Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. P. iš nuteistojo M. K. priteista 8000 Eur, o nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. P. – 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

IV. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. K. prašo sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės 9 metams terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrins skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, vertindamas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui.

V. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą . Siekiant bausmės tikslų, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

VI. Už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Kaip jau nurodyta pirmiau, M. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 metams, t. y. paskirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, kuri yra tik vieneriais metais griežtesnė už minimalią. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas (šeimos nario nužudymas), veikiant netiesiogine tyčia (M. K. suvokė, kad, durdamas peiliu į pilvą, kuriame yra gyvybiškai svarbūs organai, jis gali sukelti sugyventinės mirtį, ir nors jos mirties jis nenorėjo, bet savo veiksmais mirtį sukėlė).. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvi M. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: 1) jis aktyviais veiksmais bandė išvengti sugyventinės mirties (po įvykio du kartus skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, o tai patvirtina, kad jis išties jaudinosi dėl savo veiksmais sukeltų padarinių, be to, vykdė jam duodamus nurodymus – užspaudė žaizdą); 2) prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat pagrįstai nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – M. K. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

VII. Visgi, skiriant bausmę, yra itin svarbūs ir nusikaltimą padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys. Nustatyta, kad M. K. dirbo periodiškai, paskutinį kartą – laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (t. 2, b. l. 128–129), Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2021 m. birželio 7 d. (t. 2, b. l. 73, 127). Pastaroji aplinkybė leistų jį vertinti teigiamai, kaip asmenį, linkusį ieškotis veiklos, iš kurios būtų galima gauti lėšų pragyvenimui, bei siekiantį gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, tačiau po dviejų dienų, nuteistasis, būdamas neblaivus, nužudė sugyventinę. Be to, toliau išdėstyti duomenys nuteistąjį charakterizuoja išimtinai neigiamai:

VIII. Pirmiausia, labai sunkų nusikaltimą M. K. padarė neišnykus teistumui. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, G. P. padarė mėlynes kairiame skruoste, kairiame paakyje ir sukėlė nukentėjusiajai G. P. fizinį skausmą (t. 2, b. l. 101, 110–111), be to, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (t. 2, b. l. 102, 106–109).

IX. Antra, M. K. jau anksčiau naudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę ir, kaip matyti, dėl to buvo nuteistas. Be to, priimtas nuosprendis dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei jo neatgrasė nuo pačių sunkiausių padarinių – jis sąmoningai sugyventinei peiliu dūrė į pilvo sritį. Kad jis prieš sugyventinę smurtavo anksčiau, grindžia ir tarpusavyje sutampantys liudytojų parodymai: G. P. ir M. K. kaimynas policijos pareigūnams paaiškino, kad pas juos yra išgėrinėjama, konfliktuojama, taip pat, kad M. K. yra naudojęs fizinį smurtą prieš G. P. (t. 1, b. l. 46), V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. K. prieš G. P. naudodavo fizinį smurtą, tokius parodymus grindžia jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 3, b. l. 122, t. 1, b. l. 94–95), V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. P. jam yra sakiusi, kad M. K. naudojo fizinį smurtą (t. 3, b. l. 123). Taigi fizinio smurto panaudojimas, pasireiškęs dūriu peiliu į pilvą, nebuvo atsitiktinis įvykis M. K. ir G. P. tarpusavio santykiuose, nes jis ir anksčiau prieš sugyventinę naudojo fizinį smurtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

X. Trečia, M. K. visus nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl teisėjų kolegija turi pagrindą išvadai, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo neatgrasė nuo polinkio vartoti alkoholį, kuris turėjo įtakos nusikaltimo, kurio sukelti padariniai yra negrįžtami ir jokiais būdais neatkuriami, padarymui. Be to, nustatyta, kad 2021 m. sausio 2 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad pasirodė girtas viešoje vietoje (t. 2, b. l. 125).

XI. Ketvirta, M. K. ne iš karto prisipažino peiliu padūręs sugyventinę ir nurodė teisingas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Matyti, kad M. K., paskambinęs Bendruoju pagalbos centro numeriu, nurodė, kad kažkas padūrė peiliu žmoną, kol jis buvo tualete. Operatorei paklausus, ar padūrė jis, M. K. atsakė neigiamai (t. 1, b. l. 50; t. 2, b. l. 65–67). Atvykusiems policijos pareigūnams, jis iš pradžių paaiškino, kad moterį kažkas peiliu padūrė, tačiau jis nežino, kas tai padarė. Vėliau, bendraujant, jis policijos pareigūnams paaiškino, kad su juo ir G. P. alkoholinius gėrimus vartojo A. K., kurį, baigus vartoti alkoholinius gėrimus, G. P. palydėjo iki gatvės, o tuo metu jis (M. K.) buvo lauko tualete. Pasak jo, grįžęs iš tualeto, namo viduje rado sugyventinę, valančią kraują, po to paėmė ją į rankas ir nunešęs paguldė. Dar vėliau jis policijos pareigūnams ėmė aiškinti, kad, grįžęs iš tualeto, pamatė, kad jo sugyventinė peiliu dūrė sau į pilvo sritį (t. 1, b. l. 45–46). Tik apklausiamas kitą dieną po įvykio, nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad labai nuoširdžiai gailisi ir detaliai papasakojo įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 153–154). Ir vėliau apklausiamas jis taip pat parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir labai gailisi (t. 2, b. l. 166, t. 3, b. l. 119–121, 126). Būtent pastaroji aplinkybė sudarė pagrindą nustatyti nuteistojo atsakomybę lengvinančią atsakomybę.

XII. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, už padarytą nusikaltimą paskyrė teisingą ir proporcingą BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, būdamas teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš sugyventinę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo švelninti ir taip pakankamai švelnią pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

XIII. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nuteistajam M. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas (t. 3, b. l. 170). Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad nuteistajam M. K. teiktos teisinės pagalbos išlaidos yra 80 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei (t. 3, b. l. 185). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgusi į nuteistojo turtinę padėtį (dirbo epizodiškai, buvo registruotas užimtumo tarnyboje), prokurorės ir gynėjo siūlymą, sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti 80 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis.