Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2021-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-109-309/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-16Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-08Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
1-109-309/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18727-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
Kaltinamasis
M. K.
Civilinis ieškovas
V. P.
Advokatai
Vidmantas Skaburskas, Naina Lanzbergienė, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-109-309/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18727-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.3.1.1.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Ingai Jocienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. P. (nuotoliniu būdu prisijungus per ZOOM platformą), jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. (nuotoliniu būdu prisijungus per ZOOM platformą), jo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2019 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; 2) 2019 m. birželio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct)) bauda. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę G. P., tai yra 2021m. birželio 9 d., apie 20.00 valandą, gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto tarp jo ir jo sugyventinės G. P. metu, tyčia dūrė vieną kartą peiliu jai į pilvo kairio šono sritį, padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį pilvaplėvės sužalojimą su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu, kuris komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ko pasėkoje G. P. mirus įvykio vietoje, tokiu būdu nužudė savo šeimos narį – sugyventinę G. P.

2. Kaltinamasis M. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. P. kartu gyveno devynerius metus. Susipažino ir bendrai pradėjo gyventi Jungtinėje Karalystėje, o prieš ketverius metus grįžo į Lietuvą. Žinojo, kad G. P. nėra nutraukusi santuokos, tačiau ji ruošėsi santuoką nutraukti. G. P. bendravo su sutuoktiniu, tačiau daugiausia pokalbiai tarp jų vyko telefonu. Grįžę į Lietuvą apsigyveno (duomenys neskelbtini), G. P. tėvui priklausiusiame name. Kartu gyveno: jis, G., jos tėvukas ir vyriausia G. sesuo. Bendrą ūkį vedė, atlyginimą jai atiduodavo, ji viskuo rūpinosi. Jis dirbo medieną apdirbančioje įmonėje, G. dirbo virėja ar virėjos padėjėja restorane (duomenys neskelbtini). Prieš G. P. fizinį smurtą panaudojo vieną kartą, kada ji, būdama neblaivi, sėdo už vairo. Kaimynai iškvietė policiją.

2.1. 2021-06-09 dirbo prie namų, tvarkė aplinką, sodą, su G. P. nekonfliktavo. Apie 13 valandą atvažiavo pažįstamas A., kurio pavardės nežino, atsivežė alaus, kurį visi išgėrė lauke. A. išvažiavo dirbti, vėliau vėl atvažiavo, atsivežė degtinės. Išgėrus degtinę, pasakė, kad daugiau nebegers, nes reikia dirbti. A. išvažiavo apie 19.00 valandą. Vartojant alkoholį, konfliktų nebuvo. A. išvažiavus, sutvarkė stalą, nuėjęs į namo vidų, atsigulė miegoti. G. P. buvo išėjusi, nežino kur, bet neilgai. Parėjusi pasiūlė išgerti alaus. Išgėrė porą stiklinių alaus ir pasakė, kad daugiau nenori ir liepė eiti miegoti. G. P., matyt, buvo pasislėpusi „bambalį“ ir klausė „kur tu padėjai alų“. Atsakė, kad nieko neėmė, jam jo nereikia. Taip ir prasidėjo konfliktas. Norėjo išeiti iš namų, nes jam nepatinka kai jį puola. Pas G. P. buvo raktai nuo durų, prašė atrakinti duris, tačiau ji atsakė tai padaryti. Prašė, kad išleistų į tualetą, tada atrakino. Grįžęs užrakino duris, atsigulė miegoti. G. P. pradėjo priekaištauti kam jis rakina duris, apipylė jį šaltu vandeniu. Persirengė kitai rūbais ir norėjo išeiti. Prasidėjo užgauliojimai, neleido išeiti. Pasakė, kad išeis, pasivaikščios, prasiblaivys ir grįš namo. Būtų išėjęs, pasėdėjęs pas kaimyną ir grįžęs. Ginčas vyko koridoriuje, tarp virtuvės slenksčio ir koridoriaus. Peilis jo rankose atsirado tada, kai ruošėsi valgyti. G. P. jį pastūmė ir jis, nenorėdamas jos sužaloti, kaire ranką smogė, norėjo tik pagąsdinti. Peiliu buvo suduotas tik vienas smūgis. G. P. nukritus ant grindų, išsiganęs ką padarė, ją pakėlė, kalbėjo su ja. Į bendrąjį pagalbos telefoną skambino, sakė, kad nudurta moteris, ar sužalota moteris, ką jam daryti. Jo klausė ar turi rankšluostį, teigimai atsakius, liepė sušlapinti rankšluostį vandeniu, juo pridengti žaizdą. Praėjus kiek laiko dar kartą paskambino bendruoju telefono, sakė, kad jai šalta ant žemės sėdėti, klausė ar galima pakelti ir nunešti į lovą, atsakė, kad galima. Pakėlęs nunešė į kambarį, užklojo. Klausė ar girdi jį, atsakė, kad girdi. Po kiek laiko atvažiavo policija, o po to greitoji pagalba. Nežino, ar G. P. jau buvo mirusi. Policijos darbuotojai klausė, kodėl kruvini jo rūbai, atsakė, kad žmoną nešė ant rankų.

2.2. Civilinius ieškinius pripažįsta ir ketina atlyginti padarytą neturtinę žalą.

3. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje (2 t., b .l. 157-162) užfiksuota, kad įtariamasis M. K. nurodė vietą, kur padarė nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini). Parodymų patikrinimo vietoje metu M. K. parodė vietą, kur vyko konfliktas su G. P., iš kur jis paėmė peilį, kuriuo ir kur dūrė G. P., kuri suklupo prie sienos. Parodo, kad telefonu paskambino greitajai pagalbai, kaip bandė suteikti pagalbą, vykdydamas telefonu duotus nurodymus.

4. Kitų objektų apžiūros protokole (2 t., b. l. 65-70) užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas gautas raštu iš Bendrojo pagalbos centro (2 t., b. l. 64), kuriame nurodyta kad centro informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2021-06-09 20.35 val. ir 20.49 val.. Protokole nurodyta, kad vyriškis, susijaudinusiu, verkiančiu balsu praneša Bendrojo pagalbos centro operatorei apie tai, kad žmona kraujuoja, ją kažkas padūrė, prašo kuo greičiau atvažiuoti. Sujungiant su medikais, M. K., susijaudinusiu, verkiančiu balsu, kalbina G. P., prašo kuo greičiau atvažiuoti, stengiasi vykdyti medikų nurodymus.

5. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis M. K. ir jos mama pradėjo gyventi kartu 2012 metais ar 2013 metais. Jie susipažino Anglijoje, bet neilgai ten prabuvo, nes seneliui labai pablogėjo sveikata, ir jie turėjo išvykti. Mamai pradėjus bendrauti su kaltinamuoju M. K., jos tėvai gyveno atskirai, bet santuoka teisminiu keliu nebuvo nutraukta. Gyvenant Anglijoje, mama tik vieną kartą skundėsi, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas, o daugiau vykdavo žodiniai konfliktai. Ji pas juos nesilankydavo, su mama dažnai susitikdavo mieste. Grįžus gyventi į Lietuvą, prasidėjo dideli konfliktai, senelis skųsdavosi, nes M. dažnai būdavo piktas, pusbrolis, mamos vyriausios sesers sūnus, irgi pykdavo. Visi būdavo priešiškai nusiteikę prieš M., nes jis neadekvačiai kalbėdavo, keikdavosi, grubiai bendraudavo.

5.1. Su mama paskutinį kartą kalbėjo pirmadienį, o ji buvo nužudyta trečiadienį, mamos paskutiniai žodžiai jai buvo greitai ir tyliau pasakyti, kad „nebegaliu kalbėti M. ateina“. Mama sakydavo, kad kaltinamasis nuolatos šūkauja, ranką buvo pakėlęs, peiliu grasino, verkdavo. Mamos prašė važiuoti į Vilnių, kad išsiskirtų su kaltinamuoju. Per savaitę kelis kartus su mama kalbėdavo apie savo ir mamos problemas. Kviesdavo į svečius atvažiuoti, tačiau mama sakydavo, kad M. jos neišleis. Mama buvo mėgėja išgerti, o paskutiniu laiku prasidėjo per dažnas išgėrinėjimas. Mama anksčiau alaus negerdavo, o kai susidėjo su M. pradėjo ir alų gerti. Kiek tekdavo telefonu kalbėti, mama būdavo išgėrusi, būdavo, kad ir dvi savaites negalėdavo telefonu prisiskambanti. Mama neaiškindavo kodėl geria, sakydavo „ai truputį išgėrėm ir viskas“. Daug ką nutylėdavo. Prašė, kad mama nebegertų, buvo kliniką radusi, kad užsikoduotų, nes alkoholio tikrai buvo per daug gerdavo, bet mama sakydavo, „kad jai nereikia, kad jai viskas gerai“. Pervesdavo mamai pinigų nemažomis sumomis, o sekančią dieną kai paskambindavo telefonu, jie abu girti būdavo. Nusipirkdavo maisto, užpildavo kuro automobiliui, o kitus pinigus, kaip supranta, išleisdavo alkoholiui.

5.2. Po mamos mirties blogai jautėsi, psichika pakriko. Sunku apie tai kalbėti. Byloje esantį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo 10 000 Eur sumai palaiko.

6. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju M. K. bendraudavo kol jis su jo mama gyveno Anglijoje. Su kaltinamuoju M. K. nesipyko, gerbė mamos pasirinkimą. Mamai su kaltinamuoju išvažiavus į Lietuvą, su mama bendraudavo telefoniniais pokalbiais, bet ji jau buvo gerokai pasikeitusi ne į gerąją pusę. Mama su juo susisiekdavo tik tada kai reikėdavo pinigų. Nebūdavo, kad paskambintų ir paklaustų, kaip jam sekasi, kaip jis gyvena. Paskambindavo ir sakydavo „gal gali padėti pinigais“. Reikėdavo gan nemažų sumų, nuo 100 iki 300 svarų, kurių jis tuo metu neturėdavo ir nepervesdavo. Mama jam mažai pasakodavo apie gyvenimą su kaltinamuoju, ar jis ją skriaudė, ar kas blogai. Pamena, kad vieną kartą, jie jau buvo grįžę į Lietuvą, vienu momentu buvo kaip ir išsiskyrę, mama pasakojo, kad kaltinamasis buvo ją sumušęs tiek, kad ji negalėjo nuleisti galvos, nes nuleidus galvą darydavosi silpna. Nenorėjo tikėti, galvojo gal viskas yra perdedama, bet po įvykusio įvykio suprato, kad jokio melo nebuvo.

6.1. Apie mamos mirtį pranešė sesuo. Sužinojęs apie mamos mirtį, buvo šoke, nesuprato kas darosi. Po mamos mirties į Lietuvą nebuvo grįžęs, nes dėl nustatytų apribojimų, nėra galimybės grįžti iš Anglijos į Lietuvą ir atgal. Mamos kapo dar neaplankė. Civilinį ieškinį palaiko.

7. Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju M. K. pažįstamas iš matymo, kai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Nebendraudavo, konfliktų nėra buvę. Su nukentėjusiąja G. P. nebendraudavo, tik buvo ją matęs. Įvykio diena buvo pirma, kai bendravo kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja. Su kaltinamuoju susitiko jo (kaltinamojo) namuose, jis atsinešė litrą 7.5 procento stiprumo alaus, kaltinamasis taip pat turėjo tokį kiekį alaus. Jo nuomone, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, jam atvykus, jau buvo neblaivūs. Geriant alų, jokių konfliktų tarp kaltinamojo ir nugenėjusios nebuvo. Buvo kalba, kad dar yra litras alaus. Taip sakė moteris, tačiau kaltinamasis atsakė, kad nėra.

8. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse prie jo ( 1 t., b. l. 10-15 ) užfiksuota, kad įvykio vieta gyvenamasis namas. Lauko durys medinės, su viena įleidžiama spyna. Spyna atrakintoje padėtyje, durys atidarytos. (foto Nr. 1-4). Einant į vidų, stebimi pėdsakai. Nuo įėjimo durų slenksčio apie 103 cm atstumu ir nuo virtuvės durų, dešinėje pusėje slenksčio apie 43,5 cm, ant grindų yra rausvos spalvos dėmė, galimai kraujas. Virtuvėje, dešinėje pusėje yra spintelė, ant kurios padėti indai. Ant indo padėtas metalinis peilis su užrašu “Wilko”. Vieta pažymėta Nr. 2. Peilis su galimais rankų ir biologiniais pėdsakais supakuotas (Nr. 4) (foto 8-16). Po kėde, nuo kairės sienos apie 86 cm. atstumu ir nuo priekinės sienos apie 56 cm. atstumu, ant grindų yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas ir plaukų segtukas. Plaukų segtukas dėmės pavyzdys paimtas. Prie spintelės, šalia kairės sienos yra antra kėdė, po kuria yra du, tamsios spalvos, sportinio tipo bateliai, su rausvos spalvos dėmėmis, galimai kraujo. Du batai su galimais biologiniais pėdsakais paimti. Kairėje pusėje yra spintelė ir krosnis. Prie krosnies priekinės dalies, po durelėmis, ant grindų padengtų skarda yra plaukai. Ant spintelės durų, nuo grindų apie 53 cm. aukštyje ir nuo spintelės dešiniojo krašto apie 17 cm. atstumu yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Paimtas dėmės pavyzdys. Svetainės kambaryje, kairėje pusėje yra spintelė, du foteliai, spintelė, stalas. Ant pirmo fotelio yra rausvos spalvos striukė. Striukė su galimais biologiniais pėdsakais paimta. Miegamajame kambaryje dešinėje pusėje yra išskleista lova. Lovos kairėje dalyje yra moteriškos lyties lavonas. Lavonas guli ant nugaros, galva palenkta į priekį, pakaušis atsirėmęs į atlošą. Kairioji ranka nusvirusi į apačią, tiesi, pirštai sulenkti. Dešinioji ranka palenkta per alkūnę, pirštai sulenkti. Abi kojos tiesios. Plaukai ilgi, rausvos spalvos. Akys užmerktos, burna prasižiojusi. Lavonas vilki pilkos spalvos marškinėlius, kurie užtraukti ant krūtinės, baltos spalvos liemenėlę, pilkos spalvos kelnes, melsvos spalvos apatines kelnaites. Ant dešinės kojos yra guminė šlepetė, juodos spalvos. Analogiška šlepetė paimta virtuvėje. Ant lavono pilvo, kairėje pusėje yra baltos spalvos marškinėliai, sutepti rausvos spalvos skysčiu, galimai kraujo. Ant pilvo, kairėje pusėje yra žaizda lygiais kraštais, apie 6 cm ilgio, pro kurią veržiasi riebalinis audinys.

9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161-163) konstatuota, kad: 1. G. P. mirė nuo durtinio - pjautinio kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu, kuris komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota G. P. lavono tyrimo metu 2021-06-10, 11 val. 00 min., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jos lavone praėjo 12 - 24 val. laiko. 2. a. G. P. lavone nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje; durtinis- pjautinis kiauryminis pilvaplėvės sužalojimas su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu. 2. b. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi paros laikotarpyje iki G. P. mirties. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš 3–5 paras iki G. P. mirties. Durtinis-pjautinis kiauryminis pilvaplėvės sužalojimas su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu padarytas kontaktuojant su duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu neilgai trukus iki G. P. mirties. 2. c. G. P. lavone nustatyti sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. 2. d. G. P. lavone nustatyti sužalojimai, remiantis SSMNT 6.6.9 punktu (dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su vidaus organų pažeidimu) visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 3. G. P. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu, kuris komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. 4. Pomirtinių kūno sužalojimų G. P. lavone nėra. 5. Poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje netrukdė G. P. atlikti savarankiškų veiksmų. Po durtinio- pjautinio kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu G. P. galėjo kurį laiką atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl vidinio ir išorinio nukraujavimo. 6. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Durtinis-pjautinis kiauryminis pilvaplėvės sužalojimas su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu padarytas kontaktuojant su duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. 7. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio kontakto su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio kontakto su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Durtinis-pjautinis kiauryminis pilvaplėvės sužalojimas su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu nėra būdingas griuviminei traumai. 8. G. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,82 %o (promilės) etilo alkoholio.

10. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 188-190) konstatuota, kad tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės – buitinės paskirties, pramoniniu būdu pagamintas virtuvinis peilius.

11. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 171) konstatuota, kad neatmetama galimybė, kad G. P. pilvo kairės pusės žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma yra tik plačios grupinės priklausomybės lygmens.

12. 2021-06-09 21.02 val. Alkoholio matuoklio parodymų šaknelėje (1 t., b. l. 47-48) užfiksuota, kad M. K. alkotesteriu nustatytas 1.50 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

13. Nagrinėjamojoje byloje M. K. kaltinamas nužudęs savo šeimos narį – sugyventinę G. P..

13.1. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

13.2. Kasacinio teismo praktikoje dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, 2K-383-1073/2018, 2K-63-511/2021, 2K-95-648/2021) šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

13.3. Tai suponuoja išvadą, kad šeimos teisine apsauga, kylančia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, gali naudotis nebūtinai kraujo ryšiais susiję asmenys, tarp kurių egzistuoja jau minėti supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba grindžiami ilgalaikiai santykiai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, be kita ko, pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą. Reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).

13.4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.229 straipsnį, kuris yra kodekso VI dalies (Kitų šeimos narių teisės ir pareigos) XV skyriuje „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“, šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienus metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (2013 m. liepos 2 d. redakcija). Be to, BPK 38 straipsnis (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai (2010 m. spalio 1 d. redakcija). Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aiškinat ir taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuojančią nusikalstamos veikos sudėtį – artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą, remiamasi BK 248 straipsnyje pateiktu nurodytų sąvokų išaiškinimu (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012, kasacinės nutartys Nr. 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K–525/2013 ir kt.).

13.5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. ir nukentėjusioji G. P. kartu pradėjo gyventi prieš devynerius metus. Gyveno Anglijoje, o pablogėjus nukentėjusios G. P. tėvo sveikatai, prieš ketverius metus, grįžo į Lietuvą ir apsigyveno G. P. tėvui priklausančiame name. Vedė bendrą ūkį, rūpinosi G. P. tėvo sveikata, teikė jam reikalingą pagalbą. Kaltinamasis M. K., teismo posėdyje, parodė, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. P. naudojo vieną kartą, kada, jai būnant neblaiviai, neleido vairuoti automobilio. Nukentėjusioji V. P. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis M. K. ir jos mama pradėjo gyventi kartu 2012 metais ar 2013 metais. Jie susipažino Anglijoje, bet neilgai ten prabuvo, nes seneliui pablogėjo sveikata ir jie turėjo išvykti. Kai jos mama pradėjo bendrauti su kaltinamuoju M. K., jos tėvai gyveno atskirai, bet santuoka teisminiu keliu nebuvo nutraukta. Gyveno Anglijoje, mama tik vieną kartą skundėsi, kad buvo naudojamas fizinis smurtas, o daugiau vykdavo žodiniai konfliktai. Grįžus gyventi į Lietuvą, prasidėjo dideli konfliktai, senelis skųsdavosi, nes M. dažnai būdavo piktas, pusbrolis, mamos vyriausios sesers sūnus, irgi pykdavo. Visi būdavo priešiškai nusiteikę prieš M., nes jis neadekvačiai kalbėdavo, keikdavosi, grubiai bendraudavo. Mama buvo mėgėja išgerti alkoholio, o paskutiniu laiku prasidėjo per dažnas išgėrinėjimas. Ji anksčiau alaus negerdavo, o kai susidėjo su M. pradėjo ir alų gerti. Kiek tekdavo telefonu kalbėti, mama būdavo išgėrusi, būdavo, kad ir dvi savaites negalėdavo telefonu prisikambanti. Mama neaiškindavo kodėl geria, sakydavo „ai truputį išgėrėm ir viskas“. Daug ką nutylėdavo. Prašė, kad mama nebegertų, buvo kliniką radusi, kad mama užsikoduotų, nes alkoholio tikrai buvo per daug, bet ji sakydavo, kad jai nereikia, kad jai viskas gerai. Pervesdavo mamai pinigų nemažomis sumomis, o sekančią dieną kai paskambindavo telefonu, jie abu girti būdavo. Nusipirkdavo maisto, užpildavo kuro automobiliui, o visą kitą, kaip supranta, išleisdavo alkoholiui. Nukentėjusysis V. P. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju M. K. bendraudavo kol jis su jo mama gyveno Anglijoje. Su kaltinamuoju M. K. nesipyko, labai gerai sutardavo, gerbė mamos pasirinkimą. Kai mama su kaltinamuoju išvažiavo į Lietuvą, su mama bendraudavo telefoniniais pokalbiais, bet ji jau buvo gerokai pasikeitusi ne į gerąją pusę. Su juo mama susisiekdavo tik tada, kai reikėdavo pinigų. Pamena, kad vieną kartą, kai mama ir kaltinamasis M. K. buvo grįžę į Lietuvą, vienu metu buvo kaip ir išsiskyrę, mama pasakojo, kad kaltinamasis buvo ją sumušęs tiek, kad ji negalėjo nuleisti galvos, nes, nuleidus galvą, pasidarydavo silpna.

13.6. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatuoja, kad nukentėjusioji G. P., kuri nebuvo nutraukusi santuokos, kartu su kaltinamuoju M. K. devynerius metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kartu rūpinosi nukentėjusios tėvu, rūpinosi vienas kitu, tarp jų buvo susidarę stiprūs tarpusavio įsipareigojimų vienas kitu santykiai, ką patvirtina ir kaltinamojo pokalbių išklotinės skambinant telefonu Bendrajam pagalbos centrui, todėl yra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog jų santykiai vertintini kaip šeimos narių, t. y. sugyventinių, santykiai.

13.7. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos.

13.8. Faktiniais bylos duomenimis: kaltinamojo M. K., liudytojo A. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse prie jo ( 1 t., b. l. 10-15 ) protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu (2 t., b .l. 157-159 ), bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu raštu ( 2 t., b. l. 64), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161-163), Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 171) nustatyta, kad 2021m. birželio 9 d. Dienos metu kaltinamasis M. K., nukentėjusioji G. P. ir liudytojas A. T. vartojo alkoholį kaltinamojo ir nukentėjusios namuose, (duomenys neskelbtini). Alkoholis buvo vartojamas lauke. Liudytojas išvyksta, o vakare vėl atvyksta ir jie toliau vartoja alkoholį. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusios konflikto nebuvo. Liudytojas A. T. išvyksta į namus, o kaltinamasis ir nukentėjusioji ruošiasi eiti miegoti. Nukentėjusioji (kaltinamojo parodymais) reikalauja alaus, tačiau jis atsako, kad alaus neturi, tarp jų kyla konfliktas, kurio metu kaltinamasis peiliu suduoda vieną smūgį nukentėjusiajai. Pamatęs ką padarė, skambina telefonu bendrajam pagalbos centrui, pasako, kad yra peiliu sužalota moteris, klausia kaip suteikti jai pagalbą, stengiasi vykdyti duodamus nurodymus, tačiau nukentėjusioji miršta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161-163) konstatuota, kad: 1. G. P. mirė nuo durtinio - pjautinio kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su žarnų pasaito ir pilvo aortos pažeidimu, kuris komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu.

13.9. Teismas konstatuoja, kad G. P. mirties priežastis yra kaltinamojo M. K. padarytas sveikatos sutrikdymas. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo M. K. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiosios G. P. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiosios G. P. mirtis – tiesioginis kaltinamojo M. K. veikos rezultatas). Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamojo M. K. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios G. P. mirties būtų įsiterpę pašalinės veikos, turėjusios įtakos G. P. mirčiai.

13.10. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs nukentėjusios mirties. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia.

13.11. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės bylos Nr. 2K-109/2009, 2K-446/2010, 2K-196/2011). Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smūgius peiliu kitam žmogui į gyvybei svarbias kūno sritis, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, nuo kurių jis gali mirti. Kaltinamasis M. K., smūgiuodamas peiliu į gyvybei pavojingą vietą, negalėjo nesuprasti, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusios G. P. gyvybei. Nors kaltinamasis ir nenorėjo nukentėjusios mirties, tačiau panaudoto fizinio smurto pobūdis - smūgis peiliu į gyvybiškai pavojingą gyvybei vietą, liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.

13.12. Kadangi kaltinamasis M. K. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę G. P., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

14. M. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K., supratęs, kad peiliu sužalojo G. P., iš karto telefonu pranešė apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui, klausė kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų sustabdytas kraujavimas, vykdė duotus nurodymus, bandė sustabdyti kraujavimą, stengėsi užkirsti kelią nukentėjusios mirčiai, o tai pripažintina, kad jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

14. 1. Nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

14.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14.3. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

14.4. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė neatkuriamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Žmogaus gyvybė yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų baudžiamuoju įstatymu, todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę tais atvejais, kai kaltininko tyčiniais (nors ir netiesiogine tyčia) veiksmais nužudomas kitas žmogus. Kaltinamojo asmenybė – teistas, administracine tvarka baustas vieną kartą (2 t., b. l. 125), priklausomybės ligų pacientų registre neregistruotas, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji, kuri nebuvo nutraukusi santuokos, kartu gyveno devynis metus laiko, abu kartu vartojo alkoholį, dėl ko kildavo konfliktai, teismas neatmeta kaltinamojo parodymų, kad konfliktas įvykio dieną kilo dėl nukentėjusios (kuriai nustatytas 1,89 promilės girtumas) provokuojamų veiksmų, reikalaujant alkoholio, po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių pasekmių, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam minimumui. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

15.1. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. P. (G. P. dukra) pateikė 10 000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis V. P. (G. P. sūnus) pateikė 10 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

15.2. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016, 2K-179-699/2016). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad kaltinamasis M. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės negrįžtamos, tuo G. P. artimiesiems sukeldamas didelius dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau yra darbingas. Teismo vertinimu, atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalą.

15.3. Nužudytoji G. P. – nukentėjusiųjų V. P. ir V. P. mama, jiems dėl mamos netekties (nužudymo) teko patirti dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, kad nukentėjusieji ir G. P. gyveno atskirai, tačiau nukentėjusioji V. P. dažnai bendraudavo telefonu, jų asmeniniai susitikimai nebuvo reguliarūs, nukentėjusysis V. P., gyvendamas Anglijoje, su mama bendravo telefonu, tačiau, kaip jis parodė teismo posėdyje, tai būdavo mamos prašymai išsiųsti pinigų. Teismas atsižvelgia ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-272/2009, 2K-117/2011, 2K-519/2013, 2K-575/2013, 2K-364/2014, 2K-353-139/2016). Teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog nukentėjusiajai V. P. priteistina 8 000 eurų, o nukentėjusiajam V. P. 6 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, ir mano, kad būtent tokia suma atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šio instituto paskirtį, galiojančią teismų praktiką.

16. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: menkaverčiai ir kurie negali būti sunaudoti daiktai, nuosprendžiui, įsiteisėjus, sunaikinti; asmeniniai daiktai, nuosprendžiui, grąžintini jų savininkams.

20. Dėl proceso išlaidų:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. lapkričio 19 d. pažymą Nr. (12.35 Mr.) PT-8148, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. K. 491,75 eurą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato E. Jankaičio suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgdama į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą teismas, atsižvelgdamas, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas ir M. K. turtinę padėtį, neturi lėšų advokato paslaugoms apmokėti, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, priteisti dideli ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. K. pirmosios instancijos teisme netenkintinas.???

21. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti 2021 m. gruodžio 16 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš M. K. 8 000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti V. P. naudai; 6 000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti V. P. naudai.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktus: paimtus įvykio vietos apžiūros metu, reikalaujamų daiktų protokolu, ėminius su biologiniais pėdsakais, priduotus į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugyklą (2 t., b. l. 59-60, 61), o būtent: ėminį su biologiniais pėdsakais, paimtą koridoriuje nuo grindų (vokas Nr. 1), stiklainį su kvapo pėdsaku, paimtą nuo peilio (stiklainis Nr. 2), ėminį su biologiniais pėdsakais, paimtą nuo stiklinio butelio (vokas Nr. 33), ėminį su biologiniais pėdsakais, paimtą nuo rudo puodelio (vokas Nr. 34), ėminį su biologiniais pėdsakais, paimtą nuo balto puodelio (vokas Nr. 35), stiklainį su foniniu kvapo pėdsaku, paimtą virtuvėje (stiklainis Nr. 3), dėžę, kurioje buteliai, puodeliai su rankų pėdsakais, paimtus lauke (Kartoninė dėžutė Nr. 36), peilį (kartoninė dėžutė Nr. 4), plaukų segtuką (vokas Nr. 5), ėminį su biologiniais pėdsakais, paimtą virtuvėje (vokas Nr. 6), šlepetę (vokas Nr. 8), voką Nr. 9 su plaukais, ėminį su biologiniais pėdsakais, paimtą virtuvėje (vokas Nr. 10), ėminį su biologiniais pėdsakais nuo lavono kairės rankos (vokas Nr. 13), ėminį su biologiniais pėdsakais, paimtą nuo lavono dešinės rankos (vokas Nr. 14), marškinėlius su biologiniais pėdsakais, paimtus nuo lavono (vokas Nr. 15), pagalvės užvalkalą (vokas Nr. 16), ėminius su biologiniais pėdsakais, paimtus nuo stiklinių butelių (vokai : Nr. 25, 26 27, 28, 29, 30, 31, 32 ), voką su M. K. DNR ėminiais, apatines kelnaites M. K. (vokas Nr. 1), vokus su biologiniais pėdsakais, paimtus nuo įtariamojo M. K. rankų (vokai Nr. 1-4), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus, priduotus į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo saugyklą (2 t., b. l. 59-60, 61), o būtent: batus (vokas Nr. 7), striukę (popierinis maišas Nr. 11), telefoną „Nokia“ įskilusiu ekranu (vokas Nr. 12), liemenę (vokas Nr. 17), kelnes (vokas Nr. 18), marškinėlius (vokas Nr. 19), piniginę, džinsinę medžiaginę (vokas Nr. 24 ), raktą su pakabukais piniginėje (vokas Nr. 24), telefoną „Samsung“ (su SIM kortele) (vokas Nr. 20), piniginę, juodą, kurioje: techninės apžiūros talonas, draudimo liudijimas, automobilio raktelis su pulteliu, transporto priemonės registracijos liudijimas (dokumentai M. K. vardu) (vokas Nr. 23), nutarimu priduotą daiktą – geltono metalo grandinėlę, saugojimui į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus daiktų saugyklą (2 t., b. l. 57, 58), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. K., perduodant juos įstaigos, kurioje M. K. atlieka bausmę, administracijai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam M. K. nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Vidmantas MylėVirginija Žindulienė