Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį, kurį vėliau patikslino, atsakovui A. M. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 344,74 Eur negrąžintą kreditą, 64,43 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 1 d.), 92,05 Eur sutarties sudarymo mokestį, 172,88 Eur negautas pajamas, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 1 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 29 d.), 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė „BnP Finance“, UAB, ir atsakovas 2022 m. kovo 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-kvsr33fw (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 350 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ((vartojimo kredito mokestį): 248,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 94,68 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sutarties specialiose sąlygose nustatyta tvarka. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01 (toliau –reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo–perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į raginimus apmokėti susidariusį įsiskolinimą nereagavo. Anot ieškovės, atsakovas ieškovei liko skolingas 344,74 Eur negrąžinto kredito.

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. kovo 29 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-kvsr33fw Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. “ Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 344,74 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 74 ct) negrąžintą kreditą, 64,43 Eur (šešiasdešimt keturių eurų ir 43 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 92,05 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų ir 5 ct) sutarties sudarymo mokestį, 172,88 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų ir 88 ct) negautas pajamas (nuostolius) ir 264 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 19,92 Eur (devyniolikos eurų ir 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 344,74 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteisė 344,74 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 39,00 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp ieškovės (pradinės kreditorės) ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2025 m. kovo 29 d. Sutartį nutraukus 2022 m. spalio 1 d., ieškovė apskaičiavo mokėtinas 64,43 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Teismas mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti šias mokėjimo (pelno) palūkanas formaliai yra pagrįstas, dėl to tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiant 64,43 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog sutarties mokesčio dydis specialiosiose sąlygose yra numatytas ir jo dydis yra 94,68 Eur, o Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju sutarties sudarymo mokestis buvo išdėstytas 36 mėnesių terminui ir turėjo būti mokamas kas mėnesį, tačiau šios savo pareigos atsakovas tinkamai nevykdė, nesumokėdamas 92,05 Eur sutarties sudarymo mokesčio.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojimo kreditą turėjo grąžinti ir mokėti 39,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2025 m. kovo 29 d., tačiau pradinė kreditorė vienašališkai sutartį nutraukė 2022 m. spalio 1 d. dėl to, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis buvo nustatytas tarp šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies sąlygose. Kartu su ieškiniu pateiktas mokėjimo planas (grafikas), kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2022 m. spalio 1 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. kovo 29 d., yra 172,88 Eur, t. y. būtent tokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas tinkamai įvykdytų vartojimo kredito sutartį. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku ir tinkamai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistini 172,88 Eur nuostoliai (negautos pajamos), apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2025 m. kovo 29 d. (sutarties grafiko pabaigos) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

9. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl vartojimo kredito sutarties sąlygos, nustatančios 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas, nurodė, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tačiau siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Taigi, teisiniu reguliavimu, pagal kurį ginčo sutarties nuostatos nagrinėjamu atveju pripažintinos negaliojančiomis ir byloje netaikytinomis, nėra ribojama verslininko ir vartotojo teisė susitarti, tačiau užtikrinamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsauga. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą (12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos), esant neproporcingai didelei bei nesant duomenų, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo minėta sąlyga buvo aptarta individualiai, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), t y. sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 p. nuostatos pripažintinos nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (ab initio). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys). Minėtos praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. e2A-315-1097/2023.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė motyvus dėl 5 procentų procesinių palūkanų nepriteisimo. Pažymėjo, kad nors iš CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalių, 6.210 straipsnio 1 dalies nustatyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, tačiau ši nuostata savo pobūdžiu yra dispozityvi – įstatyme įtvirtinto 5 proc. dydžio procesinės palūkanos mokėtinos tuo atveju, jei nėra šalių susitarimo dėl kitokio tokių palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju toks šalių susitarimas buvo, t. y. ginčo vartojimo kredito sutartyje buvo įtvirtintas 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti sutartyje nustatytas 12 proc. dydžio procesines palūkanas. Tačiau atitinkamą sutarties sąlygą dėl nurodyto dydžio procesinių palūkanų pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ši sąlyga netaikytina. Ieškovė įstatyme įtvirtinto 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisti neprašė. Atitinkamai teismai, kaip minėta, pripažinę sutarties sąlyga nesąžininga ir negaliojančia, privalo tik netaikyti tokios sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023 31-33 punktai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16515-1134/2023 dalį dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16515-1134/2023 dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

13. Apeliacinio skundo dalyje dėl metinių palūkanų priteisimo nurodomi šie motyvai:

13.1. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis.

13.2. Šalys raštu gal susitarti ir dėl didesnių palūkanų dydžio nei 5 proc. Nagrinėjamu atveju šalys sutarties 6.2. punktu susitarė dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2. punkte šalys susitarė, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“

13.3. Vartojimo kredito sutarties standartinėje informacijoje taip pat šalių numatytos Vartojimo kredito gavėjo išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais ir analogiškai nurodoma, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

13.4. 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš Atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę Apeliantui, todėl Atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su Apeliantu, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, iš jų ir Sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu jam tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui kreipusis į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo.

13.5. Teismas neįvertino visų Apelianto anksčiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas. Šalys laisva valia susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė.

14. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 621 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą apylinkės teismuose, esančiuose skirtingų apygardos teismų veiklos teritorijose, apygardų teismuose, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutartimi atsitiktine tvarka atrinktos šiems teismams pagal kompetenciją priskirtos nagrinėti bylos gali būti priskirtos nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo teisėjams arba kito apygardos teismo teisėjams. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

16. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi byloje Nr. e2KT-106-658/2023, sprendžiant Vilniaus apygardos teisme gautų bylų pagal apeliacinius skundus priskyrimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjams klausimą, siekiant sumažinti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2503-XX/2023 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2A-72-524/2024. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 18 punkte pažymėta, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Vilniaus apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, teisėjai, nagrinėdami Vilniaus apygardos teismui priskirtas bylas, veiks Vilniaus apygardos teismo vardu (CPK 621 straipsnio 4 dalis)

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16515-1134/2023 dalis dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 12 procentų procesines palūkanas.

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė „BnP Finance“, UAB, ir atsakovas 2022 m. kovo 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-kvsr33fw (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 350 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą ((vartojimo kredito mokestį): 248,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 94,68 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka.

18. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo–perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

19. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, į raginimus apmokėti susidariusį įsiskolinimą nereagavo. Atsakovas ieškovei liko skolingas 344,74 Eur negrąžinto kredito.

20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimu, siųstu paslaugų teikimo sutartyje nurodytu atsakovo elektroniniu paštu.

21. Pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ (vartojimo kredito davėjo) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2022 m. kovo 29 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-kvsr33fw bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

Dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

22. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad šalys laisva valia susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 procentų, bet jų visai nepriteisė. Apeliantės argumentai atmestini.

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

24. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra priskiriamos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

26. Kaip byloje nustatyta, pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ (vartojimo kredito davėjos) ir atsakovo (vartojimo kredito gavėjo) 2022 m. kovo 29 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-kvsr33fw bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.

27. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Taigi teismo pareiga ex officio vertinti sąžiningumą yra ir vartojimo kredito teisinių santykių atveju.

28. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228-4 straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37, 38 punktai).

29. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Sutarties sąlygos, kurioje nustatytas 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydis, atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, atsižvelgdamas į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, ir taikydamas vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII-1 skyrius).

30. Pagal CK 6.228-4 straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

31. Taigi, pirma, nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228-4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui, šios bylos atveju – apeliantei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog preziumuojama, kad sutarties nuostata dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptarta (CK 6.228-4 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi Sutarties sąlyga, numatanti procesinių palūkanų dydį, nurodyta Sutarties Bendrosiose sąlygose, yra standartinė, iš anksto ieškovės paruošta, su kuria atsakovas susipažino ir sutiko, kaip nurodė ieškovė, – pradinio kreditoriaus skolinimo platformoje pasirašydamas sutartį nuotoliniu būdu. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas sudarydamas Sutartį susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, prieštaravimų nepareiškė, todėl minėta sąlyga atitinka abiejų šalių valią, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nepateikė įrodymų, jog Sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų dydžio, šalių buvo aptartos individualiai. Byloje nėra įrodymų, kad dėl Sutarties sąlygos, numatančios procesinių palūkanų dydį, vyko derybos ir atsakovas realiai turėjo galimybę derėtis su ieškove dėl procesinių palūkanų dydžio (CPK 178 straipsnis).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė neargumentavo tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir niekaip nepagrindė ryškaus (daugiau nei du kartus didesnis palūkanų dydis) nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodo argumentų, pateisiančio 12 procentų dydžio procesinių palūkanų nustatymą. Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes, neįrodo procesinių palūkanų dydžio pagrįstumo bei neatitinka procesinių palūkanų paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Toks procesinių palūkanų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę atsakovo civilinę atsakomybę Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, Sutarties sąlyga, numatanti tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę (CK 6.228-4 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

34. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties 6.2 punkto sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio individualiai neaptarta bei nustatančia neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir dėl to nesąžininga (CK 6.228-4 straipsnio 2 dalis).

35. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pagal CK 6.228-4 straipsnio 8 dalį, kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), pasisakydamas dėl nesąžiningos sąlygos sukeliamų teisinių pasekmių, išaiškino, kad iš Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, jog nacionaliniai teismai privalo tik netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, siekdami, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdami teisės pakeisti jos turinio (ESTT 2012 m. birželio 14 d. sprendimas byloje BancoEspanol de Crédito SA prieš JoaquinCalderónCamino, C-618/10, 65 punktas) Jei nacionaliniam teismui būtų leidžiama keisti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų turinį, tokia galimybė galėtų kliudyti siekti Direktyvos 93/13 7 straipsnyje nurodyto ilgalaikio tikslo. Ši galimybė padėtų panaikinti atgrasomąjį poveikį, kurį pardavėjams ar tiekėjams sukuria visiškas tokių nesąžiningų sąlygų netaikymas vartotojui, nes jie vis dar būtų linkę naudoti šias sąlygas, žinodami, kad, net jas pripažinus negaliojančiomis, sutartis tiek, kiek būtina, galėtų būti pakeista nacionalinio teismo ir taip būtų užtikrinti šių pardavėjų ar tiekėjų interesai (2012 m. birželio 14 d. Sprendimo Banco Español de Crédito, C‑618/10, EU:C:2012:349, 69 punktas; 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Kásler ir Káslerné Rábai, C‑26/13, EU:C:2014:282, 79 punktas ir 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 54 punktas). Tais atvejais, kai pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudaryta sutartis nebegali būti vykdoma panaikinus nesąžiningą sąlygą, Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi nedraudžiama nacionaliniam teismui, taikančiam sutarčių teisės principus, panaikinti nesąžiningą sąlygą ir ją pakeisti nacionalinės teisės nuostata tais atvejais, kai dėl nesąžiningos sąlygos pripažinimo negaliojančia teismas būtų priverstas panaikinti visą sutartį ir dėl to vartotojui galėtų atsirasti itin neigiamų padarinių, dėl kurių jis nukentėtų (2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo Kásler ir Káslerné Rábai, C‑26/13, EU:C:2014:282, 80–84 punktus; 2019 m. kovo 26 d. Sprendimo Abanca Corporación Bancaria ir Bankia, C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 56 ir 64 punktus ir 2019 m. spalio 3 d. Sprendimo Dziubak, C‑260/18, EU:C:2019:819, 48 punktą).

36. Esant nurodytai teismų bei ESTT praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs Sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas, nes, kaip nurodyta anksčiau paminėtoje ESTT praktikoje, teismas gali pakeisti nesąžininga pripažintą sąlygą (šiuo atveju sumažinti procesinių palūkanų dydį iki įstatyme numatytų 5 procentų dydžio) tik tais atvejais, jeigu dėl šios sąlygos pripažinimo nesąžininga ir dėl to negaliojančia nebebūtų įmanoma įvykdyti Sutarties, visa Sutartis turėtų būti panaikinta ir dėl to sukeltų neigiamų pasekmių vartotojui. Šiuo atveju pripažinimas Sutarties sąlygos dėl procesinių palūkanų nesąžininga ir dėl to negaliojančia ab initio Sutarties įvykdymui įtakos neturi, todėl kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas pripažinęs Sutarties sąlygą dėl procesinių palūkanų dydžio nesąžininga ir negaliojančia turėjo priteisti bent jau įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo vartojimo kredito sutartyje buvo įtvirtintas 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti sutartyje nustatytas 12 proc. dydžio procesines palūkanas. Tačiau atitinkamą sutarties sąlygą dėl nurodyto dydžio procesinių palūkanų pripažinus nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), ši sąlyga netaikytina. Ieškovė įstatyme įtvirtinto 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisti neprašė.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokios praktikos laikomasi ir kitose tos pačios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1000-1012/2023; 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-887-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-665-1012/2023; 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-572-1187/2023; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-315-1097/2023).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą už akių palikti palikti nepakeistą.