Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. M., J. J., Egidijaus Anužio pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1992-09-17 Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR butų privatizavimo įstatymą pagrindu nuosavybės teise priklauso R. M.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, 2006-03-31 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso J. J.; E.A. pagal 2009-01-08 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą palikėja S. K. valdė nuosavybės teise nuo 1992-09-17 pagal Pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR butų privatizavimo įstatymą.

17. 2015-10-14 perdavimo – priėmimo aktu Nr. (9-4)-300K, Vyriausybės įgaliotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė įvairiose miesto vietose esančius buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklus, šiuo aktu statiniai, ar ginčo pastatas nebuvo perduotas. Civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015 Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu vertindamas 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. (9-4)-346K, kuriuo suinteresuotas asmuo teigė perėmęs sandėlio pastatą nuosavybės teise, sprendė, kad šis dokumentas nepatvirtino valstybės nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką. Iš perdavimo–priėmimo akto turinio sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo 2016 m. gegužės 6 d. aktu Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė ūkinio pastato 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), patalpas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-1–1-5, 1-8 ir 1-10, ginčo sandėliukas į nurodytas patalpas nepateko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-05-10 nutarties 25, 26 dalyse nurodė, kad šis aktas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu valstybės nuosavybės teisę į ūkinio pastato dalį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nes šiuo aktu ginčo sandėliukai savivaldybei nebuvo perduoti. Kaip pažymi apeliantai, minėtoje civilinėje byloje pareiškėjai nuosavybės teisė įgyjamosios senaties būdu yra pripažinta į ant valstybinės (kaip ir pareiškėjų), o ne ant privačios žemės stovintį sandėliuką, nes po ginčo išsprendimo paaiškėjo, kad jis nepatenka į nuosavybės teise turimos žemės ribas.

18. 1950-01-24 Klaipėdos m. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 90 ir 1971-05-25 Inventorine technine kortele namų valdai adresu (duomenys neskelbtini)– 1950-01-24 Klaipėdos m. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 90 buvo registruotos namų valdos (duomenys neskelbtini)(dabar – (duomenys neskelbtini)) gatvėje. 1971-05-25 Inventorinėje techninėje kortelėje nurodytas 1957 metais pastatytas ūkinis pastatas 4I1p. Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-15 sprendime yra nurodęs, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra du sandėliukų pastatai: iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (ginčo pastatas) ir kitas pastatas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Inventorinėje kortelėje nurodytas ūkinio pastato ilgis, plotis ir tūris neatitinka ginčo pastato parametrų, o atitinka pamatų, esančių išilgai (duomenys neskelbtini) gatvės išmatavimus. Inventorinėje kortelėje nurodytas ūkinis pastatas yra nugriautas, jo nėra pažymėta kadastro žemėlapyje. Ginčo pastato statybos metai yra 1970, o inventorinėje kortelėje nurodytas ūkinis pastatas, kuris yra nugriautas, statytas 1957 metais. Ūkinio pastato, statyto 1970 m., ir pagalbinio pastato, statyto 1957 metais lokalizacija žemės sklypo ribose yra visiškai skirtinga ir netapati. Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-15 sprendime įvertino, kad savivaldybės pateiktas 1950-01-24 vykdomojo komiteto sprendimas ir Inventorinė kortelė yra susiję su 1957 m., o ne su 1970 m. statytu sandėliu, 1971 m. inventorinėje kortelėje ginčo pastatas nenurodytas kaip valstybinis turtas, nors greta stovėjęs ūkinis pastatas (šiuo metu nugriautas), statytas 1957 metais, tokiu buvo nurodytas.

19. 2015-01-14 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendime nurodė, kad apskritai negali būti laikoma, kad tai yra vienas ir tas pats statinys nagrinėtinų archyvinių dokumentų kontekste, todėl registro ir kadastro bylos dokumentai, kuriais savivaldybės administracija įrodinėja daiktinių teisių atsiradimą, nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės į pagalbinį pastatą 4I1 p., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Dėl 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 52, 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 21, kuriuose nurodyta, kad visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai neprivatizuotini, yra taip pat pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas, kad Klaipėdos miesto valdybos 1992-01-15 potvarkyje Nr. 21 nurodyti neprivatizuojami gyvenamieji namai ir šiame potvarkyje bei Klaipėdos miesto tarybos 1992-03-31 sprendime Nr. 52 nurodyti neprivatizuotini gyvenamieji namai, kaip matyti iš šių aktų, yra avarinės būklės, jiems reikalingas kapitalinis remontas, jie trukdo statybai ir miesto infrastruktūros plėtimui ir pan., bet jie neprivatizuotini ne dėl to, kad jie būtų išimtinė valstybės nuosavybė. Teismas nurodė, kad patys savaime minėti aktai neįrodo, jog ginčo pastatas priklausė valstybei ar savivaldybei, tai, kad tam tikri pastatai neprivatizuotini, nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto.

20. Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-24 nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-362-459/2018) įvertinta, kad 1959-12-31 Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimas Nr. 652, neįrodo, kad ūkiniai pastatai su ginčo patalpa buvo pastatyti valstybės lėšomis ir nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką, kadangi nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų ginčo sandėliuką esant valstybės nuosavybe. Teismas sprendė, kad savivaldybė nurodytais argumentais tiesiog daro prielaidas, jog ginčo sandėliukas atsirado šių teisės aktų pagrindu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog iš valstybės lėšų galimai atliekami gyvenamųjų namų bei pagalbinių patalpų remonto darbai buvo atliekami ir statant konkretų ginčo ūkinį pastatą.

21. Šioje byloje Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktame - 2018-08-08 Nr. ATP2-502 patikrinimo Akte nurodoma, kad duomenų apie pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje registraciją Nekilnojamojo turto duomenų banke nerasta. Pastatas pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pastatas vieno aukšto, išorinės sienos silikatinių plytų, iš lauko tinkuotos bei apdailintos medinėmis dailylentėmis, imituojančiomis fachverką. Tinkas vietomis įtrūkęs, atsisluoksniavęs. Pietiniame fasade matomi mūro įtrūkimai, kurie užtaisyti iš patalpos, pavadintos Nr. 205, vidinės pusės (foto fiksacijos 7 pav.). Vakariniame fasade nukritusi dalis tinko, matosi atviros plytos (foto fiksacijos 4 pav.). Nuogrindos apie pastatą nėra, todėl sienos dalis ties pagrindu drėksta. Mediniai fachverko imitacijos elementai sueižėję. Pastato stogas vienšlaitis. Stogo laikančioji konstrukcija medinė, gegnės nepažeistos. Pakilimai, vėjalentės smarkiai pažeistos puvinio, deformuotos. Stogo danga - molio čerpių, paklotų ant ištisinio lentų pakloto. Paklotas didesnėje pastato dalyje nepažeistas (foto fiksacijos 7 pav.). Pastato dalyje virš patalpos, pavadintos (duomenys neskelbtini) , paklotas įlūžęs. Hidroizoliacija suirusi. Čerpės sueižėjusios, įtrūkusios, iškilnotos, apsamanojusios, vietomis iškritusios. Lietaus nuvedimo sistemos nėra.

22. Klaipėdos miesto savivaldybė papildomai pažymėjo, kad pagal 1959-12-31 Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimą Nr. 652 (galiojusio iki 1978 m.) 12 p., Ministrų Taryba suteikė „vietinių Tarybų vykdomiesiems komitetams ir žinyboms teisę, remontuojant gyvenamuosius namus, vykdyti priedėlyje Nr. 7 išvardintus jų tvarkymo darbus iš lėšų, skirtų kapitaliniams remontui“. 1959-12-31 Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimo Nr. 652, Priedėlio Nr. 7, 11-12 p. reglamentuoja, kad gyvenamųjų namų tvarkymo darbai, kurie gali būti atliekami remontuojant namus iš lėšų, skirtų kapitaliniam butų fondo remontui, yra pagalbinių patalpų (išoriniai tambūrai, sandėliai malkoms, kiemo aptvėrimas ir t. t.) įrengimas ir kiemų teritorijų tvarkymas. Minėti norminiai teisės aktai paaiškina ir įrodo, kokiu pagrindu gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)g. Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) 1970-1971 m. kapitalinis remontas (statybos darbai) sudarė ne tik sandėliukai. Pagal oficialius 2017-01-11 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus 2.1.p. ir 2.4.p. (el. b. 1 tomas, b.l.83-86), pareiškėjų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija buvo baigta 1971 m., o mažesnio objekto - ginčo sandėliuko kiek anksčiau, t. y. 1970 m. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad miesto butų fondas - gyvenamieji namai su ūkiniais statiniais (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) buvo rekonstruoti valstybinėmis lėšomis. Vėliau vykdoma valstybinio butų fondo privatizacija apsiribojo išimtinai gyvenamosios paskirties patalpų privatizacija, o Klaipėdos miesto tarybos sprendimai paaiškina, kodėl privatizuojant butus senamiestyje, nebuvo privatizuoti ūkiniai statiniai. Privatizavimo reglamentavimas buvo specialioji teisės norma, pagal kurią, buvo įgyjama tik tai, už ką buvo sumokėta, iki 1995-05-17 galiojusio Civilinio kodekso 95 str. ir 98 str. buvo įtvirtinta išimtinė valstybės nuosavybė, o miestų butų fondas, taip pat kitas turtas buvo valstybės nuosavybės objektas. Dėl ginčo sandėliuko priežiūros nurodoma, kad ginčo sandėliukų būklė neatitinka rūpestingos priežiūros. Dėl 2015-10-14 perdavimo-priėmimo akto nurodo, kad jog vienu metu nustatyti, apskaityti, išmatuoti ir perimti visą valstybės nuosavybę yra neįmanoma, todėl savivaldybė priversta įvertinti ir viešąjį interesą nustatant prioritetus. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad pagal Klaipėdos miesto tarybos 1997-03-20 sprendimu Nr. 28 patvirtintas Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialiojo plano sprendinius, (duomenys neskelbtini) ginčo sandėliukai nėra griautini. 2015-02-24 Paveldosaugos sk. rašte (el. b. 1 tomas, b.l.122), kurį rengė atitinkami specialistai, labai aiškiai nurodyta, jog šalinami visame senamiestyje esantys menkaverčiai statiniai. Sprendinių grafinėje dalyje griautini statiniai „G14“ labai aiškiai pažymėti geltona spalva, t. y. tiek (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) ūkinis statinys, tiek (vėliau pareiškėjų suformuotas) jo tęsinys – (duomenys neskelbtini) ginčo sandėliukai.

23. Apeliantai papildomai nurodė, kad sandėliukų fizinė būklė visiškai netrukdo jų eksploatuoti, nedideli pastato išorės pažeidimai būdingi daugeliui senamiesčio pastatų (tame tarpe ir gyvenamųjų), nes pagrindinės pastato konstrukcijos yra nepažeistos, ūkinio pastato išoriniai pažeidimai atsirado dėl natūralių gamtinių ir naudojimo sąlygų. Ūkinio pastato konstrukcijų (stogo, išorinių sienų ir pan.), kurios yra bendroji dalinė nuosavybė, remontas siekiant vieningos architektūrinės išvaizdos turės būti atliekamas visų 15-os jame esančių sandėliukų savininkų lėšomis. Pareiškėjai nėra atsakingi dėl įlūžusio pastato stogo pakloto virš visiškai kito asmens valdomo sandėliuko (duomenys neskelbtini) , pareiškėjai kiekvienas savo sandėliuko vidaus fizinę būklę prižiūrėjo ir tai užfiksuota savivaldybės pateiktame patikrinimo akte. J. J. nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini) g, 20-5, tėra 30,43 kv.m ploto, E.A. buto plotas yra tik 39,46 kv.m, šiek tiek didesnis R. M. butas – 60,38 kv.m. ir nei vienas iš šių butų neturi balkono, name (duomenys neskelbtini) nėra butams priskirtų rūsio patalpų. Taigi, sandėliukai pareiškėjams reikalingi ūkiniams poreikiams (daiktų saugojimui, dviračių ir kitų buitinių daiktų saugojimui bei laikymui), pareiškėjai turi teisėtą lūkestį įgyti nuosavybėn sandėliukus, kuriais jau daugelį metų naudojasi kaip savais.

Dėl precedento taikymo

24. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas šioje byloje yra nurodęs, kad civilinė byla pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo į 1/10 dalį pagalbinio pastato (sandėliuko), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (sujungto su ginčo pastatu (duomenys neskelbtini), Klaipėda), peržiūrėta kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 11 d. nutartis palikta nepakeista, t. y. konstatuotas V. D. pareiškimo pagrįstumas. Be to, pagal bylos duomenis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose yra išnagrinėta civilinių bylų pagal kitų pareiškėjų (butų savininkų) prašymus dėl nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu pripažinimo į kitus sandėliukus tokios pat paskirties pastate, teismų sprendimai, kuriais šie prašymai buvo patenkinti, yra įsiteisėję. Pažymėtina, kad kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje konstatuotas patikimų duomenų apie tai, jog ginčo patalpos (pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sukurtos kaip valstybės nuosavybės objektas, nebuvimas. Be to, išnagrinėtose bylose nustatyta reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjai iki nuosavybės į sandėliukus pripažinimo buvo privatizavę žemę po jais. Teisėjų kolegija nurodė, kad ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos, turi precedento galią. Bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat konstatavo, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės nustatymo įgyjamąja senatimi teisinių pagrindų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Pareiškėjų prašymas nustatyti nuosavybės teises į sandėliuką grindžiamas įgyjamąja senatimi. Šią apibrėžia CK 4.68 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

28. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-916/2017).

29. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pažymėjo, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio

30. Aplinkybę, jog ginčo turtas yra valstybės turtas, apeliantė įrodinėjo 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr.(duomenys neskelbtini) , 1971 m. gegužės 25 d. inventorinės kortelės įrašais, 1964 m. sausio 22 d., 2015 m. gegužės 14 d. ir 2017 m. sausio 10 d. kadastro žemėlapių duomenimis, Klaipėdos miesto tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 28 patvirtintais Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialiojo plano sprendiniais, 1992 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 52, pagal kurio 32 punktą visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami, 1992 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkiu Nr. 21., 1959 m. gruodžio 31 d. Lietuvos TRS Ministrų tarybos nutarimu Nr. 652.

31. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai vertindamas 2016-05-06 perdavimo-priėmimo aktą Nr.(duomenys neskelbtini) , kuriuo apeliantė teigia perėmusi sandėlio pastatą nuosavybės teise, sprendžia, kad šis aktas nepatvirtina valstybės nuosavybės teisės į ginčo sandėliuką, kadangi 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė atidalinto ūkinio pastato 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra savarankiškas nekilnojamojo turto kadastro objektas), esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), patalpas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas 1-1–1-5, 1-8 ir 1-10.

32. 1971 m. gegužės 25 d. inventorinės kortelės įrašas rodo, kad 1971-05-25 Inventorinėje techninėje kortelėje nurodytas 1957 metais pastatytas ūkinis pastatas 4I1p, o ginčo pastato statybos metai yra 1970. Ūkinio pastato, statyto 1970 m., ir pagalbinio pastato, statyto 1957 metais lokalizacija žemės sklypo ribose yra visiškai skirtinga ir netapati. Tą pažymėjo ir 2015-01-14 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendime, jog apskritai negali būti laikoma, kad tai yra vienas ir tas pats statinys nagrinėtinų archyvinių dokumentų kontekste, todėl registro ir kadastro bylos dokumentai, kuriais savivaldybės administracija įrodinėja daiktinių teisių atsiradimą, nesudaro pagrindo tenkinti jos prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės nuosavybės į pagalbinį pastatą 4I1 p., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

33. Iš 1997-03-20 Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 28 patvirtintų Klaipėdos senamiesčio teritorijos specialiojo plano sprendinių matyti, jog šiame dokumente nėra detalizuota, kad buvo nuspręsta nugriauti būtent ginčo sandėlį. Iš savivaldybės pateikto 1964-01-22 žemės sklypo plano (sulyginus su 2015-04-14 planu) matyti, jog zonoje, pažymėtoje G14, be ginčo sandėlio egzistavo dar 3-4 sandėliai, kurie šiai dienai yra nugriauti. Taigi, vienareikšmiškai teigti, jog 1997-03-20 sprendimu buvo nutarta nugriauti būtent ginčo pastatą, o ne kitus tame pačiame sklype esančius sandėlius, kurie ir yra nugriauti, nėra jokio pagrindo, juolab, kad G14 zona apima tik dalį ginčo sandėlio.

34. Iš 1992-03-31 Klaipėdos miesto tarybos sprendime Nr. 52 ir 1992-01-15 Klaipėdos miesto valdybos potvarkyje Nr. 21 matyti, kad visi senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami, tačiau kaip minėta, dėl to jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-15 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015, jog nesant patikimų duomenų apie tai, kad jie buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto.

35. Iš 2015-02-25 patikrinimo akto, kuriame po pirminio patikrinimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje esantis pagalbinio pastato būklė neatitinka Statybos įstatymo 4 str. 1 d. nustatytų reikalavimų. Iš pakartotinio 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto matyti, kad pastatas pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Sutiktina su pareiškėjais, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo sandėliukai nuosavybės teise pareiškėjams nepriklausė, gyventojai, būdami rūpestingi savo lėšų naudotojai, nedarė didelių investicijų šį turtą kapitališkai suremontuoti, tačiau nuolat rūpinosi šio turto būkle – jį prižiūrėjo, darė einamuosius būtinus remonto darbus (2011 metais buvo tinkuota bei perdažyta galinė sandėlio siena iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, 2017 metais perdažytos pastato durys bei siena iš kiemo pusės), nes jei tokie remonto darbai nebūtų buvę atlikti per 47 metus (nuo 1970 m. kai pastatas buvo pastatytas), pastatas būtų visai sugriuvęs. Savivaldybė nepateikė jokių duomenų, kad nuo 1970 m. sandėlio pastatymo iki 1997 m., t.y. 27 metus, būtų pati atlikusi kokius nors sandėlio remonto ir priežiūros darbus.

36. Teismų praktikoje taip pat ne kartą yra nurodyta, kad nustačius, jog ginčo turtas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, draudžiama tokį turtą įgyti įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje konstatuota, kad byloje esant nustatytai aplinkybei, jog pagalbinio pastato dalis (sandėliukas, pažymėtas indeksu 1-6) Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso, teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrįsta ir pažymi, kad buvo įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos nustatyti, kad pareiškėja nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal įgyjamąją senatį, nes ji nėra turto savininkė; pareiškėja, pradėjusi turtą valdyti, buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šį turtą; nėra duomenų, kad per laikotarpį, kai pareiškėja valdė turtą, kas nors būtų pareiškęs pretenzijas į ginčo nekilnojamąjį turtą; nekilnojamasis turtas nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įrodymų visumą bei teismų precedentą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė patikimų duomenų apie tai, kad ginčo sandėliukai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas, todėl tai savaime nepatvirtina jų priklausymo valstybei fakto.

38. Kaip ir minėta, šioje byloje būtina atsižvelgti į anksčiau priimtus procesinius sprendimus, kurie akivaizdžiai yra susiję ir turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1108-459/2015 išnagrinėjęs V. G. apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir tenkino pareiškėjos prašymą nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu buvo įgyta 1/10 dalis sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-582-265/2016 konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas A. Ž. įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo 1/10 dalį sandėliuko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) , pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadangi šio statinio dalį įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu nustatė, kad (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) namo butų savininkė V. D. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esantį sandėliuką nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtą 1-6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria buvo paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimas.

39. Taigi, minėtais teismų procesiniais sprendimais jau konstatuoti juridiniai faktai, kad trys asmenys įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo po 1/10 dalį 1970 metais statyto pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai naudojasi sandėliukais, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)plane pažymėtais 1-3, 1-4 ir 1-5, esančiais pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendra siena, pamatais, stogu sujungtas su tokios pat paskirties pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu plane 4I1p, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini).

40. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą nustatyta, kad papildomi ar nauji duomenys, kurie nebuvo nagrinėti precedentą turinčiose kitose civilinėse bylose, nebuvo pateikti, todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo daryti kitokias išvadas. Nustačius, kad bylos duomenys nepatvirtina ginčo turto priklausymo valstybei fakto, apeliacinės instancijos teismas remiasi teismų jau sukurtu precedentu (ankstesniais teismų sprendimais) ir vadovaujasi tais pačiais teisiniais kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teismų praktiką, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai statinio dalį – sandėliukus – valdė kaip savo, sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai, valdė ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad už kasacinio skundo padavimą pareiškėja R. M. patyrė 368 Eur bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas E.A. – 368 Eur bylinėjimosi išlaidas, pareiškėja J. J. – 38 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas priteisia minėtas išlaidas iš apeliantės pareiškėjų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Klaipėdos savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823) pareiškėjai R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 368 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Klaipėdos savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823) pareiškėjui E.A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 368 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Klaipėdos savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823) pareiškėjai J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.