Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pareiškėjams D. B., G. M., jų atstovui, advokatui Vytautui Kelpšui, suinteresuoto asmens Ž. J. atstovei, advokatei Irmai Grikšelienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal D. B., D. S., Ž. B., A. B., V. B., G. M., E. S., M. Z., K. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. J., P. J., A. B., A. J., dėl termino atnaujinimo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai D. S., Ž. B., A. B., V. B., A. J., E. S., M. Z., K. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti asmeniškai.

Suinteresuoti asmenys Ž. J., A. J., P. J. ir A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti.

K. B. prieš tai buvusių teismo posėdžių metu patvirtino, kad apie J. B. mirtį jis sužinojo 2012 m. lapkričio mėnesį iš savo žmonos, kuri buvo nuėjusi į kapines ir pamatė supiltą J. B. kapą. Tuomet apie J. B. mirtį informavo savo seseris E. S. ir M. Z.. Tai galėjo padaryti ir per 2012 m. Šv. Kalėdas, kuomet susitinka. Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su K. B. apie J. B. mirtį kalbėjo praėjus 2 dienoms po mirties.

Pareiškėja E. S. patvirtino, kad po J. B. mirties praėjus 1 ar 2 savaitėms jai paskambino brolis K. B. ir pasakė, kad mirė dėdė J. B.. Iš to, kad tiek šioje byloje tiek civ. byloje Nr. 2-25-164/2014 pareiškėja E. S. ir visi kiti pareiškėjai labai piktinosi, kad jie nebuvo pakviesti į dėdės, t.y. J. B. laidotuves, tik įrodo faktą, kad žinią apie mirtį E. S. tikrai perdavė tame pačiame Čiūtelių kaime gyvenančioms pusseserėms - pareiškėjoms D. B., V. B., G. M., o šios - kitiems savo broliams ir seserims. Tikrai nėra jokio pagrindo tikėti, kad iki 2013 m. liepos mėnesio ši žinia nebuvo perduota.

Be to pareiškėja M. Z. net neatvyko į teismo posėdį ir parodymų nedavė, todėl visiškai neįrodė savo pareiškimo, kuris yra paneigtas jos brolio K. B. ir sesers E. S. parodymais.

Esant tokioms aplinkybėms atstovės nuomone, įrodyta, kad pareiškėjai K. B., E. S. ir M. Z. apie dėdės mirtį sužinojo dar 2012 metais, tačiau į notarą nesikreipė, nes manė, kad jo sūnus A. B. priims palikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad jie visiškai nesidomėjo, ar A. B. priėmė palikimą, ar ne, t.y. net neišreiškė jokios valios priimti palikimą. Nutarė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo tik po to, kad kai į pabaigą ėjo civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. valios priimti palikimą neišreiškė daugiau nei metus laiko. Todėl šiems pareiškėjams nepateikus absoliučiai jokių įrodymų, kad jie terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, jų pareiškimus, prašo atmesti.

Pareiškėjai D. B., D. S., Ž. B., A. B., V. B. ir G. M. yra broliai ir seserys, t.y. kitų pareiškėjų pusbroliai ir pusseserės. Jie yra antros šeimos atstovai.

Civ.byloje Nr. 2-25-164/2014 liudytoja V. B., kuri yra pareiškėjos G. M. sūnaus sugyventinė, nurodė, kad, praėjus savaitei po J. B. mirties, ji apie jo mirtį kalbėjosi su A. B., iš kurio ir sužinojo apie mirtį bei pranešė artimiems giminaičiams, G. M., kad A. B. jau palaidotas. A. J. patvirtino, kad po pirmo posėdžio, o pirmas posėdis buvo paskirtas 2013-07-17 jis nuvyko pas D. B. ir K. B. ir pranešė jiems apie tai, kad Z. J. pateikė pareiškimą teismui, tai reiškia, kad abiejų šeimų atstovams pranešė, todėl jie tikrai žinojo apie J. B. mirtį daug anksčiau nei jie teigia. Liudytojos V. B. parodymai paneigia G. M. teiginį, kad ji apie mirtį sužinojo tik 2013 m. 08 mėn. Bet netgi ir tuo atveju, jeigu ji iš tiesų būtų sužinojusi tik 2013 m. 08 mėn., tai ji, kaip ir kiti pareiškėjai, iki pat 2014 m. vasario mėnesio, kuomet parašė pareiškimą šioje byloje, neišreiškė valios priimti palikimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek G. M., tiek ir jos sesės D. B., V. B. bei pusseserė E. S. gyvena tame pačiame Čiūtelių kaime, kuriame iš viso yra tik keletas namų, todėl tikrai akivaizdu, kad tiek G. M. sužinojusi iš V. B. apie J. B. mirtį, tiek ir E. S., sužinojusi iš K. B., pranešė šią žinią viena kitai bei kitiems savo broliams, seserims, nes D. B. patvirtino, kad su broliais, seserimis labai dažnai bendrauja, o su pusbroliu K. B. ir jo seserimis kartą per mėnesį. G. M. taip pat patvirtino, kad su savo broliais, seserimis bendrauja rečiausiai kartą per savaitę. V. B. nurodė, kad, jei giminėje, kas nutinka, tai su visais susiskambina, o, jei K. B. ar jo seserys būtų žinoję apie J. B. mirtį, tai tikrai būtų pranešę. Byloje įrodyta, kad K. B. apie mirtį sužinojo net 2012 m. lapkričio mėnesį ir su savo sese E. S., kuriai pranešė

šią žinią, labai piktinosi, kad nebuvo pranešta nei jiems nei kitiems pusseserėms ir pusbroliams apie laidotuves, todėl akivaizdu, kad visus kitus pareiškėjus informavo iš karto apie mirtį.

Be to, K. B. teisme patvirtino, kad jo sesuo E. S. bendrauja su pusseserėmis iš Čiūtelių kaimo, o be to, jos sūnus dirba su pareiškėju Ž. B., todėl akivaizdu, kad E. S. žinant apie dėdės mirtį ir labai piktinantis dėl nepranešimo apie laidotuves, jos sūnus apie tai informavo ir Ž. B., o šis - kitus artimuosius.

Taigi, šioje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad jie nežinojo apie dėdės mirtį.

D. B., V. B. teiginiai, kad jos augina mažamečius vaikus, dėl to negalėjo priimti palikimo yra visiškai nepagrįsti, kadangi jų mažamečiai vaikai joms netrukdė dalyvauti nei civ. bylos Nr. 2-25-164/2014 nagrinėjime nei šioje byloje. Todėl šie motyvai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą.

Atkreiptinas dėmesys, kad visi pareiškėjai savo valią priimti palikimą išreiškė tik 2014 m. vasario mėnesį, t.y. praėjus daugiau kaip metams laiko nuo J. B. mirties. Jie netgi ilgą laiką dalyvavo civ. byloje Nr. 2-25-164/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Ž. J. J. B. palikimą priėmė ir valdo, nustatymo ir tik į šios bylos nagrinėjimo pabaigą nutarė teikti teismui prašymus atnaujinti terminą palikimui priimti. Taigi, pareiškėjai per ilgą laiką nuo J. B. mirties neišreiškė valios priimti palikimą, o šiuo metu jau yra du asmenys, priėmę palikimą, t.y. Ž. J. ir A. J., todėl jų turtinės teisės, patenkinus pareiškimus, tikrai būtų pažeistos, juolab, kad buvo įrodyta, kad būtent Ž. J. rūpinosi J. B., jį slaugė iki mirties, o po mirties, jį laidojo, prižiūri jo visą turtą, kapą, jo sūnui A. B., kai šis atsisakė priimti palikimą, jis sumokėjo 10000 Lt. Tuo tarpu nei vienas kitas pareiškėjas visiškai nesirūpino mirusiuoju, jo net nelankė, su juo nepalaikė jokių ryšių (tą jie visi pripažino teisme), jokių išlaidų dėl jo mirties neturėjo, todėl netgi neteisinga būtų, jeigu jie turėtų teisę į J. B. palikimą.

Pareiškėjai D. S., Ž. B., A. B., M. Z. net neatvyko į teismą ir pagrindė savo pareiškimą, todėl nėra pagrindo tenkinti jų pareiškimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. B. atsisakius priimti palikimą, pareiškėjai net iki 2013-07-22 turėjo teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau nesikreipė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014), nes neturėjo valios jį priimti, o ne dėl to, kad nežinojo apie J. B. mirtį.

Lietuvos Respublikos CK 1.2 str. nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pateisinamas. CK 1.6 str. kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Visi pareiškėjai elgiasi nesąžiningai, o tai yra pagrindas neatnaujinti termino palikimui priimti. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš bylos medžiagos, šalių parodymų, prieš tai priimtų teismų sprendimų (prejudicinių faktų) nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 8 d. mirė J. B., nepalikęs testamento. Paveldint pagal įstatymą buvo pirmos, ketvirtos ir penktos eilės įpėdinių. Pirmos eilės įpėdinis mirusio asmens sūnus A. B. (suinteresuotas asmuo) atsisakė palikimo 2013 m. sausio 22 d. Ketvirtos eilės įpėdinė – mirusiojo sesuo suinteresuotas asmuo P. J. dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Suinteresuotas asmuo A. J. būdamas penktos eilės įpėdinis, dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2013 m. gegužės 7 d., t.y. nepraleidęs termino, nes pirmos eilės įpėdiniui palikimo atsisakius, nuo atsisakymo dienos teisė priimti palikimą atsirado ketvirtos eilės įpėdinei. Šiai per tris mėnesius, t. y. iki 2013 m. balandžio 22 d. palikimo nepriėmus, teisė priimti palikimą atsirado penktos eilės įpėdiniams. Nustatyta, kad visi pareiškėjai yra penktos eilės įpėdiniai ir dėl teisės priimti palikimą galėjo kreiptis iki 2013-07-22, t.y. per tris mėnesius nuo tada, kai ketvirtos eilės įpėdinis per nustatytą laiką nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat nustatyta, kad penktos eilės įpėdinis Ž. J. J. B. palikimą priėmė nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. faktinio valdymo būdu. Teismo sprendimas buvo priimtas 2014-03-26, įsiteisėjo 2014-10-20 (civilinės bylos Nr. 2-25-164-2014 ir 2A-1108-112/2014). Tokiu būdų pareiškėjai turi įrodyti faktą, kad jie praleido terminą iki 2013-07-22 d. kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo.

Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-295/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai K. B., E. S. ir M. Z. yra brolis ir seserys. Patys pareiškėjai nurodė, kad jie nuolat bendrauja telefonu, dažnai susitinka. K. B. prieš tai buvusių teismo posėdžių metu patvirtino, kad apie J. B. mirtį jis sužinojo 2012 m. lapkričio mėnesį iš savo žmonos, kuri buvo nuėjusi į kapines ir pamatė supiltą J. B. kapą. Tuomet apie J. B. mirtį informavo savo seseris E. S. ir M. Z.. Tai galėjo padaryti ir per 2012 m. Šv. Kalėdas, kuomet susitinka. Liudytojas A. T., kurio parodymai buvo pagarsinti 2014-12-17 teismo posėdžio metu, patvirtino, kad su K. B. apie J. B. mirtį kalbėjo praėjus 2 dienoms po mirties. Liudytoja V. B., kurios parodymai duoti civilinėje byloje Nr. 2-25-164/2014, duoti 2014-03-14 ir pagarsinti 2014-12-17 teismo posėdžio metu, patvirtino, kad ji apie J. B. mirtį sužinojo iš pastarojo sūnaus A. B., maždaug praėjus savaitei po J. B. mirties. Apie J. B. mirtį ji informavo G. M. maždaug praėjus dviem dienoms po to, kai sužinojo apie J. B. mirtį. Tokiu būdu neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjai K. B., E. S. ir M. Z. apie J. B. mirtį sužinojo 2012 m. lapkričio - gruodžio mėnesį, t.y. jie, turėdami tikslą priimti mirusiojo palikimą, turėjo būti aktyvūs ir domėtis, ar šį palikimą priėmė pirmos bei ketvirtos eilės paveldėtojai, o jiems nepriėmus palikimo laiku, turėjo galimybę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokiu būdu konstatuotina, kad šie pareiškėjai praleido terminą priimti palikimą dėl savo kaltės, jų nurodytos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis, todėl jų prašymas dėl termino atnaujinimo, atmestinas.

Pareiškėjai D. B., D. S., Ž. B., A. B., G. M. ir V. B. yra broliai ir seserys, t.y. kitų pareiškėjų pusbroliai ir pusseserės. Jie yra antros šeimos atstovai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šie pareiškėjai taip pat tarpusavyje bendrauja. Liudytoja V. B. patvirtino, kad kiek jai žinoma, G. M. apie J. B. mirtį informavo D. B. ir V. B.. Nors pareiškėjų atstovas nurodė, kad D. S. gyvena kitame mieste ir neturėjo galimybių susižinoti su kitais šeimos nariais, tačiau šie jo parodymai vertintini kritiškai, nes nėra nustatyta aplinkybių, kad D. S. bent telefonu nebūtų bendravusi su savo šeimos nariais. Be to, visi suinteresuoti asmenys nurodė, kad jie piktinosi dėl to, kad juos niekas nepakvietė į J. B. laidotuves, t.y. iš jų parodymų matyti, kad apie J. B. mirtį jie sužinojo praėjus nedaug laiko po jo mirties, t.y. tikrai anksčiau, nei 2013-07-22. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad D. S., Ž. B., A. B., M. Z. nei vieną kartą nebuvo atvykę į teismo posėdžius ir niekuo nepagrindė pareiškime nurodytų aplinkybių dėl to, kad jie praleido terminą priimti palikimą dėl pateisinamų priežasčių. Pareiškėjų D. B. ir V. B. nurodytos aplinkybės apie tai, kad terminą jos praleido dėl to, kad augina mažamečius vaikus, nelaikytinos svarbiomis, kurių pagrindų būtų galima atnaujinti praleistą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjai nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog po palikėjo mirties trijų mėnesių (faktiškai iki 2013-07-22, t.y. daugiau nei 8 mėnesių) terminą palikimui priimti jie praleido dėl objektyvių priežasčių (CPK 178 straipsnis), dėl ko spręstina, kad teisę į palikimą pareiškėjai laiku neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių (savo pačių neveikimo ir nerūpestingumo) (CPK 185 straipsnis), todėl pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 576str.-578 str., CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.