- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-13289-1045/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08365-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“, G. Š.
- Skolininkas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese; suinteresuoti asmenys – antstolis Robertas Vasiliauskas, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės“ konservų fabrikas, išieškotoja G. Š. ir skolininkė A. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjas L. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į antstolį Robertą Vasiliauską (toliau – antstolis) su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2024 m. gegužės 8 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą vykdyti išieškojimą iš pradžių iš vertybinių popierių, ir įpareigoti antstolį vykdyti išieškojimą iš skolininkei A. J. nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių – išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gerovės“ konservų fabriko 39 868 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, ir tik nepakakus lėšų, išieškojus iš vertybinių popierių, vykdyti išieškojimą pagal eilę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 664 straipsnyje; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų užtikrinimui kartu pateikė teismui ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų įsiteisėjimo vykdomosiose bylose pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-982-258/2021 sustabdyti bet kokius vykdymo veiksmus iš pareiškėjui priklausančio turto (pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – pareiškėjo turtas) atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant, priverstinę jo apžiūrą bei išieškojimą iš jo. Pareiškėjas prašo leisti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdyti skubiai.
Šalies argumentai
3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas nurodo, kad antstolio kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl solidaraus išieškojimo iš skolininkės A. J. ir pareiškėjo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo pagrindu išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. e2-982-258/2021: 1) vykdomoji byla Nr. 0179/22/00378 (išieškotoja – UAB „Gerovės“ konservų fabrikas; solidarioji skolininkė – A. J.; išieškoma suma – 151 398,46 euro); 2) vykdomoji byla Nr. 0179/22/00383 (išieškotoja – G. Š.; skolininkė – A. J.; išieškoma suma – 4067,44 euro); 3) vykdomoji byla Nr. 0179/22/00384 (išieškotoja – UAB „Gerovės“ konservų fabrikas; solidarus skolininkas – pareiškėjas; išieškoma suma – 151 398,46 euro); 4) vykdomoji byla Nr. 0179/22/00397 (išieškotoja – G. Š.; skolininkas – pareiškėjas; išieškoma suma – 4067,44 euro).
4. Pareiškėjas ir skolininkė A. J. yra sutuoktiniai. Skolininkei A. J. nuosavybės teise priklauso 39 868 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojos UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, kurios sudaro 7,64 proc. visų išieškotojos UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų. Pareiškėjas nurodo, kad jo ir jo sutuoktinės turtas yra areštuotas išieškotojų naudai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius vykdymo veiksmų iš pareiškėjo turto, įskaitant gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena kartu su savo sutuoktine bei trimis jų vaikais (iš kurių vienas yra nepilnametis), o vėliau patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus antstolio patvarkymą, kiltų nauji teisiniai ginčai, tai didintų tiek bylinėjimosi, tiek vykdymo išlaidas. Pareiškėjas nurodo tokias jo prašymą pagrindžiančias aplinkybes: 1) 2023 m. lapkričio 29 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo; 2) 2024 m. balandžio 25 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl policijos atstovo dalyvavimo, patenkant į pareiškėjui priklausančias gyvenamąsias patalpas. Patvarkyme nurodyta, kad į pareiškėjo turtą planuojama nukreipti išieškojimą. Remiantis antstolio patvarkymu, planuojama priverstinė areštuoto turto apžiūra. Visi antstolio veiksmai vykdymo procese yra nukreipti išimtinai į išieškojimą iš pareiškėjo turto, kuriame gyvena jo šeima, ir jokie vykdymo veiksmai nėra atliekami iš kito turto – solidariai skolininkei A. J. priklausančių vertybinių popierių. Pareiškėjo teigimu, kol nėra išspręstas ginčas dėl išieškojimo iš turto eiliškumo bei nėra išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, yra būtina užtikrinti faktinės ir teisinės padėties išsaugojimą, siekiant išvengti galimo neproporcingo pareiškėjo teisių pažeidimo.
Atsiliepimas
6. Išieškotojos UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.
7. Išieškotojos UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas jau trečią kartą be jokio faktinio ir teisinio pagrindo prašo teismo, nepranešus išieškotojams, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas prima facie nepagrindė savo 2024 m. gegužės 27 d. skundo dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo skundas yra pareikštas nepagrįstai, nesąžiningai ir piktnaudžiaujant teisės aktų suteikiamomis materialinėmis bei procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas pateikė 2024 m. gegužės 27 d. skundą antstoliui ir kartu prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgdamas tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024 jau pasisakė dėl tų pačių aplinkybių ir argumentų, kurie yra pakartotinai dėstomi skunde, ir atmetė juos kaip nepagrįstus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-11140-996/2024 nurodė, kad net ir išieškant pareiškėjo ir skolininkė A. J. solidarias skolas vien iš akcijų, jų vertės nepakaktų visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Iš pareiškėjo ir skolininkės A. J. išieškoma 150 000 eurų nuostolių atlyginimo suma Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 pagrindu, net neįskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, viršija pareiškėjo nurodytą įmonės akcijų tariamą rinkos vertę (136 554,45 euro), o visa išieškoma suma vien tik UAB „Gerovės“ konservų atžvilgiu yra 219 285,63 euro, todėl jų nepakaktų visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas akcijų vertę, nepateikė jų vertę pagrindžiančių įrodymų, ir tik rėmėsi prielaidomis ir savo skaičiavimais. Išieškotojų vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuris yra grindžiamas iš esmės analogiškais motyvais bei argumentais kaip ir pareiškimas, nėra tikėtinai pagrįstas.
8. Išieškotojos pažymi, kad pareiškėjas neįrodė ir antrosios būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nors pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra grindžiamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu (kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas), tačiau pareiškėjo suformuluotas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo turiniu atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte (išieškojimo vykdymo procese sustabdymas) numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Vadovaujantis teismų praktika, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra besąlygiškai vykdomas, o jo vykdymo sustabdymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju, išieškotojų vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių nėra. Nepagrįstas priverstinis išieškojimo veiksmų sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojų teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas ir skolininkė A. J. nerodo jokios iniciatyvos grąžinti nors dalį skolos išieškotojoms UAB „Gerovės“ konservų fabrikui ir (arba) G. Š. antstolio vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378, 0179/22/00383, 0179/22/00384, 0179/22/00397. Išieškotojos atkreipia dėmesį, kad sprendimas, kurio pagrindu antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos, įsiteisėjo dar 2022 m. vasario 24 d., tačiau per daugiau kaip 2 metus pareiškėjas su savo sutuoktine piktybiškai nemoka išieškotojai UAB „Gerovės“ konservų fabrikui nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (taip pat ir G. Š.) ir visais būdais nesąžiningai stengiasi to išvengti. Pareiškėjo prašymas ir skundas dėl antstolio veiksmų yra nesąžiningas bandymas išvengti pareigų vykdymo.
9. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat nurodyta, kad pareiškėjas kituose teisminiuose procesuose visada laikėsi pozicijos, kad jo turtas turėtų priklausyti jo tėvui A. J. nuosavybės teise, tačiau šioje byloje jis keičia savo poziciją, teigdamas, esą tai paskutinis šeimos būstas. Pareiškėjui jo turtą 2013 m. gruodžio 31 d. padovanojo jo tėvas dovanojimo sutarties pagrindu. A. J. pateikė ieškinį pareiškėjui dėl minėtos dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, tačiau šalys 2017 m. birželio 15 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią L. J. pripažino ieškinio reikalavimus, t. y. jog dovanojimo sutartis panaikintina ir taikytina restitucija, grąžinant turtą tėvui A. J.. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 tarp pareiškėjo ir A. J. sudarytą taikos sutartį patvirtino. Turtas, kuris jau buvo areštuotas kitoje civilinėje byloje, negalėjo būti grąžintas A. J. taikos sutartimi ir tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo kreditorių interesai, kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami iš pareiškėjo turto ir dar iki šiol nėra patenkinti. Išieškotojos UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir jo akcininkės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U. ir L. J., reaguodamos į prieš tai nurodytus nesąžiningus pareiškėjo ir jo tėvo veiksmus, kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-633-661/2017, 2023 m. vasario 23 d. sprendimu panaikino 2017 m. birželio 22 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą: prašymą patvirtinti taikos sutartį atmetė; atmetė ieškinį ir ginčo turtą grąžino pareiškėjui. Pareiškėjai toje byloje įrodė, kad taikos sutartis buvo sudaryta, tik siekiant išvengti ieškovams būsimo palankaus teismo sprendimo dėl išieškotojai UAB „Gerovės“ konservų fabrikas padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-611/2024 Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartį taip pat paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-9777-1087/2023 atsisakyta iškelti skolininkei A. J. bankroto bylą, konstatavus, jog ji yra moki ir nesąžininga prieš savo kreditorius. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1302-924/2023 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Atsižvelgusios į tai, ką nurodė, išieškotojos UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. pažymi, kad pareiškėjo ir jos sutuoktinės A. J. nesąžiningumas jų atžvilgiu yra akivaizdus ir konstatuotas įsiteisėjusiais bei prejudicinę reikšmę dėl nesąžiningumo fakto turinčiais teismų procesiniais sprendimais.
10. Anot išieškotojų UAB „Gerovės“ konservų fabriko ir G. Š., nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378, 0179/22/00383, 0179/22/00384, 0179/22/00397 ir dėl tos priežasties, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad išieškojimo iš jo turto veiksmai vykdomosiose bylose bus užbaigti greičiau nei išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų. Be to, net ir atlikęs pareiškėjo turto vertinimą, ekspertas tą pačią dieną nepateiks išvados apie to turto vertę. Turto vertinimo išvados parengimui reikės laiko. Gavus vertinimą, didelė tikimybė, kad skolininkai nesutiks su vertinimo išvada, siekdami atlikti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, ir tokiu būdu toliau vilkinti išieškojimo veiksmus. Antstoliui atsisakius paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, antstolio veiksmai vėl gali būti skundžiami teismui. Taigi, vien turto vertinimo procesas, vertinant naujų teisminių ginčų riziką, gali užsitęsti iki pusės metų. Net jei skolininkai ir sutiktų su pareiškėjo turto vertinimu, tai, gavęs vertinimo išvadą, antstolis pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punktą pirmąsias varžytynes skelbs ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Pirmosios varžytynės bus baigtos tik po 30 dienų nuo jų paskelbimo. Jeigu pirmosios varžytynės neįvyks, bus skelbiamos antrosios varžytynės, kurios vyks tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir pirmosios varžytynės.
Motyvuojamoji dalis
11. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareikštam prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones išspręsti buvo reikalinga surinkti papildomus įrodymus – gauti išieškotojo atsiliepimą į pareikštą prašymą – todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones spręstinas per septynių darbo dienų terminą nuo prašymo gavimo teisme dienos.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
13. Plėtojant prima facie doktriną, teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas, remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka rimtų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Savo ruožtu, jeigu preliminariai įvertinus ieškovo argumentus ir (ar) atsakovo atsikirtimus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra pakankamai akivaizdi (labiau tikėtina) šio reikalavimo netenkinimo tikimybė, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas atsisako tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015), nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas automatiškai nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas pažymi, kad pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą vykdyti išieškojimą iš vertybinių popierių (iš skolininkei A. J. nuosavybės teise priklausančių išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko 39 868 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų) ir, tik nepakakus lėšų, vykdyti išieškojimą iš kito (nekilnojamojo) turto. Pareiškėjas savo nesutikimą su antstolio atsisakymu tenkinti jo prašymą grindžia tuo, kad išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo turtą, įskaitant gyvenamąjį namą, kuriame gyvena pareiškėjas su šeima ir neišieškoma iš kito turto, iš kurio, pareiškėjo nuomone, turėtų būti išieškoma pirmiau.
15. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas suformuluotas aiškiai, nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas, išdėstyta argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes galbūt pagrindžiantys įrodymai. Skundo forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjo reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad jis savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundas dėl antstolio veiksmų preliminariai (tikėtinai) pagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Nustačius, kad egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, pasisakytina dėl antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės pareiškėjui galimai palankaus procesinio sprendimo įvykdymui. Teismas pažymi, kad, kaip teisingai pažymėta atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nors pareiškėjas, pateikdamas prašymą, remiasi CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu (kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas), pareiškėjo suformuluotas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo turiniu atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte (išieškojimo vykdymo procese sustabdymas) numatytą laikinąją apsaugos priemonę.
17. Taigi šiuo atveju spręstina dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, todėl būtina nustatyti, kokių neigiamų turtinių ar asmeninių neturtinių padarinių galėtų kilti pareiškėjui, jeigu nebūtų pritaikyta prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai ((Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018).
19. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0179/22/00378, Nr. 0179/22/00383, Nr. 0179/22/00384 bei Nr. 0179/22/00397, kuriose išieškotojos yra UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š., skolininkai – pareiškėjas ir jo sutuoktinė A. J.. Išieškojimas nurodytose vykdomosios bylose vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. kovo 7 d. išduotų vykdomųjų raštų Nr. e2-982-258/2021, išduotų po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 priėmimo, pagrindu.
21. Antstolis 2023 m. vasario 7 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378 ir Nr. 0179/22/00383 areštavo skolininkei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius: 39 868 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų išieškotojos UAB „Gerovės“ konservų fabrikas akcijų (Turto arešto aktas Nr. 2023004216). Antstolis 2023 m. spalio 16 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397 patvarkymu Nr. S-23-179-27770 (2023 m. spalio 17 d. Turto arešto aktas Nr. 2023029351) areštavo šį pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
22. Bylos duomenimis, antstolis 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-179-31115 skyrė ekspertizę pareiškėjo turto rinkos vertei nustatyti, pavesdamas ekspertizę atlikti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 18 d. pateikė Antstoliui prašymą, prašydamas vykdyti išieškojimą iš solidariajai skolininkei (jo sutuoktinei) A. J. priklausančių vertybinių popierių (Bendrovės akcijų), o tik nepakakus lėšų, išieškojus iš vertybinių popierių, vykdyti išieškojimą iš kito turto. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. priėmė patvarkymą dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 18 d. prašymo nukreipti išieškojimą į vertybinius popierius, kuriuo minėtą prašymą tenkinti atsisakė
23. Esminiai pareiškėjo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdomajame procese sustabdymą – argumentai, kad, nesustabdžius išieškojimo ir panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą, kiltų kiti teisiniai ginčai, taip didėtų tiek bylinėjimosi, tiek vykdymo išlaidos. Pareiškėjo teigimu, jau pradėti išieškojimo iš pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) veiksmai (2024 m. balandžio 25 d. antstolio patvarkymu paskirtas patekimas į gyvenamąjį namą, siekiant jį apžiūrėti ir nustatyti jo vertę).
24. Teismas pažymi, kad turto pardavimo iš varžytynių procesas susideda iš keleto etapų. Visų pirma, antstoliui areštavus turtą, turi būti nustatoma areštuoto turto vertė. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę (CPK 682 straipsnio 1 dalis).
25. Antstolis 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-179-31115 skyrė ekspertizę pareiškėjo turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo nekilnojamasis turtas dar nėra apžiūrėtas eksperto ir antstoliui nepateiktas ekspertizės aktas.
26. Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punkte nustatyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Be to, jeigu pareiškėjas ar išieškotojos pareikštų motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu galėtų skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
27. Pirmosios turto varžytynės baigiamos tik po 30 dienų nuo jų paskelbimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 62.1. punktas). Jeigu pirmosios varžytynės neįvyksta, skelbiamos antrosios varžytynės, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir pirmosios varžytynės (CPK 722 straipsnis). Kaip teisingai pažymi suinteresuoti asmenys atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net ir pardavus turtą iš varžytynių, užtruktų lėšų paskirstymas išieškotojams, nes vykdomos keturios vykdomosios bylos.
28. CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą dėl antstolio veiksmų antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad bylos pagal skundus dėl antstolio veiksmų yra išnagrinėjamos vidutiniškai per vieną mėnesį nuo antstolio patvarkymo kartu su skundu gavimo teisme dienos.
29. Teismo vertinimu, išieškojimo iš pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto etapas – ekspertizės turto vertei paskyrimas ir apžiūros datos numatymas – nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjo turtas galėtų būti parduotas iš varžytynių greičiau, nei bus išnagrinėtas skundas (pirmosios instancijos teisme, jeigu antstolis nepanaikins skundžiamo patvarkymo) dėl antstolio veiksmų.
30. Pareiškėjas teigia, kad dėl vykdomo išieškojimo veiksmų jis gali patirti papildomų bylinėjimosi ar vykdymo išlaidų. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022). Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas dėl atliekamų vykdymo veiksmų gali patirti papildomų (vykdymo ar kitų) išlaidų, savaime, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad vien aplinkybė, kad antstolis areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir skyrė ekspertizę pareiškėjo turto vertei nustatyti, nesudaro pagrindo spręsti, jog, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese iki kol bus išnagrinėtas antstolio skundas, gali kilti grėsmė, kad, priėmus pareiškėjui palankų procesinį sprendimą (panaikinus skundžiamą antstolio patvarkymą), pareiškėjui gali kilti neigiamų turtinių ar asmeninių neturtinių pasekmių ar kad tokių neigiamų padarinių atsiradimas nebūtų proporcingas pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją,
32. Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, pareiškėjas nesiekia kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimus, kuriais priteistos skolos iš jo ir pareiškėjo sutuoktinės (jau daugiau kaip dvejus metus negrąžina išieškotojams skolos ar jos dalies), todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pritaikius pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas, pažeista vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra.
33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą su prašymu uždrausti antstoliui išieškoti priverstine tvarka iš jam priklausančio (to paties, kaip ir nurodyto prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones) nekilnojamojo turto ir šis prašymas teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkintas. Pareiškėjas apskundė teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį apeliacine tvarka, todėl ar yra pagrindas uždrausti antstoliui išieškoti iš pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto bus, be kita ko, pasisakyta, išnagrinėjus nurodytą bylą apeliacine tvarka.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – atmestinas (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 1 dalimi, 290, 291 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
atmesti pareiškėjo L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.