Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Korsevita“ atstovui advokatui G. B. ir nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ vadovui V. S., atsakovei G. M. ir atstovui advokatui M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Korsevita“ patikslintą ieškinį atsakovei G. M. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administratorė kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ąjį skyrių susipažinti su ten esančiais bendrovės dokumentais, tačiau susipažinti su BUAB „Korsevita“ dokumentais, ikiteisminiu tyrimu ir gauti duomenis ar informaciją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą nebuvo leista. Administratorei iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. atgavus G. M. 2019 m. kovo 14 d. perduotus dokumentus, buvo nustatyta, kad tarp bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra jokio bendrovės balanso 2018 m. gruodžio 18 d. datai ir todėl nėra galimybės identifikuoti bendrovės turto ir įsipareigojimų struktūros (nors kaip buvo teigusi G. M., ji viską buvo parengusi ir perdavusi ikiteisminį tyrimą atlikusiai įstaigai), todėl administratorė pakartotinai ragino buvusią ieškovės vadovę skubos tvarka imtis priemonių parengti ir pateikti visą reikalaujamą informaciją ir dokumentaciją.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „Korsevita“ iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Finresta“ (toliau – administratorius), nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-201-480/2021). 2018 m gruodžio 7 d. nutartimi teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Korsevita“ vadovas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis bendrovės vienintelė akcininkė ir vadovė nuo 2018 m. kovo 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo G. M. (toliau – atsakovė). Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui pažeidus konkrečias imperatyvias vienasmenio valdymo organo pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 178 straipsnio normą, yra nurodęs, kad civilinių bylų procese dispozityviosiose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstų, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo būtina paminėti, kad ĮBĮ nustatyta, jog likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas). Žalos dydis negali viršyti ieškovės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bei patvirtintų administravimo išlaidų sumos, nes priešingu atveju būtų konstatuojama, jog asmuo gali padaryti žalos pats sau (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-510-186/2016). Teismas pažymi, kad ieškovės bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 90 031,66 Eur sumai (2020 m. liepos 30 d. Nr. CBP-414, 3 priedas), patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 82 946,22 Eur žalą.

Atsikirsdama į ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus ir teigdama, kad ieškovės turto ji neturi, atsakovė pateikė 2021 m. balandžio 16 d. sudarytą ieškovės balansą už ataskaitinį 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 18 d. laikotarpį ir pelno (nuostolių) ataskaitą už minėtą laikotarpį (2021 m. balandžio 19 d. Nr. DOK–9263). Atsakovės atstovas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 8 d. sudarytą ieškovės balansą už ataskaitinį 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 18 d. laikotarpį parengė T. M., o atsakovė patvirtino, kad šį balansą ji pasirašė ir pateikė administratoriui. 2021 m. vasario 12 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. M. parodė, kad parengė ieškovės balansą pagal jam pateiktas sąskaitų apyvartas ir didžiąją knygą, netikrindamas pačios buhalterijos ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Pasak atsakovės atstovo, antrą balansą (sudarytas 2021 m. balandžio 16 d.) taip pat parengė T. M., tačiau jis sudarytas iš visų pirminių dokumentų, kurie yra pas administratorių. Buvęs bendrovės pirminiame balanse fiksuotas turtas 61 038 Eur sumoje pateiktame patikslintame balanse sumažėjo iki 6 005 Eur, tačiau dokumentai, kuriais remiantis sudarytas patikslintas balansas ir kurie patvirtina turto vertės pokytį, nėra pateikti (CPK 185 straipsnis).

Teismas pažymi, kad nors pagal bendrą taisyklę civilinės atsakomybės taikymo atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo kontekste žalos fakto ir dydžio įrodinėjimas turi savo specifiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Tais atvejais, kai įmonės vadovas, kuris nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie lėšų panaudojimą įmonėje nėra, vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Taigi tais atvejais, kai dėl netinkamo bendrovės finansinių dokumentų tvarkymo negalima nustatyti, kur yra bendrovės turtas, įrodinėjimo našta apie bendrovės turto panaudojimą jos interesais pereina netinkamai finansinę apskaitą ir dokumentų perdavimą bankroto administratoriui organizavusiam vadovui, šiuo atveju – atsakovei.

Nagrinėjamu atveju atsakovės 2021 m. balandžio 16 d. sudaryto ieškovės balanso duomenų teismas nepripažįsta patikimais ir teisingais. Liudytojos L. K., kuri dirbo ieškovės buhaltere iki 2018 m. spalio mėnesio (pastaba: ieškovės atstovas nurodė, kad darbo sutartis nutraukta 2018 m. spalio 19 d.; bankroto byla ieškovei iškelta 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi) ir kuri rėmėsi atkurtais bendrovės buhalteriniais duomenimis, parodymuose nurodyti duomenys (skaičiai) yra visiškai sutampantys ar bent iš dalies sutampantys su tais, kurie nurodyti atsakovės pateiktame pirminiame balanse (parengtas 2020 m. gegužės 8 d.). Balansas – tai finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Kalbant apie balansą reikia paminėti tai, kad tarp turto, įsipareigojimų ir nuosavybės yra visuomet išlaikoma pusiausvyra – balansas. Balansas išreiškiamas tokia apskaitos lygybe: turtas = nuosavas kapitalas + įsipareigojimai. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41 patvirtinto 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“ (toliau – standartas) tikslas – nustatyti, kaip turi būti pateikiama ir grupuojama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Šis standartas nustato balanso sudarymo tvarką ir formas, išskyrus konsoliduotuosius ir kai kurių specialiųjų sričių įmonių balansus, kurių formos pateiktos tų įmonių apskaitai skirtuose standartuose. Kaip matyti iš atsakovės pateikto patikslinto balanso, įmonės turtas nuo nurodytos pirminiame balanse 61 038 Eur sumos sumažėjo iki 6 005 Eur, nuosavas kapitalas nuo 100 575 Eur padidėjo iki 104 738 Eur, mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimo suma nuo 161 613 Eur sumažėjo iki 110 743 Eur, taigi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma patikslintame balanse yra 6 005 Eur, tačiau ir apie nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų parodytus pokyčius patikslintame balanse pirminiais dokumentais atsakovė nepagrindė (Nuosavo kapitalo pripažinimo ir apskaitos reikalavimus nustato 8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“, Mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų pripažinimo ir apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“). Pažymėtina, kad abi šalys atmetė teismo siūlymą dėl buhalterinės ekspertizės paskyrimo. Atsižvelgdamas į tai, kad patikslintas balansas nepagrįstas pirminiais buhalterinės apskaitos duomenimis, kad nėra įrodymų apie tai, jog sąskaitų apyvartose ir didžiojoje knygoje, kuriomis remiantis buvo sudarytas pirminis balansas, buvo klaidų, į apskaitą suregistruotos ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, teismas šiuo įrodymu nesivadovauja.

Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

Teismas taip pat nurodo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to jei bendrovės vadovas nevykdo (netinkamai vykdo) pareigos organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, užtikrinti finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo, jam be kita ko, gali kilti neigiami padariniai įrodinėjimo procese(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, gali laikyti, kad galimybė tiksliai nustatyti ir pagrįsti atitinkamas ūkines operacijas buvo prarasta dėl vadovo pareigų nevykdymo ir dėl šios priežasties nuspręsti, kad egzistuoja buvusiam vadovui nepalankios faktinės aplinkybės. Tačiau, kaip minėta, išvadas dėl įrodymų vertinimo teismas turi daryti remdamasis, be kita ko, logikos dėsniais, vidiniu įsitikinimu, tikėtinumo taisykle, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Balanse (1.1 eilutė) ieškovės turtą 711 Eur sudaro žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės. Pagal Standarto 28 punktą, atsargų straipsnyje (nagrinėjamu atveju – balanso 1 eilutė) parodomos žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės, nebaigta produkcija ir vykdomi darbai, produkcija, prekės, skirtos perparduoti, biologinis turtas, ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti, už atsargas ir paslaugas sumokėti avansai. Teismo posėdyje apklausta liudytoja buvusi bendrovės buhalterė L. K. parodė, kad tai kuras, su kuo sutiko ir atsakovė. Tačiau, pasak atsakovės, bendrovė kuro talpyklų neturi, be kurių neįmanoma saugoti tokio kiekio kuro, ir toks kuras neegzistuojantis. Liudytoja parodė, kad, jos manymu, kadangi bendrovė vykdė tik transporto pernuomavimo veiklą, tai greičiausiai bus vadybininko L. Ž. sunaudotas kuras, tačiau nei jis, nei direktorė nepateikė dokumentų apie kuro sunaudojimą, todėl kuras ir liko nenurašytas. Liudytojos teigimu, atsisveikinat ji sakė direktorei, ką būtina sutvarkyti apskaitoje, tačiau dabar mato, kad jos nepaklausė. Teismas pažymi, kad atsakovės pateiktas 2018 m. birželio 30 d. kuro nurašymo aktas Nr. 14 jau buvo įtrauktas į apskaitą Didžiojoje knygoje, kai buvo konstatuotas 710,57 Eur atsargų (kuro) likutis (2021 m. gegužės 14 d. Nr. DOK-11747). Kadangi atsakovė nei pasirūpino perduoti administratoriui finansinių dokumentų apie minėtos vertės turto (711 Eur) panaudojimą bendrovės veikloje, nei, vykdydama jai nustatytą pareigą perduoti turtą administratoriui, minėtos vertės (711 Eur) turto neperdavė, teismas daro išvadą, kad tokiu būdu atsakovė padarė ieškovei 711 Eur dydžio žalą.

Iš balanso 4 eilutės matyti, kad pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 5 375 Eur sumą. Ši suma susidarė iš: „Pinigai kelyje“ – 1 839 Eur, SEB banko sąskaitos likučio – 1 713 Eur ir kasos likučio – 1 823 Eur. Pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsnyje parodomi banke ir kasoje įvairia valiuta laikomi pinigai ir pinigų ekvivalentai (Standarto 31 punktas). Atsakovė nurodė, kad „Pinigai kelyje“ – tai tarpinė sąskaita, apmokėjimai kelių mokesčio, pervesti pinigai vairuotojams kurui, dienpinigiai. Dėl SEB banko likučio buvo klaida apskaitoje. Ji nebuvo įmonės kasininkė; įmonės kasininkas buvo L. Ž., kuris ir valdė visas pinigines lėšas. Administratorius teigia, kad atsakovė nepagrindė, kam ir kokiu pagrindu pervedė 1 839 Eur. Bendrovės buvusios buhalterės nurodomas SEB banko likutis buvo fiksuojamas pagal atsakovės pateiktus SEB banko likučius, kuris buvo išgrynintas atsakovės be pateisinančių priežasčių, dėl to turi būti grąžintas. Bendrovės perduotoje dokumentacijoje (apskaitoje) nėra duomenų, patvirtinančių, kad L. Ž. buvo paskirtas bendrovės kasininku ir disponavo bendrovės kasos lėšomis.

Ieškovės sąskaitų apyvarta laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 liudija, kad yra SEB banko sąskaitos likutis 1 716,74 Eur (11 517,78 – 9 801,04 = 1 716,74 Eur), pinigai kasoje – 1 822,89 Eur (4 282,95 – 2 460,09 = 1 822,89 Eur). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpio pradžioje kasoje pinigų likutis buvo 4 282,95 Eur, o byloje nėra jokių įrodymų (pavyzdžiui, perdavimo–priėmimo, inventorizacijos aktų ar kt.) apie tai, kad atsakovei pradėjus eiti vadovo pareigas 2018 m. kovo 29 d., jai buvo perduota kasa. Įrašai Didžiojoje knygoje ir sąskaitų apyvarta laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad yra 1 839 Eur „Pinigai kelyje“ (3 059,13 – 1 220 = 1 839,13). Remiantis įrašais Didžiojoje knygoje, liudytojos L. K. paaiškinimais, nustatyta, kad pirminiai dokumentai aptariamu atveju buvo. Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodyti duomenys teikia pagrindą išvadai, jog reikalavimas 5 375 Eur sumai dėl neperduotų pinigų ir pinigų ekvivalentų galėtų būti tenkinamas tik iš dalies – 1 716,74 Eur sumai.

Balanse nurodyta, kad bendrovės sumokėti avansai sudaro 3 562 Eur (balanso 1.7 eilutė). Balanso trumpalaikio turto dalyje atsargų straipsnyje parodomi už atsargas ir paslaugas sumokėti avansai (Standarto 27, 28 punktai). Iš Didžiojoje knygoje esančio įrašo teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. sausio 26 d. atliko 3 361,99 Eur avansinį mokėjimą UAB „Amber Cargo“. Taigi nepagrįstai ieškovė teigia, kad nėra galimybės nustatyti grąžintinos skolos subjekto. Tiek įrašai Didžiojoje knygoje, tiek šalių, jų atstovų paaiškinimai teismo posėdyje liudija, kad po aptariamo avansinio mokėjimo ieškovė vykdė veiklą. Šiuo metu ne atsakovė, o administratorius disponuoja įmonės dokumentais, todėl būtent ieškovės administratorius, vykdydamas jam ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punkte įtvirtintą pareigą, turėjo nustatyti, ar yra UAB „Amber Cargo“ mokėjimą patvirtinantys dokumentai, ar minėta bendrovė turi pareigą grąžinti avansą, ar avansu sumokėta suma yra sudengta su skolomis, kaip nurodė atsakovė. Todėl vien fakto nurodymas, kad balanso sudarymo dieną sumokėti avansai sudaro 3 562 Eur, neatlikus jokios administratoriui perduotų dokumentų analizės, vertinimo, komunikacijos su avanso gavėju, neduoda pagrindo teismui konstatuoti, kad atsakovė padarė žalą, kurios dydis 3 562 Eur, todėl ieškinio reikalavimas aptariamoje dalyje atmetamas.

Pagal balanso 2.1 eilutę pirkėjų skolos sudaro 37 610 Eur. Per vienus metus gautinų sumų straipsnyje parodomos pirkėjų, įmonių grupės įmonių ir asocijuotųjų įmonių skolos, kitos gautinos sumos. Per vienus metus gautinos sumos balanse parodomos pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus (Standarto 29 punktas). Siekiant pasiruošti bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui, Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą (nagrinėjamu bylos atveju – atsakovę) per 7 dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos pateikti Kauno apygardos teismui nutartyje nurodytus dokumentus, reikalingus įvertinti įmonės turtą bei finansinę ir ūkinę būklę, įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymų terminus, tačiau tokių dokumentų atsakovė nepateikė. Debitorių sąrašo, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymų terminus, į nagrinėjamą bylą nepateikė ir ieškovė, o jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu atsakovė ir perdavė debitorių sąrašą, tai jis mažai informatyvus, nepagrįstas jokiais dokumentais (pavyzdžiui, sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis ir kt.). Tokiu atveju teismas vadovaujasi tais įrodymais, kurie pateikti į bylą. Iš ieškovės Didžiojoje knygoje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. esančių įrašų ir apyvartos žiniaraščių 2018 m. spalio 31 d. matyti, kad pirkėjų skolų bendra suma yra 37 610,06 Eur, iš jų: UAB „All time group“ – 25 691,38 Eur, UAB „Baltstata“ – 183,92 Eur, UAB „Eutura“ – 100 Eur, UAB „Hellmann worldwide logistics“ – 1 724,25 Eur, UAB „Ingstand & Co“ – 6 598,10 Eur, UAB „Viksteda“ – 36,33 Eur, UAB „Topotrans – 3 276,08 Eur. Atsakovė kreipėsi į nurodytus debitorius su prašymu pateikti apmokėjimus, skolų suderinimo aktus. Iš UAB „Ingstand & Co“, UAB „Hellmann worldwide logistics“ gautais skolų suderinimo aktas nustatyta, kad šios įmonės nėra skolingos ieškovei; UAB „All time group“ atsiskaitymų su partneriais (UAB „Korsevita“) suvestinė liudija, kad UAB „All time group“ neturi įsiskolinimo ieškovei; atlikus užskaitymus UAB „Topotrans“ įsiskolinimas sudaro 14,95 Eur. Atsakovės pateikti duomenys apie bankrutuojančias įmones, o taip pat teismų informacinės sistemos duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) liudija, kad UAB „Baltstata“ (juridinio asmens kodas 300591905) (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-342-480/2021), UAB „Viksteda“ (juridinio asmens kodas 304245740) (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-221-587/2021) yra bankrutuojančios įmonės, o UAB „Eutura“ (juridinio asmens kodas 30450679) yra išregistruota iš Juridinio asmenų registro dėl pabaigos (2021 m. vasario 11 d. Nr. DOK-3541).

Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodyti duomenys teikia pagrindą išvadai, jog ieškinio reikalavimas dėl 37 610 Eur žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad atsakovė neperdavė ieškovei balanse apskaitytos vertės turto – per vienerius metus gautinų pirkėjų skolų, todėl įmonei padarė žalą, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad pati ieškovė turi imtis aktyvių veiksmų dėl 14,95 Eur išieškojimo iš UAB „Topotrans“, pareikšti finansinius reikalavimus bankrutavusiose įmonėse, o ne reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.

Iš balanso 2.4 eilutės matyti, kad kitos gautinos sumos sudaro 13 780 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad 13 780 Eur sudaro grąžintinas PVM, todėl tai negali būti laikoma žala, kurią ji turi atlyginti. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 331-835011 ieškovei grąžintas 4 181,76 Eur PVM skirtumo likutis buvo pervestas į bendrovės sąskaitą „Swedbank“, AB (2021 m. vasario 23 d. Nr. DOK-4373). Atsižvelgdama į tai, ieškovė patikslintame ieškinyje kitų gautinų lėšų sumą sumažino iki 9 598,22 Eur (13 780 – 4 181,16 = 8 598,22). Pagal į bylą pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, teismas negali daryti bent tikėtinos išvados, kad jie pagrindžia atsakovės aiškinimą, jog ir 9 598,22 Eur sudaro grąžintinas PVM, kurį turi susigrąžinti ieškovė (CPK 185 straipsnis). Kadangi atsakovė nepasirūpino perduoti administratoriui finansinių dokumentų apie minėtos vertės – 9 598,22 Eur – turto susigrąžinimą (pavyzdžiui, grąžintiną PVM ir / ar kt.), teismas daro išvadą, kad tokiu būdu atsakovė padarė ieškovei 9 598,22 Eur dydžio žalą.

UAB „Korsevita“ atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. liudija, kad banko kortele (duomenys neskelbtini) būdavo išgryninami pinigai (2021 m. vasario 22 d. Nr. DOK-4144). Tiek atsakovė, tiek ir liudytoja L. K. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovė G. M. pinigų iš banko negrynindavo, įmonės banko kortelėmis naudojosi ir pinigus iš bankomatų išimdavo L. Ž., su kuriuo dėl šių aplinkybių vykdavo konfliktai. Administratorius teigia, kad išgrynintos piniginės lėšos 26 090 Eur sumoje neatsispindi UAB „Korsevita“ apskaitos dokumentuose, nėra pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys piniginių lėšų 26 090 Eur sumoje panaudojimą su bendrovės veikla susijusiais tikslais – nepateikta atskaitingo asmens suvestinė ir / ar kasos knyga, kuriose atsispindėtų išgrynintų piniginių lėšų panaudojimas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie išgrynintų lėšų panaudojimą bendrovėje nėra, teismas sprendžia, kad vien fakto nurodymas, jog banko kortele naudojosi ne atsakovė, o kitas asmuo (vadybininkas L. Ž.), neduoda pagrindo teismui konstatuoti, kad atsakovė nepadarė žalos dėl išgrynintų piniginių lėšų. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl žalos dydžio (išgrynintų lėšų sumos) yra reikšminga ta aplinkybė, kad atsakovė darbą bendrovėje pradėjo 2018 m. kovo 29 d. ir ji negali būti atsakinga už ankstesniu laikotarpiu piniginių lėšų išgryninimą bei jų (ne)tinkamą panaudojimą, apskaitą bendrovėje. UAB „Korsevita“ atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 13 d. liudija, kad banko kortele (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 13 180 Eur suma (500 + 600 + 600 + 200 + 600 + 600 + 600 + 140 + 300 + 600 + 600 + 180 +600 + 90 + 390 + 600 + 600 + 600 + 500 + 600 + 240 + 160 + 100 + 1000 +400 + 600 + 30 + 950 + 200 = 13 180). Taigi atsakovė padarė žalą, kurios dydis atitinka išgrynintų pinigų sumą – 13 180 Eur.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovė, kaip buvusi ieškovės vadovė, pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnio 1 dalies nustatytą pareigą. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes akivaizdu, jog dėl to, kad nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai ir bendrovės balanse nurodytas turtas, apribotos bendrovės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė preziumuojama. Atsakovė kaltės prezumpcijos nepaneigė, todėl spręstina, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jos neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 25 205,96 Eur (711,00 + 1 716,74 + 9 598,22 + 13 180 = 25 205,96) žalos atlyginimo (CPK 185 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistinos sumos (25 205,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju teismas patenkina 30 procentų ieškovės patikslinto ieškinio ir atmeta – 70 procentų, todėl atitinkamai iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteisiama 30 procentų, o iš ieškovės atsakovei – 70 procentų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė į bylą pateikė dvi suteiktų paslaugų suvestines (2010 m. spalio 28 d. Nr. DOK-27805 ir 2021 m. gegužės 25 d. Nr. DOK-12669), kuriose nurodė, kad šalys susitarė valandinį mokestį už teisines paslaugas – 80 Eur/val., kad šalys susitarė atidėti atlyginimo iš teisines paslaugas mokėjimą iki BUAB „Korsevita“ turės piniginių lėšų, bei prašymą priteisti 2 600 Eur (1 300 + 1 300 = 2 600) už suteiktas teisines paslaugas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo fakto, todėl jos negali būti priteisiamos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 567,13 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra 9,05 Eur. Proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidų atsakovei tenkanti dalis sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą (2,71 Eur), todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, valstybei priteistina 6,34 Eur (70 procentų nuo 9,05 Eur) išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Korsevita“, juridinio asmens kodas 304713598, 25 205,96 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus penkis eurus 96 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos (25 205,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 567,13 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 13 ct) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Korsevita“, juridinio asmens kodas 304713598, bankroto administravimui skirtų lėšų valstybei 6,34 Eur (šešis eurus 34 ct) išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.