Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiajai E. D. K. ir jos bei nukentėjusiojo T. K. įgaliotajai atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) įgaliotajam atstovui advokatui Jonui Plateliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. D. K. ir T. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda, nustatant paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios E. D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista E. D. K. iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista T. K. iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmesta.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo D. R. nukentėjusiajai E. D. K. 1 200 Eur, nukentėjusiajam T. K. 500 Eur už suteiktas advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. R. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 14 d., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl to žuvo žmogus, o būtent: 2023 m. gruodžio 14 d. 12.45 val. D. R., užimdamas vyresniojo įrengimų operatoriaus–kokybės kontrolieriaus pareigas, vykdydamas darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus (33 straipsnio 1 dalis „Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo: 1 p. darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus“; 33 straipsnio 2 dalis „Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybių aprašymuose ir nuostatuose“), t. y. jis galbūt tinkamai neužtvirtino žmonių kėlimo platformos prie elektrokrautuvo šakių, kurioje buvo Gamybos planavimo, pirkimų ir logistikos skyriaus vadovė L. K., ir vykdė elektrokrautuvo judėjimą nenuleidus žmonių kėlimo platformos ir neišlaipinus joje dirbusios L. K., t. y. jis nesilaikė: „1. Darbuotojo, dirbančio su elektrokrautuvo ir atliekant žmonių kėlimo darbus į aukštį naudojant prie šakių tvirtinamą platformą saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 4, patvirtintos 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 200625/58-DS, 66 punkto reikalavimo: ant elektrokrautuvo šakių tvirtinama platforma yra skirta tik darbuotojų pakėlimui į reikiamą aukštį ir nėra pritaikyta žmonių transportavimui (judėjimui) tiek žemutinėje, tiek pakeltoje į aukštį padėtyje. Šakiniam krautuvui su pakelta platforma ir su asmenimis važiuoti draudžiama. 2. Elektrinio šakinio krautuvo STILL RX60-50 instrukcijos nuostatas: važiuoti galima tik nuleidus krovinį“, dėl to važiuojančio krautuvo pakelta žmonių kėlimo platforma su L. K. užkliuvo už kliuvinio (lubų sijos), ir nustumta nuo elektrokrautuvo šakių kartu su L. K. krito. L. K. patyrė kūno sumušimą, lydimą muštinės žaizdos viršugalvio kairėje pusėje – pakaušyje, skeveldrinių kairio momenkaulio, smilkinkaulio, pakauškaulio lūžimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų abiejų pusrutulių smilkinių, kairio pusrutulio pakaušinės skilčių sumušimus, kairės pusės 4, 5, 6, 7 šonkaulių lūžimus su plaučių sumušimu, nuo to L. K. mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji E. D. K. ir T. K. prašo nuosprendį pakeisti – nuteistajam D. R. paskirti kitą bausmės rūšį arba paskirti žymiai didesnę baudą ir visiškai patenkinti jų civilinius ieškinius.

2.1. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam D. R. paskirtos bausmės rūšies ir neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nepagrįsta, todėl turi būti pakeista.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

2.2. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje pateikė civilinius ieškinius ir prašė iš žuvusiosios L. K. darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) priteisti žuvusiosios L. K. mamai E. D. K. 100 000 Eur, o broliui T. K. – 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.3. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad neturtinę žalą turi atlyginti žuvusiosios L. K. darbdavė UAB (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnis), tačiau nustatė kelis kartus mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, tai yra, E. D. K. priteisė 20 000 Eur, o T. K. – 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.4. Civiliniuose ieškiniuose yra nurodyti reikalavimo pagrindai, ieškinio dalykas, nurodyti išsamūs motyvai, kuriais grindžiamas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas ir jo dydis.

2.5. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 30 punkte nurodė, kad civilinio atsakovo atstovas posėdžio metu paaiškino, jog yra pagrindas civilinį atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės arba priteisiamą žalą sumažinti tuo pagrindu, kad pati žuvusioji L. K. prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismas padarė išvadą, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. K. buvo neapdairi ir neatidi – į žmonių kėlimo platformą lipo nedėvėdama jokių apsaugos priemonių, taip pat davė nurodymą D. R. judėti su pakelta žmonių platforma ir, nors tai nebuvo pagrindinė priežastis įvykio kilimui, toks nukentėjusiosios elgesys vertintinas kaip rizikos prisiėmimas, numatytas CK 6.253 straipsnio 5 dalyje.

2.6. Nukentėjusiųjų teigimu, ši teismo išvada yra nepagrįsta jokiais įrodymais, o tik vertinami civilinio atsakovo atstovo teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra pačios žuvusiosios L. K. kaltės, pirmiausia privalėjo vertinti Nelaimingo atsitikimo darbe 2024 m. vasario 22 d. akto Nr. (toliau – ir Aktas) išvadas, o ne civilinio atsakovo atstovo paaiškinimus. Skundžiamo nuosprendžio 30 punkte nurodyta, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog L. K. buvo neapdairi ir neatidi – į žmonių kėlimo platformą lipo nedėvėdama jokių apsaugos priemonių, taip pat davė nurodymą kaltinamajam judėti su pakelta žmonių platforma.

2.7. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra ydinga. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta: „L. K. įvykio metu nedėvėjo numatytų saugos priemonių (šalmo ir nebuvo prisisegusi apraišais). Profesinės rizikos vertinimas darbui su žmonių kėlimo platforma bei elektrokrautuvu nebuvo atliktas. Profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas 2024 m. sausio 26 d. Rizika toleruotina. Numatytos saugos priemonės rizikai išvengti, kurios visos buvo įgyvendintos iki rizikos vertinimo. L. K. nebuvo apmokyta bei instruktuota, kaip naudotis žmonių kėlimo platforma. L. K. nereikėjo, pagal darbo pobūdį, instruktuoti ir apmokyti dirbti su žmonių kėlimo platforma. Darbas su žmonių kėlimo platforma nei pagal darbo pobūdį, nei darbo sutartyje nebuvo numatytas“. Iš šios Akto dalies matyti, kad L. K. nebuvo apmokyta, kaip elgtis su žmonių kėlimo platforma. Toliau Akte nurodyta, kad už saugias darbo sąlygas bendrovėje nelaimingo atsitikimo dieną buvo atsakingas E. J., o už žmonių kėlimo platformos saugumą atsakingas D. R., kuris atliko savo darbines pareigas. Akto 10 punkte, kur nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, vienareikšmiškai nurodyta, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad D. R. pažeidė Darbuotojo, dirbančio su elektrokrautuvu ir atliekant žmonių kėlimo darbus į aukštį naudojant šakių tvirtinamą platformą saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 4, patvirtintos 2020 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 200625/58-DS, 66 punkto reikalavimą, elektrinio šakinio krautuvo STILL RX60-50 instrukciją ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Akto 10 punkte nurodant nelaimingo atsitikimo priežastis nėra nieko pasisakyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo būtų žuvusiosios L. K. kaltė. Manytina, kad nuteistasis D. R., atlikdamas darbus su elektrokrautuvu, keldamas žmones į aukštį, privalėjo užtikrinti, kad asmuo, kuris bus keliamas, dėvėtų šalmą ir būtų apsirišęs apraišais, nes būtent D. R. buvo mokytas ir testuotas pagal instrukciją Nr. 4, o ne žuvusioji L. K..

2.8. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad žuvusioji L. K., atlikdama medžiagų inventorizaciją ir būdama pakelta į aukštį, šūktelėjo, kad su elektrokrautuvu pavažiuotų atgal. Tačiau Akte nėra nurodyta, kad žuvusioji L. K. būtų davusi D. R. nurodymą pavažiuoti su elektrokrautuvu atgal, nenuleidus žmonių kėlimo platformos. Tokį sprendimą (važiuoti su elektrokrautuvu atgal, nenuleidus žmonių kėlimo platformos) priėmė nuteistasis D. R., o ne L. K.. Ji negalėjo tokio sprendimo priimti, nes ne ji vairavo elektrokrautuvą su pakelta žmonių platforma ir ji neturėjo galimybės vadovauti D. R., kaip saugiai vairuoti elektrokrautuvą su pakelta žmonių kėlimo į aukštį platforma. Akto 10 punkte, kur nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, nėra nurodyta, kad žuvusiosios L. K. prašymas pavažiuoti su elektrokrautuvu atgal lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą, kadangi ji nebuvo atsakinga už saugų elektrokrautuvo vairavimą, tuo labiau, kai prie elektrokrautuvo pritvirtinta žmonių kėlimo į aukštį platforma.

2.9. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytas aplinkybes, kad nelaimingą atsitikimą tyrusiems pareigūnams taip ir nepavyko nustatyti, ar nuteistasis D. R. apskritai tinkamai buvo pritvirtinęs prie elektrokrautuvo žmonių kėlimo į aukštį platformą. Todėl neatmetama galimybė, kad nelaimingą atsitikimą lėmė netinkamas žmonių kėlimo platformos pritvirtinimas prie elektrokrautuvo.

2.10. Nuosekliai išanalizavus rašytinius baudžiamosios bylos dokumentus, darytina vienareikšmiška išvada, kad dėl nelaimingo atsitikimo įvykio nebuvo jokios žuvusiosios L. K. kaltės.

2.11. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Kaip matyti iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadų, žuvusioji L. K. neatliko jokių veiksmų, dėl kurių būtų kalta pati ir dėl kurių atsirado ar padidėjo nuostoliai.

2.12. Apeliantės E. D. K. teigimu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nekreipė dėmesio į jos solidų amžių ir į tai, kad ji neteko vienintelės pagalbininkės šiuo metu ir ateityje. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad E. D. K. su žuvusiąja L. K. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Tačiau, E. D. K. nuomone, tai neturi nieko bendro su tuo, kokie iš tiesų buvo jos su dukra tarpusavio santykiai (o jie buvo ypač tamprūs, tai buvo vienos šeimos tarpusavio ryšys), nes būtent duktė buvo jos pagalbininkė, ją labai dažnai lankydavo, dar dažniau jos kalbėdavosi telefonu, padėdavo tvarkyti visus reikalus. O šiuo metu po patirtų išgyvenimų ir dėl amžiaus tokia pagalba dar labiau reikalinga. Tačiau šiuo metu ji, D. K., ir T. K. liko tik dviese ir vieno kitam palaikymas leidžia nesulaukti negrįžtamų fizinės ar dvasinės sveikatos sutrikimų, kaip to „reikalauja“ teismas. Tačiau tai nereiškia, kad jų patirti dideli dvasiniai išgyvenimai nebuvo didžiuliai, ilgalaikiai, lydimi netekties skausmo ir neigiamų prisiminimų dėl dukters ir sesers žūties, sąlygotos netinkamo darbdavio darbų saugos reikalavimų įgyvendinimo.

2.13. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje daug pasisakė apie priteisiamų žalų vidurkius, daug dėmesio skyrė tokių vidurkių paieškoms ir visai nedaug dėmesio skyrė konkrečiu nusikaltimu sukeltos neturtinės žalos individualizavimui. Tačiau, nukentėjusiųjų nuomone, teismas rėmėsi pasenusia ir aktualumą praradusia teismų praktika, net tokia, kai apyvartoje cirkuliavo lito piniginis vienetas, o jo perkamoji galia buvo visiškai kita. Apeliantų nuomone, teismas neįvertino šių dienų dešimtprocentinės metinės infliacijos, tai taip pat menkina ankstesnių teismų sprendimais (nuosprendžiais) priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžius.

2.14. Be to, teismas nuosprendžio 32 punkte nurodė apskritai klaidingą teiginį, priešingą įvykusiam faktui ir juos, nukentėjusiuosius D. K. ir T. K., labai skaudinantį, jog: „<...> nėra duomenų, kad L. K. ryšys su artimaisiais būtų nutrūkęs <...>“. Tai rodo, jog teismas klaidingai pritaikė teismų praktiką dėl sunkaus kūno sužalojimo atvejų, o ne dėl negrįžtamų pasekmių – mirties, todėl neobjektyviai sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

2.15. Nukentėjusiųjų nuomone, teismas nesivadovavo imperatyvia CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, ir visiškai nevertino ir nepasisakė dėl civilinio atsakovo turtinės padėties. Tuo tarpu civiliniam atsakovui atstovavę atstovai, žinodami, kad civilinio atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, prie atsiliepimo į civilinius ieškinius apskritai nepateikė jokių duomenų apie bendrovės turtinę padėtį.

2.16. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, nukentėjusiųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kelis kartus sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo turi būti pakeista.

Dėl bausmės rūšies ir dydžio nuteistajam D. R. parinkimo

2.17. BK 176 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų.

2.18. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam D. R. nustatydamas bausmės rūšį – baudą, atsižvelgė į vienintelę aplinkybę, kad jis teisiamas pirmą kartą. Nukentėjusiųjų manymu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. R. labai šiurkščiai pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jam turėjo būti paskirta kita bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė. Kadangi nuteistasis D. R. nusikalto pirmą kartą, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, yra galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

2.19. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad nuteistajam D. R. parinkta bausmės rūšis – bauda – yra teisinga, tai, apeliantų teigimu, jos dydis neatitinka atsiradusių pasekmių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Sunku suvokti, kad už dukters ir sesers gyvybę pakanka sumokėti 3 000 Eur.

2. Teismo posėdyje nukentėjusioji E. D. K. ir nukentėjusiųjų įgaliotoji atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis, jo gynėjas, civilinio atsakovo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

4. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog nukentėjusieji prašo paskirti nuteistajam griežtesnę bausmės rūšį arba paskirti žymiai didesnę baudą, ir visiškai tenkinti jų civilinius ieškinius. Taigi teisėjų kolegija nutartyje pasisako būtent šiais esminiais apeliacinio skundo klausimais.

Dėl bausmės

5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

6. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

7. Skirdamas bausmę nuteistajam D. R. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio žuvo žmogus. Nuteistasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, dirba, turi tvirtus šeiminius santykius, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra.

8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistojo D. R. atsakomybę už padarytą neatsargų nusikaltimą lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. R. ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, dalyvavo žuvusiosios L. K. laidotuvėse, gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiųjų ir dalyvaudamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kas parodo, kad nuteistasis iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. R., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui (BK 55 straipsnis), paskyrė BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

9. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamus bausmės tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį D. R. bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, paskyrė baudą, kurios dydį, atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas (už neatsargų nusikaltimą nustatoma nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda), nustatė ženkliai mažesnį, nei baudžiamajame įstatyme už neatsargų nusikaltimą numatytos baudos vidurkis, kuris visiškai atitiko padarytos neatsargios veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Be to, kadangi nuteistasis prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi nuteistajam BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, pritaikytos tinkamai, keisti bausmės rūšį ar jos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

10. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. D. K. pateikė 100 000 Eur civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 24-27), nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. pateikė 20 000 Eur civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 43-45), kuriais prašo priteisti jiems iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) patirtą neturtinę žalą žuvus artimajam. Pirmosios instancijos teismas E. D. K. ir T. K. civilinius ieškinius tenkino iš dallies, ir iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) E. D. K. priteisė 20 000 Eur, o T. K. – 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu nukentėjusieji prašo jų civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

11. BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK II dalyje įtvirtintos teisės normos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas (1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (2 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. K. žuvo darbo vietoje dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai traumuota nuteistajam valdant darbdaviui priklausančią darbo priemonę – elektrinį krautuvą su ant jo šakių pritvirtinta žmonių kėlimo platforma. Taip pat nustatyta, kad būtina sąlyga ir pagrindine L. K. mirties priežastimi buvo darbuotojų saugos reikalavimų, kuriuos turėjo užtikrinti elektrinio krautuvo vairuotojas D. R., pažeidimas – t. y. nuteistasis D. R. galbūt tinkamai neužtvirtino žmonių kėlimo platformos prie elektrokrautuvo šakių, kurioje buvo nukentėjusioji, bei vykdė elektrokrautuvo judėjimą nenuleidus žmonių kėlimo platformos ir neišlaipinus joje dirbusios L. K.. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas D. R. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. D. K. ir T. K. klausimą, vadovaujasi CK įtvirtintomis civilinės atsakomybės bendrosiomis normomis ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, iš jų ir CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016).

14. Nėra ginčo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo atimta nukentėjusiesiems artimo žmogaus – dukters ir sesers, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.

15. Nustatinėdamas priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai E. D. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta neatsargiu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – žuvo nukentėjusiosios dukra. Byloje nėra paneigti nukentėjusiosios E. D. K. paaiškinimai apie tai, kad jos ir dukros santykiai buvo artimi, jas siejo glaudūs ryšys, L. K. visur nuveždavo nuketėjusiąją, kartais padėdavo ir materialiai, jos dažnai susitikdavo, kadangi kitas E. D. K. sūnus išvykęs gyventi į užsienį, todėl L. K. buvo vienintelis jos artimas žmogus, padedantis jai kiekvieną dieną. Nėra pagrindo abejoti tuo, jog skaudūs neigiami išgyvenimai pablogino E. D. K. emocinę būklę, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į psichiatrą, gerti vaistus. Visgi, sprendžiant dėl priteistinos neturinės žalos dydžio buvo atsižvelgta ir į tai, kad L. K. nuolat negyveno su nukentėjusiąja E. D. K., jos nevedė bendro ūkio.

16. Nustatinėdamas priteistiną neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam T. K., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į E. D. K. teisiamajame posėdyje teiktus paaiškinimus, kad nors T. K. gyvena užsienyje, tačiau sūnus su L. K. nuolat bendraudavo telefonu, susiskambindavo vaizdo skambučiais beveik kiekvieną dieną, švęsdavo šventes, buvo artimi. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad nukentėjusiosios brolis jau ilgą laiką gyvena užsienyje, su nukentėjusiąja susitikdavo tik epizodiškai, retkarčiais grįžęs į Lietuvą, daugiausiai bendraudavo telefonu. Taigi, nustačius, kad brolio emocinis ryšys su žuvusiąja nebuvo toks glaudus ir artimas, kaip mamos, teismas pagrįstai priteisė jam ženkliai mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

17. Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir nuteistojo D. R. kaltė, atkreipiant dėmesį į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusieji patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad, esant pastarajai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Nuteistojo kaltės forma, taip pat žuvusiosios neatsargus ir rizikingas elgesys taip pat buvo tos reikšmingos bylai aplinkybės, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos klausimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai (remdamasis bylos medžiaga, o ne civilinio atsakovo atstovo paaiškinimais, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde) atkreipė dėmesį, kad L. K. buvo neapdairi ir neatidi – į žmonių kėlimo platformą lipo nedėvėdama jokių apsaugos priemonių, taip pat paprašė D. R. judėti su pakelta žmonių platforma – ir, nors tai nebuvo pagrindinė priežastis įvykio kilimui, toks nukentėjusiosios elgesys buvo vertintas kaip rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, civiliniam atsakovui apeliacine tvarka neginčijant priteistų sumų dydžio jų mažinimo linkme, teisėjų kolegija plačiau neapsistoja prie pačios žuvusiosios veiksmų įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui analizės, kadangi, kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje aptartos teismų praktikos, net ir konstatuodamas pačios žuvusiosios didelį neatsargumą, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems priteisė neturtinės žalos atlyginimui sumas, artimas maksimaliam tokio pobūdžio bylose priteisiamam dydžiui.

18. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareikštus civilinius ieškinius dėl 100 000 Eur E. D. K. ir 20 000 Eur T. K. neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai E. D. K. iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur ir 3 000 Eur T. K. neturtinei žalai atlyginti.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, dvasinių išgyvenimų pasekmės, netekus dukters ir sesers, yra ilgalaikės bei nepataisomai keičia nukentėjusiųjų gyvenimą, todėl suprantama, kad dėl L. K. žūties E. D. K. ir T. K. buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tai jokiu būdu nereiškia, kaip teigiama apeliaciniame skunde, kad teismas nustato žmogaus gyvybės kainą. Antra, kaip minėta, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylai reikšmingų aplinkybių visumą, todėl vien tai, kad nukentėjusiesiems buvo priteistas mažesnis nei buvo prašoma neturtinės žalos dydis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes. Trečia, priimtas apkaltinamasis nuosprendis D. R. taip pat yra tam tikra satisfakcija civiliniams ieškovams kaip nukentėjusiems asmenims.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytos neturtinės žalos, konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama E. D. K. ir T. K. apeliaciniame skunde, apylinkės teismo nuosprendyje nustatant nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžius buvo tinkamai atsižvelgta tiek į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas įstatyme nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, bei įvertino jų visumą, pateikė išsamius motyvus, dėl ko mažina prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, ir kolegija neturi teisinio pagrindo šiems motyvams nepritarti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose (paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 iki 28 962 Eur) ir yra artimas viršutinei ribai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017). Taigi šioje byloje priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per mažas ir neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

22. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. D. K. atstovė advokatė S. Jorudienė apygardos teismo posėdžio metu pateikė prašymą atlyginti E. D. K. turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Advokatė taip pat pateikė tokį prašymą pagrindžiantį grynųjų pinigų priėmimo kvitą Nr. 1206694, iš kurio matyti, kad advokatės paslaugų išlaidos dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme sudarė 300 Eur (t. 3, b. l. 103).

23. Atskirai paduotame prašyme civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašo iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. D. K. ir T. K. priteisti 1 954,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Prie prašymo pridėta PVM sąskaita faktūra Nr. APBNL2024-479, atliktų darbų išklotinė ir atlikto mokėjimo kopija (t. 3, b. l. 97-101).

24. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024 ir kt.).

25. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiųjų E. D. K. ir T. K. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Atsižvelgiant į tai, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas šiems asmenims nepriteisiamas.

26. Atmetus nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinį skundą, t. y. priėmus civilinei atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) palankų procesinį sprendimą, ši bendrovė įgyja teisę į proceso išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu, atlyginimą. Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant pagrįstą proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-78-942/2022 ir kt.).

27. Proceso išlaidų atlyginimo išieškojimas iš civilinio ieškovo BPK normų nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso nuostatoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas nagrinėjamoje apeliacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

28. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, įvertinusi civilinės atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo turinį, apimtį ir aplinkybę, kad civilinio atsakovo atstovas jam atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 1954,15 Eur suma yra neproporcingai didelė, todėl mažina ją iki 1000 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų E. D. K. ir T. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nukentėjusiųjų E. D. K. ir T. K. priteisti po 500 eurų (iš kiekvieno) civiliniam atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) proceso išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.