- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-305-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00414-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- L. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-681-480/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Korsevita“ teisių perėmėjo Vilniaus Aleksandravičiaus patikslintą ieškinį atsakovei G. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. Ž..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Korsevita“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finresta“, (teisių perėmėjas – Vilnius Aleksandravičius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės G. M. 56 856,22 Eur žalos atlyginimą, 26 090 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2417-480/2018 ieškovei iškelta bankroto byla. Buvusi ieškovės vadovė atsakovė G. M. neperdavė nemokumo administratorei bendrovės apskaitos dokumentų, o 2019 m. kovo 14 d. savanoriškai perdavė dalį dokumentų ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, kad išvengtų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartyje įvardintų ir įstatymu nustatytų pareigų vykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. gegužės 4 d. gavus atsakovės G. M. 2019 m. kovo 14 d. pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad tarp bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra bendrovės balanso 2018 m. gruodžio 18 d. ir nėra galimybės identifikuoti bendrovės turto bei įsipareigojimų, todėl nemokumo administratorė pakartotinai ragino buvusią ieškovės vadovę skubos tvarka imtis priemonių parengti ir pateikti visą reikalaujamą informaciją ir dokumentaciją.
4. 2020 m. gegužės 8 d. atsakovė elektroniniu paštu nemokumo administratorei atsiuntė dalį bendrovės dokumentų: bendrovės balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) duomenimis, ir bendrovės pelno nuostolių ataskaitą. Atsakovė nesiėmė ir toliau nesiima priemonių vykdyti administratorės reikalavimus dėl bendrovės balanse 2018 m. gruodžio 18 d. duomenimis nurodyto turto detalizavimo ir jame nurodyto turto perdavimo. Iš gautų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų administratorė nustatė, kad jai neperduota: 1) žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 2018 m. gruodžio 18 d. balanso duomenimis 711 Eur vertės; 2) pinigai ir pinigų ekvivalentai 5 375 Eur vertės pagal 2018 m. gruodžio 18 d. balansą; 3) 3 562 Eur sumokėti avansai su mokėjimo pagrindą pagrindžiančiais dokumentais ir tolimesne informacija apie paslaugų / prekių gavimą sumokėto avanso pagrindu; 4) bendrovės gautinos sumos, t. y. pirkėjų skolos 37 610 Eur sumai; 5) bendrovės kitos gautinos sumos, t. y. 9 598,22 Eur (13 780 Eur balanse nurodyta suma sumažinta 4 181,78 Eur suma Valstybinės mokesčių inspekcijos sugrąžinta ieškovei 2020 m. liepos 28 d.), nurodant įsiskolinimo sumą, pagrindą, pradelstas apmokėjimo termino datas, skolininko rekvizitus bei apyvartos žiniaraščių iš buhalterinės apskaitos programos pagal kiekvieną skolininką.
5. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, jog atsakovė, būdama ieškovės vadove, pažeidė pareigą perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios įmonės turtą. Atsakovė, kaip ieškovės vadovė iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą perduoti administratorei ieškovės turtą pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis sudarytą bendrovės balansą. Atsakovei nevykdant šios pareigos nustatyta, kad atsakovė laikytina atsakinga už ieškovės turto neperdavimą administratorei. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia netinkamu bendrovės dokumentų ir turto saugojimu, netinkamu apskaitos organizavimu ir turto bei dokumentų, iškėlus bankroto bylą bendrovei, neperdavimu.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad 56 856,22 Eur dydžio žala pagal 2018 m. gruodžio 18 d. balanso duomenis susidarė iš: 1) 711 Eur žalos, atsiradusios dėl administratorei neperduoto bendrovės trumpalaikio turto, t. y. žaliavų, medžiagų ir komplektavimo detalių; 2) 5 375 Eur žalos, atsiradusios dėl administratorei neperduoto bendrovės turto, t. y. pinigų ir pinigų ekvivalentų 5 375 Eur sumos; 3) 3 562 Eur žalos, atsiradusios dėl administratorei neperduoto trumpalaikio turto, t. y. sumokėtų avansų; 4) 37 610 Eur žalos, atsiradusios dėl administratorei neperduotų bendrovės gautinų sumų, t. y. pirkėjų skolų; 5) 9 598,22 Eur žalos, atsiradusios dėl administratorei neperduotų kitų gautinų sumų. Taip pat turtinę 26 090 Eur dydžio žalą sudaro atsakovės 26 090 Eur išgryninti nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos nepateikus pagrindimo, kur buvo panaudoti ieškovės banko sąskaitoje buvę 26 090 Eur.
7. Ieškovės teigimu, iš akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko išrašo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išgryninta 26 090 Eur, kurių panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nėra, todėl spręstina, kad atsakovė ieškovei priklausantį turtą – grynuosius pinigus – panaudojo asmeniniais, o ne ieškovės interesais. Atsakovei buvo pateiktas ieškovės 2021 m. vasario 18 d. reikalavimas Nr. 6, kuriuo buvo pareikalauta grąžinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas ir / arba pateikti lėšų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus su paaiškinimu, dėl kokių priežasčių išgrynintos lėšos nenurodytos ieškovės apskaitos dokumentuose, tačiau atsakymas nėra gautas, lėšos nėra grąžintos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 25 205,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistiną sumą (25 205,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė bendrovėje negalėjo daryti verslo sprendimų be trečiojo asmens L. Ž. žinios, tačiau ji atliko vadovo valdymo funkcijai būdingas pareigas – sudarinėjo sandorius bendrovės vardu, pasirašinėjo oficialius bendrovės dokumentus bei darbo sutartis su darbuotojais, disponavo įmonės dokumentais, turėjo prieigą prie įmonės sąskaitų banke.
10. Teismo vertinimu, patikslintas balansas nepagrįstas pirminiais buhalterinės apskaitos duomenimis, nėra įrodymų apie tai, kad sąskaitų apyvartose ir didžiojoje knygoje, kuriomis remiantis buvo sudarytas pirminis balansas, buvo klaidų, į apskaitą suregistruotos ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, todėl nėra pagrindo vadovautis atsakovės pateiktu 2021 m. balandžio 16 d. patikslintu balansu.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepasirūpino perduoti administratorei finansinių dokumentų apie balanse įrašyto 711 Eur vertės turto panaudojimą bendrovės veikloje, taip pat neperdavė šio turto administratorei, todėl atsakovė padarė ieškovei 711 Eur dydžio žalą.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės AB SEB banko sąskaitos likutis 1 716,74 Eur, byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovei pradėjus eiti vadovo pareigas 2018 m. kovo 29 d. jai buvo perduota bendrovės kasa, todėl reikalavimas dėl 5 375 Eur neperduotų pinigų ir pinigų ekvivalentų būti tenkintas iš dalies, t. y. 1 716,74 Eur sumai.
13. Teismas konstatavo, kad vien faktas, kad balanso sudarymo dieną sumokėti avansai sudaro 3 562 Eur, neatlikus administratorei perduotų dokumentų vertinimo, komunikacijos su avanso gavėju, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė padarė žalą, kurios dydis 3 562 Eur.
14. Teismo sprendime pažymėta, kad ieškinio reikalavimas dėl 37 610 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro gautinos sumos iš bendrovės debitorių, atmetamas kaip neįrodytas. Ieškovė pati turi imtis aktyvių veiksmų siekiant išieškoti debitorių skolas.
15. Dėl 9 598,22 Eur gautinos sumos konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog šią sumą sudaro grąžintinas pridėtinės vertės mokestis, kurį turi susigrąžinti ieškovė, todėl pripažintina, kad atsakovė padarė ieškovei 9 598,22 Eur dydžio žalą.
16. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sudarė padėtį, kai duomenų apie išgrynintų lėšų panaudojimą bendrovėje nėra, sprendė, jog vien faktas, kad bendrovės banko kortele naudojosi ne atsakovė, o kitas asmuo (vadybininkas L. Ž.), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nepadarė žalos dėl išgrynintų piniginių lėšų. Teismo sprendime pažymėta, kad atsakovė darbą bendrovėje pradėjo 2018 m. kovo 29 d., atsakovė negali būti atsakinga už ankstesniu laikotarpiu piniginių lėšų išgryninimą bei jų (ne)tinkamą panaudojimą, todėl ieškovei priteista 13 180 Eur žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, sustabdyti civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamajame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės neatitinka aplinkybių, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl siekiant tinkamai išnagrinėti civilinę bylą būtina ją sustabdyti iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamajame procese.
17.2. Ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, privalėjo remtis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne įmonės balansu. Nemokumo administratorei ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija buvo perdavusi visus bendrovės pirminius dokumentus, todėl administratorė turėjo galimybę ieškinį grįsti pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovė pareigą perduoti įmonės dokumentus atliko, kadangi juos perdavė ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai, kuri dokumentus grąžino bankroto administratorei. Bankroto administratorė turėjo galimybę remtis pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, o ne išvestiniu dokumentu – įmonės balansu, tačiau perduotų dokumentų nevertino ir ieškinį grindė išimtinai vien tik atsakovės perduotu pirminiu įmonės balansu.
17.3. Atsakovė pateikė ne tik patikslintą balansą, tačiau ir pirminius duomenis, tačiau teismas vadovavosi ne patikslintu balansu, o pirminiu ir klaidingai nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kuriais remiantis buvo sudarytas patikslintas įmonės balansas.
17.4. Atsakovė įmonės banko kortele nesinaudojo ir 13 180 Eur neišgrynino, kadangi kortele naudojosi faktinis vadovas L. Ž.. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje nėra nustatyta, kad atsakovė pasisavino bendrovės lėšas.
17.5. Įmonės kuras buvo nurašytas 2018 m. birželio 30 d., tačiau kuras dar buvo piltas 2018 m. liepos 12 d. už 166,63 Eur, 2018 m. liepos 22 d. už 276,66 Eur ir 2018 m. liepos 29 d. už 267,77 Eur, viso už 711 Eur. Tuo metu, kai buvo užpiltas kuras už 711 Eur įmonė dar vykdė veiklą, todėl akivaizdu, kad šis kuras buvo panaudotas įmonės veikloje. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje nėra nustatyta, kad atsakovė padarė įmonei 711 Eur žalą.
17.6. Dėl AB SEB banko sąskaitos likučio buvo padaryta klaida apskaitoje, todėl tikslinant balansą buvo faktiškai įvertinta pinigų suma esanti banko sąskaitoje. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje nėra nustatyta, kad atsakovė padarė įmonei 1 716,74 Eur žalą.
17.7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje nėra nustatyta, kad atsakovė padarė įmonei 9 598,22 Eur žalą. Patikslintame balanse nurodyta 6 005 Eur suma, kurią sudaro 1 823 Eur, kurie yra pas faktinį įmonės vadovą L. Ž., ir 4 182 Eur pridėtinės vertės permoka, kurią nemokumo administratorė jau susigrąžino.
Atsiliepimas
18. Ieškovė BUAB „Korsevita“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Finresta“, (teisių perėmėjas – Vilnius Aleksandravičius) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Nėra pagrindo sustabdyti civilinę bylą, nes ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės nėra susijusios.
18.2. Atsakovė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu patikslintame balanse 2018 m. gruodžio 18 d. turtas nurodytas 6 005 Eur sumai, kai atsakovės pateiktame pirminiame balanse 2018 m. gruodžio 18 d. turtas nurodytas 61 038 Eur sumai.
18.3. Atsakovė nepateikė dokumentų, kuriais remiantis sudarytas patikslintas balansas. Vien formalus bendrovės patikslinto balanso pateikimas, nesant dokumentų, kurių pagrindu jis sudarytas, ir neįtraukiant pirminiame balanse nurodyto turto 61 038 Eur sumai, nepaneigia pirminiame balanse nurodyto turto egzistavimo. Atsakovei kyla pareiga pagrįsti turto masės / vertės pokytį, t. y. pagrįsti turto vertės sumažėjimą pirminiais apskaitos dokumentais, tačiau atsakovė to nepadarė.
18.4. Byloje nėra įrodymų nei apie L. Ž. buvimą faktiniu vadovu, nei apie tai, kad L. Ž. išgrynino lėšas iš įmonės sąskaitų.
18.5. Nėra pagrindo teigti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje nenustatyta, jog atsakovė padarė bendrovei žalą, nes ikiteisminiame tyrime nebuvo tiriamos aplinkybės dėl atsakovės padarytos žalos bendrovei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl bylos sustabdymo
20. Apeliantė G. M. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00080-19 ir įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamajame procese.
21. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Atsakovė prašymą sustabdyti civilinę bylą motyvuoja tuo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 03-2-00080-19 nustatytos aplinkybės turi reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui, tačiau nedetalizuoja, kokios baudžiamajame procese nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės gali būti reikšmingos šios civilinės bylos nagrinėjimui sprendžiant dėl buvusios bendrovės vadovės civilinės atsakomybės (ne)taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima tinkamai išspręsti ginčą dėl žalos atlyginimo. Taigi civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas, apeliantei aiškiai nemotyvuojant, kokios faktinės aplinkybės negali būti nustatomos civilinio proceso metu ir kokią įtaką išimtinai baudžiamajame procese nustatytos faktinės aplinkybės turi nagrinėjamai bylai, neužtikrintų civilinio proceso operatyvumo principo, todėl prašymas netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė gimimo liudijimų kopijas bei pažymos apie darbo užmokestį kopiją. Ieškovė BUAB „Korsevita“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Finresta“, (teisių perėmėjas – Vilnius Aleksandravičius) kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė duomenis iš elektroninės sveikatos sistemos.
24. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai buvo reikšmingi klausimo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atidėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės pateiktas įrodymas buvo aktualus klausimo dėl termino pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija atnaujino praleistą terminą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmė, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta tarp šalių, t. y. apeliantės teigimu, nepagrįstai nevertinti patikslinto balanso duomenys bei prašoma priteisti žala negrindžiama pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „Korsevita“ iškelta bankroto byla. Bendrovės vienintelė akcininkė ir vadovė nuo 2018 m. kovo 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė G. M.. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 19 d. pranešime nemokumo administratorei atsakovė nurodė, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00080-19 ir atsakovė visus turėtus UAB „Korsevita“ dokumentus pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2020 m. gegužės 4 d. nemokumo administratorei iš ikiteisminio tyrimo įstaigos gavus bendrovės dokumentus nustatyta, kad tarp bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra 2018 m. gruodžio 18 d. balanso, todėl nėra galimybės identifikuoti bendrovės turto ir įsipareigojimų. 2020 m. gegužės 8 d. atsakovė elektroniniu paštu nemokumo administratorei pateikė dalį bendrovės dokumentų, t. y. 2018 m. gruodžio 18 d. balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė pateikė 2021 m. balandžio 16 d. sudarytą ieškovės balansą už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 18 d. laikotarpį.
28. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 –6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek 2018 m. gruodžio 18 d. balansą (pirminį balansą), tiek 2021 m. balandžio 16 d. balansą (patikslintą balansą) už ataskaitinį 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 18 d. laikotarpį pateikė atsakovė, kaip buvusi bendrovės vadovė. Iš šių bendrovės balansų matyti, kad įmonės turtas nuo 61 038 Eur sumažėjo iki 6 005 Eur, mokėtinos sumos ir kitų įsipareigojimai nuo 161 613 Eur sumažėjo iki 110 743 Eur.
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Tais atvejais, kai įmonės vadovas, kuris nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie turto (lėšų) panaudojimą įmonėje nėra, vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, kaip buvusi bendrovės vadovė, yra atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, be kita ko, ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, jo įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būtent atsakovė turėjo pareigą išsaugoti ir nemokumo administratorei perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei turtą. Kadangi nemokumo administratorei neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, konstatuotina, kad apeliantė netinkamai vykdė pareigą elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu bei pareigą tinkamai vesti turto apskaitą. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriais grindžiami 2021 m. balandžio 16 d. balanso (patikslinto balanso) duomenys, ir neįrodė bendrovės turto pokyčio pagrįstumo (CPK 178 straipsnis).
34. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas, be kita ko, įrodinėjamas 2020 m. balandžio 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, nurodant, kad šioje išvadoje nėra nustatyta, jog atsakovė, kaip buvusi vadovė, padarė savo veiksmais ar neveikimu žalą bendrovei.
35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2020 m. balandžio 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada, nustatė, kad buvo atliktas UAB „Korsevita“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu įvertinti bendrovės finansinių dokumentų dalies ir finansinių operacijų duomenys. Pažymėtina, kad kaip nurodyta specialisto išvadoje, tyrimo metu nėra vertinta bendrovės vadovės veikla bei civilinės atsakomybės (ne) taikymo aspektai, t. y. netirtos aplinkybės dėl atsakovės, kaip vadovės, veiksmais ar neveikimu padarytos ar nepadarytos bendrovei žalos ir jos dydžio. Taigi, vien tai, kad 2020 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje nėra nustatytas atsakovės padarytos bendrovei žalos faktas ir dydis, savaime nereiškia, jog tai negali būti įrodinėjama nagrinėjamoje byloje.
36. Apeliantės teigimu, ji įmonės banko kortele nesinaudojo ir 13 180 Eur neišgrynino, kadangi kortele naudojosi faktinis vadovas L. Ž., be to, 1 823 Eur suma yra pas faktinį įmonės vadovą L. Ž., o 4 182 Eur pridėtinės vertės permoką nemokumo administratorė jau susigrąžino, todėl šios sumos nepagrįstai priteistos iš atsakovės. Teisėjų kolegiją neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
37. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
38. Kaip matyti iš apskųsto teismo sprendimo, iš atsakovės priteistas žalos dydis yra sumažintas 4 182 Eur pridėtinės vertės mokesčio permoka, kurią nemokumo administratorė susigrąžino iš mokesčių administratoriaus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirminiame balanse nurodyta gautina 13 780 Eur suma mažintina 4 182 Eur pridėtinės vertės mokesčio permoka, todėl atsakovė turi atlyginti 9 598,22 Eur žalą.
39. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad iš UAB „Korsevita“ atsiskaitomosios banko sąskaitos nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. buvo išgrynintos piniginės lėšos bendrai 13 180 Eur sumai. Byloje nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys minėtų piniginių lėšų panaudojimą bendrovės veikloje.
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės deklaratyvūs teiginiai, jog 13 180 Eur išgrynino L. Ž. bei 1 823 Eur suma yra pas L. Ž., nepaneigia atsakovės, kaip bendrovės vadovės pareigos elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu bei pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą pažeidimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minėtų lėšų panaudojimą bendrovės veikloje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės, kaip vadovės, netinkamas pareigų vykdymas lėmė bendrovės patirtą žalą (CPK 178 straipsnis).
41. Apeliantė nurodo, kad įmonės kuras buvo nurašytas 2018 m. birželio 30 d., tačiau kuras dar buvo piltas 2018 m. liepos 12 d. už 166,63 Eur, 2018 m. liepos 22 d. už 276,66 Eur ir 2018 m. liepos 29 d. už 267,77 Eur, t. y. tuo metu, kai buvo užpiltas kuras už 711 Eur įmonė dar vykdė veiklą, todėl akivaizdu, kad šis kuras buvo panaudotas įmonės veikloje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip neįrodytą.
42. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; kt.).
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. birželio 30 d. kuro nurašymo akte Nr. 14, kuris įtrauktas į bendrovės apskaitą, nurodytas 710,57 Eur atsargų (kuro) likutis, o 2018 m. gruodžio 18 d. balanse įtrauktas 711 Eur bendrovės turtas (žaliavos). Apeliantė, įrodinėdama šio kuro likučio panaudojimą bendrovės veikloje, įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei pirminiame balanse įrašyto 711 Eur vertės turto ir tokiu būdu padarė žalą bendrovei (CPK 178 straipsnis).
44. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad nurodant AB SEB banko sąskaitos 1 716,74 Eur likutį buvo padaryta klaida apskaitoje, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtų lėšų buvimą bendrovės sąskaitoje laikotarpiu kai ji ėjo vadovės pareigas. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvus apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turėjo pareigą iškėlus UAB „Korsevita“ bankroto bylą šias lėšas perduoti nemokumo administratorei.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
47. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės G. M. apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
48. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atidėjo atsakovei 567 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 567 Eur (CPK 84, 96 straipsniai).
49. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 567 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši priteisiama suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.