Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėja A. T. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą pagal I. V., mirusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) testamentą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. V., paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, patvirtintą notarės R. S., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pastarąjį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai ir taip eliminavo kitų įpėdinių (įskaitant ir jos sutuoktinį S. V.) teisę paveldėti pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnis), ko pasekoje S. V. palikimo priėmimas (vienašalis sandoris) yra niekinis ir negaliojantis ab initio (CK 1.80 straipsnis). Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) mirus testatorei, pareiškėja rūpinosi jos laidotuvėmis, tinkamai atliko su tuo susijusias pareigas, tačiau nežinojo ir nebuvo informuota apie tai, jog velionė yra sudariusi testamentą. Paaiškino, kad tarp pareiškėjos ir I. V. buvo geri, darnūs santykiai, bet pastaroji būdama gyva nei sykio niekam ir niekada (išskyrus notarę) neprasitarė, kad yra sudarytas testamentas, niekada nėra išsakiusi net jokių užuominų apie surašytą oficialų testamentą. Nurodė, kad apie testatorės mirtį S. V. pranešė pareiškėja, pasakydama, jog mirė I., reikia ją laidoti, tačiau S. V. atrėžęs, jog „tau reikia, tu ir laidok“. Paaiškino, kad esant tokiai padėčiai, pareiškėja po I. V. mirties organizavo laidotuves ir pradėjo rūpintis jos turtu. Mirus testatorei jos namuose (tiksliau lauko virtuvėje) pareiškėjos leidimu toliau liko gyventi S. V., tačiau visu velionės turtu ir pačiu S. V. rūpinosi testamentinė įpėdinė. Pareiškėjos teigimu, velionės sutuoktinis vedė nepriimtiną gyvenimo būdą – nedirbo, nesirūpino namais, ypatingai daug vartojo alkoholio, gyveno asocialų gyvenimą prižiūrimas pareiškėjos šeimos narių, kurie duodavo jam pinigų, maisto, lankydavo ligoninėje, užregistravo jį Darbo biržoje. Nurodė, kad aplinkybę, jog S. V. 2007 m. gegužės 30 d. kreipėsi su pareiškimu priimti palikimą po I. V. mirties į atsistatydinusio notaro R. Ž. biurą, pareiškėja sužinojo tik po kreipimosi į advokato kontorą, kai gauti notarės N. P. el. laiškai. Paaiškino, kad Ukmergės 2-ojo notarų biuro suteikta informacija aiškiai liudija, kad buvusio notaro R. Ž. kontoroje buvo užvesta paveldėjimo byla po I. V. mirties. Pareiškėjos teigimu, Ukmergės 2-ojo notarų biuro suteikta informacija aiškiai įrodo, jog notaras savo pareigų nevykdė, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai ir būtent dėl šių kaltų notaro veiksmų testamentinė įpėdinė per įstatymo numatytus 3 mėnesius nepateikė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo pagal testamentą (kaip reikalauja įstatymas), nes notaro jokia forma nebuvo informuota apie paskutinę testatorės valią, ir dėl tokio notaro aplaidumo iš pavedėjimo santykių neeliminuotas įstatyminis įpėdinis. Atkreipė dėmesį, jog teisės paveldėti tinkamas įgyvendinimas bei valios reiškimas priimti palikimą ar jo atsisakyti neatsiejamai yra susiję su asmens, kurio naudai sudarytas testamentas, informavimu apie testatoriaus sudarytą testamentą, ypatingai tais atvejais, kai testatoriaus su testamentiniu įpėdiniu nesieja jokia giminystė ir testamentinis įpėdinis negali būti įpėdinis pagal įstatymą. Atkreipė dėmesį, kad kai notaras neatlieka jam pavestų priedermių, t. y. neskelbia testamento, apie jį nepraneša testamentiniam įpėdiniui, tai teismas turėtų ginti tokio asmens (pareiškėjos) teisę paveldėti ir atnaujinti terminą palikimui priimti, nes pareiškėja nebuvo informuota apie testatorės paskutinę valią, išreikštą testamente, tačiau dėl susidėjusių visų žemiau nurodytų aplinkybių vis tik tą velionės valią pareiškėja įgyvendino. Pareiškėjos teigimu, akivaizdu, jog aukščiau minėta aplinkybė, jog notaras nevykdė pareigų, susijusių su testamento skelbimu bei pranešimu apie jį testamentinei įpėdinei, yra svariausia bei reikšmingiausia aplinkybė šioje byloje, dėl kurios pareiškėja neteko galimybės pareikšti valios tiesiogiai notarui. Pareiškėja pažymėjo, kad žemiau nurodytos priežastys tėra subsidiarios, nes svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Pareiškėjos teigimu, byloje reikšminga aplinkybė, kad 2010 metais V. J. (testatorės dukterėčia) įkalbėjo S. V. nuvykti pas notarę, kad susitvarkyti žemės nuosavybės dokumentus. Būtent tada (t. y. maždaug 2010 m. lapkričio 30 d.), pareiškėjos teigimu, paaiškėjo, jog I. V. yra sudariusi testamentą. Nurodė, kad pačiai pareiškėjai apie testamentą tapo žinoma tik 2010 metų gruodžio pirmomis dienomis (pranešė iš notarės grįžęs sutuoktinis). Pareiškėjos teigimu, gavęs informaciją apie tai, jog yra testamentas, S. V. neužbaigė visų paveldėjimo procedūrų, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau vis klausinėjo pareiškėjos ar pastaroji jo tikrai neišvys iš namų. Nurodė, kad susiklostė situacija, jog kaip pareiškėja rūpinosi I. V. turtu (tiek aktyvu, tiek pasyvu, buvo skolų, atsiskaitė su testatorės kreditoriais už suvartotą elektros energiją) iš karto po jos mirties, taip ir liko toliau jį prižiūrėti, nes visi gerbė testatorės valią. Pareiškėjos teigimu, tai natūralu, kadangi S. V. buvo blogas sutuoktinis velionei (smurtaudavo jos atžvilgiu, nedirbdavo, buvo jos išlaikomas ir pan.), todėl I. V. dukterėčia bei sūnėnas džiaugėsi, jog yra testamentas, jo neginčijo ir pats S. V., o tuo tarpu pareiškėjai atsiradęs testamentas buvo dar didesnis garantas, jog visas turtas yra jos. Pareiškėjos teigimu, iki 2017 m. kovo 16 d. notarės N. P. rašto gavimo pareiškėja buvo absoliučiai garantuota, jog testamentu paliktas turtas priklauso jai ir būtent tik iš gauto rašto suprato, kad turtą paveldėjo S. V., o ne ji.Suinteresuotas asmuo R. T. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka visiškai, dėl jo patenkinimo neprieštarauja. Paaiškino, kad I. V. buvo suinteresuoto asmens teta, su teta gerai sutarė, o (duomenys neskelbtini) kartu su seserimi pardavė jai namą su ūkiniais pastatais, paveldėtą iš tėvų. Paaiškino, kad I. V. vaikų antroje santuokoje su S. V. neturėjo, pastarasis buvo alkoholikas, artimiausi giminės, kurie palaikė ryšius su velione buvo R. T. ir pareiškėjos sesuo V. J., tačiau nors ir gerai sutarė su teta, nežinojo, kad ši yra surašiusi testamentą, ji niekada niekam apie tai nesakė. Nurodė, kad visą kitą turėtą turtą I. V. yra paveldėjusi iš savo motinos A. I.. Suinteresuoto asmens teigimu, tetai netikėtai mirus visas laidotuves organizavo pareiškėja su savo šeimos nariais, o S. V. tuo metu vartojo ypatingai daug alkoholio. Nurodė, kad natūraliai susiklostė tokia situacija, kad tetos turtu pradėjo rūpintis pareiškėja iš karto po tetos mirties, nes pareiškėjos miškas ir žemė yra dalinėje nuosavybėje su pareiškėjai priklausančia žeme ir mišku, o I. V. namas ir ūkiniai pastatai stovi pareiškėjos sklype. Teigė, kad apie tai, jog S. V. yra priėmęs palikimą po žmonos mirties jis sužinojo tik 2017 m. kovo mėn. gavęs pranešimą iš notarės. Nurodė, kad 2010 metais, jam kartu su S. V. lankantis pas notarą sužinojo apie tai, kad teta yra sudariusi ir palikusi testamentą, o grįžęs namo apie tai pranešė ir savo sutuoktinei A. T.. Nurodė, kad tetai mirus niekas nesupažindino testamentinės įpėdinės su testamentu, nors pagal įstatymus tai turi padaryti notaras. Pažymėjo, kad po tetos I. V. mirties jos valia praktiškai buvo įgyvendinta, nes pareiškėja perėmė jos turtą ir rūpinosi juo kaip savu.Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja subjektyviai interpretuoja faktines aplinkybes bei pareiškime sąmoningai nenurodo kai kurių aplinkybių, kurios pareiškėjai nepalankios. Pažymėjo, kad jis ir byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys M. V., B. V. ir A. V. 2017 m. kovo 15 d. sudarė paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis įgijo jiems priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po S. V. mirties. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. kovo 17 d. notarė surašė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo paliudijo juridinį faktą, kad A. B. įgijo paveldėjimo teises į S. V. turtą. Paaiškino, kad palikėjai numirus ir palikimo nepriėmus pareiškėjai, palikėjos turtą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis S. V., o numirus S. V., jo turtą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai ir savo paveldėjimo teises pardavė suinteresuotam asmeniui.Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto fondas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos išdėstyti motyvai ir argumentai nenurodo į kokį palikėjos paliktą turtą pretenduoja pareiškėja, kadangi VĮ „Registrų centras“ su istorija pažymoje šiai dienai registruoto turto mirusiosios vardu nėra. Nurodė, kad pareiškėja turėtų įrodyti svarbias priežastis, dėl kurių nesusitvarkė palikimo per įstatymo numatytą terminą. Kiti suinteresuoti asmenys V. J., notarė N. P., B. V., M. V., A. V. atsiliepimų nepateikė.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išpręsti klausimą iš esmės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjos teigimu, skundžiama nutartis užkerta kelią pareiškėjai įgyvendinti savo teises į palikimą, yra nepagrįsta bei menkai motyvuota, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, byloje surinktiems įrodymams (kurių dalis buvo visiškai netirta) ir dėl šių priežasčių neteisėta. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neobjektyviai bei nevisapusiškai tyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose, dėl ko nutartis turi būti naikintina.Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė, jog testamentas paskelbtas nebuvo ir kad pareiškėja apie jį sužinojo tik 2010 m. gruodžio mėnesį, praėjus trejiems metams po testatorės mirties, tačiau niekaip šios termino praleidimo priežasties nevertino ir apie ją nepasisakė, nors nuo pat pareiškimo pateikimo dienos ji buvo akcentuota esmine termino praleidimo priežastimi, pabrėžiant, jog pareiškėja yra tik testamentinė įpėdinė, jog jos su testatore nesieja jokia giminystė. Apeliantės teigimu, teismui kyla pareiga analizuoti kiekvieną pareiškėjo nurodytą termino praleidimo priežastį bei motyvuotai pasakyti, pakankama ji terminui atnaujinti ar ne, o tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nurodytos pagrindinės terimino praleidimo priežasties nei vertino, nei analizavo, nei sprendė, kiek ji reikšminga visų šios bylos faktinių aplinkybių konktekste, kad pareiškėjai atnaujinti terminą. Be kita ko, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip nesvarbias terminui atnaujinti laikė ir kitas pareiškėjos nurodytas aplinkybes – pareiškėjos prastą sveikatos būklę bei neypatingai gerą finansinę padėtį.Apeliantė paaiškina, kad šioje byloje atsistatydinęs notaras jokio preventyvaus vaidmens nevykdė, per aplaidumą testamentų registre registravo, jog palikimą priėmė S. V., nors jokiu būdu neturėjo teisės to daryti, kol nepatikrino, ar nėra testamento, ir taip užkirto kelią į paveldėjimo santykius A. T., dėl ko pastaroji priversta teisminiu keliu ginti savo teises. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos teigimu, šių aplinkybių neanalizavo ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose.Apeliantės nuomone, teismas absoliučiai nepagrįstai visą situaciją vertino tik nuo 2010 m. gruodžio mėnesio ir visiškai neanalizavo aplinkybių 3 mėnesių termino eigoje buvusių piežasčių, sąlygojusių pareiškėjos nesikreipimą į notarą, nors būtent šis laikotarpis yra kertinis.Pareiškėjos teigimu, notarė N. P. bylos nagrinėjimo metu išsakė poziciją, kad yra neabejojanti S. V. palikimo priėmimo sandorio galiojimu, tačiau jos atlikti faktiniai veiksmai rodo, jog notarė nebuvo tuo tikra. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nuomone, S. V. palikimo priėmimo sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo sudarymo momento, ką pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti ex officio.Atskirajame skunde nurodoma, kad tiek pareiškime, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo pabrėžiama, kad susiklostė situacija, kai galima kreiptis į teismą tiek dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tiek konstatuoti, kad testamentinė įpėdinė palikimą priėmė faktiniu valdymu. Savo ruožtu, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių, neanalizavo akivaizdaus faktinio palikimo priėmimo fakto, netyrė tą patvirtinančių įrodymų ir galų gale, spręsdamas neatnaujinti termino pareiškėjai niekaip į šias aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėja nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja nuo pat testatorės mirties ėmėsi aktyvių veiksmų palikto turto atžvilgiu, jį atvirai ir nepertraukiamai valdė, aplinkiniai asmenys (įskaitant ir A. B.) pareiškėją laikė I. V. turto savininke, o pats pareiškėjos elgesys likusio po velionės mirties turto masės atžvilgiu laikytinas apdairiu ir rūpestingu, pažymint, kad pareiškėja nėra juristė ir jai iki galo nėra žinomos visos paveldėjimo procedūros. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamoje situacijoje egzistavo ir subjektyvus pareiškėjos kreiptis į teismą suvokimas, jog jį gali bet kada ir toks pareiškėjos manymas nelaikytinas naiviu, neapdariu ar abejingu palikimo atžvilgiu, kadangi byloje yra užtektinai duomenų, kurie leidžia suprasti, jog pareiškėja pagrįstai manė, kad I. V. turtas priklauso jai. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip vadinamosiose testamentinėse byloje, kurių analizė leidžia teigti, kad per se pripažįstama, kai kai nėra paskelbiamas testamentas, tai akivaizdu, jog suvaržoma testamentinio įpėdinio teisė paveldėti, dėl ko terminas palikimui priimti yra atnaujinamas ir testamento neskelbimas yra svarbi priežastis terminui atnaujinti. Savo ruožtu, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad A. T. nuo pat testatorės mirties velionės valią įgyvendino ir netyrė tą faktą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja teigia, kad kalbant apie teisėtų interesų balansą, jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos nuomone, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė, t. y. nevertino aplinkybių, kad A. B. nevaldo palikto turto, o teismo sprendimas nepratęsti termino palikimui priimti sukels daugybę neigiamų moralinių ir materialinių padarinių pareiškėjai. Pareiškėja taip pat nurodo, kad A. B. yra I. V. brolio globotinis, gyvenęs gretimame kaime, kuris visada žinojo, kad visas turtas, likęs po velionės mirties faktiškai buvo valdomas pareiškėjos, dėl ko ši byla, pareiškėjos nuomone, nėra ta, kurioje galima teigti, kad nukentės trečiojo asmens interesai. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog eina septinti metai, kaip pareiškėja sužinojo apie jos naudai sudarytą testamentą, tačiau netinkamai išsprendė klausimą, kodėl svarbu aiškintis, kiek laiko praėjo nuo sužinojimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad kiek praleistas terminas yra reikšmingas tokio pobūdžio bylose tam, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtų išlaikyta terminą prašančio atnaujinti ir palikimą priėmusių asmenų interesų pusiausvyra. Tuo tarpu šios aplinkybės, pareiškėjos nuomone, yra tokios, kad nėra reikšminga, kiek laiko praleistas terminas, nes testatorės turtas ir šio skundo rašymo dieną vis dar yra pareiškėjos žinioje, civiliniai teisiniai santykiai nėra tiek pažengę, jog negalima būtų kalbėti apie termino atnaujinimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, buvo šališkas palaikydamas išskirtinai A. B. poziciją. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir priteisti suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens teigimu, CK 5.61 straipsnis numato taisyklę, jog įpėdiniui pagal testamentą nepriėmus palikimo, palikimas atitenka įpėdiniams pagal įstatymą. Tokios nuomonės laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Kitoks šios CK normos aiškinimas, suinteresuoto asmens nuomone, suponuotų teisės spragos egzistavimą, pagal kurią testamentiniam įpėdiniui nepriėmus palikimo, palikėjo paliktas turtas niekada nebūtų paveldimas. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos argumentai, kad palikėjos sudarytas testamentas eliminavo bet kokius įstatyminius įpėdinius nuo galimybės paveldėti palikėjos turtą, yra nepagrįsti.Suinteresuotas asmuo nurodo, kad tai, jog notaras galimai neatliko veiksmų (pareigos), numatytų CK 5.33 straipsnyje, galimai sudarytų pagrindą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo už notaro pareigų nevykdymą, tačiau tai negali sudaryti pagrindo atnaujinti termino palikimui priimti, įvertinus be kita ko ir tai, jog nuo vėliausios datos (2010 m. gruodžio 8 d.), kada pareiškėja sužinojo apie testamentą, jau yra praėję septyneri metai. Suinteresuotasis asmuo, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei CK 1.6 straipsniu, numatančiu, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, nurodo, kad aplinkybės, jog pareiškėja nežinojo apie tai, kad yra įpėdinė bei to, jog palikėjos testamentas nereiškia besąlygiškos nuosavybės teisės įgijimo, nesudaro taip pat pagrindo atnaujinti terminą palikėjos palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, turėdama įrodinėjimo pareigą įrodyti savo sunkią finansinę padėtį, neįrodė bei nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o be to ir Lietuvos teismų praktikoje finansinė padėtis nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad net jeigu ir būtų įrodyta, kad pareiškėjos finansinė padėtis nuo pat sužinojimo momento iki šios dienos buvo sunki, pareiškėja galėjo kreiptis į notarę su prašymu atleisti nuo atlyginimo mokėjimo notarei.Suinteresuoto asmens nuomone, sunki emocinė būklė dėl artimųjų mirties taip pat negali būti pagrindu pateisinti termino palikimui priimti praleidimą, kadangi tokiu atveju absoliučiai visi įpėdiniai galėtų praleisti CK 5.50 straipsnyje numatytą terminą palikimui priimti, kadangi paveldėjimas yra išimtinai susijęs su palikėjų, beveik visais atvejais – artimųjų žmonių, netektimi, pažymint, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad pareiškos nurodomos sveikatos problemos, darbingumo praradimas bei sunkus mobilumas taip pat negali būti pagrindu pateisinti termino palikimui priimti praleidimą, kadangi pareiškėjos darbingumo sumažėjimas bei sveikatos problemos nustatytos tik 2016-2017 metais.Suinteresuoto asmens teigimu, termino atnaujinimas nagrinėjamu atveju nesat svarbių preižasčių, pažeistų civilinių santykių stabilumo principą, kadangi pareiškėja terminą palikimui priimti yra praleidusi jau 10 metų, palikėjos palikimą pagal įstatymą priėmęs asmuo jau yra miręs, o palikėjos įpėdinio įpėdiniai yra jau perleidę savo paveldėjimo teises A. B..Suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas, rūpestingas ir atidus. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja nesugebėjo įrodyti priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pareiškėjos pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad, suinteresuoto asmens nuomone, ginčijama nutartis yra teisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas. Šio sprendimo klausimą suinteresuotas asmuo palieka spręsti teismo nuožiūra. Be kita ko suinteresuotas asmuo pažymi, kad nesutinka su prašymo dalimi „dėl Pareiškėjos naudai priteistinų visų bylinėjimosi išlaidų iš visų suinteresuotų asmenų, prieštaraujančių Pareiškėjos pozicijai“, kadangi pareiškėjos prašymas dėl mirusios I. V. palikimo, nieko bendro neturi su Ukmergės skyriaus veikla.