- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-5891-637/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Ežerskė
- Pareiškėjas
- J. N., R. S., A. N., A. S., D. M., UAB „Turtasta“
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius
pareiškėjų A. N., J. N., A. S., D. M., R. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, I. S. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. N., J. N., A. S., D. M., R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turtasta“ pareiškimą dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo, suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, I. S., suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami pripažinti A. N. ir J. N. nuosavybės teises į pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį G. g. 5A, Klaipėda; pripažinti A. S. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, į patalpą 1-6; pripažinti D. M. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, į patalpą 1-2; pripažinti R. S. nuosavybės teisę į 1/6 dalį pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, į patalpą 1-3; pripažinti UAB „Turtasta“ nuosavybės teisę į 1/3 dalį pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, į patalpas 1-4 ir 1-5. Nurodo, kad A. ir J. N. priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas G. g. 5A, Klaipėda. A. S. priklauso butas G. g. 5-1, Klaipėda. D. M. priklauso kūrybinės dirbtuvės G. g. 5-7, Klaipėda. R. S. priklauso parduotuvė G. g. 5-2, Klaipėda. I. S. priklauso butas G. g. 5-6, Klaipėda. UAB „Turtasta“ priklauso butai G. g. 5-4A, Klaipėda ir G. g. 5-4, Klaipėda. Šalia namų yra 1979 m. statybos pagalbinio ūkio pastatai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš 2 patalpų, kuriuo naudojasi A. ir J. N. ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susidedantis iš 6 patalpų, kuriuo naudojasi gyvenamojo namo G. g. 5, Klaipėda, patalpų savininkai: patalpa 1-1 naudojasi I. S. ir yra skirta butui G. g. 5-6, Klaipėda; patalpa 1-2 naudojasi D. M. ir yra skirta kūrybinėms dirbtuvėms G. g. 5-7, Klaipėda; patalpa 1-3 naudojasi R. S. ir yra skirta parduotuvei G. g. 5-2, Klaipėda; patalpa 1-4 naudojasi UAB „Turtasta“ ir yra skirta butui G. g. 5-4A, Klaipėda; patalpa 1-5 priklauso UAB „Turtasta“ ir yra skirta butui G. g. 5-4, Klaipėda; patalpa 1-6 naudojasi A. S. ir yra skirta butui G. g. 5-1, Klaipėda. Ūkio pastatuose laikomas namų apšildymui reikalingas kuras. Šie ūkio pastatai yra aprašyti ir gyvenamųjų namų archyvinėje byloje, nurodyti jų statybos metai ir parametrai, jie pažymėti ir namų žemės sklypų planuose, tačiau pastatai nėra įregistruoti kaip atskiri daiktai nekilnojamojo turto registre. Gyvenamuosius namus privatizavę asmenys nuosavybės teises perleido kitiems asmenims, tuo pačiu perduodami ir naudojimąsi minėtais ūkiniais pastatais, dabartiniai savininkai ir toliau naudojasi ūkiniais pastatais kaip savo. Mano, kad pareiškėjai atitinka visas sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau – CK) nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį, įgyti.
1. Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriuo prašo pripažinti nuosavybės teises į 1/6 pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį G. g. 5, Klaipėda, į patalpą 1-1. Prašymą grindžia analogiškais motyvais ir argumentais, nurodytais pareiškėjų pareiškime.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka, prašo bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, netenkinus šio prašymo pareiškėjų prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai nepagrindžia įrodymais teiginių dėl ginčo statinių tariamo valdymo. Pareiškėjai pateikė ūkinio statinio G. g. 5A kadastrinių matavimų 2018 m. kovo 30 d. bylą ir ūkinio statinio G. g. 5 kadastrinių matavimų bylos 2013 m. lapkričio 20 d. ištrauką, tačiau kadastrinės bylos nepraeitų VĮ „Registrų centras“ patikros, nes ginčo statinių kadastro bylų tituliniuose lapuose nėra VĮ „Registrų centras“ suderinimo žymų, nėra dalies kadastro bylų lapų ir pačių matininkų parašų. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo statiniai (statinių kontūrai) yra už žemės sklypų G. g. 5 ir 5A ribų, t. y. randasi valstybinėje žemėje. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, G. g. 5 ir 5A nei žemės sklypų, nei gyvenamųjų namų ar butų išrašuose niekada nebuvo registruoti jokie priklausiniai (ginčo statiniai). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pareiškėjai gyvenamąjį namą G. g. 5A ir butus G. g. 5 įsigijo iš kitų fizinių asmenų, todėl ginčijama turėtų būti pradinių sandorių apimtis. Gyvenamasis namas G. g. 5A ir butai G. g. 5 buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ginčo statiniai nebuvo privatizuoti, todėl pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Klaipėdos miesto savivaldybė ginčo statinius valdo patikėjimo teise. Gyvenamieji namai su ūkiniais statiniais buvo rekonstruoti valstybinėmis lėšomis. Pagal 1992 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkį Nr. 21 ir 1992 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimą Nr. 52, visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami. Pareiškėjų teiginiai, jog G. g. 5 ir 5A gyvenamieji namai yra šildomi tik krosnimis, neatitinka faktinių aplinkybių. Minėtų namų kadastriniai duomenys nėra atnaujinti. Įvedus centrinį šildymą, ūkiniai statiniai tampa nereikalingi, todėl planuojami griauti rengiant detaliuosius planus susijusius su senamiesčio tvarkymu. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau - Taryba) sprendimais patvirtinti detalieji planai, pagal kurių sprendinius, ne tik ginčo statiniai, bet ir suplanuotoje teritorijoje esantys kiti statiniai numatyti griauti (2000 m. liepos 5 d. Tarybos sprendimas Nr. 85, 2004 m. rugsėjo 30 d. Tarybos sprendimu Nr. 1-355). Gyvenamiesiems namams G. g. 5 ir 5A yra suformuoti sklypai bei patvirtintas detalusis planas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-2118, tačiau formuojant sklypus institucijų priimti sprendimai ir detaliųjų planų sprendiniai nebuvo ginčyti pareiškėjų ir yra galiojantys.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ nagrinėjamoje byloje neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl dėl pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. VĮ „Turto bankas“ neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjų nurodyto turto valdymą. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti nuosavybės teises į nurodytą turtą, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų pareiškimo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagalbiniai pastatai pastatyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, be statybos leidimo, nepateikta duomenų, kad statiniams statyti buvo suteiktas atitinkamo ploto žemės sklypas, kad turėjo leidimą statyti, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškimas neatitinka CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas J. N. teismo posėdyje paaiškino, kad būstą, kuriame gyvena įsigijo 2002 m., įgijęs būstą gavo raktus ir nuo sandėliukų. Sandėliukai stovi nuo 1979 m., šie sandėliukai buvusiems butų savininkams priklausė kaip pagalbinės patalpos kuro pasidėjimui, namas buvo ir tebėra iš dalies kūrenamas malkomis. 2006 m. inicijavo detaliojo plano parengimą, juo atsiskyrė nuo G. 5, prašė savivaldybės įgyti sandėliukus savo žinion. Savivaldybė detalųjį planą patvirtino, tačiau sandėliukai nebuvo įtraukti. Namas neturi rūsio, todėl sandėliukus naudoja kaip ūkinę dalį. Šiuo metu vyksta J. K. renovacija, tačiau sandėliukai tam netrukdo. Nori ir toliau naudotis sandėliukais. Namas Nr. 5 ir 5A turėjo ūkinius pastatus. Tarybiniais laikais, kad žmonės neliktų be pagalbinių pastatų pastatyti sandėliukai. Abiejų namų kiemai aptverti.
7. Pareiškėjas R. S. paaiškino, kad name gyveno ne viena jo giminės karta. Kol nebuvo centrinio šildymo, šildėsi malkomis, o kurą laikė sandėliukuose. Rūsio name nebuvo ir nėra, todėl sandėliukais namo gyventojai naudojosi nuo senų laikų. Prieš tris metus kreipėsi į šilumos tinklus, gavo atsakymą, kad namas prie miesto centrinio šildymo nebus jungiamas.
8. Pareiškėjų A. N., J. N., A. S., D. M., R. S. ir suinteresuoto asmens I. S. atstovas advokatas V. Rutavičius palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teismai yra išnagrinėję analogiškų bylų. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės nurodyti norminiai teisės aktai neįrodo, kad ginčo statiniai priklauso valstybei ar yra valdomi savivaldybės patikėjimo teise. Pažymėjo, kad savivaldybės patvirtintame žemės sklypų G. g. 5 ir 5A, Klaipėda, detaliajame plane ginčo statiniai nėra pažymėti kaip griautini. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. valdo sandėliukus kaip savo, šie asmenys perėmė nuosavybės teises į butus iš ankstesnių savininkų. Ankstesni butų savininkai perdavė jiems raktus ir nuo ginčo sandėliukų. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl CK 4.71 straipsnio 2 dalies taikymo ir išaiškino, kad valdymo teisė kaip daiktinė teisė perleidžiama ir kiekvieno iš asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Ginčo statiniai inventorizuoti 1979 m. lapkričio 15 d., todėl įgyjamosios senaties terminas nuosavybei atsirasti suėjo 1989 m. lapkričio 15 d. Pastatų valdymo teisės buvo perleidžiamos naujiems savininkams. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. atitinka įstatymo sąlygas, todėl jų reikalavimai tenkintini.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjos UAB „Turtasta“ direktorė J. S. paaiškino, kad įgydama butus, gavo raktus ne tik nuo butų, bet ir nuo sandėliukų. Įsigytos patalpos šildomos tik kietu kuru, įrengtas vietinis centrinis šildymas. Sandėliukuose laiko ne tik kurą, tačiau ir kitus ūko daiktus - žoliapjovę, šluotą, grėblius. Kiemas aptvertas, vartai užrakinti. Niekas į kiemą nepatenka. Patalpas įgijo iš UAB „Rekosta“, kurios atstovai parodė, kurie sandėliukai priklauso ir įteikė raktus nuo jų. Jokių pretenzijų iš niekieno dėl sandėliukų naudojimo nėra gavusi. Gyventojai kiekvienas savo turi sandėliukus ir jokių ginčų dėl naudojimosi jais tvarkos niekada nekilo.
10. Pareiškėjos UAB „Turtasta“ atstovas advokatas S. Tamošaitis prašė tenkinti pareiškėjos reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad UAB „Turtasta“ butus ir sandėliukų valdymą perėmė iš UAB „Rekosta“. Nors ginčo statiniai, yra valstybinėje žemėje, Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad nėra kliūčių išnuomoti valstybinę žemę. Tiek pirmos instancijos, tiek ir aukštesnės instancijos teismuose suformuota praktika analogiškose bylose, ja teismas turėtų vadovautis. UAB „Turtasta“ atitinka įstatymo numatytas sąlygas nuosavybei įgyjamosios senaties pagrindu įgyti, todėl pareiškimas tenkintinas.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas L. Ališauskas teismo posėdyje prašė netenkinti pareiškimo ir I. S. reikalavimo. Savivaldybės patvirtintuose sprendiniuose ginčo statiniai numatyti griauti. Jie kliudo įgyvendinti J. K. tvarkymo projektą. Ginčo statinių valdymas prasidėjo, kai buvo jie pastatyti. Savivaldybė sandėliukus valdo kaip turto valdytojas, pagal valstybės turto valdymo įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Nustatyta, kad pareiškėjams A. ir J. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0281 ha, esantis G. g. 5A, Klaipėdoje bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5A, Klaipėdoje, pareiškėjai A. ir J. N. gyvenamąjį namą įgijo 2002-11-29 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MV7-28055 iš A. Š., privatizavusio namą pagal 1993-10-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5755 (2 t., b. l. 155-156, 159-161).
13. Pareiškėjui A. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti G. g. 5-1, Klaipėdoje, įgyta paveldėjus iš A. S. ir A. S., pirkusių patalpą iš A. C., kuris šia patalpą privatizavo dalimis pagal 1996-09-18 ir 1997-01-08 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KL5S-2195 ir Nr. KL5S-41 (1 t., b. l. 20, 21; 2 t., b. l. 162-164).
14. Pareiškėjui D. M. priklauso negyvenamoji patalpa - kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti G. g. 5-7, Klaipėdoje, įgytos 2008-11-17 dovanojimo sutarties Nr. M-13319 pagrindu iš I. M. ir P. M., pirkusių šias patalpas iš L. G., kuri patalpas pirko iš R. K., kuris šias patalpas įgijo iš R. F., privatizavusios patalpas pagal 1993-02-09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 578 (1 t., b. l. 26; 2 t., b. l. 176-177).
15. Pareiškėjui R. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti G. g. 5-2, Klaipėdoje, įgyta 2005-07-13 dovanojimo sutarties Nr. VM9-4774 pagrindu iš I. A., kuriai šios patalpos perėjo 2005-06-20 dovanojimo sutarties Nr. VM9-4103 pagrindu iš V. A., kuris patalpas paveldėjo iš V. A., privatizavusio šias patalpas pagal 1995-08-03 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. I-8574 (1 t., b. l. 22; 2 t., b. l. 165-166).
16. Pareiškėjai UAB „Turtasta“ nuosavybės teise priklauso butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5-4, Klaipėdoje, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5-4A, Klaipėdoje, įgyti 2014-07-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-5568 pagrindu iš UAB „Rekosta“. Butą G. g. 5-4, Klaipėdoje, UAB „Rekosta“ įgijo remiantis 2009-07-16 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0172/09/00114 iš V. P., L. P. ir P. P., kurie 2007-06-06 paveldėjo šį butą iš L. P., privatizavusios šį butą pagal 1995-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-8558. Butą G. g. 5-4A, Klaipėdoje, UAB „Rekosta“ įgijo remiantis 2009-10-09 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 10/09/03672 iš S. K., privatizavusios šį butą pagal 1995-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-8557 (1 t., b. l. 23, 24; 2 t., b. l. 167-169, 170-172).
17. Suinteresuotam asmeniui I. S. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5-6, Klaipėdoje, įgytas 2017-01-30 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 744 pagrindu iš P. M. ir I. M., pirkusių šį butą iš I. G., kuri butą privatizavo pagal 1995-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. I-8582 (1 t., b. l. 25; 2 t., b. l. 173-175).
18. Iš pateiktų dokumentų ir proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad šalia pareiškėjų ir suinteresuoto asmens I. S. gyvenamųjų namų yra du ūkio pastatai, pastatyti 1979 m., t. y. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5A, plane pažymėtas indeksu 2I1p, susidedantis iš 2 patalpų, į kurias nuosavybės teises prašo pripažinti A. N. ir J. N., ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis G. g. 5, plane pažymėtas 3I1p, susidedantis iš 6 patalpų, į kurias nuosavybės teisę prašo pripažinti pareiškėjai A. S. (patalpos indeksas 1-6), D. M. (patalpos indeksas 1-2), R. S. (patalpos indeksas 1-3), UAB „Turtasta“ (patalpos indeksu 1-4 ir 1-5) ir suinteresuotas asmuo I. S. (patalpos indeksas 1-1).
19. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-236-265/2019) paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5537-901/2018 pagal ieškovės UAB ,,Turtasta“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, A. N., J. N., A. S., D. M., R. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, kuriuo ieškovės ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai pripažinti nuosavybes teises į pagalbinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. g. 5A, Klaipėda, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), G. g. 5, Klaipėda, atmesti. Minėtoje byloje teismas analizavo privatizavimo procesą reglamentavusius teisės aktus ir nusprendė, kad ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, jų kaina nebuvo įtraukta į privatizavimo sutarties kainą, už jas nebuvo sumokėta ir jos negali būti laikomos butų priklausiniais.
20. Atmestini kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės atsiliepime nurodyti teiginiai, jog yra pagrindas nutraukti bylą vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, nes teisme jau išnagrinėta byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Sprendimo 20 punkte nurodytas teismo procesas vyko dėl ginčo pastatų pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais.
21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų ir suinteresuoto asmens I. S. prašymas nustatyti nuosavybės teises į sandėliukus grindžiamas įgyjamąja senatimi. Įgyjamosios senaties samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnyje.
22. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).
24. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta ir tai, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
25. Iš teismui pateiktų duomenų, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių nustatyta, kad ginčo statiniai, pastatyti 1979 metais, nesuformuotame valstybiniame žemės sklype. Nekilnojamieji daiktai - ūkiniai pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
26. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).
27. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog ginčo pastatus valdo patikėjimo teise, o valdymo pagrindą patvirtinantys dokumentai yra 1959 m. gruodžio 31 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 652, Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. sausio 15 d. potvarkis Nr. 21., Klaipėdos miesto tarybos 1992 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 52, kuriuo nustatytas neparduotinų gyvenamųjų namų ir butų sąrašas pagal priedėlį, į kurį įtraukti visi senamiesčio įtakos zonoje esantys ūkiniai pastatai – sandėliai, garažai, savavališkai įrengti statiniai, gyvenami kambariai, pastogės bei dirbtuvės (2 t., b. l. 9-17, 18-23, 24-26), taip pat 2000 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 85 patvirtintas Teritorijos tarp Tiltų, Turgaus, Pylimo ir Kulių vartų gatvių detalusis planas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-355, kuriuo patvirtintas žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detalusis planas bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. AD1-2118 „Dėl žemės sklypo G. g. 5, 5A, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ (2 t., b. l. 27-31, 32-34, 35-36).
28. Iš teismui pateikto 2000 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 85 patvirtinto Teritorijos tarp Tiltų, Turgaus, Pylimo ir Kulių vartų gatvių detaliojo plano matyti, kad ginčo statiniai, esantys šalia žemės sklypo G. g. 5 ir 5A, Klaipėdoje, pažymėti kaip griautini. Šio sprendimo Priedo 2 lape „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ įtrauktas adresas G. g. 5, 5A skiltyje Nr. 13 „Bendrieji darbai“ įrašyta „griaunamas neregistruotas sandėlis šalia sklypo“ (2 t., b. l. 30). Vėlesniame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-355, patvirtintame žemės sklypų Bangų g.7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detaliajame plane (2 t., b. l. 31-32) ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. AD1-2118 patvirtintame Žemės sklypo G. g. 5, 5A, Klaipėdoje, detaliajame plane (2 t., b. l. 35-36) ginčo pastatai – sandėliukai pažymėti, tačiau duomenų, kad šie pastatai turi būti griaunami nebėra, t. y. ginčo statiniai nebežymimi kaip griautini. Pažymėtina, jog 2000 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 85 patvirtinto detaliojo plano eksplikacijoje nurodytas griautinų pastatų žymėjimas - „siūlomi nugriauti pastatai“ (2 t., b. l. 28) - neįrodo, kad yra priimtas galutinis sprendinys nugriauti statinius. Įrodymų, patvirtinančių, kad Klaipėdos miesto savivaldybė būtų priėmusi sprendimą nugriauti ginčo pastatus teismui nepateikta.
29. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Be to, teismas turi pareigą laikytis tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. Konstitucinio Teismo nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
30. Sprendžiant dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nurodytų teisės aktų, turinčių pagrįsti savivaldybės ginčo statinių valdymo teises, teismas vadovaujasi anksčiau teismų analogiškose bylose pateiktais išaiškinimais.
31. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-362-459/2018) įvertinta, kad 1959 m. gruodžio 31 d. Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 652, neįrodo, kad ūkiniai pastatai su ginčo patalpa buvo pastatyti valstybės lėšomis ir nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką, kadangi nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ginčo sandėliuką esant valstybės nuosavybe. Teismas sprendė, kad savivaldybė nurodytais argumentais tiesiog daro prielaidas, jog ginčo sandėliukas atsirado šių teisės aktų pagrindu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog iš valstybės lėšų galimai atliekami gyvenamųjų namų bei pagalbinių patalpų remonto darbai buvo atliekami ir statant konkretų ginčo ūkinį pastatą. Šios nutarties išvadomis rėmėsi Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2018 m. spalio 9 d. nutartį analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-472-357/2018.
32. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1108-459/2015) teismas pasisakė, kad Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. sausio 15 d. potvarkyje Nr. 21 nurodyti neprivatizuojami gyvenamieji namai ir šiame potvarkyje bei Klaipėdos miesto tarybos 1992 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 52 nurodyti neprivatizuotini gyvenamieji namai, kaip matyti iš šių aktų, yra avarinės būklės, jiems reikalingas kapitalinis remontas, jie trukdo statybai ir miesto infrastruktūros plėtimui ir pan., bet jie neprivatizuotini ne dėl to, kad jie būtų išimtinė valstybės nuosavybė, patys savaime šie sprendimai neįrodo, jog ginčo pastatai priklausė valstybei ar savivaldybei: tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto. Teismas nurodė, jog tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto. Minėtos 2015 m. spalio 15 nutarties išvadomis dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nurodytų teisės aktų rėmėsi ir Šiaulių apygardos teismas, priimdamas 2018 m. spalio 9 d. nutartį analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-472-357/2018.
33. Teismo posėdyje pareiškėjas R. S. paaiškino, kad gyvenamajame name G. g. 5, Klaipėdoje, gyveno ne viena jo giminės karta, todėl pareiškėjui žinoma, kad nuo seno yra nusistovėjusi ginčo patalpų (sandėliukų) naudojimo tvarka, jog kiekvienas butas naudojosi konkrečiu sandėliuku ir ginčų dėl to nėra kilę.
34. Tai, kad šalia gyvenamojo namo buvo sandėliukai, kuriais naudojosi namo gyventojai patvirtina ir tai, jog teikdami prašymus privatizuoti butus dalis jų (L. P., S. K. ir I. G.) nurodė, jog kieme yra sandėliukas (2 t., b. l. 98, 114, 119).
35. Bylos duomenimis nustatyta, jog gyvenamasis namas, G. g. 5, Klaipėdoje, buvo pastatytas 1850 m., o gyvenamasis namas G. 5A, Klaipėdoje, 1875 m. Iš teismui pateiktos gyvenamojo namo, esančio G. g. 5, Klaipėdoje, archyvinės bylos dalies apie ūkinius pastatus matyti, jog namas nuo 1850 m. turėjo du pagalbinio ūkio pastatus – tvartus, vėliau vietoje minėtų pagalbinio ūkio pastatų 1979 m. pastatyti ginčo statiniai. Atliekant ginčo statinių inventorizaciją 1979 m. lapkričio 15 d. užfiksuota, kad pastatytas sandėlis, plane žymimas 2I1p, pamatai - betono, sienos – plytų. Naujai atlikus šio sandėlio kadastrinius matavimus, buvo suformuoti du atskiri sandėliai. 2018 m. gegužės 11 d. VĮ „Registrų centras“ rašte (2 t., b. l. 148) nurodoma, kad pagal UAB „Rekosta“ užsakymą 2013 m. lapkričio 20 d. atlikti nauji kadastriniai matavimai. Teismui pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 50/111708, kurioje sandėlis plane žymimas 3I1p, iš kadastrinių duomenų matyti, jog ūkinis pastatas 1979 m. statybos, pamatai – betonas, sienos – plytų, paskirtis – pagalbinio ūkio, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinį sudaro šešios patalpos. Byloje pateikta 2018 m. kovo 30 d. sudaryta nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 44/708109 iš kurios matyti, jog atlikti sandėlio, kuriuo naudojasi pareiškėjai A. ir J. N. kadastriniai matavimai. Ūkio pastatas plane žymimas 2I1p, pastato statybos pradžios ir pabaigos metai – 1979, pamatai – betono, sienos - plytų, paskirtis - pagalbinio ūkio, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinį sudaro dvi patalpos.
36. Vienas iš suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės argumentų yra tai, jog ginčo statiniai turi būti nugriauti, nes trukdo įgyvendinti Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymo projektą. Klaipėdos miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. Iš teismui pateiktų dokumentų (2017 m. sausio 18 d. projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. J9-72, projekto aprašymo, jo finansavimo sąlygų, 2018 m. vasario 13 d. rangos darbų sutarties Nr. J9-515) (2 t., b. l. 55-85) nenustatyta, jog būtų numatyta atlikti ginčo statinių griovimo darbus. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė neįrodė, jog įgyvendinant projekto „Bastionų komplekso statinių (tunelių, tiltų, kitų inžinerinių statinių) remonto, rekonstravimo, garažų griovimo ir valčių prieplaukos su tiltu į senąjį raveliną statybos projektas Klaipėdoje“ sprendinius buvo numatytas ginčo statinių griovimas.
37. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad savivaldybė sandėliukus statė, valdė ar naudojo. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės nurodomi norminiai teisės aktai neįrodo, kad ginčo pastatai buvo pastatyti valstybės lėšomis ir nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo pastatus (sandėlius), kadangi nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ginčo pastatus esant valstybės nuosavybe (CPK 12, 178, 197 straipsniai).
38. Taigi, konstatuotina, jog byloje nėra patikimų duomenų apie tai, jog ginčo pastatai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, daiktinės teisės į ginčo pastatus savivaldybės nebuvo įregistruotos. Nagrinėjant bylą negauta įrodymų, patvirtinančių, kad minėti ūkiniai pastatai praeityje buvo valdomi valstybės ar Klaipėdos miesto savivaldybės. VĮ Turto bankas, vykdantis valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nėra perėmęs G. g. 5 ir 5A, Klaipėdoje, esančių pagalbinio ūkio pastatų, t. y. minėtas turtas valstybei nepriklauso. Taigi, šių aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo statinius nuosavybės ar patikėjimo teise valdo valstybė ar Klaipėdos miesto savivaldybė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
39. Pareiškėjai teisminio proceso metu įrodinėjo, kad ginčo sandėliukai reikalingi kurui laikyti. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog gyvenamuosiuose namuose įrengtas miesto centrinis šildymas.
40. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-236-265/2019, konstatavo, jog byloje yra pagrindas teigti, kad per ilgą laiką susiformavusi ginčo patalpų paskirtis buvo susijusi su G. g. 5 ir 5A esančių butų naudojimu. Šios patalpos (sandėliukai) faktiškai tarnavo bendram tikslui – butuose gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti: kietajam ir kitam kurui, reikalingam butams (namui) šildyti, laikyti.
41. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl pareiškėjų ir suinteresuoto asmens I. S. reikalavimų pagrįstumo, tai, ar gyvenamuosiuose namuose G. g. 5 ir 5A įrengtas miesto centrinis šildymas esminės reikšmės neturi, kadangi sandėliukai gali būti ir, kaip nustatyta iš pareiškėjų paaiškinimų bei pateiktų nuotraukų, yra naudojami ne tik kurui, tačiau ir kitiems buityje reikalingiems kitiems daiktams laikyti.
42. Teismo posėdyje paaiškinimus davę pareiškėjai paaiškino, kad keičiantis butų savininkams, sandėliukų patalpų valdymas pereidavo naujiems savininkams. Gyventojai vieni kitiems perduodavo raktus nuo sandėliukų. Tokiu būdu buvo perduodamas ir ginčo sandėliukų valdymas. Ginčų dėl naudojimosi sandėliukais tvarkos niekada nekilo, gyvenamųjų patalpų savininkai pagalbinėmis patalpomis – sandėliukais naudodavosi atvirai ir niekas iki teismo proceso nebuvo pareiškęs teisių į ginčo statinius.
43. Tiek iš pareiškėjų paaiškinimų, tiek ir iš byloje pateiktų ginčo statinių nuotraukų (3 t., b. l. 62-66, taip pat kadastro bylose esančios nuotraukos) nustatyta, kad gyvenamųjų namų kiemai uždari, vartai rakinami, niekas išskyrus gyventojus negali patekti ir naudotis ginčo statiniais, nes iki pat statinių įrengta tvora. Pažymėtina, kad tvora (betono siena) aprašyta ir gyvenamųjų namų G. g. 5 ir 5A archyvinėje byloje. Nurodyti tvoros (betono sienos) statybos metai – 1850 m.
44. Pareiškėja UAB „Turtasta“ ginčo patalpas perėmė iš UAB „Rekosta“, gyvenamąsias patalpas įgijusios varžytinių metu 2009 m. liepos 16 d. ir 2009 m. spalio 9 d. UAB „Turtasta“ direktorė J. S. patvirtino, kad raktus nuo sandėliukų gavo iš UAB „Rekosta“. Teisme paaiškinimus davęs liudytojas K. S. patvirtino, kad UAB „Rekosta“ per varžytynes įgijo du butus esančius G. g. 5, kartu antstolis perdavė raktus nuo butų ir nuo sandėliukų, UAB „Rekosta“ investavo į sandėliukus, pakeitė duris, paklojo trinkeles, tvarkė stogą. Liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina 2018 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Rekosta“ pažyma dėl atliktų sandėliukų einamojo remonto darbų ir fotonuotraukos (3 t., b. l. 40, 62-66).
45. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą yra pasisakęs, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas. Daikto valdymo teisė, kurios pagrindu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, nėra siejama su vienu konkrečiu asmeniu, nes nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).
46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio Civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
47. Taigi, nagrinėjant bylą nustatyta, jog pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. ginčo patalpas (sandėliukus) valdė teisėtai, ginčo statiniais buvo naudojamasi pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką. Kiekvieno buto savininkai naudojosi konkrečiu sandėliuku ir tarp gyventojų ginčo dėl to, kokiam butui koks sandėliukas priklauso nebuvo. Nenustatyta, jog pradedant naudoti konkretų sandėliuką būtų naudota prievarta ar slaptas užvaldymas, nurodytos ginčo patalpos buvo valdomos sąžiningai visą valdymo laiką. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. pradėdami valdyti sandėliukus buvo įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į daiktą, nes nebuvo jokių kliūčių trukdančių konkretų sandėliuką valdyti, jokie kiti asmenys nereiškė jokių pretenzijų. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. visą laiką šiuos sandėliukus valdė atvirai, nesislapstydami, visi gyventojai žinojo, kuris sandėliukas kam priklauso, konkretus savininkas faktiškai juo naudojasi pagal paskirtį, prižiūri ir tvarko - taigi pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. sandėliukus valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, kaip savo; pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. šiuos sandėliukus valdė nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.69 straipsnio 2 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnio 2 dalis). VĮ „Registrų centras“, kuris yra įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nenurodė jokių priežasčių dėl kurių ginčo patalpos negalėtų būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams įgijus nuosavybės teisę į ginčo patalpas būtų kliūtis įforminti reikalingus dokumentus dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo.
48. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta.
49. Nors teismo sprendimu jau konstatuota, kad suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad šiuo metu yra priimti konkretūs sprendimai dėl ginčo patalpų griovimo, pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neįrodinėjo, kad šie pastatai turėtų būti griaunami dėl jų avarinės būklės. Nuosavybės teisė ginama Konstitucijos ir įstatymu, tad ketinant paimti daiktą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise ar tą teisę riboti dėl visuomenės poreikių, tai turi būti sprendžiama įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.93, 4.100 straipsniai).
50. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo I. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio patalpas, esančias atitinkamai G. g. 5, 5A, Klaipėdoje.
51. Pareiškėjai A. S., D. M., R. S., ir suinteresuotas asmuo I. S. prašo pripažinti nuosavybės teises į 1/6, o pareiškėja UAB „Turtasta“ į 1/3 pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio pastato kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastatą sudaro šešios patalpos, tačiau jų dydis nėra vienodas, todėl pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui I. S. nuosavybės teisės pripažintinos į atitinkamais indeksais pažymėtas patalpas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
52. 2019 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., b. l. 104-106), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. N. ir J. N. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį G. g. 5A, Klaipėda.
Nustatyti, kad A. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpą, kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėta 1-6.
Nustatyti, kad D. M. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpą, kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėta 1-2.
Nustatyti, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpą, kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėta 1-3.
Nustatyti, kad UAB „Turtasta“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpa, kurios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėtos 1-4 ir 1-5.
Suinteresuoto asmens I. S. reikalavimą tenkinti ir nustatyti, kad I. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. g. 5, Klaipėda, patalpą, kuri Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 50/111708 plane pažymėta 1-1.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimui įsiteisėjus grąžinti kadastrinių matavimų bylas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.