškojimą iš A. J. nuosavybės teise valdomų vertybinių popierių – t. y. (duomenys neskelbtini) 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, ir tik nepakakus lėšų, išieškojus iš jų (vertybinių popierių), vykdyti išieškojimą pagal eilę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolio R. V. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl išieškojimo solidariai iš A. J. ir L. J. pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus c. b. e2-982-258/2021. Pareiškėjas L. J. ir A. J. yra sutuoktiniai bei solidarieji skolininkai vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378 ir Nr. 0179/22/00384, t. y. išieškotojos (duomenys neskelbtini) naudai išieškoma 151 398,46 Eur suma iš jų išieškoma solidariai. Pareiškėjui (solidariajam skolininkui) L. J. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (toliau – Gyvenamasis būstas): a) pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) , bendras plotas: (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini); b) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), plotas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); c) žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), plotas: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Solidariajai skolininkei (pareiškėjo sutuoktinei) A. J. nuosavybės teise priklauso 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), akcijų, kurios sudaro 7,64 proc. visų bendrovės akcijų (toliau – GKF akcijos). Tiek pareiškėjui (solidariajam skolininkui) L. J., tiek jo sutuoktinei (solidariajai skolininkei) A. J. priklausantis turtas yra areštuotas išieškotojų naudai: a. 2023-10-16 areštuotas solidariajam skolininkui L. J. priklausantis nekilnojamasis turtas (Gyvenamasis būstas); b. 2023-02-07 areštuoti solidariajai skolininkei A. J. priklausantys vertybiniai popieriai. Sutinkamai su Turto areštų registro išrašo 2 p., areštas galioja iki šios dienos. Pareiškėjas (solidarusis skolininkas) L. J. kartu su savo 5 asmenų šeima, t. y. sutuoktine (solidariąja skolininke) A. J. bei trimis jųdviejų vaikais (iš kurių vienas ((duomenys neskelbtini)) – tebėra nepilnametė) gyvena išieškotojų naudai areštuotame Gyvenamajame būste. Jokio kito nekilnojamojo turto, jokio kito gyvenamojo būsto šeima (nei L. J., nei A. J., nei kartu, nei atskirai) – neturi. Be to, solidariajai skolininkei A. J. priklausančių vertybinių popierių (GKF akcijų) rinkos vertė (atsižvelgiant į išieškotojo GKF nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto prestižiniame Vilniaus Užupio rajone vertę (remiantis NTR duomenų bazės išrašu – ne mažesnė nei beveik 1,8 mln. Eur)), skolininkų skaičiavimais, sudaro ne mažiau nei 136 554 Eur ir gali siekti ne mažiau kaip 314 249 Eur, t. y. skolininkės A. J. turto (vertybinių popierių) gali pilnai užtekti visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti. Atitinkamai, 2024-04-18 solidarusis skolininkas L. J., pateikė antstoliui prašymą, prašydamas vykdyti išieškojimą iš solidariajai skolininkei (jo sutuoktinei) A. J. priklausančių vertybinių popierių (GKF akcijų), o tik nepakakus lėšų, išieškojus iš vertybinių popierių, vykdyti išieškojimą iš kito turto. 2024-05-08 antstolis priėmė patvarkymą dėl gauto prašymo nukreipti išieškojimą į vertybinius popierius, kuriuo skolininko L. J. prašymą tenkinti atsisakė (toliau – Patvarkymas / Skundžiamas patvarkymas). Skundžiamas patvarkymas grindžiamas išimtinai tuo, kad vertybinių popierių (GKF akcijų) vertės, antstolio vertinimu, nepakanka skolai išieškoti: „išieškojimas iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio išieškoma vėlesne eile, yra galimas ir tęstinas, nes turimų akcijų vertės nepakanka skolai išieškoti“. Skundžiamame patvarkyme antstolio išdėstyti motyvai nepagrindžia atsisakymo tenkinti skolininko L. J. prašymą, todėl antstolio priimtas patvarkymas privalo būti panaikintas. Antstolio teiginiai, kad turimų akcijų „nepakanka skolai išieškoti“ yra grindžiami tik antstolio nuomone ir subjektyviu vertinimu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad GKF akcijų „gali neužtekti“ išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Atitinkamai, CPK 662 str. numatyta išimtimi, leidžiančia išieškoti iš paskesnės eilės turto (Gyvenamojo būsto), antstolis šiuo atveju vadovaujasi nepagrįstai, nesant tam jokio pagrindo. Antstolis vykdymo procese nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie leistų nustatyti ir teigti, kad GKF akcijų vertė šiuo atveju būtų nepakankama išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iki šios dienos GKF akcijų atžvilgiu nėra atlikti jokie vykdymo veiksmai, įskaitant ir šio turto rinkos vertės nustatymą. Pareiškėjas kartu su 2024-04-18 prašymu pateikė skaičiavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus bei nurodė, kad solidariai skolininkei A. J. nuosavybės teise priklauso 7,64 % (duomenys neskelbtini) akcijų. (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas yra 755437,62 Eur, kuris padalintas į 521675 vnt. akcijų. A. J. priklausančių akcijų nominali vertė yra 57 715,43 Eur, tačiau bendrovei priklauso 9 pastatai Vilniaus prestižiniame Užupio rajone, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, yra 1.787.362 Eur. Atsižvelgiant į bendrovės turto vertę, A. J. priklausančių akcijų rinkos vertė galėtų sudaryti nuo 136.554,45 Eur, net neįvertinus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, kurios terminas yra iki 2101-10-02 (77 m.), kas dar labiau padidina akcijų vertę. Papildomai pastebėtina, kad GKF valdomo nekilnojamojo turto vertė, pačių išieškotojų vertinimu, siekia ne mažiau nei 2,5 mln. Eur, kadangi GKF buvo gavusi pasiūlymą parduoti savo valdomą nekilnojamąjį turtą už 2,5 mln. Eur, tačiau GKF akcininkų dauguma nesutiko šio turto parduoti dėl „per mažos“ pasiūlytos kainos. Be to, po pareiškėjo 2024-04-18 prašymo padavimo dienos, t. y. 2024-04-30 įvykus GKF visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame buvo patvirtintos GKF finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus, paaiškėjo, kad GKF akcijų rinkos vertė yra dar didesnė ir gali siekti ne mažiau kaip 314 249 Eur. Pareiškėjo į bylą teikiami papildomi įrodymai patvirtina, kad GKF per ataskaitinį laikotarpį (2023 metus) turėjo 723 047 Eur nepaskirstyto pelno, taip pat yra deklaravusi turinti 1 602 799 Eur per vienus metus gautinų sumų (2023-12-31 balanso B. Trumpalaikio turto 2 eilutė („per vienus metus gautinos sumos“), D. Nuosavo kapitalo 5 eilutė („nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)“). Pareiškėjo į bylą teikiami įrodymai (GKF eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2024-04-30 protokolas) patvirtina, kad šie GKF finansiniai duomenys yra patvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiomis aplinkybėmis, skolininkės A. J. valdomų vertybinių popierių (GKF akcijų) vertė gali siekti ne mažiau kaip 314 249 Eur (t. y. (1.787.362 Eur (GKF valdomo nekilnojamojo turto vertė) + 723 047 Eur (GKF nepaskirstytas pelnas) + 1 602 799 Eur (per vienus metus gautinos sumos) x 7,64 proc. (A. J. valdomų akcijų procentinė dalis) / 100 proc. T. y. A. J. valdomų akcijų vertės (314 249 Eur) pilnai pakanka išieškomai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti (netgi gali jas viršyti), kadangi antstolio nurodytas išieškomos skolos mastas yra 219 285,63 Eur. Pareiškėjo nurodyta GKF akcijų vertė yra grindžiama skaičiavimais, kurie paremti objektyviais duomenimis (nekilnojamojo turto verte, nurodyta NT registre, akcininkų patvirtintais GKF finansiniais dokumentais), todėl yra objektyvūs ir patikimi. Priešingai negu Skundžiamame patvarkyme nurodė antstolis, šiuo atveju ne skolininkui, o būtent antstoliui tenka pareiga įrodyti, kad GKF akcijų šiuo atveju „neužtenka“ ar „gali neužtekti“ išieškomai suma ir vykdymo išlaidoms padengti. Apibendrinant, ginčo atveju antstolis nepaneigė pareiškėjo nurodytos GKF akcijų rinkos vertės, todėl antstolis nepagrįstai vadovavosi CPK 662 str. 4 d. įtvirtinta išimtimi. Antra, antstolio motyvas, kad bandymas nukreipti išieškojimą į akcijas tik apsunkintų ir prailgintų išieškojimo procesą, bei neužtikrintų visiško išieškotojo reikalavimų patenkinimo, grindžiamas tik prielaidomis ir subjektyvia paties antstolio nuomone. T. y. Skundžiamame patvarkyme antstolis pripažino faktą, kad tuo metu, kai šeima turi realių alternatyvių šaltinių įvykdyti teismo sprendimą, t. y. turi didelės vertės kito – šeimai ne tokio „jautraus“ – turto, vykdymo procese, nepaisant to, prioritetas teikiamas išimtinai išieškojimo proceso „lengvumui“ („patogumui“) bei „greitumui“, o ne šeimai – visuomenės ir valstybės pagrindui, nepilnamečiams vaikams ir šeimos teisei į būstą. Pabrėžtina, kad išieškojimo procese (be to, kad GKF akcijos yra areštuotos) akcijų atžvilgiu jokie vykdymo veiksmai iki šiol nebuvo ir nėra atlikti: nėra nustatyta akcijų rinkos vertė (t. y. vertinant ją ne pagal 1 akcijos nominalią vertę, o nustatant akcijų rinkos vertę); nėra net bandyta parduoti šias akcijas, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad bandymas išieškoti iš šio turto neva tik apsunkins ir prailgins išieškojimo procesą. Tokiems antstolio teiginiams nėra jokio pagrindo. Šiuo atveju daugiau negu akivaizdu, kad visiems bendriesiems teisės principams (teisingumo, sąžiningumo, protingumo), taip pat išieškotojų ir skolininko interesų pusiausvyrai prieštarauja situacija, kai prioritetas teikiamas „teismo sprendimo įvykdymo greitumui ir vykdymo proceso bei antstolio ir išieškotojų „patogumui“, kai prioritetas teikiamas išieškotojų interesui bet kokia kaina kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą (nesvarbu, jei dėl to tektų parduoti būstą, kuriame gyvena šeima), taip pat antstolio „patogumui“, o ne šeimai, ne tik turinčiai kito turto, iš kurio realiai pilnai gali būti įvykdytas visas išieškojimas, bet ir turinčiai tris vaikus (iš kurių vienas tebėra nepilnametis), kurie kartu gyvena Gyvenamajame būste, į kurį antstolis iš karto (pirmiausia) nukreipė išieškojimą. Trečia, Patvarkyme antstolio nurodytas argumentas, kad antstolio pareiga yra savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, atmestinas kaip nepagrįstas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis pabrėžia, kad įstatyme yra įtvirtinta antstolio pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgi į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Vykdymo proceso tikslas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą per se (savaime) negali pateisinti vykdymo proceso dalyvių turtinių teisių pažeidimo. Apibendrinant, Skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
3. Antstolis R. V. 2024 m. birželio 10 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė, jog 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymu dėl gauto prašymo nukreipti išieškojimą į vertybinius popierius, Nr. S-24-179-8988 buvo atsisakyta tenkinti L. J. prašymą vykdyti išieškojimą pradžioje iš vertybinių popierių – A. J. nuosavybės teise priklausančių 7,64 proc. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), akcijų (toliau - akcijos). 2024 m. gegužės 27 d. antstolio R. V. kontoroje gautas L. J. skundas dėl antstolio veiksmų, kurio pagrindu prašoma panaikinti 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti L. J. prašymą vykdyti išieškojimą iš vertybinių popierių ir L. J. prašymą tenkinti. Atsakant į 2024-04-18 skolininko L. J. prašymą nukreipti išieškojimą į A. J. priklausančius vertybinius popierius, o tik nepakakus lėšų, išieškojus iš vertybinių popierių, vykdyti išieškojimą pagal eilę, buvo analizuota galimybė iš esmės išieškoti skolą iš solidaraus skolininko A. J. turimo turto, kaip to ir prašė pareiškėjas. Motyvuose pacituotas straipsnis, kuris reglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eilę, buvo naudotas vertinant galimybes išieškoti solidarią skolą iš abiejų skolininkų. Nors skunde pareiškėjas akcentuoja, kad nėra ginčo tarp antstolio ir skolininko L. J. dėl to, kad išieškojimas iš skolininkui L. J. priklausančio nekilnojamojo turto šiuo atveju turi būti vykdomas vėlesne, lyginant su skolininkei A. J. priklausančiais vertybiniais popieriais, tačiau vis gi pažymima, kad skolininkui L. J. (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), akcijos nepriklauso, taigi iš esmės nukreipiant išieškojimą į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą išieškojimo eilė nepažeidžiama. Netgi vertinant solidarių skolininkų bendrą turtą, iš antstolio vykdomojoje byloje turimų duomenų solidarios skolininkės A. J. akcijų vertės nepakanka skolai išieškoti ir, antstolio nuomone, šis turtas (akcijos) yra nelikvidus. Pažymima, kad skolininkei A. J. nepriklauso kontrolinis įmonės (duomenys neskelbtini) akcijų paketas, o priklauso tik apie 7 procentus visų akcijų, todėl susidomėjimas tokio turto (7 proc.) uždarosios akcinės bendrovės akcijų, antstolio nuomone, būtų labai mažas, nes toks turtas dėl siauro galimų pirkėjų rato iš esmės būtų nelikvidus. Dar esant abejonių dėl akcijų vertės (preliminariai vertinant vertės nepakanka), pradėti išieškojimą nuo solidarios skolininkės A. J. nuosavybės teise turimų vertybinių popierių nėra tikslinga ir ekonomiška. Preliminariai pagal akcijų nominalią vertę ir pagal nurodomą turto vertę akcijų vertė yra ženkliai mažesnė už skolą. Remiantis JR išrašu, (duomenys neskelbtini) akcijų nominali vertė sudaro 756428,75 Eur, proporcingai skolininko turimam akcijų kiekiui skolininko akcijų vertė sudaro 57 715,43 Eur (756428.75 x 7.64%). Taip pat skolininkas nurodo, kad įmonei priklauso turto, kurio vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, yra 1787362 Eur ir nurodo, kad preliminari akcijų vertė sudarytų apie 136554,45 Eur. Taigi vertinant akcijas pagal įmonės turimo nekilnojamojo turto vertę, akcijų vertės taip pat nepakanka skolai padengti. Išieškomos skolos mastas sudaro 219285,63 Eur. Kadangi preliminariai vertinant akcijų vertė yra apie du kartus mažesnė nei skola, nėra pagrindo teigti, kad šio turto pakaks skolai padengti. Taip pat pažymima, kad skunde skolininkas teikia naujus paaiškinimus ir motyvus dėl akcijų vertės, kuriais nesirėmė teikdamas prašymą antstoliui. Pažymima, kad vertinant vertybinius popierius jų vertė nustatoma ne tik pagal įmonės turimo turto rinkos vertę, tačiau ir pagal įmonės įsipareigojimus. Taip pat pareiškėjo nurodomas pasiūlymas parduoti akcijas nenurodo tikrosios akcijų rinkos vertės. Pateiktas pasiūlymas nėra įsipareigojimas pirkti ir nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo skunde preliminarūs vertinimai yra tik jo nuomonė. Skunde nurodomos įmonės gautinos sumos, kurios neva didina akcijų vertę yra neaiškios. Nėra aišku, iš ko gautinos sumos susideda, kiek laiko praterminuoti mokėjimai ir pan., todėl neaišku ir kokia tikimybė jas atgauti, tokių gautinų sumų vertė kartais gali būti lygi 0 Eur, tuo atveju, jeigu skolininkai yra nemokūs, todėl vertinant akcijas šios sumos negalima tiesiog pridėti skaičiuojant įmonės vertę. Išieškotoja nurodė, kad tikimybė realiai atgauti gautinas sumas yra maža. Taip pat neaišku, kaip apskaičiuotas nepaskirstytas pelnas ir ar įmonė šia suma realiai disponuoja. Taigi byloje nėra pakankamų įrodymų, kad akcijų vertės pakanka skolai išieškoti. Išieškotojai kategoriškai nesutinka su skolininko nuomone, kad akcijų vertė galimai gali viršyti skolos sumą ir, remiantis bylos duomenimis, antstolio nuomonė dėl akcijų vertės nepakankamumo skolai išieškoti yra analogiška išieškotojų pozicijai. Pažymima, kad skolininkai nededa jokių pastangų skolai gražinti, jau daugiau kaip du metus visiškai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nemoka skolos. Kol kas jokių veiksmų iš skolininkų pusės apart teikiamų skundų dėl antstolio veiksmų ir prašymai teismui stabdyti išieškojimą nėra atliekama. Skolininkų elgesys leidžia daryti išvadą, kad skolininkai linkę vengti skolos grąžinimo, todėl visais būdais ketina vilkinti išieškojimą. Kaip jau buvo išaiškinta skolininkams, jie gali patys imtis priemonių turimoms akcijoms parduoti ir padengti skolą. Esant pirkėjui, antstolis, atsižvelgiant į siūlomą kainą ir kitas bylos aplinkybes, galėtų duoti sutikimą parduoti akcijas. Skolininkai taip pat gali pasinaudoti LR CPK 704 straipsnyje numatyta areštuoto turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui tvarka. Remiantis nurodytu, išieškojimas iš L. J. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir tęstinas. Iš esmės šio būsto vertė tikėtina didesnė, nei skolos suma, o, be to, skolininkams priklauso minėtos akcijos, tad išieškojus iš šiuo metu L. J. priklausančio nekilnojamojo turto skolininkai turės pakankamas galimybes pasirūpinti savimi ir savo vaikais ir užtikrinti jiems gyvenamąjį būstą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir G. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė: 1) netenkinti skundo, kaip nepagrįsto ir neįrodyto; 2) priteisti iš pareiškėjo išieškotojų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomos 4 (keturios) vykdomosios bylos Nr. 0179/22/00378, 0179/22/00383, 0179/22/00384, 0179/22/00397. Išieškotojai - (duomenys neskelbtini) ir G. Š.. Skolininkai – pareiškėjas L. J. ir jo sutuoktinė A. J.. Išieškojimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2022-03-02 ir 2022-03-07 vykdomieji raštai Nr. e2-982-258/2021, išduoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022-02-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-02-24 sprendimu, be kita ko, nusprendė: <...> „Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 150 000 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovų A. J. ir L. J., atitinkamai 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės (duomenys neskelbtini). <...> Antstolis 2023-02-07 vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378 ir Nr. 0179/22/00383 areštavo skolininke A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius: 39868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojo (duomenys neskelbtini) akcijų (Turto arešto aktas Nr. 2023004216). Antstolis 2023-10-16 vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397 patvarkymu Nr. S-23- 179-27770 (2023-10-17 Turto arešto aktas Nr. 2023029351) areštavo šį skolininkui L. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (toliau kartu – Turtas): a) pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini) (toliau – Namas); b) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); c) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis 2023-11-29 patvarkymu Nr. S-23-179-31115, be kita ko: skyrė ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti; ekspertizę atlikti pavedė (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės vieta (duomenys neskelbtini). 2024-04-18 Pareiškėjas pateikė Antstoliui prašymą, prašydamas vykdyti išieškojimą iš solidariajai skolininkei A. J. priklausančių vertybinių popierių (Bendrovės akcijų), o tik nepakakus lėšų, išieškojus iš vertybinių popierių, vykdyti išieškojimą iš kito turto. 2024-04-22 Pareiškėjas nelaukdamas Antstolio patvarkymo dėl 2024-04-18 prašymo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas uždrausti nukreipti išieškojimą į paskutinį šeimos būstą – Turtą (civilinė byla Nr. e2VP-11140-996/2024) (toliau – Pareiškimas), kuris, kaip bus paaiškinta žemiau, buvo grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir 2024-04-18 Pareiškėjo prašymas Antstoliui bei 2024-05-27 skundas dėl Antstolio veiksmų. Antstolis 2024-04-25 patvarkymu Nr. S-24-179-8187 informavo skolininką, kad priverstinė areštuoto Turto apžiūra vyks 2024-05-08 11.30 val., dalyvaujant Antstoliui ir turto vertintojui, patekimą į patalpas užtikrinant policijos atstovui. 2024-05-08 Antstolis priėmė patvarkymą dėl Pareiškėjo 2024-04-18 prašymo nukreipti išieškojimą į vertybinius popierius, kuriuo minėtą prašymą tenkinti atsisakė (toliau – Patvarkymas / Skundžiamas patvarkymas). 2024-05-20 Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2VP-11140-996/2024, priėmė nutartį, kuria atmetė Skolininko Pareiškimą kaip nepagrįstą, o 2024-05-03 nutartimi toje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (visų išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose sustabdymą) panaikino. 2024-05-21 nutartimi buvo ištaisyti 2024-05-20 nutartyje padaryti rašymo apsirikimai ir ši nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo Išieškotojams yra leista vykdyti skubiai. 2024-05-27 Pareiškėjas pateikė skundą Antstoliui dėl Patvarkymo, o jo kopiją Teismui, jog būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. 2024-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-13289-1045/2024, kuria, įvertinęs Išieškotojų pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus, Pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pareiškėjas šios nutarties atskiruoju skundu neskundė. 2024-06-10 Antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo Pareiškėjo 2024-05-27 Skundą atsisakė patenkinti, todėl Skundą su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Teismui. Pirma, Pareiškėjas pateikė 2024-05-27 skundą Antstoliui ir kartu prašymą Teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepaisydamas ir ignoruodamas tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-20 nutartyje jau pasisakė dėl tų pačių aplinkybių ir argumentų, kurie yra pakartotinai dėstomi Skunde, ir atmetė juos kaip nepagrįstus. Pareiškėjas Pareiškimu prašė Teismo uždrausti nukreipti išieškojimą į paskutinį šeimos būstą – Namą ir su juo susijusius žemės sklypus. Šį reikalavimą Pareiškėjas grindė, be kita ko, nurodydamas tai, jog „Atsižvelgiant į tai, kad yra turto, į kurį pagal CPK 664 str. gali ir turi būti nukreiptas išieškojimas pirmesne eile, t. y. GKF akcijos, yra pagrindas uždrausti nukreipti išieškojimą iš skolininko L. J. nuosavybės teise valdomo Namo, kuris yra vienintelis (paskutinis) skolininko gyvenamasis būstas, kuriame gyvena jis ir jo šeima (įskaitant nepilnametę dukrą)“. Pareiškėjas į bylą 2024-05-16 papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog „ginčo situaciją vertinant ne formaliai, bet vertinant pagal jos esmę, turinį ir specifiką, ginčo atveju esama pagrindo solidariuosius skolininkus iš esmės vertinti kaip „vieną ir tą patį“ skolininką ((duomenys neskelbtini) šeimą) ir, atitinkamai, taikyti CPK 664 straipsnį“. Taip pat įrodinėjo, kad „<...> (kito) turto (t. y. skolininkei A. J. priklausančio turto – GKF akcijų) užtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 662 str. 4 d.)“. Tuo tarpu Pareiškėjas savo Skundu prašo Teismo: „Panaikinti antstolio R. V. 2024-05-08 patvarkymą atsisakyti tenkinti L. J. prašymą vykdyti išieškojimą pradžioje iš vertybinių popierių ir įpareigoti antstolį R. V. vykdyti išieškojimą iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomų vertybinių popierių – t. y. (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, ir tik nepakakus lėšų, išieškojus iš jų (vertybinių popierių), vykdyti išieškojimą pagal eilę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje“. Skundas yra grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir Pareiškime, nurodant, kad „<...> solidariajai skolininkei A. J. priklausančių vertybinių popierių (GKF akcijų) rinkos vertė (atsižvelgiant į išieškotojo GKF nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto prestižiniame Vilniaus Užupio rajone vertę (remiantis NTR duomenų bazės išrašu – ne mažesnė nei beveik 1,8 mln. Eur)), skolininkų skaičiavimais, sudaro ne mažiau nei 136 554 Eur ir gali siekti ne mažiau kaip 314 249 Eur (detaliau toliau), t. y. skolininkės A. J. turto (vertybinių popierių) gali pilnai užtekti visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti“. Dėl šių Pareiškėjo argumentų ir motyvų Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-20 nutartyje atitinkamai konstatavo, kad „Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) akcijos yra dovanotas turtas ir jis asmeninės nuosavybės teise priklauso A. J., todėl CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš turto eilės taisyklės šiuo atveju nėra aktualios. Skolininkai, nors ir yra solidarūs, tačiau kiekvieno jų atžvilgiu yra vykdomos savarankiškos vykdomosios bylos ir jie negali būti vertinami kaip vienas skolininkas CPK 664 straipsnio taikymo prasme. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad nėra skirtumo, iš kurio turto bus įvykdytas išieškojimas ir to pasekmes vienodai pajus abu solidarieji skolininkai, tačiau teismas pažymi, kad antstolis vykdydamas savo pareigas privalo griežtai vadovautis teisės aktų nuostatomis ir negali savo nuožiūra pasirinkti turtą, į kurį nukreipti išieškojimą. Taip pat antstolis negali savo nuožiūra nukreipti išieškojimą į pagal suinteresuoto asmens A. J. prašymą nurodytą turtą – vertybinius popierius. Kita vertus, net ir išieškant pareiškėjo ir A. J. solidarias skolas vien iš akcijų, jų vertės nepakaktų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Iš pareiškėjo ir A. J. išieškoma 150 000 Eur nuostolių atlyginimo suma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu, net neįskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, viršija pareiškėjo nurodytą įmonės akcijų tariamą rinkos vertę (136 554,45 Eur), o visa išieškoma suma vien tik (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra 219 285,63 Eur, todėl jų nepakaktų visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais. Pareiškėjas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad akcijų vertė gali sudaryti jau ne mažiau kaip 314 249 Eur, kai pareiškime nurodė, jog jų vertė yra 136 554,45 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nurodydamas akcijų vertę, nepateikia jų vertę pagrindžiančių pagrįstų įrodymų, o tik remiasi prielaidomis ir savo skaičiavimais“. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, Išieškotojų vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 priimta nutartis leidžia daryti išvadą, jog Pareiškėjo Skundas dėl Antstolio veiksmų, kuris yra grindžiamas iš esmės analogiškais motyvais bei argumentais kaip ir Pareiškimas, yra taip pat, kaip ir Pareiškimas, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinu. Daryti kitokių išvadų ir vertinimų, nei tai jau yra padaręs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-05-20 nutartyje – nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Antra, Pareiškėjo teigimu, Antstolis vykdomosiose bylose visų pirma turėtų išieškoti kreditorių naudai skolas iš A. J. asmeninio turto – jai motinos A. J. 2006-05-12 padovanotų 39868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, o tik tada ir tik tuo atveju, jeigu išieškojus iš šio turto neužtektų pilnai padengti visų įsiskolinimų, nukreipti išieškojimą į kitą turtą, t. y. į L. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį Turtą, tame tarpe Namą. Pareiškėjas Skundo 17.2. paragrafe nurodo, jog Antstolis Skundžiamame patvarkyme esą pripažino faktą, kad šiuo atveju išieškojimas iš Skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto turėtų būti vykdomas vėlesne eile, lyginant su A. J. priklausančiais vertybiniais popieriais. Skunde teigiama, jog esą Patvarkymas grindžiamas išimtinai tuo, kad vertybinių popierių vertės, Antstolio vertinimu, nepakanka skolai išieškoti. Išieškotojai su tokia Pareiškėjo pozicija nesutinka, nes ji yra nepagrįsta. Antstolio 2024-06-10 patvarkyme, kuriuo yra atsisakyta patenkinti Pareiškėjo Skundą kaip nepagrįstą, aukščiau nurodyti Pareiškėjo teiginiai, jog Skundžiamas patvarkymas yra grindžiamas išimtinai tuo, kad vertybinių popierių vertės, Antstolio vertinimu, nepakanka skolai išieškoti – yra paneigti. Antstolio argumentai dėl vertybinių popierių vertės, yra tik vieni iš argumentų, kurių pagrindu Antstolis atsisakė patenkinti Pareiškėjo 2024-04-18 prašymą. Antstolis 2024-06-10 patvarkyme aiškiai nurodo, jog (duomenys neskelbtini) akcijos Pareiškėjui nepriklauso nuosavybės teise, todėl nukreipiant išieškojimą į jam priklausantį Turtą išieškojimo eilė nėra (ir negali būti) pažeidžiama. Tiek Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis Turtas, tiek A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) akcijos yra dovanotas turtas ir nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš turto eilės taisyklės nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Nurodyti skolininkai, nors ir yra solidarūs, tačiau kiekvieno jų atžvilgiu yra vykdomos savarankiškos vykdomosios bylos ir jie negali būti vertinami kaip vienas skolininkas CPK 664 straipsnio taikymo prasme. Tai atskiras kiekvieno iš skolininkų nuosavybės teise priklausantis asmeninis turtas, todėl iš jo išieškojimas gali būti vykdomas vienu metu ir jų atžvilgiu negali būti taikoma CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilių tvarka. Bendrai galėtų būti realizuojama nebent jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 666 straipsnis), tačiau šiuo atveju nei (duomenys neskelbtini) akcijos, nei Turtas nėra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjo aiškinimas, jog išieškojimas iš Pareiškėjui priklausančio asmeninio ginčo Turto vienodai palies abu solidariuosius skolininkus, nes jie yra sutuoktiniai, yra teisiškai nereikšmingas, nes šiandien skolininkai yra susituokę (beje į bylą tokių duomenų nėra pateikta), tuo tarpu po kelių dienų jie gali būti jau nutraukę santuoką bendru šalių sutarimu. Tai nėra nei faktinis, nei teisinis pagrindas Skolininkų atžvilgiu taikyti CPK 664 straipsnio nuostatas. Skolininkų solidarumas Išieškotojų atžvilgiu šiuo atveju kyla ne iš santuokos teisinių santykių, o iš CK 6.6 straipsnio 3 dalies, kuri nustato, jog bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai. Išieškotojai atkreipia Teismo dėmesį, jog jie ir dabar turi teisę išieškojimą vienu metu (lygiagrečiai) vykdyti tiek iš A. J. priklausančių Bendrovės akcijų, tiek iš L. J. priklausančio ginčo Turto. Tačiau Išieškotojai turėdami teisę rinktis iš kurio solidariojo skolininko vykdyti išieškojimą pirmiausiai – renkasi tą daryti iš ginčo Turto dėl to, kad jį yra galima greičiau įvertinti ir greičiau parduoti vykdymo proceso metu, nei tai būtų daroma su skolininkei A. J. priklausančiomis Bendrovės akcijomis. Taigi, iš 39868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų (duomenys neskelbtini) akcijų neturi būti išieškoma pirmesne eile, negu iš Turto. Toks Pareiškėjo pateiktas aiškinimas, yra nepagrįstas, atmestas tiek Antstolio, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 nutartimi. Pareiškėjo kreditorių reikalavimų patenkinimui šiuo atveju gali ir turi būti naudojamas, visų pirma, vienintelis Pareiškėjui priklausantis Turtas, kuris yra likvidus ir iš kurio yra galima realiai išieškoti. Išieškotojų žiniomis, jokio kito likvidaus turto, pajamų ar santaupų, iš kurio būtų galima išieškoti Pareiškėjas neturi. Turto verčių palyginimas ir galimybės iš jo išieškoti visas skolas vertinimas yra antraeilės aplinkybės dėl kurių taip pat bus pasisakyta žemiau papildomai. Trečia, Pareiškėjas Skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas yra 755 437,62 Eur, kuris padalintas į 521 675 vnt. akcijų. A. J. priklausančių 39868 vnt. akcijų nominali vertė yra 57 715,43 Eur, tačiau Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 1 787 362,00 Eur. Todėl nurodoma, kad realiai A. J. akcijų rinkos vertė gali būti 136 554,45 Eur ir iš jų turi būti pirmiausia vykdomi išieškojimai. Papildomai akcentuojama, jog A. J. priklausantys 7,64 proc. Bendrovės akcijų galėtų siekti ne mažiau kaip 314 249,00 Eur vertę. Išieškotojai su tokia Pareiškėjo pozicija ir pateikiamais skaičiavimais, kaip ir Antstolis, kategoriškai nesutinka. Skaičiavimai yra pateikiami tendencingai ir neatskleidžiant visos esminės tokių hipotetinių skaičiavimų informacijos. Net ir išieškant Pareiškėjo ir A. J. solidarias skolas vien tik iš A. J. turimų (duomenys neskelbtini) akcijų, kaip bus paaiškinta toliau, jų vertės nepakaktų visiškai atsiskaityti su kreditoriais, o pati Pareiškėjo nurodoma A. J. turimų akcijų vertė grindžiama ne įrodymais, o tik prielaidomis ir tikslingai iškraipomais faktais. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Pareiškėjo ir A. J. išieškoma 150 000,00 Eur nuostolių atlyginimo suma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu, net neįskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, jau viršija Pareiškėjo nurodytą įmonės akcijų tariamą rinkos vertę (136 554,45 Eur), kuri yra apskaičiuota remiantis Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis. Visa išieškoma suma vien tik išieškotojo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra 219 285,63 Eur. Išieškotojai su šiuo atsiliepimu teikia į bylą visuotiniam (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimui Pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) akcininko (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateiktą 2024-04-15 pasiūlymą darbotvarkės papildymui ir 2024-04-30 A. J. balsavimo biuletenį. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad Pareiškėjas pats aprašo visai kitokią (duomenys neskelbtini) situaciją, siūlydamas mažinti įmonės įstatinį kapitalą. Todėl Skunde Pareiškėjas nurodydamas A. J. turimų (duomenys neskelbtini) akcijų nominalią vertę, susietą su esamu įmonės įstatiniu kapitalu, bet akcininkų susirinkimui teikdamas pasiūlymą jį mažinti, Pareiškėjas pats sau prieštarauja įrodinėdamas šių akcijų vertę. Be to, nėra pagrindo teigti, kad įmonės akcijų vertė turėtų būti siejama su turimo nekilnojamo turto verte, nes net nėra priimto jokio akcininkų sprendimo šį turtą parduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-07-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9777-1087/2023, kuria atsisakyta iškelti A. J. bankroto bylą, konstatuota, kad „<...>įvertinus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos įsiskolinimai sudaro viso 226 676,48 Eur (t. y.: 1) (duomenys neskelbtini) 200 179,28 Eur (150 000,00 Eur + 48 780,82 Eur + 1 398,46 Eur) pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-982- 258/2021, 6 506,13 Eur pagal Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1631-661/2018, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-107-381/2019, 513,27 Eur ir 213,50 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1734-643/2020; 2) G. Š. 4 067,44 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-982-258/2021, 3 000,00 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1631-661/2018, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 107-381/2019, 5 228,99 Eur pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-4-934/2023; 3) Lietuvos Respublikai 12 796,07 Eur pagal VMI atsiliepimą į patikslintą pareiškimą; 4) (duomenys neskelbtini) 440,11 Eur; 5) B. Š., D. Š., J. D., J. U., L. J. kiekvienai po 91,32 Eur, viso 456,60 Eur; 6) I. Š. viso 507,99 Eur). 2023-07-14 Kauno apylinkės teismo nutartis Kauno apygardos teismo 2023-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1302-924/2023 palikta nepakeista. Taigi, vien minėtoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartyje nurodytų A. J. įsipareigojimų suma viršija 226 000,00 Eur, o žalos neatlyginus iki šiol, palūkanų suma tik dar padidėjo. Dėl visų nurodytų aplinkybių, net ir išieškant A. J. ir Pareiškėjo skolas vien iš A. J. turimų (duomenys neskelbtini) akcijų, taip pat darant niekuo nepagrįstą prielaidą, kad šių akcijų rinkos vertė yra 136 554,45 Eur, jų akivaizdžiai nepakaktų visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais. Pareiškėjas Skunde nurodo, kad Bendrovės nekilnojamasis turtas gali siekti ne mažiau kaip 2,5 mln. Eur, nes Bendrovės akcininkų dauguma atsisakė šį turtą už tokią kainą, kaip per mažą parduoti. Tačiau tai yra akivaizdus Teismo klaidinimas, nes Bendrovės akcininkai Bendrovei priklausančio turto pardavimo klausimą yra atidėję ne dėl to, kad buvo pasiūlyta per maža kaina, o dėl to, jog vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas abiejų skolininkų atžvilgiu. Dėl A. J. ir su ja susijusių asmenų (sutuoktinio L. J.) veiksmų iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00338-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2, 3 dalis (turto iššvaistymas) dėl Bendrovės turto galimo iššvaistymo laikotarpiu, kai Bendrovės vadovės pareigas ėjo A. J.. Jame įtarimai dėl turto išvaistymo yra pareikšti Skolininkams A. J. ir L. J.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pareikštas Bendrovės ieškinys dėl mažiausiai 1.096.796,00 Eur Bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjui ir Skolininkei šios aplinkybės yra žinomos, tačiau nepaisant to jie klaidina Teismą teikdami tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjo Skunde nurodoma, kad Bendrovė per 2023 m. turėjo 723 047,00 Eur nepaskirstytojo pelno, taip pat yra deklaravusi turinti per 1 602 799,00 Eur per vienus metus gautinų sumų. Teismui pateiktas Bendrovės akcininkų patvirtintas 2023-12-31 balansas. Remiantis šiais skaičiais ir Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, Pareiškėjas daro išvadą apie A. J. priklausančių akcijų vertę - 314 249,00 Eur. Teigiama, jog šių valdomų akcijų vertės pilnai pakanka išieškomai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti (netgi gali jas viršyti). Skunde taip pat nurodoma, kad šie duomenys yra objektyvūs ir patikimi. Išieškotojai paaiškina, jog nepaisant to, jog nurodyti skaičiai yra teisingi, tačiau Pareiškėjo daromi šių skaičių vertinimai ir interpretacijos, nėra pagrįstos ir teikiamos siekiant suklaidinti Teismą. Pareiškėjo nurodytas – 723 047,00 Eur nepaskirstytas pelnas, t. y. Bendrovės pelnas, kuris turėjo būti gautas ir paskirstytas po to, kai A. J. dar eidama Bendrovės vadovės pareigas 2015-03-06 Pirkimo- pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) už 1 520 505,00 Eur pardavė dalį Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto. Tačiau Bendrovė didžiąją dalį šių pardavimo pajamų prarado, nes A. J. šias Bendrovei priklausančias pardavimo pajamas be jokių užtikrinimo priemonių be kitų akcininkų žinios ir pritarimo „išskolino“ su ja ir jos sutuoktiniu susijusioms įmonėms: - 2015-10-15 Paskolos sutartimi „paskolino“ (duomenys neskelbtini) 1 060 000,00 Eur; - 2016-09-01 Paskolos sutartimi su (duomenys neskelbtini) „paskolino“ 292 700,00 Eur; - 2016-09-01 Paskolos sutartimis su (duomenys neskelbtini) „paskolino“ 48 000,00 Eur, o 2017-01-05 buvo sudarytas skolos perkėlimo sutartis tarp Bendrovės, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visos aukščiau nurodytos bendrovės buvo susijusios su skolininkais ir jau yra likviduotos bei išregistruotos iš VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro be galimybės iš jų kokias nors „paskolintas“ sumas atgauti. Byloje dėl žalos Bendrovei priteisimo „paskolų gavėjai“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių steigėjai ir akcininkai buvo skolininkai, buvo įtraukti atsakovais. Dėl visų aukščiau nurodytų lėšų galimo iššvaistymo (pasisavinimo) Skolininkų atžvilgiu ir yra vykdomas aukščiau minėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl Pareiškėjo nurodytos Bendrovės per vienerius metus gautinos sumos (1 602 799,00 Eur) yra jų pačių galimai nusikalstamai iššvaistytos ir pasisavintos pagal sudarytas paskolų sutartis sumos (su palūkanomis), kurių atgavimo klausimas spręsis tik ikiteisminio tyrimo (baudžiamojoje) byloje. Todėl ir nepaskirstytas Bendrovės pelnas (723 047,00 Eur) galės būti paskirstytas akcininkams ne anksčiau nei skolininkai grąžins Bendrovei visas galimai nusikalstami pasisavintas sumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog Pareiškėjo pateikiami hipotetiniai A. J. priklausančių Bendrovės akcijų vertės paskaičiavimai yra nepagrįsti ir nesąžiningi, nes nutylima esminę reikšmę turinti informacija, kurią Pareiškėjas ir Skolininkė neabejotinai žino. Dėl to ne kartą yra pasisakyta Bendrovės metiniuose pranešimuose, įskaitant ir 2024-04-03. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, yra akivaizdu, kad Bendrovės akcijų galima rinkos vertė ir Skolininkei priklausanti jų dalis nėra pakankama pilnai padengti Išieškotojų naudai išieškomų sumų. Teismui tenkinus Skundą susidarytų tokia situacija, kad pilnai išieškoti skolų iš A. J. priklausančių Bendrovės akcijų vertės nepavyktų ir galiausiai vis tiek turėtų būti parduodamas Pareiškėjui priklausantis ginčo Turtas, tačiau kol vyks šie išieškojimo veiksmai ir nauji teisminiai ginčai dėl akcijų vertės nustatymo, skolininkai visą laiką ir toliau galės naudotis ginčo Turtu, kas ir yra vienas iš jų siekiamų tikslų. Ketvirta, patikrinus Namo ir jam priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) aktualias vidutines rinkos vertes VĮ „Registrų centro“ vidutinės rinkos vertės paieškos sistemoje, Namo vidutinė rinkos vertė yra nurodyta – 236 000,00 Eur, o jam priklausančio žemės sklypo – 61 000,00 Eur. Namas atskirai be žemės sklypo nėra parduodamas. Todėl bendra Namo ir jam priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė pagal viešai skelbiamus duomenis sudaro 297 000,00 Eur. Tuo tarpu šio turto reali rinkos vertė, gali siekti net 449 000,00 Eur – 529 000,00 Eur sumą. Pridedamos tai pagrindžiančios www.aruodas.lt publikuojamų panašių namų skelbimų ištraukos. Taigi, vien pardavus Namą ir jam priklausantį žemės sklypą, iš šio pardavimo gautų lėšų pilnai užtektų padengti visas vykdomosiose bylose išieškotinas sumas ir skolininkams dar liktų lėšų įsigyti kitą būstą, jeigu jo realiai reikėtų. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas, kurio pagrindu Antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos, įsiteisėjo dar 2022-02-24. Per šį laiką, t. y. jau daugiau kaip 2 metus, (duomenys neskelbtini) šeima piktybiškai nemoka (duomenys neskelbtini) nuostolių atlyginimo ir visais būdais nesąžiningai stengiasi to išvengti. Pavyzdžiui, A. J. siekdama išvengti žalos išieškojimo iš jai priklausančių tų pačių (duomenys neskelbtini) akcijų neteisėtai sudarė imperatyvioms bei kitoms įstatymų normoms ir nustatytiems draudimams prieštaraujantį sandorį – 5 akcijų dovanojimo sutartis (2016-05-20, 2016-05-25, 2016-06-03, 2016-06-08 ir 2016-06-14). Šiomis sutartimis tariamai perleido visas savo turėtas (duomenys neskelbtini) akcijas (39 868 vnt.) savo nepilnametei dukrai – B. J., o šias akcijas toliau valdė kartu su Pareiškėju kaip įstatyminiai atstovai. G. Š., su dalimi bendrovės akcininkų, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms A. J. ir B. J., prašydami pripažinti akcijų dovanojimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis bei taikyti restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-01-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-4-934/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017-06-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2106-852/2017 ir priėmė naują sprendimą, t. y. ieškinį visiškai patenkino, pripažino akcijų dovanojimo sutartis negaliojančiomis bei taikė restituciją – grąžino A. J. sutarčių pagrindu dovanotas bendrovės akcijas. Atkreiptinas Teismo dėmesys, jog A. J. jai priklausančių Bendrovės akcijų vertės vertinimą jau galėjo atlikti seniai, galėjo bandyti jas parduoti ar perleisti jas už nustatytą vertę Išieškotojams ir tokiu būdu bandyti su jais atsiskaityti, tačiau jokie tokie veiksmai nebuvo daromi. Priešingai, A. J. savo valdomas Bendrovės akcijas neteisėtomis akcijų dovanojimo sutartimis perleido savo mažametei dukrai ir kiti Bendrovės akcininkai buvo priversti šiuos sandorius ginčyti, o vėliau – sandorius pavykus nuginčyti, A. J. siekė bankrutuoti, kas taip pat nepavyko dėl jos pripažinimo, be kita ko, nesąžininga savo kreditorių atžvilgiu. Tad dabar atsiradęs Skolininkų siekis ir reikalavimas išieškojimą vykdyti išimtinai tik iš A. J. priklausančių Bendrovės akcijų, yra tik dar vienas bandymas vilkinti ir stabdyti išieškojimo veiksmus. Pareiškėjo ir Skolininkės siekis prisidengiant vaikais (tame tarpe vienu nepilnamečiu vaiku) ir bendrais šeimos interesais stabdyti išieškojimo veiksmus iš ginčo Turto, kai Pareiškėjo ir Skolininkės veiksmai nuo pat 2015 m. metų nukreipti į žalos Bendrovei darymą ir vengimą ją atlyginti, neturi nei faktinio, nei teisinio, nei galiausiai moralinio pagrindo būti ginami ir saugomi. Tad kaip paaiškinta aukščiau, Pareiškėjo ir Skolininkės nepasitenkinimas, jog išieškojimas nėra vykdomas pagal jų pageidavimus ir interesus, neturi jokio pagrindo. Šešta, CK 1.137 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Išieškotojų vertinimu, šiuo atveju yra daugiau nei akivaizdu, kad Pareiškėjas savo subjektinėmis teisėmis piktnaudžiauja, teikia akivaizdžiai nepagrįstą ir melagingomis aplinkybėmis grindžiamą Skundą, nors iš esmės analogiškas Pareiškimas jau yra atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-05-20 nutartyje, todėl Pareiškėjo teisės Teismo negali būti ginamos. Piktnaudžiavimas teisėmis yra savarankiškas pagrindas netenkinti Pareiškimo.
5. Daugiau atsiliepimų į pareiškimą byloje per atsiliepimams nustatytą terminą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
6. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti L. J. prašymą vykdyti išieškojimą pradžioje iš vertybinių popierių ir įpareigoti antstolį R. V. vykdyti išieškojimą iš A. J. nuosavybės teise valdomų vertybinių popierių – t. y. (duomenys neskelbtini) 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, ir tik nepakakus lėšų, išieškojus iš jų (vertybinių popierių), vykdyti išieškojimą pagal eilę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas, pateikdamas skundą antstoliui, vieną skundo egzempliorių pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra skundžiamo antstolio kontoros buveinė ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones t. y. iki teismo procesinio sprendimo pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo vykdomosiose bylose pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-982-258/2021 sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus iš pareiškėjui priklausančio turto (pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – pareiškėjo turtas) atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant, priverstinę jo apžiūrą bei išieškojimą iš jo. Šia nutartimi teismas nepasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šį klausimą išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-13289-1045/2024.
7. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąsias bylas, kuriose išieškotojai – (duomenys neskelbtini) ir G. Š., skolininkai – L. J. ir jo sutuoktinė A. J.. Išieškojimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo 7 d. vykdomieji raštai Nr. e2-982-258/2021, išduoti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu. Antstolis 2023 m. vasario 7 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378 ir Nr. 0179/22/00383 areštavo skolininkei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius: 39 868 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojo (duomenys neskelbtini) akcijų. Antstolis 2023 m. spalio 16 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397 patvarkymu Nr. S-23-179-27770 (2023 m. spalio 17 d. turto arešto aktas Nr. 2023029351) areštavo pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-179-31115 skyrė ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S-24-179-8988 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą vykdyti išieškojimą iš vertybinių popierių. Antstolis 2024 m. birželio 10 d. patvarkymu Nr. S-24-179-12235 atsisakė tenkinti skolininko L. J. 2024 m. gegužės 27 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą Nr. S-24-179-8988, nurodęs, jog skolininkui L. J. (duomenys neskelbtini) akcijos nepriklauso, taigi nukreipiant išieškojimą į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą išieškojimo eilė nepažeidžiama.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dėl uždraudimo nukreipti išieškojimą į būstą kreipėsi su pareiškimu 2024 m. balandžio 22 d., kuriuo prašė uždrausti nukreipti išieškojimą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-982-258/2021 į pareiškėjo turtą: pastatą-gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), plotas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), plotas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024 pareiškimą atmetė. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pastatas– gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra vienintelis šeimos būstas: „kadangi abiejų vaiko tėvų faktinės gyvenamosios vietos yra kitur, tai ir vaiko gyvenamoji vieta negali būti namo adresu, nepaisant to, kad jis tuo adresu yra deklaruotas, nes vaikas turi gyventi kartu su tėvais, o ne vienas“. Be to, minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad „iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) akcijos yra dovanotas turtas ir jis asmeninės nuosavybės teise priklauso A. J., todėl CPK 664 straipsnyje nustatytos išieškojimo iš turto eilės taisyklės šiuo atveju nėra aktualios. Skolininkai, nors ir yra solidarūs, tačiau kiekvieno jų atžvilgiu yra vykdomos savarankiškos vykdomosios bylos ir jie negali būti vertinami kaip vienas skolininkas CPK 664 straipsnio taikymo prasme.“.
9. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas savo pareiškimą teismui iš esmės grindžia tuo, kad pagal CPK 664 straipsnį išieškojimas iš skolininkui L. J. priklausančio nekilnojamojo turto šiuo atveju turi būti vykdomas vėlesne, lyginant su skolininkei A. J. priklausančiais vertybiniais popieriais, eile.
10. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Be to, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
11. CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. CPK 662 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka. CPK 662 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia; jeigu išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas. CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. CPK 662 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. CPK 664 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
12. Teismas dėl esminių Pareiškėjo L. J. skundo argumentų pažymi, kad išieškojimas vykdomas pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad skolininkų A. J. ir L. J. atžvilgiu yra vykdomos atskiros vykdomosios bylos. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. spalio 16 d. Turto arešto aktu Nr. S-23-179-27770 antstolis R. V. areštavo skolininkui L. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius objektus: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Gyvenamąjį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat 2023 m. vasario 8 d. Turto arešto registre įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2023004216, kuriuo antstolis R. V. areštavo iš skolininkės A. J. asmeninės nuosavybės teise vertybinius popierius (2023 m. sausio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Nr. e2A-4-934/2023 pripažinta, jog 2016-05-20, 2016-05-25, 2016-06-08 ir 2016-06-14 (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartys, sudarytos tarp A. J. ir B. J. yra negaliojančiomis bei taikyta restitucija – grąžintos atsakovei A. J. 2016-05-20, 2016-05-25, 2016-06-03, 2016-06-08 ir 2016-06-14 sutarčių pagrindu dovanotos 39 868 paprastosios vardinės nematerialiosios (duomenys neskelbtini) akcijos).
13. Skolininkui L. J. (duomenys neskelbtini) akcijos nepriklauso, todėl nėra pagrindo išvadai, kad antstolis pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo reikalavimus, priimdamas skundžiamą patvarkymą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Antstolis neturi teisės įstatymo nuostatų traktuoti pagal savo nuožiūrą ar kitų asmenų pageidavimus. Akcentuotina ir tai, kad CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi išieškotojas turi teisę rinktis, kuris iš skolininkų ir kokią dalį nuostolių sumos atlygins.
14. Be kita to, sutiktina su išieškotojų pozicija, kad, atsižvelgus į Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9777-1087/2023 (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1302-924/2023 palikta nepakeista) nurodytą skolininkės A. J. skolos dydį, t. y. „bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjos (A. J.) įsiskolinimai sudaro viso 226 676,48 Eur“, abejotina, jog net ir pavykus realizuoti skolininkės A. J. turimus vertybinius popierius, gautos sumos pakaktų atsiskaityti su visais jos kreditoriais. Atskirai pažymėtina ir tai, kad skolininkai gera valia teismo sprendimus vykdyti vengia: Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad sprendimas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas įsiteisėjo 2022 m. vasario 24 d. Skolininkai nemoka priteisto nuostolių atlyginimo jau daugiau nei du metus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-185-392/2023 A. J. ieškinį atsakovui L. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo atmetė, gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); Žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini) grąžino L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn. Dėl šios nuosavybės teisinės registracijos duomenų pakeitimo į VĮ Registrų centras L. J. nesikreipė – kreiptasi (duomenys neskelbtini) iniciatyva. 2023 m. sausio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu Nr. e2A-4-934/2023 nuspręsta ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U. ir L. J. ieškinį tenkinti bei pripažinti 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) akcijų dovanojimo sutartis, sudarytas tarp A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiomis bei taikyti restituciją – grąžinti atsakovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. birželio 14 d. sutarčių pagrindu dovanotas 39 868 (trisdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonias) paprastąsias vardines nematerialiąsias (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9777-1087/2023 atsisakė tenkinti A. J. prašymą dėl bankroto bylos jai iškėlimo konstatavus pareiškėjos nesąžiningumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024 pareiškimas dėl uždraudimo nukreipti išieškojimą į būstą atmestas. 2024 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas skundas dėl antstolio veiksmų.
15. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, be to, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176-179 str.). Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
16. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), G. Š. teismo prašė priteisti jiems iš pareiškėjo juos atstovavusiai advokatei sumokėtas jų patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur, G. Š. 1 270,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojų ir skolininko interesai yra priešingi bei tai, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas yra palankus išieškotojams, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, atsižvelgęs į byloje spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia iš pareiškėjo suinteresuotiems asmenims (išieškotojams) (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, G. Š. 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510–513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo (skolininko) L. J. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.
Priteisti suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti suinteresuotam asmeniui G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.