Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausioji inspektorė 2025 m. sausio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą K. P. už tai, kad 2024 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui kaip išvykimo įstaigai, naudodamasis įgaliotojo siuntėjo statusu, Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis (NCTS) Sąjungos/bendrajai tranzito procedūrai (toliau – tranzitas) įforminti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė lydintį dokumentą (tranzito deklaraciją) (duomenys neskelbtini). Deklaruojamas krovinys – apdoroti statybiniai akmenys „Blanco Paloma“, Kombinuotosios nomenklatūros kodas (toliau – KN kodas) 680229. Krovinio gavėjas – Baltarusijos įmonė FPE „(duomenys neskelbtini)“. Muitinio tikrinimo metu kilus abejonėms dėl deklaruojamos prekės KN kodo teisingumo buvo priimtas sprendimas imti prekių mėginius, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad dėl gabenamos prekės specifikos nėra galimybės fiziškai paimti prekės mėginių pavyzdžius. Malkų įlankos jūrų uosto posto pareigūnai įvertino deklaranto pateiktus dokumentus ir kreipėsi į Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių dėl deklaruojamų prekių klasifikavimo. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius išnagrinėjo tarnybiniu pranešimu pateiktus dokumentus ir krovinio ekspeditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją apie akmens apdirbimo būdą. Tarnybiniame pranešime Nr. 8DE-3301 (2024-11-22) nurodė, kad: „sąskaitose (duomenys neskelbtini) (2024-09-27), (duomenys neskelbtini) (2024-09-27) nurodyti dviejų rūšių akmenys „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ ir „Blanco paloma sawn slabs standart quality“. Žodžių junginys „sandblasted and bruched“ reiškia apdoroti smėliu ir nušveisti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme nurodyta, kad sąskaitose nurodytas apdirbimo būdas: maži akmenys – sandblasted and bruched slabs (atpjauti, nusmėliuoti, nušveisti), dideli – sawn slabs (atpjauti ir viskas). KN 6802 pozicijoje klasifikuojami apdoroti paminkliniai arba statybiniai akmenys (išskyrus skalūnus) ir jų dirbiniai, išskyrus prekes, priskiriamas 6801 pozicijai: mozaikos kubeliai ir panašūs dirbiniai iš gamtinių akmenų (įskaitant skalūnus), pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo; dirbtinai nudažytos gamtinių akmenų (įskaitant skalūnus) granulės, trupiniai ir milteliai. Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose nurodyta, kad KN 6802 21 00 - 6802 29 00 subpozicijoms priskiriami akmenys ar jų dirbiniai (įskaitant nebaigtus gaminti dirbinius), paprastai suskaldyti arba supjaustyti, su vienu ar daugiau plokščių arba lygių paviršių. Pastarieji gali būti apdoroti kaltu, kirtikliu arba dantytuoju plaktuku. Minėtų subpozicijų paaiškinimuose nenurodytas apdorojimas smėliu, nušveitimas, todėl akmenys apdoroti labiau nei nurodyta KN 6802 21 00 - 6802 29 00 subpozicijų paaiškinimuose skiriami į KN 6802 91 - 6802 99 subpozicijas. Prekė nurodytu KN kodu 6802 92 00 patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XVIII priedą (1bb straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, sąrašas). Vadovaujantis minėto Reglamento 1bb straipsnio 1 dalies nuostatomis draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedant prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Reglamento 1bb straipsnio 3 dalies a punktas reglamentuoja draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis bei su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Atsižvelgiant į tai prekės – akmenys „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ (nustatytas KN kodas 6802 92 00, kiekis – 151,863 MTK (kvadratiniai metrai), 2024-12-02 sulaikytos, surašius Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikdamas tranzito deklaracijoje (duomenys neskelbtini) neteisingą informaciją apie prekės KN kodą, deklaruodamas prekes, kurioms taikomos sankcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas K. P. teikė paslaugas, susijusias su Reglamento 765/2006 1bb str. 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir šiais savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybos Reglamento 765/2006 1bb straipsnio 1 dalies ir 3 dalies a punkto bei 1m straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2004 m. balandžio 22 d. Nr. IX-2160 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojas 2024 m. vasario 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-79-2025 K. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, K. P. paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.3. Pažymima, kad ANK 212 straipsnyje numatyta veika gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu. Būtina pastebėti, kad muitinės tarpininkui yra keliami aukšti reikalavimai, todėl jis privalo veikti apdairiai ir rūpestingai, o šiuo atveju buvo privalu imtis visų priemonių, nurodant tikslius duomenis apie deklaruojamą prekę, nes nuo to priklauso privalomos mokestinės prievolės dydžio paskaičiavimas ar draudimų (apribojimų) taikymas. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas deklaracijas asmuo tampa atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose. Pareiškėjui yra žinoma, kad jam, kaip deklaracijas pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, kyla pareiga deklaracijose pateikti tikslius, išsamius duomenis, todėl faktas, kad jis duomenis apie prekę deklaracijoje nurodė remdamasis turimais dokumentais, neįsitikinęs, jog teisingai nurodė visus duomenis, nepanaikina jo, kaip deklaruojančio asmens, atsakomybės, tai yra tik jo gynybinė pozicija, ir tai nešalina jo administracinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, vykdydami savo veiklą, verslo subjektai turėtų taikyti rizika pagrįstą požiūrį, gerai įsivertinti visus jų veiklai taikomus teisinius reikalavimus ir apribojimus, tinkamai nusistatyti turimų verslo partnerių ir jų naudos gavėjų tapatybę bei reputaciją ir efektyviai sustiprinti savo vidaus kontrolės procedūras ir politikas, kad būtų užtikrintas tinkamas atitikties tarptautinių sankcijų reikalavimams valdymas ir kontrolė. Byloje esantys faktiniai duomenys ir jų visuma, remiantis neatsargios kaltės instituto taikymo aspektais, leidžia teigti, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo o būtent veikdamas nerūpestingai, todėl ši aplinkybė nurodo kaltės formą (ANK 7 straipsnis), tačiau nešalina pažeidėjo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. P. nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių naujų argumentų bei aplinkybių, kurių nebūtų vertinusi Institucija ar apylinkės teismas, K. P. skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė, o vien tai, kad priimti sprendimai netenkina jo lūkesčių, nedaro šių procesinių sprendimų neteisėtais ir nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo bylos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarimo argumentams, jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

7. Pabrėžtina, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartį nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą, byloje surinktais duomenimis patvirtintą išvadą, jog K. P. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.

9. ANK 515 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Blanketinė šios teisės normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, nukreipdama į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą ANK straipsnį. Nagrinėjamu atveju, Institucijos nutarime nurodyta, kad K. P. savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybos Reglamento Nr. 765/2006 1bb straipsnio 1 dalies ir 3 dalies a punkto bei 1m straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalis numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Reglamento Nr. 765/2006 (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 13 d.) 1bb straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. To paties straipsnio 3 dalies a punktas numato, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis bei su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Reglamento Nr. 765/2006 1m straipsnis numato, kad draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra šiame reglamente nurodytų draudimų apėjimas, be kita ko, dalyvauti tokioje veikloje tyčia nesiekiant to tikslo ar poveikio, tačiau žinant, kad toks dalyvavimas gali turėti tą tikslą ar poveikį, ir sutinkant su tokia galimybe. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad visoms prekėms tranzito deklaracijoje įrašė vieną kodą, kadangi buvo nurodytas laikinojo saugojimo deklaracijoje ir kituose dokumentuose. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, iš sąskaitų (duomenys neskelbtini) (2024-09-27), (duomenys neskelbtini) (2024-09-27) matyti, kad jose nurodyti dviejų rūšių akmenys „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ ir „Blanco paloma sawn slabs standart quality“ (b. l. 13-14, 19-20). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme nurodyta, kad sąskaitose nurodytas apdirbimo būdas: maži akmenys – sandblasted and bruched slabs (atpjauti, nusmėliuoti, nušveisti), dideli – sawn slabs (atpjauti ir viskas) (b. l. 31). Pažymima, kad 2024 m. prekės klasifikuojamos remiantis KN, patvirtinta 2023 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2364 iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, KN paaiškinimais (OL C119/1, 2019). KN paaiškinimuose nurodyta, kad KN 6802 pozicijoje klasifikuojami apdoroti paminkliniai arba statybiniai akmenys (išskyrus skalūnus) ir jų dirbiniai, išskyrus prekes, priskiriamas 6801 pozicijai; mozaikos kubeliai ir panašūs dirbiniai iš gamtinių akmenų (įskaitant skalūnus), pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo; dirbtinai nudažytos gamtinių akmenų (įskaitant skalūnus) granulės, trupiniai ir milteliai. KN paaiškinimuose nurodyta, kad KN 6802 21 00 – 6802 29 00 subpozicijoms priskiriami akmenys ar jų dirbiniai (įskaitant nebaigtus gaminti dirbinius), paprastai suskaldyti arba supjaustyti, su vienu ar daugiau plokščių arba lygių paviršių. Pastarieji gali būti apdoroti kaltu, kirtikliu arba dantytuoju plaktuku. Minėtų subpozicijų paaiškinimuose nenurodytas apdorojimas smėliu, nušveitimas, todėl akmenys apdoroti labiau nei nurodyta KN 6802 21 00 – 6802 29 00 subpozicijų paaiškinimuose skiriami į KN 6802 91 – 6802 99 subpozicijas. Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte konstatuota, kad prekės „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ – kodas deklaracijoje Nr. 24LTLU9000001341D5 turėjo būti nurodytas 6802 92, o ne 6802 29. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenų, jog patikrinimo aktas buvo ginčytas, nėra, todėl pagrįstai laikyta, kad patikrinimo aktu nustatyti duomenys yra teisingi ir jais rėmėsi. Daryti kitokią išvadą apygardos teismas neturi pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, pateikdamas tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), joje nurodė neteisingą informaciją apie prekės „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ KN kodą.

12. Nors K. P. teigia, kad neturėjo jokios teisės kvestionuoti Ispanijos karalystės eksporto deklaracijos duomenų, tačiau pažymėtina, kad ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma, t. y., kai jis padaromas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nors sutiktina, kad K. P. tyčia nesiekė pateikti neteisingą prekės KN kodą, tačiau, jis kaip muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, todėl esant byloje aptartų duomenų visumai, pareiškėjo veiksmų, atliktų siekiant iš tiesų įsitikinti prekės gavėjo nurodytu prekės klasifikavimo teisingumu, negalima laikyti pakankamais ir atidžiais, t. y. jis nesiėmė visų reikiamų priemonių teisingam prekės kodui nustatyti, nors tokią galimybę turėjo. Todėl K. P. Pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje.

13. ANK 212 straipsnio 4 dalis numato, kad netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

14. Konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog K. P. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau, kaip jau minėta, tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis). Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

15. Kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad K. P. veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Nors apeliantas teigė, kad pildydamas tranzito deklaraciją atsižvelgė į įformintą laikinojo saugojimo deklaraciją, tačiau, kaip minėta, iš sąskaitų matyti, kad jose nurodyti dviejų rūšių akmenys. K. P. nesiėmė tinkamų priemonių teisingam prekės kodui nustatyti, taigi ir teisingam deklaracijos pateikimui. K. P. deklaruodamas prekes, importo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, ir tai aiškiai parodo, kad elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, jeigu būtų buvusi pakankamai atidus ir rūpestingas ir, prieš deklaruodamas prekes, būtų pasinaudojęs visomis jam suteikiamomis teisėmis deklaruojamą prekę ne tik apžiūrėti. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas pasirinko pasitikėti laikinojo saugojimo deklaracijoje nurodytais duomenimis, kas lėmė taikomų ribojimų pažeidimą, ji veikė neatsargia kaltės forma dėl nerūpestingumo. Taigi K. P. veiksmuose pagrįstai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Pabrėžtina, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas muitinei deklaraciją, K. P. tapo atsakingu už muitinei pateiktų duomenų teisingumą.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju K. P. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. apeliacinį skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.