- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-28
- Bylos Nr.
- e2-433-897/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02312-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Tamulevičienė
- Ieškovas
- E. F.
- Atsakovas
- M. F.
- Advokatai
- Paulius Bružas, Indrė Panavaitė, Indrė Panaivaitė, Inga Panavaitė
išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Indrei Kryžiūtei, Agnei Babravičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. F. ieškinį atsakovei M. F. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretysis asmuo (kreditorius) „Swedbank“ AB, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovės M. F. priešieškinį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti E. F. ir M. F. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sūnaus E. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu E. F.; iš atsakovės M. F. nepilnamečio sūnaus E. F. išlaikymui priteisti po 100 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoju paskiriant E. F.; nustatyti atsakovės M. F. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. F. tvarką, pagal kurią: 1. Savaitės dienomis (išskyrus savaitgalius), atsižvelgiant į sūnaus amžių, užimtumą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, ateityje – mokykloje, užklasinėje veikloje, šalių užimtumą darbinėje veikloje, konkrečios bendravimo su vaiku savaitės dienos ir/ar bendravimo valandų skaičius tomis dienomis nenustatomas, bendraujama pagal galimybes ir poreikį, dėl konkrečių ateinančio mėnesio bendravimo dienų ir valandų tomis dienomis M. F. su E. F. susitariant paskutinį einamojo mėnesio penktadienį. 2. Kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val. M. F. su sūnumi išvykstant iš jo gyvenamosios vietos. 3. Atsakovė M. F. bendrauja su sūnumi per šventines dienas tokia tvarka: 3.1. poriniais kalendoriniais metais per šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24 – 26 dienomis), pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18.00 val. ir grąžindama jį iki gruodžio 26-osios 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei abi šalys šv. Kalėdų šventes švenčia tame pačiame mieste, tas iš tėvų, su kuriuo tais metais šv. Kalėdas švenčia sūnus – atitinkamai ieškovas poriniais kalendoriniais metais, o atsakovė neporiniais kalendoriniais metais – įsipareigoja gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val. leisti sūnui būti su kitu iš tėvų; 3.2. poriniais kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., neporiniais metais per Naujųjų Metų (gruodžio 31, sausio 1 d.), per krikščionių Velykų šventes (Didysis Šeštadienis, šv. Velykos, šv. Velykų antroji diena), kovo 11 d., birželio 24 d., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 4. Kiekvienais kalendoriniais metais – M. F. kasmetinių atostogų metu – 21 kalendorinę dieną per vienerius metus, dalinant atostogas taip, kad viena atostogų dalis būtų ne ilgesnė nei 14 kalendorinių dienų, apie atostogų laiką ieškovui ir atsakovei informuojant vienas kitą ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį; 5. Sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) dieną, poriniais kalendoriniais metais su sūnumi išvykstant iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. jo gimimo dienos išvakarėse ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą kitą dieną 20.00 val.; 6. Tuo atveju, jei metinių kalendorinių švenčių dienos, kurias, remiantis aukščiau nurodyta atsakovės M. F. bendravimo su sūnumi tvarka, sūnus praleis kartu su ieškovu E. F., sutaps su savaitgaliu, kurias pagal šią tvarką su sūnumi turės teisę praleisti atsakovė, dienomis, tai minėtoms švenčių ir savaitgalių dienoms sutapus, ieškovas E. F. su sūnumi bendraus tomis švenčių dienomis, o atsakovė M. F. su sūnumi bendraus iškart po šventinių dienų einantį savaitgalį. Kitus po to einančius savaitgalius atsakovė M. F. su sūnumi bendraus ta pačia nustatyta tvarka, t.y. kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais. 7. Tokia pati tvarka bus taikoma ir tais atvejais, kai sutaps savaitgaliai, kuriuos su sūnumi turės teisę praleisti ieškovas, su šventinėmis dienomis, kurias pagal šią tvarką su sūnumi turės teisę praleisti atsakovė M. F.. Tokiu atveju atsakovė su sūnumi bendraus tomis švenčių dienomis, o ieškovas su sūnumi bendraus iškart po šventinių dienų einantį savaitgalį. 8. Atsakovei M. F. dėl svarbių priežasčių negalint atvykti pas sūnų ir jo pasiimti nustatytu ar sutartu laiku, ji įsipareigoja apie tai iš anksto informuoti ieškovą E. F.; nustatyti, kad ieškovo E. F. su kreditoriumi AB banku Swedbank pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista (modifikuota) (duomenys neskelbtini) sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), priimta prievolė yra ieškovo asmeninė prievolė; po santuokos nutraukimo E. F. palikti F., M. F. palikti F. pavardę; priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, tačiau siekdamas kompromisų sutinka, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Mano, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, sūnų ir tėvą sieja itin glaudus emocinis, prigimtinis ryšys, ieškovas neturi žalingų įpročių, yra ramus, santūrus žmogus, puikiai suvokia savo pareigą auklėti vaiką, jį ugdyti, diegti sūnui visuomenėje priimtinas, nusistovėjusias dorovines ir moralines vertybes, tuo tarpu atsakovės įpročiai, gyvenimo būdas leidžia manyti, kad ji vaiko interesų tinkamai neužtikrins. Nors atsakovė daug laiko praleidžia namuose, tačiau vaiko nelavina, piktnaudžiauja alkoholiu, manipuliuoja sūnumi. Ieškovo įsitikinimu, šiuo metu sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį skiriama apie 500 Eur. Kadangi atsakovė nedirba, tai iš jos sūnaus išlaikymui priteistina 100 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Likusią išlaikymo dalį sūnui teiktų ieškovas, kadangi jo galimybės vykdyti šią pareigą yra didesnės, nei atsakovės. Ieškovas ir atsakovė santuokos metu neįgijo turto, priklausančio jų bendrai jungtinei nuosavybei, todėl šalių santuokos nutraukimo civilinėje byloje reikalavimas padalinti turtą nėra reiškiamas. Ieškovas su kreditoriumi AB banku Swedbank (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista (modifikuota) (duomenys neskelbtini) sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame susitarime buvo nurodyta, jog E. F. bendraskolė pagal minėtą sudarytą susitarimą yra M. F., tačiau dar kartą šios prievolės sąlygas modifikavus – E. F. liko vieninteliu AB banko Swedbank skolininku pagal nurodytą sudarytą kredito sutartį, t.y. ši prievolė vertintina jo asmenine prievole ir pastarąją aplinkybę patvirtina pats kreditorius. Kitų kreditorių ieškovas neturi, o apie kokius nors atsakovės asmeninius kreditorius jam nėra žinoma. Ieškovas galutiniu patikslintu ieškiniu prašo teismo: 1. Nutraukti E. F. ir M. F. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2. Nepilnamečio sūnaus E. F., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu E. F.; 3. Iš atsakovės M. F. nepilnamečio sūnaus E. F., gimusio (duomenys neskelbtini) d., išlaikymui priteisti po 50 EUR kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Lėšų tvarkytoju paskirti E. F.; 4. Nustatyti atsakovės M. F. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. F., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., tvarką: 1) Kalendoriniais metais nuo jų pradžios dvi kalendorines savaites iš eilės, M. F. su sūnumi išvykstant iš jo gyvenamosios vietos, kitas po to einančias dvi kalendorines savaites E. F. gyvena tėvo namuose. Toliau atsakovė bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu. Dviejų kalendorinių savaičių, per kurias ieškovė bendraus su sūnumi, pradžia yra sekmadienio 19.00 val., pabaiga – antrosios savaitės sekmadienio 19.00 val. Ieškovas ir atsakovė, priklausomai nuo jų ir nepilnamečio vaiko užimtumo gali susitarti ir dėl kito sūnaus perdavimo vienas kitam laiko; 2) Atsakovė M. F. bendrauja su sūnumi per šventines dienas tokia tvarka: 2.1.poriniais kalendoriniais metais per šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24 - 26 dienomis) – jei šis laikotarpis nesutaps su jos bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18.00 val. ir grąžindama jį iki gruodžio 26-osios 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 2.2. poriniais kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 2.3. neporiniais kalendoriniais metais per Naujųjų metų (gruodžio 31, sausio 1 d.), per krikščionių Velykų šventes (Didysis Šeštadienis, Šv. Velykos, Šv. Velykų antroji diena), kovo 11 d., birželio 24 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 2.4. atitinkamai poriniais kalendoriniais metais vaikas šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.3 punkte, o neporiniais metais – šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.1 ir 2.2 punktuose, praleis kartu su ieškovu, nepriklausomai nuo to, ar šios dienos sutaps su jo ar atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje. Jei šios švenčių dienos sutaps su atsakovės bendravimo su vaiku laikotarpiu, tai ieškovas jai vaiką perduos tuo pačiu laiku ir tvarka, kaip tai numatyta 2.1-2.3 punktuose; 2.5. Ieškovas ir atsakovė gali susitarti ir dėl kitokios kiekvieno jų bendravimo su vaiku šventinių dienų, nurodytų 2.1- 2.3 punktuose, metu, tvarkos. 3) Sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) dieną - tas iš tėvų, kurio bendravimo su vaiku periodo laikotarpis, numatytas bendravimo tvarkos 1 dalyje, sutaps su šia diena, privalės užtikrinti kito iš tėvų galimybę pastarajam su sūnumi išvykti iš jo tuometinės buvimo vietos 18.00 val. vaiko gimimo dienos išvakarėse ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą kitą dieną 20.00 val. 5. Nustatyti, kad ieškovo E. F. su kreditoriumi AB banku Swedbank pagal (duomenys neskelbtini) d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista (modifikuota) (duomenys neskelbtini) d. sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prisiimta prievolė yra ieškovo asmeninė prievolė. 6. Po santuokos nutraukimo E. F. palikti F., M. F. palikti F. pavardę; 7. Priteisti iš atsakovės M. F. ieškovo E. F. naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 8.M. F. priešieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad daugiau nebegali kęsti atsakovės skandalų dėl niekų ir manipuliavimų vaiku. Atsakovė per sukeliamus skandalus puola ieškovą, kandžioja jį, drasko nagais, be to, bando į savo pačios sukeltus skandalus dar kviesti tėvus, policiją. Praktiškai visų skandalų metu atsakovė būdavo neblaivi. Kiekvieną mėnesį į atsakovės sąskaitą jis pervesdavo po 500 Eur, iš kurių atsakovė mokėdavo už vaiko darželį, o likusią sumą leisdavo savo reikmėms. Atsakovė nuo pat vaiko gimimo oficialiai niekur nedirba, bent jau jam nežinoma, kad atsakovė kažkur dirba. Atsakovė nori namo mainais už vaiką, t.y. jeigu jis palieka jai namą, tai ji sutinka, kad vaikas liktų su juo. Vaiko priežiūrą jis gali vykdyti nuolat, nes verslas yra asmeninis, todėl darbo laiką jis gali kontroliuoti. Jis su vaiku sutaria gerai, vaikas lanko šachmatus, anglų kalbą, futbolą. Atsakovė praktiškai nuo pat jų bendro gyvenimo tik supykusi kaltina jį neištikimybe, jis jau nuo to yra pavargęs, tiesiog komandiruotėse jis net neturi laiko megzti romanų. Jis išvažiuodamas į komandiruotes dėsto, todėl turi atrodyti padoriai prieš žmones, kuriems skaito paskaitas. Žemės sklypas buvo pirktas iš pinigų, kuriuos jis uždirbo, kai atsakovė dar mokyklą lankė. Nors atsakovė teigia, kad ji rūpinosi statybomis, tai tą patį darė ir jis. Vaikas jam sako, kad jis nori gyventi su juo, o pas mamą važiuoti į svečius. Vaikas nori vengti tėvų konfliktų, todėl siekia išlikti geras ir toje, ir kitoje pusėje. Sklypas buvo pirktas iki santuokos ir registruotas kaip jo asmeninė nuosavybė, o namo statybai reikėjo papildomo kredito ir reikėjo įvertinti turtą, todėl Registrų centre automatiškai namas jau buvo užregistruotas kaip jungtinis, nes jie su atsakove jau buvo vedę. Kadangi kreditą ėmė ir mokėjo tik jis, todėl buvo pasirašomos turto dovanojimo ir povedybinė sutartys. Atsakovė žinojo, kad žemės sklypą jis pirks sau. Kadangi Registrų centras automatiškai namą užregistravo abiejų vardu, todėl bankas kredito sutartį irgi automatiškai užrašė ant abiejų. Dovanojimo ir povedybinės sutarčių tikslas buvo, kad ir turtas, ir kreditai ir toliau liktų asmeninis ieškiovo turtas ir asmeniniai jo kreditiniai įsipareigojimai. Nei prie žemės sklypo, nei prie namo pinigais atsakovė neprisidėjo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė Indrė Panaivaitė baigiamojoje kalboje nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti pilnai. Nors ieškovas ir toliau palaiko poziciją dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau ji pati įžvelgia mažiausiai ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Didesne dalimi santuoka iširo dėl atsakovės charakterio ypatybių, nes būdama visiškai materialiai aprūpinta vyro, piktnaudžiavo alkoholiu, priekabiavo prie vyro, kėlė konfliktus, naikino santuokoje įgytą turtą, ieškovo pasą ir kt. Esant išvadą byloje teikiančios institucijos pritarimui, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, nes jo rūpestis vaiku pilnai atitinka vaiko interesus, tarp sūnaus ir ieškovo yra stiprus ryšys, vaikas nori gyventi su tėvu. Šios bylos nagrinėjimo eigoje nusistovėjo tokia tvarka, kad vaikas po lygiai buvo ir su tėvu, ir su mama, išskyrus karantino laikotarpį, kai vaikas buvo tik su tėvu, siekiant išvengti vaiko ir tėvų lojalumo konflikto, ieškovas siūlo nustatyti vadinamąją „50 ant 50“ bendravimo tvarką. Ieškovas materialiai pats pilnai galėtų išlaikyti vaiką, bet suvokiant tai, kad atsakovė negalėtų būti atleista nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl iš jos nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti minimalią sumą. Ieškovo pozicija dėl santuokoje įgyto turto nepakito, t.y. santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jie neįgijo jokio turto, todėl turto dalinimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas. Žemės sklypas ieškovo vardu buvo įgytas dar iki santuokos su atsakove sudarymo, nupirktas iš asmeninių ieškovo pajamų, iš savo banko sąskaitos turėtais pinigais, likusi dalis sumokėta gavus kreditą iš banko. Atsakovės teiginys, kad ji su ieškovu gyveno iki santuokos įregistravimo, todėl šis turtas yra jungtinis, nepakankamas, nes atsakovė jokiu savo turtu ir/ar pajamomis neprisidėjo prie šio daikto įsigijimo. Be to, šalys pasirašė povedybinę sutartį, kurioje apsprendė turto režimą, šios sutarties atsakovė neginčija. Ieškovas iš ankstesnių santykių turi patirties dėl turto ir kreditų ginčų, todėl norėjo apsidrausti ir aiškiai viską apibrėžti atitinkamuose dokumentuose. Sandorių tariamumo šiuo atveju nebuvo ir nėra, priešingai – sandoriai buvo sudaromi tokie, kurie atitiko abiejų šalių valią ir ketinimus, t.y. siekis buvo pašalinti Registrų centro padarytą klaidą registruojant namą kaip bendrą jungtinį, baigtą statyti šalims esant santuokoje. Atsakovė pripažino ir sutiko, kad ji prie namo statybų neprisidėjo, kredito nemokėjo ir niekada nesiekė būti solidaria skolininke, todėl gera valia sutiko pasirašyti sutartis dėl jos turto dalies dovanojimo ieškovui, kad visas turtas ir visas kreditas būtų ieškovo asmeninis turtas ir asmeninis skolinis įsipareigojimas. Atsakovė nori gauti naudos iš ieškovo, nes pretenduodama į ieškovo vardu registruotą turtą ji nekelia jos vardu registruotos transporto priemonės ir dviejų motociklų padalinimo klausimo. Maža to, prie šeimos poreikių tenkinimo atsakovė materialiai neprisidėjo, nes visos santuokos metu ji iš ieškovo asmeniniams poreikiams kas mėnesį gaudavo po 500 Lt, vėliau po 500 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė (duomenys neskelbtini) d. atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes būtent jis netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes ji yra atsakinga, pareiginga, nuolat rūpinasi sūnumi, turi galimybę sudaryti sūnui visas sąlygas, būtinas vaiko doroviniam, fiziniam ir protiniam vystymuisi, ieškovas dažnai būna užsienio komandiruotėse, todėl neturės galimybės nuolat rūpintis vaiku. Neprieštarauja, kad ieškovas vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį skirtų po 400 Eur, tokia išlaikymo vaikui suma iš ieškovo gali būti priteista. Sutinka su ieškovo pozicija dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir dėl kreditorinių įsipareigojimų. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokoje įgytą pavardę. Atsakovė M. F. priešieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. tarp M. F. ir E. F., įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. F. kaltės; 2) nustatyti sūnaus E. F. gyvenamąją vietą su vaiko motina; 3) priteisti iš E. F. savo sūnaus E. F. išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystes, pinigus sumokant vaiko motinai M. F., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 4) nustatyti E. F. ir sūnaus E. F. bendravimo tvarką: 1. Savaitgaliais vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka: a) vaikas bendrauja su tėvu nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo pirmo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); b) tėvas vaiką pasiima kiekvieną kalendorinio mėnesio pirmą ir trečią penktadienį. Jeigu per kalendorinį mėnesį yra 5 (penki) penktadieniai, tai sausio - birželio mėnesiais tą, 5 (penktą) penktadienį ir savaitgalį, su vaiku praleidžia tėvas, o liepos - gruodžio mėnesiais su vaiku praleidžia motina. 2. Švenčių dienomis vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka: a) Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu Tėvo diena ir tėvo gimtadienis nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tai vaikas bendrauja su tėvu nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; b) Kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos savaitgaliais ar atostogų metu, vaikas bendrauja su motina. Jeigu Motinos diena ir motinos gimtadienis sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tai vaikas bendrauja su motina nuo tos dienos 11 val. iki 18 val.; c) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais savo gimtadienį vaikas praleidžia su tėvu. Kai vaiko gimtadienio diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios šventinės dienos 17 val. iki 20 val., jeigu vaiko gimtadienio diena yra savaitgalį, kuris nesutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios šventinės dienos 14 val. iki 18 val. Nelyginiais kalendoriniais metais, kai savo gimtadienį vaikas praleidžia su motina, jeigu gimtadienio diena sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tai vaikas bendrauja su motina nuo tos dienos 14 val. iki 18 val.; d) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu nuo gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val.; e) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Naujuosius Metus vaikas praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 01 d. 18 val.; f) Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais Šv. Velykas vaikas praleidžia su tėvu nuo Šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; g) Nelyginiais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikas praleidžia su motina. Jeigu šios šventės sutampa su tuo savaitgaliu ar atostogomis, kada tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tai vaikas su motina per Šv. Kūčias ir Kalėdas praleidžia gruodžio 24 d. 14 val. iki gruodžio 26 d. 20 val., Naujuosius Metus praleidžia nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 01 d. 18 val., Šv. Velykas vaikas praleidžia nuo Šv. Velykų pirmosios dienos 11 val. iki Šv. Velykų antrosios dienos 18 val.; 3. Atostogų metu vaikas su tėvu bendrauja tokia tvarka: a) Vaikas su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaiku periodu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; b) Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; c) Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui; d) Vaikas su motina būna 14 paeiliui einančių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko tėvą įspėja prieš 1 mėnesį; 4. Dėl bendravimo telefonu: a) tėvas vaikui gali skambinti telefonu kas antrą dieną nuo 19 val. iki 20 val. Vaikas tėvui gali skambinti bet kada; 5. Bendrosios nuostatos: a) Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis; b) Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta; c) Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sąskaita; d) Tėvas privalo informuoti motiną apie numatomos su vaiku veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti; e) Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; f) jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai informuoti kitą iš tėvų ne vėliau kaip prieš 24 val.; g) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus; h) Vaikui susirgus, tėvas privalo informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas gali lankyti jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina; i) Tėvas ir motina įsipareigoja, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes, išskyrus tuos atvejus, kai tėvas ir motina gali patys gauti tokią informaciją; 5) pripažinti (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį tariamu sandoriu ir pripažinti jį negaliojančiu ab initio; 6) pripažinti 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 7) po santuokos nutraukimo E. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir teisiškai neįregistruotą pagalbinio ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini); 8) iš E. F. priteisti 54370 Eur kompensaciją M. F. už tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį; 9) nustatyti, kad E. F. prievolė „Swedbank“ AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintą (duomenys neskelbtini) susitarimu, yra asmeninė E. F. prievolė; 10) po santuokos nutraukimo M. F. palikti pavardę – F., E. F. palikti pavardę F.; 11) priteisti iš E. F. M. F. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su ieškovu santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, santuokoje gimė sūnus E. F., o iš ankstesnės santuokos augina dukrą M. V., gimusią (duomenys neskelbtini) d. Iki sūnaus E. F. gimimo dirbo, paskui užsiėmė namo statybomis, tvarkos palaikymu, dviejų nepilnamečių vaikų auginimu, o sutuoktinis didelę laiko dalį praleisdavo komandiruotėse. Šeimoje konfliktai pradėjo kilti dėl vyro pastovių vakarėlių namie, vėliau vyras pradėjo nebegrįžti namo naktimis, pasakė, kad myli kitą moterį ir atsakovei su vaikais reikia išsikraustyti. Ieškovas žinodamas, kad atsakovė jautri moteris, pastoviai ją provokuodavo, žemindavo, naudodavo fizinį smurtą, todėl santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes atsakovė yra atsakinga, pareiginga, nuolat rūpinasi sūnumi, turi galimybes sudaryti sūnui visas sąlygas, būtinas vaiko doroviniam, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Iš pateiktų charakteristikų matyti, kad atsakovė charakterizuojama teigiamai, sūnaus darželio ir priešmokyklinės grupės auklėtojos nurodo, kad motina pastoviai domėjosi vaiko pasiekimais, sunkumais. Be to, nors dukra iš ankstesnės santuokos yra paauglė, tačiau abu vaikai yra smarkiai prisirišę vienas prie kito, išsiskyrimas būtų skausmingas abiems vaikams. E. F. ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį galėtų skirti po 400 Eur, atsakovė neprieštarauja, kad tokia išlaikymo vaikui suma būtų priteista iš tėvo. Su ieškovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį dar 3 metus iki santuokos. Po to, kai susitarė susituokti, nusprendė, kad kartu statys gyvenamąjį namą, tam reikalinga buvo įgyti žemės sklypą, todėl (duomenys neskelbtini) d. ieškovas su Swedbank AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai. Realiai kreditas buvo paimtas abiejų, ką patvirtina ir vėliau buvęs (duomenys neskelbtini) susitarimas, kuriuo atsakovė sutiko būti minėto kredito bendraskole. (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis. (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta turto pasidalinimo sutartis, pagal kurią po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei ir ieškovui. (duomenys neskelbtini) d. tarp šalių buvo sudaryta ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutartis. Atsakovė ieškovui padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Visi šie veiksmai atlikti ir sutartys pasirašytos tuo tikslu, kad AB “Swedbank” galėtų išmokėti likusią kredito dalį. Šalys ne kartą kreipėsi į teismą su prašymu, kad būtų išduotas teismo leidimas dovanoti minėtą nekilnojamąjį turtą. Iš prašymų teismui turinio ir veiksmų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė iš tikrųjų nesiekė padovanoti ieškovui priklausančios namo dalies, nes realiai turtas nebuvo perduotas ar priimtas, o tik buvo norima, kad iš banko būtų gauta likusi kredito dalis. Tuo pačiu adresu santuokos metu buvo pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kuris yra pilnai užbaigtas, tačiau ieškovas vilkina šio nekilnojamojo turto teisinę registraciją VĮ “Registrų centras”. Šis turtas buvo sukurtas santuokos metu, todėl turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių jungtine nuosavybe ir dalijamas pagal jo vertę. Taip pat bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintinas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nors jis ir buvo įgytas iki santuokos ieškovo vardu, tačiau tuo metu šalys jau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodo, kad atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Pažymėjo, kad ilgainiui suprato, jog jų su atsakove nesieja bendri pomėgiai ar interesai, be to, ieškovas ir atsakovė yra labai skirtingi žmonės ir dėl šių priežasčių jų tarpusavio santykiai ilgainiui pasikeitė, neliko meilės ir tarpusavio supratimo. Ieškovas atsakovei buvo reikalingas kaip materialinių gėrybių kūrėjas, tiekėjas ar jos materialinių poreikių finansuotojas. Ieškovas kategoriškai tvirtina, kad niekuomet nėra smurtavęs atsakovės atžvilgiu, priešingai nei atsakovė, kuri yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje yra pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ieškovui sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimus.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis susirado kitą moterį ir pats net to neslepia, kad pas jį yra kam juo pasirūpinti. Ieškovas pirmas ją provokuodavo, o ji nesusitvardydavo ir atsakydavo į jo provokacijas. Ji neturi kur su vaikais išeiti, į gatvę išeiti negali, todėl jei ieškovas aprūpintų gyvenamuoju būstu viskas pasibaigtų. Ji yra baigusi fotografijos mokslus ir kitame name turėjo būti įrengta jos foto studija, tačiau ieškovas viską iš jos atėmė ir ji dabar net neturi, kur jai užsiimti fotografija. Visas ieškovo pervedamas jai lėšas ji skyrė vaiko poreikiams, jos pačios poreikiams iš tų sumų likdavo gal 100 - 150 Eur. Ieškovas nedraudė jai mokytis ir skatino, kad ji tobulėtų. Ji vaikščiojo pas psichologą, nes buvo apvogę jų namus ir jai būdavo baisu likti nakvoti namuose, kai ieškovas išvažiuodavo į komandiruotes. Dabar ji su ieškovu negyvena ir yra rami, pykčio priepuolių nebėra. Ji buvo pas būrėją, kuri pasakė, kad jai išsiskirs su ieškovu, turės dar trečią vyrą. Nesutinka, kad vaikas būtų su tėvu, nes vaikas turi gyventi su mama, be to, po savaitės gyvenimo su tėvu vaikas grįžęs klausia, kodėl jos nebuvo taip ilgai. Sprendimą tuoktis jie priėmė iki apsigyvenant kartu. Iki vestuvių kartu gyveno apie tris metus, nuomojosi butą, biudžetas buvo bendras. Žemės sklypą pirko kartu, nes norėjo abu statyti namą šeimai. Kadangi ieškovo darbo užmokestis buvo didesnis, todėl kreditą žemės sklypui įsigyti ėmė jis. Pinigų trūko namo įsirengimui, todėl reikėjo dar vienos paskolos, bet ji buvo laiduotoja kredite su pirmu vyru, todėl jie per du mėnesius pasirašė daug sutarčių, ir povedybinė sutartis, ir dovanojimo sutartis ir kt. Vyrui labiau sekėsi uždirbti pinigus, todėl jis dirbo, o ji organizavo visus reikiamus statybos darbus, rinko apdailos medžiagas ir pan. Vaiką augino ji. Šiuo metu vaikas gyvena po dvi savaites su ieškovu, kitas dvi – su atsakove. Vaikas jai yra pasakęs, kad jis nori gyventi su mama, o pas tėtį važinėti į svečius. Dabar ji gyvena pas savo tėvus. Mano, kad vaikui ieškovas turėtų skirti 400 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Ji pati pinigais prie žemės sklypo pirkimo neprisidėjo, bet jos tėvai nedidelę sumą davė grynais, ji pati paėmė iš tėvų 11000 Lt ir atnešusi padavė ieškovui į rankas. Ji pati prie kredito grąžinimo neprisidėjo, bankui kredito įmokų nemokėjo. Jos vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, kurios turėtų būti dalinamos, bet kodėl ji neįtraukė šio turto į dalintiną – negali paaiškinti. Mano, kad faktiškai Povedybinė sutartis yra negaliojanti, nes ji buvo sudaryta dėl akių. Ji visada pasitikėjo savo vyru ir detalėmis dėl turto ir dėl kreditų nesidomėjo. Jai rūpėjo šeima. Vyras į jos sąskaitą pervedinėjo pinigų pragyvenimui, o vėliau davė jai savo kortelę, kad ja naudotųsi tiesiogiai. Keliones ir stambius pirkinius apmokėdavo vyras, ji buvo namų šeimininkė, nes vyras norėjo, kad ji nedirbtų, nes samdyti žmones buičiai tvarkyti būtų brangiau, nei kad ji tuo pasirūpintų. Fotografijos ir visažo kursus lankė. Šiuo metu ji dirba laisvu režimu. Kai vaikas yra pas ją, tai ji grįžta apie šeštą valandą, o kai reikia vyresnį vaiką pasiimti iš universiteto, tai grįžta apie aštuntą valandą. Ji tėvų bute su dviem vaikais gyvena viename kambaryje. Atsakovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad ji vaikui daiktus taip pat perka, bet iš turgaus, todėl kvitų neturi. Ieškovas dirba nuo ryto iki vakaro, todėl jis vaikui daug laiko skirti negali, o ji su vaiku ir žvejoti važiuoja, ir į Palangą, ir kt. Norėjo kuo greičiau įsikelti į namą, o kredito bankas nedavė, jei turtas nebus perrašytas ieškovui, todėl ji sutiko su tokiu ieškovo pasiūlymu. Namo statybomis ji rūpinosi, kūrė dizainą, rinko medžiagas ir pan. – tai taip pat turi būti vertinama, kaip darbas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad turtas buvo perleistas dovanojimo sutartimi, todėl ginčija dovanojimo, o ne povedybinę sutartį. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė oficialiai nedirbo, bet ji rūpinosi buitimi, todėl ir jai dalis priklauso. Baigiamojoje kalboje atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovo atstovės pozityvius teiginius, labai gražiai ir gerai charakterizuojančius ieškovą, paneigia byloje esanti medžiaga ir liudytojų parodymai, kad vakarėlių iniciatorius būdavo ieškovas, kuris nevengdavo alkoholio, yra net vairavęs neblaivus. Atsakovės įsitikinimu, santuoka iširo dėl ieškovo noro bendrauti ir su kitomis moterimis, kas atsakovei yra nepriimtina. Teigdamas materialinį išlaikymą ieškovas laikėsi valdovu, kas vedė į santuokos nutrūkimą dėl ieškovo kaltės. Atsakovė leido ieškovui dirbti ir uždirbti, nes būdama su juo ji rūpinosi buitimi, augino vaiką ir pan. Per bylos nagrinėjimo laiką padėtis dėl vaiko gyvenamosios vietos iš esmės pasikeitė, todėl ir atsakovė sutinka, kad tikslinga ir toliau laikytis nusistovėjusios tvarkos, pagal kurią vaikas ir su atsakove, ir su ieškovu bendrautų per pusę. Nors to nenumato įstatymas, tačiau šiuo atveju būtų protinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais. Sutiktų su ieškovo pasiūlyta paskutine vaiko bendravimo tvarka, o gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, nes ji gali geriau užtikrinti vaiko interesus. Paprastai, jeigu žmonės gyvendami kartu iš karto mąsto atskirti turtą, tai tokį režimą jie nusistato ikivedybine sutartimi, šiuo atveju sutartis buvo pasirašyta ne iki vedybų, o po vedybų, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad nuo pat pradžių šalys laikėsi pozicijos, kad kiekvieno iš jų turtas yra atskiras. Žemės sklypas buvo įsigytas likus 37 dienoms iki santuokos, kas rodo, kad šalys ketino kurtis bendrai, statytis namą ir pan. Prisidėti prie bendro turto kūrimo galima ne tik pinigais, bet ir rūpinimusi buitimi, vaikais, nes taip šeimose įprasta, kad vienas rūpinasi finansais, o kitas – kitais reikalais. Kadangi atsakovė vienu metu buvo įstojusi kaip solidari skolininkė, vadinasi ketinimas buvo kurti bendrą, o ne asmeninį turtą. Atsakovė buvo laiduotoja kredito sutartyje su buvusiu savo vyru, bankas nesutiko atleisti jos nuo laiduotojos pareigų, todėl ji negalėjo kartu su ieškovu paimti bendro kredito. Bankas pasiūlė alternatyvų pasiūlymą, kad kreditą gali duoti asmeniškai ieškovui, jei visas turtas priklausys ieškovui. Šalys siekė gauti iš banko kreditą, todėl dėl akių sudarė turto dovanojimo sandorį, dėl ko jis turi būti pripažintas niekiniu. Būtent šios aplinkybės buvo nurodytos ir kreipiantis į teismą su prašymu išduoti leidimą dovanoti turtą, nes tuo metu atsakovės dukra buvo nepilnametė. Pripažinus dovanojimo sandorį tariamu, automatiškai reiškia, kad ir povedybinė sutartis yra niekinė ir tą teismas gali pripažinti ex officio. Atsakovė nemato galimybės net arti ieškovo gyventi, todėl turtas natūra turėtų likti ieškovui, o atsakovei turėtų būti priteista piniginė kompensacija.
Tretysis asmuo (kreditorius) „Swedbank“ AB pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir (duomenys neskelbtini) kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo vykdytų asmeniškai E. F., o banko naudai įkeistas turtas liktų asmenine E. F. nuosavybe.
„Swedbank“ AB atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama „Swedbank“ AB atstovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio E. F. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tačiau vienareikšmiškai atsakyti, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta, šiuo metu negali. Nuomonę pasakys bylos nagrinėjimo metu. Tarnyba sutinka, kad ieškovo prašoma nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarka, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, o tėvai jos geranoriškai laikytųsi, galėtų užtikrinti nepilnamečio E. teisę nuolat, betarpiškai ir maksimaliai bendrauti su mama bei sudarytų sąlygas motinai nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime bei auklėjime. Tarnyba sutinka, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui E. priteisimo yra pareikštas vaiko interesais. Tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pripažįsta, jog jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės ir sutinka prisiimti sau didesnę sūnaus išlaikymo dalį, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžiui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Agnė Babravičiūtė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą ir nurodė, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi vaiku, abiejų namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui. Specialistai pastebi, kad motina mažiau laiko skiria vaikui, be to, mokymosi rezultatai po buvimo su tėvu yra geresni. Tarnyba neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, o kadangi vaikas bendrauja po lygiai su abiem tėvais, tai būtų ir toliau tikslinga nustatyti vadinamąją „50 ant 50“ vaiko bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. L. (šeimos draugė) parodė, kad su M. yra pažįstama iš anksčiau, vėliau pradėjo bendrauti šeimomis. Kai M.. laukėsi, jai sugedo kompiuteris, todėl ji kreipėsi į ieškovą, kad jis padėtų sutaisyti kompiuterį. Nors kompiuterio jau buvo nebeįmanoma sutaisyti, ieškovas pradėjo siūlyti jai susitikti neformalioje aplinkoje, išgerti kavos, gal iš to kas nors išeitų. Ji apie tai M. nepasakojo, papasakojo tik savo vyrui, o M. apie tai papasakojo prieš kokius keturis mėnesius. Ji atsisakė susitikti su ieškovu, nes ji turi vyrą ir tarp jų nieko neįvyko. Vėliau, kai jai reikėjo įsigyti kompiuterį, ji pati vėl skambino ieškovui, kad jis padėtų įsigyti kompiuterį. Paskutinį kartą matėsi su ieškovu gal (duomenys neskelbtini) metais.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. (atsakovės tėtis) parodė, kad dėl skyrybų kaltas ieškovas, nes daugiau kaip prieš metus ieškovas susirado kitą moterį ir pats apie tai pasakė, tai girdėjo ne tik jis, bet ir ieškovo tėvai. Ieškovas provokuodavo skandalus, konfliktus ir visą tai ieškovas filmavo. Ieškovas privedė atsakovę iki emocinio nestabilumo, siekė, kad M. išeitų ir užleistų vietą kitai moteriai. Eilinio skandalo metu, kuris įvyko daugiau nei prieš metus, pas ieškovą ir atsakovę atvažiavo tiek jis su savo žmona, tiek ieškovo tėvai ir bandė juos abu paprotinti, kad jie nebesipyktų, susitaikytų ir gyventų taikiai. Būtent šito pokalbio metu ieškovas pareiškė, kad jis su kita moterimi važiuoja atostogauti. M. labai supyko dėl to. Anūkas jam taip pat yra pasakojęs, kad jis su tėčiu ir kokia nors moterimi ėjo į restoraną. Kai ieškovas grįždavo iš komandiruočių – organizuodavo vakarėlius, M. tai nepatikdavo ir prašydavo, kad jis su žmona atvažiuotų pasiimti vaikų. Muštynių nebuvo. Pats ieškovas jam yra paskambinęs ir pasakęs, kad M. neadekvati, suplėšė pasus, nuoga ir basa išbėgo, todėl jis iškvietė policiją. Ieškovas paprašė, kad jie su žmona atvažiuotų. Jie su žmona atvažiavo, užėjo į namus, ieškovas parodė suplėšytus pasus. Kadangi M. buvo labai susinervinusi, jie su žmona paprašė, kad policija iškviestų greitąją ir paguldytų į ligoninę, kad ją nuramintų. Iš ligoninės atsakovę jie su žmona pasiėmė ir nuvežė ją namo, ten, kur ji gyveno. Grįžusi namo M. pradėjo mėtyti daiktus, daužyti vaiko žaislus. Yra matęs, kad ieškovas buvo apdraskytas po konfliktų su M.. Ieškovo ir atsakovės santykiai su vaikais, iš santykių su kitais žmonėmis, yra geri, vaikais yra rūpinamasi, vaikai prižiūrėti. Šiaip tai ieškovas daug kartų varė atsakovę iš namų. Jis nėra matęs atsakovės neblaivios, jei ir išgerdavo - tai svečiuose taurę vyno. Jis su anūku žaidžia futbolą, šachmatais, o pamokas su vaiku ruošia M.. Jis yra davęs M. pinigų, bet grąžinti nėra reikalavęs. Atsakovė jiems su žmona nesiskundė dėl blogo gyvenimo su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. R. (atsakovės mama) parodė, kad santuoka iširo dėl to, kad ieškovas susirado meilužę. M. jai yra pasakojusi, kad jai matant moteris ieškovui ant kelių sėdėjo, ta moteris jį bučiavo ir sakydavo, kad M. jo nemyli. M. jai taip pat yra pasakojusi, kad sūnus nenorėjo valgyti, nes su tėčiu ir teta L. buvo restorane. M. jai paskambino ir pasakė, kad ieškovas nori su kita moterimi važiuoti į poilsinę kelionę, o tuo metu jos vyrui skambino ieškovas ir pasakė, kad M. susijaudinusi nuoga ir basa išėjo, o jis iškvietė policiją ir paprašė jų atvažiuoti. Apie tai, kad ieškovas turi meilužę – jai pasakė M.. Kai grįžo iš ligoninės ir ji su vyru atvežė M. atgal į ieškovo namus – jis pats prisipažino, kad turi meilužę. Tą girdėjo ir ieškovo tėvai. M. slėpė nuo jų, kad ieškovas prieš ją smurtauja, matė M. veide mėlynes, bet paklausus M. – iš kur jos, M. išsisukdavo, kad pati susimušė. M. buvo nepatenkinta, kad ieškovas gana dažnai organizuodavo vakarėlius. Kad vaikai tuose vakarėliuose nedalyvautų, jie su vyru juos pasiimdavo. M. vaikais rūpinasi, padeda ruošti pamokas. Šiuo metu M. su vaikais gyvena pas juos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, prieškinis atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad ieškovas E. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė M. F. (iki santuokos – V.), a.k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad atsakovė nuo pat jų santuokos pradžios manė, kad jos interesai yra patys svarbiausi, kad sutuoktinis privalo ne tik ją ir šeimą materialiai išlaikyti, tačiau ir tenkinti bet kokias sutuoktinės užgaidas. Ilgainiui jų tarpusavio santykiai pasikeitė, neliko tarpusavio supratimo ir bendrų interesų, atsakovė pradėjo be jokios priežasties ieškovui priekaištauti, reikšti nepagrįstas pretenzijas, naudoti psichologinį ir fizinį smurtą ieškovo atžvilgiu, dėl ko ne kartą į namus buvo kviečiama policija. Visos šios aplinkybės lėmė santuokos iširimą. Atsakovė priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, motyvuojant, kad ieškovas netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas. Pažymėjo, kad konfliktai šeimoje prasidėjo dėl vyro pastovių vakarėlių namie, grįžimo iš komandiruočių girtam, neištikimybės. Ieškovas atsakovę pastoviai provokuodavo, žemindavo, naudodavo fizinį smurtą.
Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste LR CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad santuoka iširo, ne jų santykiai konfliktiški, tiek ieškovas tiek atsakovė naudoja psichologinį ir fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu, ieškovas yra neištikimas atsakovei. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta M. F., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. R. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. M. F. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei iš M. F. E. F. naudai priteista 5766 Eur, tuo tarpu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus (duomenys neskelbtini) d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarime konstatuota, kad nustatytų duomenų nepakanka M. F. versijai, jog sutuoktinis E. F. tyčia panaudojo fizinį smurtą ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Pagal byloje surinktus duomenis matyti, kad ieškovo ir atsakovės namuose nekartą lankėsi policijos pareigūnai, iš ko galima spręsti, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys nepagarbios viena kitos atžvilgiu, impulsyvios. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie santuokos metu išryškėjusias asmenines savybes, ginčus, nesutarimus, neištikimybę, fizinį smurtą nesant vienareikšmiškų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodo, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (LR CK 3.62, 3.59 str.), tačiau šalys sau išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, neturinčios neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jų galimybes dirbti ir užsidirbti savo bei savo vaikų išlaikymui, todėl išlaikymas šalims viena iš kitos nepriteistinas.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo palikti jam jo pavardę, atsakovė priešieškiniu prašo palikti jai santuokos metu turėtą pavardę. LR CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju tiek ieškovas tiek atsakovė prašo palikti santuokos metu turėtas pavardes. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovei būtų palikta santuokos metu turėta pavardė. Remiantis LR CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir po santuokos nutraukimo palieka jam jo pavardę – „F.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokos metu įgyta pavardė – „F.“.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko E. F., gimusio (duomenys neskelbtini) d., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, vaiko tėvu E. F.. Nurodo, kad jį ir sūnų sieja itin glaudus emocinis, prigimtinis ryšys, E. F. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl pagal vaiko brandą, gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neturėtų jokios neigiamos įtakos vaiko interesams, asmenybės vystymuisi. Ieškovas neneigia, jog E. F. ir jo motiną taip pat sieja glaudus emocinis ryšys, tačiau abiejų vaiko tėvų moralinių savybių, įpročių, gebėjimų rūpintis vaiku, jį auklėti analizė, sulyginimas, turtinė padėtis, leidžia pagrįstai manyti, jog labiau vaiko poreikius sugebėtų užtikrinti ieškovas, o ne atsakovė. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. F. gyvenamąją vietą su atsakove, kadangi atsakovė yra atsakinga, pareiginga, nuolat rūpinasi sūnumi, turi galimybę sudaryti sūnui visas sąlygas, būtinas vaiko doroviniam, fiziniam ir protiniam vystymuisi. Pažymėjo, kad prieš prasidedant skyrybų procesui, ieškovo iniciatyva buvo parengti dokumentai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kur pats ieškovas buvo nusprendęs, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad susipažinusi su ieškovo ieškiniu neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai tinkamai rūpinasi vaiku, tačiau nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertindamas tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). LR CK 3.174 str. įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko E. F. nuomonė buvo išklausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios specialistės Tarnybos teikiančios išvadą byloje patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pokalbyje nedalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai. Vaiko nuomonės išklausymo metu nepilnametis vaikas kurį laiką buvo susikaustęs, nesijautė patogiai, apie tėvus atsakinėjo trumpai, nenoriai. Nurodė, kad gyvena su mama, taip pat su tėčiu. Anot vaiko jis ilgai būna su mama, tada ilgai būna su tėčiu, įvardinti kiek dienų jis negalėjo. Išsakė, kad būdamas su mama jis pasiilgsta tėčio, o būdamas su tėčiu, pasiilgsta mamos. Jis negalėjo atsakyti su kuriuo būti jam patinka labiau, sakė nežino kur norėtų būti daugiau, jam patinka ir yra gera būti su abiem tėvais. Vaikas nurodė, kad tėtis yra rūpestingas, bet nelinksmas, mama normali. Abu tėveliai padeda ruošti pamokas, gamina maistą. Anot E., sesuo M. jam nepatinka, jos būdamas pas tėtį nepasiilgsta, nes jie pykstasi ir mušasi. Kalbantis apie tai ar tėveliai kartais ant jo pyksta, vaikas nurodė, kad mama kartais pyksta, kartais šaukia, net jei jis pasako teisybę, mama vis tiek pyksta ir šaukia, o tėtis nešaukia, nesibara, nepyksta, jei jis pasako tiesą. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnamečio vaiko E. F. emocinis ryšys stiprus su abiem tėvais, vaikas abu tėvus myli, vienareikšmės nuomonės su kuriuo gyventi neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. F. nuo pat gimimo iki (duomenys neskelbtini) metų pradžios gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo šalims pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė su nepilnamečiais vaikais E. F. ir M. V. apsigyveno pas savo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atsakovė M. F. su nepilnamečiais vaikais E. F. ir M. V. gyvena name, kuris yra trijų kambarių su patogumais. Apsilankymo metu būstas buvo tvarkingas, švarus. Namas dviejų aukštų, pirmame namo aukšte yra svetainė sujungta su virtuve, vonios ir tualeto kambarys, į antrą aukštą yra statūs laiptai, kurie gali kelti grėsmę vaikų saugumui, nes yra seni, kai kurios laiptų pakopos sulūžę. Antrame aukšte yra kambarys skirtas M. F. tėvams, kitame kambaryje gyvena M. F. ir du jos nepilnamečiai vaikai. Pastarajame kambaryje yra dvigulis čiužinys, fotelis, rašomasis stalas, kėdė. Ieškovas gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Būstas yra šešių kambarių su visais patogumais. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Abu nepilnamečiai vaikai turi atskirus kambarius. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. pagal gautą pranešimą, jog moteris pabėgo iš namų basa, atvykusi GMP moterį išvežė į psichiatrijos ligoninę (duomenys neskelbtini). UAB “ (duomenys neskelbtini)”, nurodo, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) d. lanko psichologo konsultacijas. Atsakovė pateikė į bylą pažymėjimą, kad (duomenys neskelbtini) d. pabaigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą bei (duomenys neskelbtini) d. pažymėjimą, kad sėkmingai baigė smurtinį elgesį keičiančią programą “Vietoje pliaukštelėjimų - kaip su meile ir pagarba nustatyti vaikui ribas”, taip pat nuo (duomenys neskelbtini) d. lanko (duomenys neskelbtini) vyresniosios psichologės A. Ž. individualias konsultacijas. Iš pateikiamų duomenų matyti, kad atsakovė deda pastangas nepilnamečiui vaikui užtikrinti saugią aplinką, siekia tobulėti, valdyti emocijas. Ieškovas E. F. taip pat į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) d. pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis pabaigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą bei (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto socialinės paramos centro raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog darbo su šeima metu pastebėta, kad E. F. tinkamai rūpinasi sūnumi, tarp jo ir sūnaus susiformavęs stiprus ryšys, pastebimas nuoširdus bendravimas. Duomenų, kad ieškovas E. F. ar atsakovė M. F. netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku E. F., ar veikia priešingai vaiko interesams, byloje nėra. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas vertina visas bylos faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą iš pirmosios santuokos, ir į tai, kad nepilnamečiai vaikai yra emociškai artimi, tačiau vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko amžių, išsakytą nuomonę, įvertinant Tarnybos išvadą bei posėdžio metu išsakytą nuomonę, į tai, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir tai jam yra įprasta ir saugi aplinka, į tai, kad šiuo atveju ieškovas užtikrina geresnes gyvenimo sąlygas vaikui, kadangi atsakovė gyvena viename kambaryje su dviem nepilnamečiais vaikais, iš kurių, vienas vaikas yra paauglė mergaitė ir kuriai reikia erdvės, manytina, kad šalių vaiko geriausius interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu E. F.. Teismas tenkina ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą ir nepilnamečio vaiko E. F. gyvenamąją vietą nustato su jo tėvu ieškovu E. F., jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovas E. F. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovės M. F. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. F. tvarką, pagal kurią:1) Kalendoriniais metais nuo jų pradžios dvi kalendorines savaites iš eilės, M. F. su sūnumi išvykstant iš jo gyvenamosios vietos, kitas po to einančias dvi kalendorines savaites E. F. gyvena tėvo namuose. Toliau atsakovė bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu. Dviejų kalendorinių savaičių, per kurias ieškovė bendraus su sūnumi, pradžia yra sekmadienio 19.00 val., pabaiga – antrosios savaitės sekmadienio 19.00 val. Ieškovas ir atsakovė, priklausomai nuo jų ir nepilnamečio vaiko užimtumo gali susitarti ir dėl kito sūnaus perdavimo vienas kitam laiko; 2) Atsakovė M. F. bendrauja su sūnumi per šventines dienas tokia tvarka: 2.1.poriniais kalendoriniais metais per šv.Kalėdų šventes (gruodžio 24 - 26 dienomis) – jei šis laikotarpis nesutaps su jos bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18.00 val. ir grąžindama jį iki gruodžio 26-osios 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 2.2. poriniais kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 2.3. neporiniais kalendoriniais metais per Naujųjų metų (gruodžio 31, sausio 1 d.), per krikščionių Velykų šventes (Didysis Šeštadienis, Šv. Velykos, Šv. Velykų antroji diena), kovo 11 d., birželio 24 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 2.4. atitinkamai poriniais kalendoriniais metais vaikas šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.3 punkte, o neporiniais metais – šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.1 ir 2.2 punktuose, praleis kartu su ieškovu, nepriklausomai nuo to, ar šios dienos sutaps su jo ar atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje. Jei šios švenčių dienos sutaps su atsakovės bendravimo su vaiku laikotarpiu, tai ieškovas jai vaiką perduos tuo pačiu laiku ir tvarka, kaip tai numatyta 2.1-2.3 punktuose; 2.5. Ieškovas ir atsakovė gali susitarti ir dėl kitokios kiekvieno jų bendravimo su vaiku šventinių dienų, nurodytų 2.1- 2.3 punktuose, metu, tvarkos. 3) Sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) dieną - tas iš tėvų, kurio bendravimo su vaiku periodo laikotarpis, numatytas bendravimo tvarkos 1 dalyje, sutaps su šia diena, privalės užtikrinti kito iš tėvų galimybę pastarajam su sūnumi išvykti iš jo tuometinės buvimo vietos 18.00 val. vaiko gimimo dienos išvakarėse ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą kitą dieną 20.00 val. Ieškovas nurodė, kad jo siūloma bendravimo tvarka labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir juos užtikrintų optimaliai, kadangi ieškovas ir atsakovė beveik vienerius metus gyvena atskirai, o šalių nepilnametis vaikas visu šiuo laikotarpiu abiejų tėvų sutarimu bendrauja su jais praleisdamas su kiekvienu iš jų faktiškai tiek pat laiko (su kiekvienu iš tėvų - po dvi arba tris savaites, ir taip toliau - ta pačia tvarka bei periodiškumu). Toks abiejų tėvų bendravimo su vaiku būdas, periodiškumas per šį praėjusį vienerių metų laikotarpį nusistovėjo, tapo įprastu ne tik ieškovui bei atsakovei, bet ir jų sūnui. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokia tvarka šiuo metu yra nusistovėjusi ir ginčo šalims priimtina. Išvadą byloje teikianti institucija savo galutinėje išvadoje nurodė, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų maksimali bendravimo su vienu iš tėvų tvarka. Tarnyba teismo posėdžio metu neprieštaravo ieškovo siūlomai atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkai.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir LR CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal LR CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais.
Teismas išsprendė klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nustatydamas, kad nepilnamečio E. F. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu E. F. jo gyvenamojoje vietoje, todėl sprendžiamas klausimas dėl atsakovės M. F. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku E. F. nustatymo. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jau daugiau nei vienerius metus nusistovėjusią tvarką, kuomet nepilnametis vaikas nepertraukiamai dvi savaites praleidžia su ieškovu, tuomet dvi savaites su atsakove. Ginčo, dėl šiuo metu byloje nusistovėjusios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra, atsakovė neneigia, kad su vaiku praleidžia vienodai laiko kaip ir ieškovas. Šią nusistovėjusią bendravimo tvarką patvirtina ir nepilnametis vaikas, nurodydamas, kad gyvena su mama, taip pat su tėčiu. Anot vaiko, jis ilgai būna su mama, tuomet ilgai būna su tėčiu ((duomenys neskelbtini) d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Išvadą byloje teikianti institucija, taip pat nurodė, kad svarbiausia užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis 3K-3-279-969/2019). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovo patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka daugiau nei metus yra nusistovėjusi, nepilnametis vaikas prie tokios tvarkos pripratęs, tiek ieškovas tiek atsakovė gyvena Vilniaus mieste, turi transporto priemones, tiek ieškovo namuose tiek atsakovės namuose nepilnamečiui vaikui sudaryta įprasta aplinka, todėl teismas atsižvelgdamas į geriausius E. F. interesus, tenkina ieškovo prašymą dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir nustato tokią bendravimo tvarką: 1) Kalendoriniais metais nuo jų pradžios dvi kalendorines savaites iš eilės, M. F. su sūnumi išvykstant iš jo gyvenamosios vietos, kitas po to einančias dvi kalendorines savaites E. F. gyvena tėvo namuose. Toliau atsakovė bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu. Dviejų kalendorinių savaičių, per kurias ieškovė bendraus su sūnumi, pradžia yra sekmadienio 19.00 val., pabaiga – antrosios savaitės sekmadienio 19.00 val. Ieškovas ir atsakovė, priklausomai nuo jų ir nepilnamečio vaiko užimtumo gali susitarti ir dėl kito sūnaus perdavimo vienas kitam laiko; 2) Atsakovė M. F. bendrauja su sūnumi per šventines dienas tokia tvarka: 2.1.poriniais kalendoriniais metais per šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24 - 26 dienomis) – jei šis laikotarpis nesutaps su jos bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18.00 val. ir grąžindama jį iki gruodžio 26-osios 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 2.2. poriniais kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 2.3. neporiniais kalendoriniais metais per Naujųjų metų (gruodžio 31, sausio 1 d.), per krikščionių Velykų šventes (Didysis Šeštadienis, Šv. Velykos, Šv. Velykų antroji diena), kovo 11 d., birželio 24 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.; 2.4. atitinkamai poriniais kalendoriniais metais vaikas šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.3 punkte, o neporiniais metais – šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.1 ir 2.2 punktuose, praleis kartu su ieškovu, nepriklausomai nuo to, ar šios dienos sutaps su jo ar atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje. Jei šios švenčių dienos sutaps su atsakovės bendravimo su vaiku laikotarpiu, tai ieškovas jai vaiką perduos tuo pačiu laiku ir tvarka, kaip tai numatyta 2.1-2.3 punktuose; 2.5. Ieškovas ir atsakovė gali susitarti ir dėl kitokios kiekvieno jų bendravimo su vaiku šventinių dienų, nurodytų 2.1- 2.3 punktuose, metu, tvarkos. 3) Sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) dieną - tas iš tėvų, kurio bendravimo su vaiku periodo laikotarpis, numatytas bendravimo tvarkos 1 dalyje, sutaps su šia diena, privalės užtikrinti kito iš tėvų galimybę pastarajam su sūnumi išvykti iš jo tuometinės buvimo vietos 18.00 val. vaiko gimimo dienos išvakarėse ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą kitą dieną 20.00 val. Pažymėtina, kad šalys turi pareigą bendradarbiauti dėl su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų, informuoti viena kitą apie bendravimo tvarkoje nenumatytas aplinkybes ir situacijas spręsti atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės M. F. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. F. po 50 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį reikia skirti apie 500 Eur, iš kurių vaiko išlaikymui ieškovas pats asmeniškai išleidžia daugiau nei 400 Eur. Iš atsakovės turi būti priteista mažesnė suma vaiko išlaikymui nei buvo prašoma priteisti pirminiame ieškinyje, kadangi pagal patikslintą ieškinį atsakovo siūloma nustatyti atsakovės bendravimo tvarka su sūnumi, kurios pagrindu atsakovė turės daugiau lėšų skirti vaiko maitinimui ar kitoms būtinosioms išlaidoms tais periodais, kai vaikas bendraus su ja ir gyvens atsakovės namuose. Likusią išlaikymo dalį sūnui teiktų ieškovas, kadangi jo galimybės vykdyti šią pareigą yra žymiai didesnės nei atsakovės. Atsakovė atsiliepime į pirminį ieškinį, bei priešieškinyje nurodė, kad ieškovas kiekvieną mėnesį galėtų skirti vaiko išlaikymui po 400 Eur ir tokiam išlaikymo dydžiui neprieštarauja. Nurodė, kad neprieštarauja, kad iš ieškovo vaiko išlaikymui būtų priteista 400 Eur per mėnesį. Išvadą byloje teikianti institucija, išvadoje nurodė, kad tuo atveju, jei nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pripažįsta, jog jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės ir sutinka prisiimti sau didesnę sūnaus išlaikymo dalį, tarnyba neturi pagrindo prieštarauti dėl prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžio.
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.). Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Į bylą nei ieškovas nei atsakovė nepateikė konkrečios nepilnamečio vaiko poreikių lentelės (suvestinės). Ieškovas nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį skiriama apie 500 Eur, atsakovė ieškovo nurodytai sumai neprieštaravo. Į bylą ieškovas pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius išlaidas vaiko aprangai, avalynei, mokyklinėms prekėms, išrašą iš Swedbank AB, patvirtinantį, kad ieškovas kiekvieną mėnesį moką įmokas į E. F. saugų vaiko fondą (60,78 Eur mėnesiui), išrašą iš Swedbank AB, patvirtinantį, kad ieškovas apmoka ugdymo įstaigos paslaugas (vidutiniškai apie 45 Eur per mėnesį), mokėjimų nurodymus, patvirtinančius apmokėjimą už E. F. pietus, pavakarius (duomenys neskelbtini) mokykloje (apie 66 Eur mėnesiui), sutartį su sporto klubu “ (duomenys neskelbtini)” (mėnesinis mokestis 40 Eur), sutartį su (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) būrelis, viena pamoka 8 Eur), mokymo sutartį su I. Š. (atstovaujama (duomenys neskelbtini)) dėl E. F. anglų kalbos mokymo (abonentinis mokestis 28,50 Eur), mokėjimo nurodymus už nepilnamečio vaiko stovyklas, keliones. Atsakovė M. F. duomenų, pagrindžiančių išlaidas, patiriamas nepilnamečio vaiko išlaikymui, nepateikė. Teismas, išanalizavęs į bylą visus pateiktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko E. F. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur suma. Atsakovė taip pat sutiko su ieškovo nurodoma išlaikymo suma nepilnamečiui sūnui mėnesiui.
Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, jog VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ieškovo vardu registruotas žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. VĮ “Regitra” duomenis ieškovo vardu registruota viena transporto priemonė, atsakovės vardu registruotos trys transporto priemonės. SoDra duomenimis ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) d. yra registruotas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą: kitas, vidutinės pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių apie 4000 Eur, o atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)”, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių apie 680 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės.
Dėl 0,2 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
Atsakovė M. F. priešieškiniu prašo pripažinti 0,2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi nors jis ir buvo įgytas iki santuokos ieškovo vardu, tačiau tuo metu ieškovas ir atsakovė jau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Sklypas buvo įgytas tikslu pastatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą šeimos būstą. Ieškovas E. F. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su atsakovės reikalavimu nesutinka. Pažymėjo, jog žemės sklypas įgytas iki santuokos sudarymo ir nors su atsakove tam tikrą laiką iki santuokos sudarymo gyveno kartu, tačiau atsakovė savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie jų ūkio tvarkymo ar kokio nors turto įgijimo, kadangi šią pareigą visuomet vykdė tik ieškovas. Šis turtas įgytas išimtinai tik už ieškovo asmenines lėšas, gautas iš jo vykdomos veiklos bei turėtos įmonės akcijų pardavimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ “Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas E. F. įgijo (duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Santuoka tarp ieškovo E. F. ir atsakovės M. F. įregistruota (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Taigi, ginčo žemės sklypas įgytas iki santuokos sudarymo.
Pagal LR CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis LR CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. LR CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).
Atsakovė M. F. nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau šalims gyvenant kartu. Atsakovė teigia, kad ji su ieškovu iki santuokos gyveno tris metus kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovė nurodo, kad gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą patvirtina į bylą pateikti sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovas atsakovei jau nuo (duomenys neskelbtini) metų pervesdavo tam tikras pinigų sumas. Ieškovas nurodė, kad iki santuokos sudarymo tik trumpą laiką gyveno kartu su atsakove, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo. Taigi, atsakovė formuluoja reikalavimą, jog ginčo žemės sklypas nors ir įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, t.y. jungtinės veiklos pagrindu. Kasacinis teismas nurodo, kad aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovės pateikti sąskaitos išrašai nepatvirtina, kad būtent nuo (duomenys neskelbtini) metų ieškovas ir atsakovė gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teismo vertinimu, laikytina, kad ginčo šalys kartu gyventi pradėjo nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, t.y. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad atsakovė neteikė įrodymų, kur iki minėtų gyvenamųjų patalpų nuomos sudarymo šalys gyveno. Duomenų, kad žemės sklypas būtų įgytas ne tik ieškovo vardu, byloje nepateikta. Teismo vertinimu, vien tas faktas, jog šalys tam tikrą laiko tarpą iki santuokos sudarymo gyveno kartu, savaime nereiškia, jog šalys išreiškė valią ginčo turtą įgyti bendrosios nuosavybės teise. Byloje nenustatyta, kad buvo siekis minimą turtą įgyti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas E. F. (duomenys neskelbtini) d. sudarė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Iš ieškovo sąskaitos (duomenys neskelbtini) d. padarytas avansinis mokėjimas už žemės sklypą 16 000 Lt, (duomenys neskelbtini) d. atliktas kitas mokėjimas 74 000 Lt, o (duomenys neskelbtini) d. galutinai sumokėta už žemės sklypą, gavus kreditą (100 000 Lt). Ieškovo teigimu, ieškovas žemės sklypą įsigijo iš asmeninių lėšų bei gavęs banko kreditą, o atsakovė visiškai neprisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie žemės sklypo įsigijimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie jos gautas pajamas iki žemės sklypo įsigijimo, taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovas ir atsakovė siekė žemės sklypą įsigyti bendrąją jungtinės nuosavybes teise. Be to, pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.7 punktą, matyti, kad atsakovė sutiko, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso E. F.. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis yra įregistruota ir galiojanti.
Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas atmeta atsakovės teiginius laikyti šį nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tuo pagrindu, kad šalys iki santuokos sudarymo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovė neįrodė, kad šis turtas iš esmės buvo pagerintas jos lėšomis ir darbu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe.
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu
Atsakovė M. F. prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį (toliau - Dovanojimo sutartis) tariamu sandoriu ir pripažinti jį negaliojančiu ab initio. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį dar tris metus iki santuokos. Po to, kai susitarė susituokti, nusprendė, kad kartu statys gyvenamąjį namą, tam reikėjo įgyti žemės sklypą, todėl (duomenys neskelbtini) d. ieškovas su Swedbank AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai, tačiau realiai kreditas buvo paimtas abiejų šalių, ką patvirtina ir vėliau buvęs (duomenys neskelbtini) d. susitarimas, kuriuo atsakovė sutiko būti minėto kredito bendraskole. (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis, (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovės ir ieškovo sudaryta turto pasidalinimo sutartis, pagal kurią po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei ir ieškovui, (duomenys neskelbtini) d. tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovė padovanojo ieškovui ½ dalį gyvenamojo namo. Visi šie veiksmai buvo atlikti, taip pat pasirašytos sutartys buvo tuo tikslu, kad AB “Swedbank” galėtų išmokėti likusią kredito dalį. Atsakovė nesiekė perduoti turto ieškovui, tik norėjo, kad iš banko būtų gauta likusi kredito dalis. Ieškovo nuomone, atsakovės ginčijamas sandoris vertintinas teisėtu, todėl paliktinas galioti. Ieškovas nurodė, jog ieškovas su AB banku Swedbank (duomenys neskelbtini) d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista (modifikuota) kelis kartus, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) d. sudarytą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutartyje (bendra pagal šią sutartį ieškovui suteiktos paskolos suma yra 217 215,01 Eur) buvo nurodyta, jog kredito paskirtis – Žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo su/be priklausiniais statybai perkamame žemės sklype. Ieškovo pagal šią sutartį asmeniškai pasiskolinti pinigai buvo panaudoti minėtam tikslui – Žemės sklypo įsigijimui bei Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato statybai jame. Žemės sklypas ieškovo buvo įgytas jo asmeninėn nuosavybėn ir VĮ Registrų centre taip pat įregistruotas, kaip priklausantis E. F. asmeninei nuosavybei. Tuo tarpu gyvenamąjį namą VĮ Registrų centras, ieškovui užbaigus jo statybą ir šiai institucijai pateikus (duomenys neskelbtini) d. Statybos inspekcijos tarnybos pažymą Nr(duomenys neskelbtini) Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose statytoju buvo nurodytas ieškovas, užregistravo, kaip priklausantį bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei pagal LR CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kadangi tam momentui ieškovas jau buvo sudaręs santuoką ir tarp sutuoktinių nebuvo sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis. Ieškovas ir atsakovė visuomet suprato ir vertino, kad ne tik Žemės sklypas, bet ir jame esantys statiniai priklausys, bus įgyjami E. F. asmeninėn nuosavybėn, kadangi šiam tikslui buvo naudojami ieškovui suteiktos asmeninės prievolės pinigai, kuriuos jis bankui grąžino ir tebegrąžina taip pat asmeniškai. Dėl šių priežasčių ieškovas ir atsakovė, siekdami, kad už ieškovo asmenines lėšas pastatytas gyvenamasis namas būtų registruotas jo vardu, t.y. kaip priklausantis E. F. asmeninei nuosavybei, o būsimas taip pat už ieškovo asmenines lėšas ateityje sukuriamas turtas, įskaitant Ūkinį pastatą, irgi be jokių „dviprasmybių“ būtų registruojamas ta pačia (asmeninės) nuosavybės forma, sudarė (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies Gyvenamojo namo dovanojimo sutartį bei (duomenys neskelbtini) d. Vedybų (povedybinę) sutartį. Šios abi sutartys yra sudarytos šalių laisva valia, o jų sąlygos yra visiškai tradicinės ir aiškios. Atsakovė daugiau nei šešerius metus nuo šių abiejų sutarčių sudarymo nesiekė jų revizuoti, grąžinti šalis į pradinę padėtį (pvz. sudaryti dar vieną dovanojimo sutartį, kuria turtas ieškovo būtų dovanojamas atsakovei ar pan.), t.y. iki šios civilinės bylos nesiėmė jokių veiksmų, kurie išspręstų minėtų sandorių „tariamumą“, jei jie iš tiesų būtų buvę sudaryti neketinant sukurti minėtose sutartyse nurodytų pasekmių. Nekyla abejonių, kad pagal (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies Gyvenamojo namo dovanojimo sutartį teisiškai ieškovui grąžintas turtas visą laiką buvo ieškovo dispozicijoje, be to, visą laiką iki šiol visas Gyvenamasis namas yra įkeistas kreditoriui pagal minėtą kredito sutartį, paskolą, moka tik ieškovas, be to, po šio dovanojimo sandorio sudarymo ir iki šiol atsakovė į jokią minėto daikto dalį jokia forma nepretendavo, nesiekė šio turto valdyti ar juo disponuoti, t.y. nesiekė įgyvendinti jokių faktinio savininko teisių, jei tariamai vertino, kad šį turtą ieškovui perleido tik „dėl akių“.
Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise (LR CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Aišku, kad dovanotojas nuosavybės teise kitam asmeniui perleisti turtą gali tik tada, kai šis turtas priklauso nuosavybės teise pačiam dovanotojui (LR CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Pagal LR CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismas turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, E. F. (duomenys neskelbtini) d. su Swedbank AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, įsigijimui ir gyvenamojo namo su/be priklausiniais statybai perkamame žemės sklype. (duomenys neskelbtini) d. E. F. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje(duomenys neskelbtini) d. tarp E. F. ir M. F. sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu E. F. ir M. F. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį atiteko pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu M. F. padovanojo ieškovui E. F. ½ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. F. prašo (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutartį pripažinti tariamu sandoriu ir pripažinti jį negaliojančiu ab initio. Atsakovės atstovas advokatas Paulius Bružas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčijama (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutartis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė M. F. (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu padovanojo ieškovui E. F. ½ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, Dovanojimo sutartis buvo tariamas sandoris, kadangi atsakovė iš tikrųjų nesiekė padovanoti atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namo dalies, nes realiai turtas nebuvo perduotas ar priimtas, o tai tik buvo veiksmai, kad iš banko būtų gauta likusi kredito dalis, taigi sandoris buvo sudarytas tik dėl akių. Sandorio tariamumas grindžiamas su Swedbank AB sudaryta kredito sutartimi ir jos papildymais/pakeitimais. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Atsakovės pateikiami duomenys iš Swedbank AB nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta tariamai, jog šalys tik sukūrė sandorio sudarymo įvaizdį, kad būtų gauta likusi banko kredito dalis. Priešingai, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Dovanojimo sutartis sukėlė ieškovui teisines pasekmes, tai yra ieškovas realiai įgijo asmeninę nuosavybę į vienbutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jį įregistravo nekilnojamojo turto registre ir įgijo nuosavybės teises į jį, sudarinėjo sutartis susijusias su gyvenamojo namo statyba, įrengimu (byloje pateikta (duomenys neskelbtini) m. projektavimo darbų rangos sutartis Nr(duomenys neskelbtini) ). Ieškovas nurodė, kad visuomet mokėjo paskolos įmokas, ir visas kitas išlaidas susijusias su namo priežiūra. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli (atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad neprieštarauja ieškovo pozicijai, jog turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, priešieškiniu nurodė, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), nuo Dovanojimo sandorio sudarymo praėjus devyniems metams atsakovė iki civilinės bylos pradėjimo dėl santuokos nutraukimo nesiekė grąžinti padėties buvusios iki Dovanojimo sutarties sudarymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė realiai po dovanojimo sutarties sudarymo turtą laikė savo asmenine nuosavybe, sudarinėjo sutartis, mokėjo mokesčius. Taigi, šie aukščiau nurodyti ieškovo E. F. veiksmai ir atsakovės M. F. veiksmai po Dovanojimo sutarties sudarymo įrodo ne ketinimą sudaryti tariamą sandorį, o tai, jog ieškovas ir atsakovė sandorį vykdė realiai. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, jog sandorio tariamumas nebuvo įrodytas, todėl atsakovės reikalavimas pripažinti (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį tariamu sandoriu ir pripažinti jį negaliojančiu ab initio, netenkintinas.
Dėl reikalavimo pripažinti vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jų padalinimo po santuokos nutraukimo
Atsakovė priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo E. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir teisiškai neįregistruotą pagalbinio ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Iš E. F. priteisti 54370 Eur kompensaciją M. F. už tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Santuokos metu buvo pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kuris turi būti pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal VĮ “Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas įregistruotas (duomenys neskelbtini)d., o ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos baigimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) d. ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) d. tarp E. F. ir M. F. sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu E. F. ir M. F. asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį atiteko pastato - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu M. F. padovanojo ieškovui E. F. ½ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas, atsakovės M. F. prašymo dėl (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tariamu sandoriu netenkino. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovės ir ieškovo v d. tarp E. F. ir M. F. sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. ½ dalies vienbučio gyvenamojo namo dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), yra galiojančios ir vykdytinos. (duomenys neskelbtini) d. Vedybų (povedybinės) sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad turtui, kurį Šalių santuokos metu po šios sutarties sudarymo savo vardu įgis bet kuri viena iš šalių, bus taikomas visiško atskirumo teisinis rėžimas, tai yra, bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės, o taip pat bet koks kitas turtas), kurį savo vardu po šios sutarties sudarymo įgis kuri nors viena iš šalių, bus laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe.
Pagal LR CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Atsakovė nurodė, kad rūpinosi namų ūkio darbais, namo statybomis, įrengimu, tačiau byloje duomenų, kad atsakovė kaip nors prisidėjo prie gyvenamojo namo ar ūkinio pastato statybos, įrengimo, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė mokėjo paskolos įmokas, mokesčius už komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad atsakovė M. F. neįrodė, kad santuokos metu ieškovo asmeninės nuosavybės teise įgytas vienbutis gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas santuokos metu iš esmės buvo pagerinti iš jos asmeninių lėšų ar darbo, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms netenkina atsakovės prašymo po santuokos nutraukimo E. F. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir teisiškai neįregistruotą pagalbinio ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), o M. F. už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį priteisti 54370 Eur kompensaciją.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad ieškovo E. F. su kreditoriumi AB banku Swedbank pagal (duomenys neskelbtini) d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista (modifikuota) (duomenys neskelbtini) d. sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prisiimta prievolė yra ieškovo asmeninė prievolė. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį, sutiko su ieškovo prašymu. Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti, kad E. F. prievolė Swedbank AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patikslintą (duomenys neskelbtini) d. susitarimu yra asmeninė E. F. prievolė. Nurodė, kad ši prievolė laikytina bendra, tačiau po santuokos nutraukimo prievolė pripažintina asmenine ieškovo prievole. Kreditorius Swedbank AB atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bankas neprieštarauja, kad įsipareigojimus pagal nurodytas kredito sutartis po santuokos nutraukimo vykdytų asmeniškai E. F., o banko naudai įkeistas turtas liktų asmenine E. F. nuosavybe.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota LR CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos LR CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (LR CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.118 straipsnis).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (LR CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (LR CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (LR CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (LR CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be LR CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos LR CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikams auklėti bei šviesti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (LR CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad LR CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal LR CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) žemės sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas byloje konstatavo, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas ieškovo, kaip asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas įgytas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė, į tai, kad atsakovė neprieštarauja, kad ši prievolė bankui būtų pripažinta ieškovo asmenine prievole bei į tai, kad kreditorius Swedbank AB atsiliepime neprieštarauja, kad prievolė būtų pripažinta asmenine ieškovo prievole, po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus Swedbank AB pagal (duomenys neskelbtini) d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pripažįsta asmenine ieškovo E. F. prievole.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), atsakovės priešieškinis atmestas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas pilnai, atsakovės priešieškinis atmestas, bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovo nepriteistinos. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė viso 6684 Eur bylinėjimosi išlaidų ((duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pavedimas advokatei Ingai Panavaitei 3040 Eur, už teisines konsultacijas, ieškinio dėl santuokos su M. F. nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, kitų procesinių dokumentų, prašymų teismui, institucijoms (pagal išduotą teismo liudijimą) rengimą, įrodymų rinkimą, pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme, ieškovo atstovavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriuje; 144 Eur mokėjimo pavedimas MB (duomenys neskelbtini) už garso ir vaizdo įrašų stenogramas rusų kalba su vertimu į lietuvių kalba; (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pavedimas advokatei Indrei Panavaitei 200 Eur už prašymo teismui dėl dokumentų prijungimo rengimą, įrodymų rinkimą, pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme; (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pavedimas advokatei Indrei Panavaitei 2100 Eur už atsiliepimų į atsakovės prašymus rengimą, atsiliepimo į priešieškinį rengimą, prašymo teismui dėl dokumentų prijungimo rengimą, įrodymų rinkimą, pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme; (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo nurodymas advokatei Indrei Panavaitei 1200 Eur, už prašymų teismui dėl dokumentų prijungimo rengimą, patikslinto ieškinio rengimą, pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme). Nurodyta suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, taip pat atsižvelgia į šiose rekomendacijose nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Byloje pateiktas ieškinys, priešieškinis, atsiliepimas į ieškinį, atsiliepimas į priešieškinį, patikslintas ieškinys, prašymai prijungti papildomus įrodymus, paaiškinimai. Bylos nagrinėjimo metu įvyko 8 teismo posėdžiai ((duomenys neskelbtini)). Byla vertintina kaip vidutiniškai sudėtinga, advokatų darbo vietos (duomenys neskelbtini), byla taip pat nagrinėta (duomenys neskelbtini) mieste. Proceso metu šalys elgėsi sąžiningai, šiuo atveju atsakovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nepiktnaudžiavo procesu, be to, pagal byloje esančius duomenis, atsakovės vidutinės pajamos per mėnesį neatskaičius mokesčių sudaro apie 660 Eur, todėl teismas mažina ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą 20 procentų ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisia 5347,20 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, patikslintą ieškinį patenkinus visiškai į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 14 Eur žyminio mokesčio.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 5,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje nesudaro žymiai didesnės nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, t.y. viršija tik 0,11 Eur (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970)), procesinių ir teismo dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos.
Atsakovė M. F. (duomenys neskelbtini) d. pavedimu į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 200 Eur už liudytojos I. L. iškvietimą į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad lėšos nebuvo panaudotos, atsakovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 200,00 Eur suma, įpareigojant Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrių įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje pervesti lėšas į depozitą sumokėjusio asmens sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. F. (iki santuokos – V.), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui E. F. palikti jo pavardę – F., atsakovei M. F. palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – F..
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu E. F., a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės M. F., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. F., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis – po 50 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovui E. F., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovės M. F., a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. F., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1) Kalendoriniais metais nuo jų pradžios dvi kalendorines savaites iš eilės, M. F. su sūnumi išvykstant iš jo gyvenamosios vietos, kitas po to einančias dvi kalendorines savaites E. F. gyvena tėvo namuose. Toliau atsakovė bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu. Dviejų kalendorinių savaičių, per kurias ieškovė bendraus su sūnumi, pradžia yra sekmadienio 19.00 val., pabaiga – antrosios savaitės sekmadienio 19.00 val. Ieškovas ir atsakovė, priklausomai nuo jų ir nepilnamečio vaiko užimtumo gali susitarti ir dėl kito sūnaus perdavimo vienas kitam laiko;
2) Atsakovė M. F. bendrauja su sūnumi per šventines dienas tokia tvarka:
2.1.poriniais kalendoriniais metais per šv.Kalėdų šventes (gruodžio 24 - 26 dienomis) – jei šis laikotarpis nesutaps su jos bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 23 d. 18.00 val. ir grąžindama jį iki gruodžio 26-osios 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą;
2.2. poriniais kalendoriniais metais vasario 16 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 15 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.;
2.3. neporiniais kalendoriniais metais per Naujųjų metų (gruodžio 31, sausio 1 d.), per krikščionių Velykų šventes (Didysis Šeštadienis, Šv. Velykos, Šv. Velykų antroji diena), kovo 11 d., birželio 24 d., jei šios dienos nesutaps su atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamos šventinės dienos išvakarėse nuo 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki atitinkamos šventinės dienos 20.00 val.;
2.4. atitinkamai poriniais kalendoriniais metais vaikas šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.3 punkte, o neporiniais metais – šventines dienas, nurodytas bendravimo tvarkos 2.1 ir 2.2 punktuose, praleis kartu su ieškovu, nepriklausomai nuo to, ar šios dienos sutaps su jo ar atsakovės bendravimo su vaiku periodu, numatytu bendravimo tvarkos 1 dalyje. Jei šios švenčių dienos sutaps su atsakovės bendravimo su vaiku laikotarpiu, tai ieškovas jai vaiką perduos tuo pačiu laiku ir tvarka, kaip tai numatyta 2.1-2.3 punktuose;
2.5. Ieškovas ir atsakovė gali susitarti ir dėl kitokios kiekvieno jų bendravimo su vaiku šventinių dienų, nurodytų 2.1- 2.3 punktuose, metu, tvarkos.
3) Sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) dieną - tas iš tėvų, kurio bendravimo su vaiku periodo laikotarpis, numatytas bendravimo tvarkos 1 dalyje, sutaps su šia diena, privalės užtikrinti kito iš tėvų galimybę pastarajam su sūnumi išvykti iš jo tuometinės buvimo vietos 18.00 val. vaiko gimimo dienos išvakarėse ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą kitą dieną 20.00 val.
Po santuokos nutraukimo pripažinti kreditorinius įsipareigojimus „Swedbank“ AB pagal (duomenys neskelbtini) d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) asmenine ieškovo E. F., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės M. F., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės M. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. F., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5347,20 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 20 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrius įpareigojamas grąžinti atsakovei M. F., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pavedimu įmokėtą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 200,00 Eur sumą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.