Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-03-02 · Civilinė byla Nr. e2A-128-618/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-02
Bylos Nr.
e2A-128-618/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03485-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjas
Larisa Šimanskienė (pirm.)
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-128-618/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03485-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei V. G. dėl piniginių lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. M.-Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, pakeitus ieškinio dalyką, prašė nustatyti, kad M. G. (M. G.), miręs 2020 m. sausio 9 d., santuokos su atsakove V. G. metu asmeninės nuosavybės teise įgijo ir valdė Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas. Nurodė, kad valstybė, kuriai paveldėjimo santykiuose atstovauja ieškovė, 2021 m. rugsėjo 7 d. priėmė M. G. palikimą, kurį, be kita ko, sudarė Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 23 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriui išsiuntė raštą „Dėl M. G. turto paveldėjimo“, prašydama paveldėtus palikėjo M. G. banko sąskaitoje esančius piniginių lėšų likučius pervesti į ieškovės sąskaitą. 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, jog 974 Eur lėšos, esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, nėra atidalintos su sąskaitos bendrasavininke buvusia mirusiojo sutuoktine atsakove V. G.. Ieškovė 2022 m. vasario 23 d. kreipėsi į atsakovę raštu „Dėl M. G. palikimo priėmimo“ prašydama iki 2022 m. kovo 24 d. kreiptis į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą ir parašyti sutikimą išduoti liudijimą mirusiojo sutuoktinio turto daliai nustatyti, tačiau palikėjo buvusi sutuoktinė savo valios nepareiškė. Ieškovės turimais duomenimis, santuoka tarp atsakovės ir M. G. buvo sudaryta 1972 m. gruodžio 2 d., o nutraukta 2011 m. liepos 28 d., tačiau duomenų, kad minėtoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos būtų padalintos santuokos nutraukimo metu, nėra. Ieškovė neturi duomenų ir jai nėra žinomos jokios aplinkybės, kad palikėjui M. G. ir atsakovei priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos būtų pripažintos asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta. Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė nurodė, kad, kaip matyti iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateikto M. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, įmokos į M. G. sąskaitą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus buvo gautos dar iki M. G. ir V. G. santuokos nutraukimo. Nurodė, kad atsakovės V. G. atsiliepime bei parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės advokato nurodyti argumentai, patvirtina aplinkybę, jog palikėjo M. G. mirties momentu Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos pripažintinos asmenine palikėjo M. G. nuosavybe.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepime į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, prielaida ieškiniui pareikšti negali būti vien tik Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus išdėstyta nuomonė. Tenkinti ieškovės ieškinį nėra teisinio pagrindo, nes, įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimui civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta palikėjo ir atsakovės santuoka, šeimos turtinis teisinis režimas jau buvo pasibaigęs, o iki savo mirties M. G. lėšoms nurodytoje banko sąskaitoje naudojosi savarankiškai, atsakovei pripažįstant, kad šios lėšos yra asmeninės buvusio sutuoktinio lėšos. Į šias lėšas atsakovė nepretenduoja ir iki šiol, nes laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 28 d., t. y. nuo tada, kai įsiteisėjo minėtas sprendimas, iki 2020 m. sausio 9 d. atsakovė jokių turtinių pretenzijų buvusiam sutuoktiniui nereiškė. Šis atsakovės neveikimas įrodo, kad palikėjo lėšos esančios banko sąskaitoje, išskirtinai buvo valdomos ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o asmeninės nuosavybės teisėmis. Įsiteisėjusiame sprendime informacijos apie banko sąskaitose esančias padalintas lėšas ir negali būti, nes ginčo šalys turto padalinimo momentu jau buvo nusistačiusios joms priimtiną ir neginčijamą dalintino kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto balansą. Tuo tarpu ginčo šalys sąmoningai neįtraukė į dalintino turto balansą asmeninių piniginių lėšų, nes reikalingumo tai daryti nebuvo, konkliudentiniais veiksmais pripažįstant, kad šios lėšos yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos.

3. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro notarė R. M.-Z. prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino, kad 974 Eur piniginių lėšų, esančių Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė M. G., mirusio 2020 m. sausio 9 d., nuosavybė ir visos šios piniginės lėšos sudaro M. palikimą, perėjusį valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai (aprašytina tik ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, dėl kurios pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde):

4.1. Teismas vertino ieškovės procesinį elgesį ir nustatė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir pripažinti ieškovę atsakinga dėl atsakovės patirtų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nurodo, kad ieškovės netinkamas elgesys, netinkamai pasirinktas tariamai pažeistos teisės gynimo būdas sukėlė atsakovei nepageidaujamas pasekmes dėl kurių atsakovei teko samdytis advokatą. Dėl nepagrįsto ieškinio, nesant ginčo tarp šalių dėl piniginių lėšų, atsakomybė dėl proceso kyla ieškovei. Nurodo, kad atsakovė į procesą buvo įtraukta nepagrįstai. Kaltė dėl proceso tenka ieškovei. Atsakovės procesinis elgesys laikytinas tinkamu.

5.2. Duomenys apie tai kaip atsakovė reagavo į ieškovės siųstą raštą su pareikštu ieškiniu neturi nieko bendro, nes piniginių lėšų neturi nieko bendra, nes dėl piniginių lėšų jau buvo nuspręsta teismo sprendimu, kuriuos santuoka tarp atsakovės ir M. G. buvo nutraukta 2011 m. birželio 27 d.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas tinkamai įvertino ieškovės ir atsakovės procesinį elgesį. Atsakovė iki bylos iškėlimo teisme elgėsi pasyviai ir su ieškove nebendradarbiavo. Ieškovės netinkamo elgesio nebuvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš ieškovės atsakovei nepriteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

10. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė prašo jį pakeisti išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė iki bylos iškėlimo teisme elgėsi pasyviai ir su ieškove nebendradarbiavo. Ieškovė, atstovaujanti valstybę paveldėjimo santykiuose, turėjo pareigą užbaigti palikimo perėjimo valstybei procedūras, kurioms objektyviai kliudė tai, kad ginčo piniginės lėšos buvo mirusiojo ir atsakovės bendrasavininkų teisėms valdytoje sąskaitoje. Taigi, ieškovė privalėjo kreiptis į teismą, kad išspręsti paveldėtų piniginių lėšų klausimą. Teismas nenustatė ieškovės netinkamo procesinio elgesio. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas neturėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies. Mano, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistos teisės gynimo būdą, nurodė netinkamą atsakovę.

11. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

12. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

13. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-188-403/2020).

15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 44 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

16. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

18. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas buvo pakeistas, buvo tenkintas visiškai. Ieškovė pakeitė ieškinio dalyką susipažinsusi su atsakovės pozicija byloje. Ginčo dėl banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų neliko. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad piniginės lėšos, esančios Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje yra asmeninė mirusiojo M. G. nuosavybė. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo konstatavo, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, pripažinti ieškovę atsakinga dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei, vertino atsakovės atstovo poziciją dėl to, kad, atsakovės manymu, ieškovė į teismą kreipėsi nepagrįstai, pasirinko netinkamą atsakovę. Taigi, teismas sprendė ar yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių šioje byloje.

20. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl mirusiojo M. G. Luminor Bank AS piniginių lėšų nuosavybės, esančių banke, ginčo nebuvo ir, kad jos visos buvo mirusiojo M. G. nuosavybė, nurodė, jog šis klausimas jau buvo išspręstas ir santuokos nutraukimo metu. Tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta M. G. ir V. G. santuoka, dėl bendrai valdomoje jų sąskaitoje esančių piniginių lėšų padalijimo nebuvo sprendžiama. Ieškovei, kaip mirusiojo M. G. turto paveldėtojai, kreipusis į banką, kuriame buvo bendra sutuoktinių sąskaita su joje esančiomis piniginėmis lėšomis, buvo nurodyta, kad prieš priimant mirusiojo palikimą būtina nusistatyti, kiek šioje sąskaitoje esančių piniginių lėšų priklausė mirusiajam M. G., o kiek atsakovei V. G.. Taigi, ieškovė, norėdama priimti mirusiojo M. G. palikimą, privalėjo imtis veiksmų, kurie padėtų užbaigti M. G. palikimo perėjimo procedūras valstybei. Esant tokiai situacijai, kuomet susidarė kliūtys ieškovei įvykdyti pareigą priimti palikimą, ieškovė ėmėsi veiksmų, t. y. išsiuntė atsakovei V. G. raštą „Dėl M. G. palikimo priėmimo“. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovė V. G. į ieškovės išsiųstą raštą „Dėl M. G. palikimo priėmimo“ nereagavo. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jos atsakymas ieškovei į jos raštą nieko nebūtų pakeitęs, nurodo, kad santuokos nutraukimo metu buvo išspręsta dėl piniginių lėšų asmeninio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, kadangi iš 2011 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo buvo nutraukta M. G. ir V. G. santuoka, nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl piniginių lėšų mirusiojo M. G., esančių Luminor Bank AS, padalijimo. Byloje yra ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad M. G. sąskaita valdoma kartu su bendrasavininke V. G.. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodydama, kad jos manymu, Luminor Bank AS esančios piniginės lėšos buvo asmeninė mirusiojo M. G. nuosavybė, kad šis klausimas, jos manymu yra išspręstas, kadangi santuoka nutraukta, turėjo pareigą apie tai informuoti ieškovę, kai ji iki kreipimosi į teismą siuntė raštą atsakovei dėl „Dėl M. G. palikimo priėmimo“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės procesinis elgesys pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas tinkamai. Kadangi nebuvo aiški atsakovės pozicija dėl mirusiojo M. G. Luminor Bank AS esančių piniginių lėšų, atsakovė nereagavo į ieškovės siųstą raštą iki kreipimosi į teismą, ieškovė privalėjo kreiptis į teismą, kad įgyvendintų savo pareigą priimti mirusiojo M. G. palikimą. Ieškovė pasirinko tinkamą atsakovę ir jos procesinis elgesys negali būti vertinamas netinkamas ar keliantis abejonių dėl sąžiningumo.

21. Svarbu tai, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata yra išimtinio pobūdžio ir tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio, nekeliančio abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo, faktas. Apeliaciniame skunde atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškove. Atsakovė taip pat nenurodė tokių argumentų, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas. Apeliaciniame skunde akcentuoja tik tai, kad atsakovė neturėjo dalyvauti šioje byloje tokiu procesiniu statusu. Tačiau, kaip ir minėta, atsakovė elgdamasi pasyviai ir nebendradarbiaudama su ieškove iki ieškovės kreipimosi į teismą pati sukūrė tokią procesinę situaciją, kai ieškovei kilo būtinybė kreiptis į teismą. Byloje nenustatyta ieškovės neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų. Šiuo atveju nepateikta argumentų, leidžiančių spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių procesinį elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatytas nesąžiningas ieškovės elgesys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatą ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

22. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su pirmosios instancijos skundžiamo teismo sprendimo ir papildomo sprendimo (ne)teisėtumu ir (ne)pagrįstumu, teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei papildomą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir papildomą sprendimas, kuriais teismas iš atsakovės ieškovei priteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Larisa Šimanskienė