Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2017-09-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-1011-675/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-13
Bylos Nr.
e2YT-1011-675/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
A. B., N. P., V. J., R. T., notarei N
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1011-675/2017Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00536-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.2; 3.2.4.11; 3.4.5.19; (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 13 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja R. N.,sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant pareiškėjai A. T., jos atstovei advokato padėjėjai S. V.,suinteresuoto asmens A. B. atstovui advokatui P. Š.,suinteresuotam asmeniui N. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., R. T., notarei N. P., B. V., M. V., A. V., A. B., VĮ "Turto bankas" ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. T. patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą pagal I. V., mirusios (duomenys neskelbtini), 2003-10-10 testamentą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė I. V., paskutinė jos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). sav., kuri 2003-10-10 buvo sudariusi testamentą, patvirtintą notarės R. S., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pastarąjį visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai A. T. ir taip eliminavo kitų įpėdinių (įskaitant ir jos sutuoktinį S. V.) teisę paveldėti pagal įstatymą (CK 5.19 str.), ko pasekoje S. V. palikimo priėmimas (vienašalis sandoris) yra niekinis ir negaliojantis ab initio (CK 1.80 str.). (duomenys neskelbtini), mirus testatorei, pareiškėja rūpinosi jos laidotuvėmis, tinkamai atliko su tuo susijusias pareigas, tačiau nežinojo ir nebuvo informuota apie tai, jog velionė yra sudariusi testamentą. Tarp Pareiškėjos ir I. V. buvo geri, darnūs santykiai, bet pastaroji būdama gyva nei sykio niekam ir niekada (išskyrus notarę) neprasitarė, kad yra sudarytas testamentas, niekada nėra išsakiusi net jokių užuominų apie surašytą oficialų testamentą. Apie testatorės mirtį S. V. pranešė pareiškėja, ji pasakė, jog mirė Irutė, reikia ją laidoti, tačiau S. V. atrėžęs, jog „tau reikia, tu ir laidok“. Esant tokiai padėčiai, pareiškėja A. T. po I. V. mirties organizavo laidotuves ir pradėjo rūpintis jos turtu. Mirus testatorei jos namuose (tiksliau lauko virtuvėje) pareiškėjos leidimu toliau liko gyventi S. V., tačiau visu velionės turtu ir pačiu S. V. rūpinosi testamentinė įpėdinė. Velionės sutuoktinis vedė nepriimtiną gyvenimo būdą – nedirbo, nesirūpino namais, ypatingai daug vartojo alkoholio, gyveno asocialų gyvenimą prižiūrimas pareiškėjos šeimos narių, kurie duodavo jam pinigų, maisto, lankydavo ligoninėje, užregistravo jį Darbo biržoje. K. S. V. 2007-05-30 kreipėsi su pareiškimu priimti palikimą po I. V. mirties į atsistatydinusio notaro R. Ž. biurą, pareiškėja sužinojo tik po kreipimosi į advokato kontorą, kai gauti notarės N. P. el. laiškai. Ukmergės 2-ojo notarų biuro suteikta informacija aiškiai liudija, kad buvusio notaro R. Ž. kontoroje buvo užvesta paveldėjimo byla po I. V. mirties. Į biurą S. V. kreipėsi 2007-05-30. Tiek tuo metu (2007 m.), tiek dabar galiojantis teisinis reglamentavimas (LR CK 5.33 str. bei nustatyta ir galiojanti testamentų skelbimo bei pranešimo apie tai tvarka) įpareigoja notarą (t.y. notaras turi pareigą, o ne diskreciją), gavus informaciją apie testatoriaus mirtį, ir vos tik užvedus paveldėjimo bylą, nedelsti ir tikrinti ar jo vardu yra sudarytas testamentas ir, sulaukus duomenų apie testamentą, bei gavus pastarąjį (kai jis buvo sudarytas pas kitą notarą), palikimo atsiradimo vietos notaras paskiria jo paskelbimo dieną ir apie ją informuoja įpėdinius ir kitus suinteresuotus asmenis, jei tokių yra. Nors įstatyme nėra nurodyta, kokia forma notaras tai turi atlikti, paprastai siekdami įgyvendinti tą pareigą notarai siunčia registruotus ar elektroninius laiškus, skelbia laikraščiuose. Ukmergės 2-ojo notarų biuro suteikta informacija aiškiai įrodo, jog notaras šių pareigų nevykdė. Veikė aplaidžiai ir nerūpestingai ir būtent dėl šių kaltų notaro veiksmų testamentinė įpėdinė per įstatymo numatytus 3 mėnesius nepateikė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo pagal testamentą (kaip reikalauja įstatymas), nes notaro jokia forma nebuvo informuota apie paskutinę testatorės valią, ir dėl tokio notaro aplaidumo iš pavedėjimo santykių neeliminuotas įstatyminis įpėdinis. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės paveldėti tinkamas įgyvendinimas bei valios reiškimas priimti palikimą ar jo atsisakyti neatsiejamai yra susiję su asmens, kurio naudai sudarytas testamentas, informavimu apie testatoriaus sudarytą testamentą, ypatingai tais atvejais, kai testatoriaus su testamentiniu įpėdiniu nesieja jokia giminystė ir testamentinis įpėdinis negali būti įpėdinis pagal įstatymą. Siekiant tinkamai garantuoti testamentinio įpėdinio teisės paveldėti įgyvendinimą bei sudaryti sąlygas reikšti valią dėl palikimo priėmimo, informavimo pareiga suteikta ne bet kam, o notarui, t.y. valstybės įgaliotam asmeniui, kurio viena iš atliekamų funkcijų – teisėtumo užtikrinimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kai yra testamentas, tai paveldi testamentinis įpėdinis. Juridiškai reikšmingas faktas, dėl kurio teisė paveldėti pereina įstatyminiam įpėdiniui (šiuo atveju S. V.) yra tai, jog testamentinis įpėdinis po testamento skelbimo per numatytus 3 mėn. palikimo nepriėmė; notaras testamento skelbimo pareigos net nevykdė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kai notaras neatlieka jam pavestų priedermių, t.y. neskelbia testamento, apie jį nepraneša testamentiniam įpėdiniui, tai teismas turėtų ginti tokio asmens (Pareiškėjos) teisę paveldėti ir atnaujinti terminą palikimui priimti, nes nebuvo informuota apie testatorės paskutinę valią, išreikštą testamente, tačiau, pabrėžtina, dėl susidėjusių visų žemiau nurodytų aplinkybių vis tik tą velionės valią Pareiškėja įgyvendino. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ,,priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant praleisto termino pratęsimo klausimą, jeigu jos sutrukdė arba dėl jų asmuo neteko galimybės atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą“ (LAT nutartys civ. b. Nr. 3K-3523/2007, 3K-3-441/2009). Akivaizdu, jog aukščiau minėta aplinkybė, jog notaras nevykdė pareigų, susijusių su testamento skelbimu bei pranešimu apie jį testamentinei įpėdinei, yra svariausia bei reikšmingiausia aplinkybė šioje byloje, dėl kurios Pareiškėja neteko galimybės pareikšti valios tiesiogiai notarui. Akcentuotina, kad žemiau nurodytos priežastys tėra subsidiarios, nes „svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Byloje reikšminga aplinkybė, kad 2010 metais V. J. (testatorės dukterėčia) įkalbėjo S. V. nuvykti pas notarę, kad susitvarkyti žemės. Būtent tada (t.y. maždaug 2010 m. lapkričio 30 d.), paaiškėjo, jog I. V. yra sudariusi testamentą. P. P. apie testamentą tapo žinoma tik 2010 metų gruodžio pirmomis dienomis (pranešė iš notarės grįžęs sutuoktinis). Gavęs informaciją apie tai, jog yra testamentas, S. V. neužbaigė visų paveldėjimo procedūrų, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau vis klausinėjo Pareiškėjos ar pastaroji jo tikrai neišvys iš namų. Susiklostė situacija, jog kaip Pareiškėja rūpinosi I. V. turtu (tiek aktyvu, tiek pasyvu, buvo skolų, atsiskaitė su testatorės kreditoriaus už suvartotą elektros energiją) iš karto po jos mirties, taip ir liko toliau jį prižiūrėti, nes visi gerbė testatorės valią. Ir tai natūralu, kadangi S. V. buvo blogas sutuoktinis velionei (smurtaudavo jos atžvilgiu, nedirbdavo, buvo jos išlaikomas ir pan.), todėl I. V. dukterėčia bei sūnėnas džiaugėsi, jog yra testamentas, jo neginčijo ir pats S. V., tuo tarpu Pareiškėjai atsiradęs testamentas buvo dar didesnis garantas, jog visas turtas yra jos. Iki 2017-03-16 notarės N. P. rašto gavimo pareiškėja buvo absoliučiai garantuota, jog testamentu paliktas turtas priklauso jai ir būtent tik iš gauto rašto suprato, kad turtą paveldėjo S. V., o ne ji.

Pareiškėja A. T. ir jos atstovė advokato padėjėja S. V. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad nuolat padėdavo I. V.. Mirus tėvams 2003-2004 m. pareiškėja susirgo sunkia depresijos forma, o 2007 m. mirė I. V.. S. V. ištisai vartojo alkoholinius gėrimus, pareiškėja ir jos šeima nuolat aplankydavo jį nes netoli gyveno. P. S. V., paruošdavo jam malkų. Rūpinosi tiek I. V. tiek S. V. laidotuvėmis. Pareiškėjos vaikai nušienavo žolę. 2010 m. jos sutuoktinis nuvežė S. V. pas notarą, kad susitvarkyti palikimą po I. V. mirties. Notarinėje kontoroje sužinojo apie I. V. parašytą testamentą pareiškėjai A. T., bei pasakė sutuoktinei A. T.. Pareiškėja nuolat sirgo depresija, jai stigo pinigų. Po to S. V. greitai mirė, t.y. vasario mėn, taip viskas ir liko. Terminas jau buvo praleistas ir pareiškėja manė, kad jį atsinaujins vėliau, kadangi sveikata prastėjo. K. S. V. susitvarkė palikimą sužinojo tik 2017 m. pavasarį. Po 2010 metų palikimo reikalų netvarkė, terminas buvo praleistas ir manė, kad tai galės padaryti bet kada. Rašydama notarei prašymą suprato, kad yra testamentas ir kad praleistas trijų mėnesių terminas. 2017 m. jai skambino suinteresuotas asmuo A. B. ir siūlė 10000,00 Eur nes sakė, kad vis tiek nieko nelaimės per teismus. Pareiškėja nuolat parduoda sūrius kai tik gali, kažkiek fizinių galimybių turėjo. Mokesčius pareiškėja mokėdavo už šiukšles sūnaus vardu nes jis ten gyvena, už žemę mokesčiai ateidavo I. V. vardu. Pareiškėja A. T. tvarko savo ūkio buhalteriją pati. Mano, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Šioje byloje notaras pažeidė R. Ž. testamento paskelbimo procedūrą, ir tiktai 2010 m. buvo kreiptasi į notarę dėl testamento. Todėl prašo pripažinti paveldėjimą neteisėtu ex oficio. A. T. valdo turtą faktiškai de jure, todėl nepavykus atnaujinti termino kreipsis dėl faktinio palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. T. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka visiškai, dėl jo patenkinimo neprieštarauja. Mirusioji I. V. buvo suinteresuoto asmens teta. Jis su teta gerai sutarė, 1997 m. kartu su seserimi pardavė jai namą su ūkiniais pastatais, paveldėtą iš tėvų. I. V. vaikų antroje santuokoje su S. V. neturėjo, pastarasis buvo alkoholikas. Artimiausi giminės, kurie palaikė ryšius su velione buvo R. T. ir pareiškėjo sesuo V. J., tačiau nors ir gerai sutarė su teta, nežinojo, kad ši yra surašiusi testamentą, ji niekada niekam apie tai nesakė. Visą kitą turėtą turtą I. V. yra paveldėjusi iš savo motinos A. I.. Tetai netikėtai mirus visas laidotuves organizavo pareiškėjas su savo šeimos nariais, S. V. tuo metu vartojo ypatingai daug alkoholio. Natūraliai susiklostė tokia situacija, kad tetos turtu pradėjo rūpintis pareiškėja iš karto po tetos mirties, nes pareiškėjos miškas ir žemė yra dalinėje nuosavybėje su pareiškėjui priklausančiu žeme ir mišku, o I. V. namas ir ūkiniai pastatai stovi pareiškėjo sklype. Apie tai, kad S. V. yra priėmęs palikimą po žmonos mirties jis sužinojo tik 2017 m. kovo mėn. gavus pranešimą iš notarės. 2010 metais, jam, kartu su S. V. lankantis pas notarą sužinojo apie tai, kad teta yra sudariusi ir palikusi testamentą, grįžęs namo apie tai pranešė ir savo sutuoktinei A. T.. Tetai mirus niekas nesupažindino testamentinės įpėdinės su testamentu, nors pagal įstatymus tai turi padaryti notaras. Pažymėjo, kad po tetos I. V. mirties jos valia praktiškai buvo įgyvendinta, kad pareiškėja A. T. perėmė jos turtą ir rūpinosi juo kaip savu.

Suinteresuotas asmuo R. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vežė S. V. pas notarą tvarkytis palikimą, tada ir paaiškėjo kad yra parašytas testamentas, S. V. jam pasakė. Tuomet S. V. nieko nesitvarkė ir grįžo namo. Grįžęs namo viską pasakė sutuoktinei A. T.. Pareiškėja A. T. pati nuvyko pas notarę, grįžusi sakė jam kad reiks tvarkytis testamentas. Tuomet jis dirbo autoservise samdomu darbuotoju. Šeimos pajamos nėra didelės, jų sunkiai užtenka pragyvenimui. Sutuoktinė sakė, kad ji tvarkysis. Pareiškėja visą laiką serga, geria vaistus, ūkyje dirba patys, padeda vaikai. Galvojo, kad palikimas niekur nedings.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja subjektyviai interpretuoja faktines aplinkybes bei pareiškime sąmoningai nenurodo kai kurių aplinkybių, kurios pareiškėjai nepalankios. Suinteresuotas asmuo A. B. nurodė jam žinomas reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymėjo, kad jis ir byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys M. V., B. V. ir A. V. 2017 m. kovo 15 d. sudarė paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurį jis įgijo jiems priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po S. V. mirties. Atsižvelgiant į tai 2017-03-17, notarė surašė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo paliudijo juridinį faktą, kad A. B. įgijo paveldėjimo teises į S. V. turtą. 2007-04-25 palikėjai numirus jos ir palikimo nepriėmus pareiškėjai palikėjos turtą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis S. V.. N. S. V., jo turtą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai ir savo paveldėjimo teises pardavė suinteresuotam asmeniui A. B..

Suinteresuotas asmuo A. B. ir jo atstovas advokatas P. Š. teismo posėdžio metu su patikslintu pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. A. B. turi savo dalinę nuosavybę su kitais savininkais. Pažymėjo, kad S. V. po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą, nepraleisdamas įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Be to nurodė, kad pareiškėja ūkininkė, susitvarkė palikimą po savo tėvo mirties, tvarko ūkio buhalteriją, mano, kad pinigų palikimui tvarkytis turėjo. Nuo 2010 metų praėjo dar 7 metai. Be to notarė patvirtino, kad suteikė išsamią konsultaciją dėl palikimo.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto fondas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra. Taip pat prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos išdėstyti motyvai ir argumentai nenurodo į kokį palikėjos paliktą turtą pretenduoja pareiškėja, kadangi VĮ „Registrų centras“ su istorija pažymoje šiai dienai registruoto turto mirusiosios vardu nėra. Pareiškėja turėtų įrodyti svarbias priežastis, dėl kurių nesusitvarkė palikimo per įstatymo numatytą terminą. Nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme atstovas nedalyvaus.

Kiti suinteresuoti asmenys V. J., notarė N. P., B. V., M. V., A. V. atsiliepimų nepateikė.

Suinteresuotas asmuo notarė N. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad paveldėjimo bylą po I. V. mirties perėmė iš kito notaro 2009 metais. Su gauta medžiaga susipažinus ir užregistravus palikimo priėmimo faktą, pamatė, kad yra sudarytas testamentas, ėmėsi priemonių testamentinei įpėdinei surasti ir pranešti. Vienintelis rašytinis įrodymas apie tai, kad notarė stengėsi pareiškėjai išaiškinti susidariusią situaciją yra 2010 m. gruodžio 8 d. pareiškėjos rašytas pareiškimas. Tačiau su pareiškėja buvo bendraujama ne vieną kartą. Konsultacija buvo ilga, pareiškėja suinteresuotam asmeniui N. P. pareiškė, kad ji bijo S. V., kad jai turto nereikia. Tačiau besvarstant, kad tokia buvo I. V. valia pareiškėja sutiko, kad priims palikimą. Prašymas notarei buvo reikalingas tam, kad pareiškėjai pasikreipus į teismą palikimo neperimtų S. V.. Pareiškėjai buvo žinoma, kad jeigu ne ji tai turtą perims S. V.. Notarė paaiškino ir tai, kad jai atsiras pareiga sumokėti paveldėto turto mokestį. Notarė ragino ją kreiptis į teismą. Mano, kad suteikė visas įmanomas konsultacijas. Po 2017 m. kovo 15 d. pareiškėja buvo užsukusi pas notarę ir patvirtino kad ruošiasi kreiptis į teismą. Notarė paragino pareiškėją kuo skubiau kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. 236 matyti, kad I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Ukmergės rajono notarų biuro testamento matyti, kad I. V. (duomenys neskelbtini). visą savo turtą iš ko jis besusidėtų, kuris jai priklausys mirties dieną palieka A. T.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 2017 m. kovo 23 dienai I. V. vardu nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Iš Ukmergės rajono antrojo notaro biuro rašto 2017-03-16 dėl paveldėjimo bylos matyti, kad notarė ragino pareiškėją pranešti jeigu ji buvo ar yra pasikreipusi į teismą dėl termino pratęsimo palikimui priimti po I. V. mirties ir pateikti teismo sprendimą ar kitus dokumentus. Iš advokato Valentino Giriūno kontoros pranešimų Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. P. matyti, kad buvo pranešama apie teismui ruošiamą pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodyta preliminari pareiškimo pateikimo teismui data 2017-03-24. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Siesikų seniūnijos pažymos dėl I. V. Meilūnų kaime pastatų matyti, kad po I. V. mirties tuose pačiuose namuose gyveno jos sutuoktinis S. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), tuomet į šiuos namus atsikėlė gyventi D. T., kuris yra pareiškėjos sūnus. Iš pareiškėjos 2010 m. gruodžio 8 dienos prašymo Ukmergės rajono notarei matyti, kad pareiškėja A. T. prašo sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėjimo byloje, kadangi jos naudai sudarytą testamentą iki šiol niek nežinojo ir ketina kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atstatymo. Iš 2014 m. rugpjūčio 19 d. paskolos sutarties matyti, kad pareiškėja A. T. ėmė 5792,40 Eur (20000 Lt ) paskolą ūkio apyvartinėms lėšoms. Iš darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 2860 matyti, kad A. T. pirminiame darbingumo lygio vertinime nustatytas 40 proc darbingumo lygis nuo 2016-07-05 iki 2017-07-04. Iš Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos matyti, kad pareiškėja A. T. serga lėtinėmis ligomis cukriniu diabetu, kraujospūdžio padidėjimo liga, podagra, vartojanti penkis kompensuojamuosius vaistus. 2017-03-06 būklė stabili, be žymesnių lėtinių ligų progresavimų. Iš Ukmergės PSPC 2017-04-06 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pacientė nuo 2006 m. gydėsi Ukmergės psichikos sveikatos skyriuje, vartojo antidepresantus iki 2009 m. Depresijos reiškiniai vis kartojasi , sezoniškai pavasarį ir rudenį vartoja vaistus. Šiuo metu depresijos reiškiniai išryškėję. Paskirtas gydymas.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus I. V. pareiškėja A. T. nežinojo apie testatorės jai 2003 m. spalio 10 d. surašytą testamentą. Iš Ukmergės 2-ojo notarų biuro pateiktų pranešimų matyti, kad buvusio notaro R. Ž. kontoroje buvo užvesta paveldėjimo byla po I. V. mirties, į notaro biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo sutuoktinis S. V. kreipėsi 2007-05-30. Testamentas nebuvo paskelbtas kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.33 str. Konstatuotina, kad pareiškėjai A. T. apie egzistuojantį testamentą tapo žinoma 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesį, kai apie tai jai pranešė sutuoktinis R. T., grįžęs su S. V. iš notarės N. P. (G). Be to 2010 m. gruodžio 10 d. pareiškėja A. T. lankėsi pas notarę N. P., kur parašė prašymą sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą I. V. paveldėjimo byloje, kadangi apie testamentą nežinojo ir ketina kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atstatymo. Kaip matyti į teismą dėl praleisto termino pareiškėja kreipėsi 2017 m. kovo 22 dieną, t.y. tik gavusi 2017 m. kovo 16 d. notarės raštą dėl paveldėjimo bylos, kuriame notarė ragino pareiškėją pranešti jeigu ji buvo ar yra pasikreipusi į teismą dėl termino pratęsimo palikimui priimti po I. V. mirties ir pateikti teismo sprendimą ar kitus dokumentus. 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. kovo 29 d. notarė elektroniniu paštu informavo pareiškėjos atstovę advokato padėjėją S. V. , kad Ukmergės rajono 2-ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla po I. V. mirties, palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis S. V.. Palikimas po S. V. mirties yra priimtas pagal 2017 m. vasario 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartį, civilinė byla Nr. eYT-241-981/2017. Teismas, vertindamas įrodymus atsižvelgia į pareiškėjos sveikatos būklę, ją kamuojančias ligas: depresiją bei kitas lėtines ligas: diabetą, padidėjusį kraujospūdį, podagrą, ir į 2016 m. sumažėjusį darbingumo lygį, kurios nepripažintinos svarbiomis, visų septynių metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad pati pareiškėja kiek jai leidžia jėgos ūkininkauja, tvarko savo ūkio buhalteriją ir turgavietėje prekiauja pieno produktais. Pareiškėjos nurodyta svarbia priežastis- finansų trūkumas, atmestina kai neįrodyta, bei pripažintina, kad 5792,40 Eur (20000 Lt ) paskolos gavimas ūkio apyvartinėms lėšoms 2014 m. buvo imamas ūkio finansinei būklei pagerinti. Nustatytina, kad pareiškėja sužinojusi apie esantį testamentą ir apie tai, kad prašymą priimti palikimą po I. V. mirties yra pateikęs S. V., 2010 metų pabaigoje, be to notarės N. P. buvo raginama kreiptis į teismą. Atsižvelgtina ir į tai, kad notarė N. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010 metais gruodžio mėnesį suteikė pareiškėjai A. T. išsamią konsultaciją dėl palikimo priėmimo galimybės po I. V. mirties. Pareiškėja nors ir žinodama, kad turi kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą pagal testamentą atnaujinimo, į Ukmergės rajono apylinkės teismą kreipėsi tik 2017 m. kovo 22 dieną, t,y, praėjus 7 metų laikotarpiui. Atsižvelgtina ir į tai, kad būtina išlaikyti pareiškėjos veiksmų ir palikimą priėmusių įpėdinių teisėtų interesų pusiausvyrą, įvertintina suinteresuoto asmens A. B., paveldėjimo teisių po S. V. mirties pirkėjo, nuomonė. Vertinant pareiškėjos A. T. elgesį atsižvelgiama ir į tai, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai, todėl remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad terminas palikimui priimti nebuvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

Iš pareiškėjos A. T. priteistina 20,13 eurų teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. (LR CPK 96 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 576 str., 577 str., 578 str., 290 str., 291 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 20,13 eurų ( dvidešimt eurų 13 centų) pašto išlaidų Valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja R. Nenortienė