Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1108-112/2014

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2014 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų D. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., D. B., E. S., M. Z., Ž. B., A. B., V. B., G. M., K. B., P. J., D. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti.

Ginčas byloje iš esmės vyksta dėl to, ar pareiškėjas gali paveldėti pagal faktą, o ne lygiomis dalimis su visais penktos eilės paveldėtojais pagal įstatymą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. B. mirė 2012-11-08 (b. l. 6). Pareiškėjas Ž. J. yra J. B. sesers E. J. sūnus. J. B. sūnus A. B. atsisakė nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies (b. l. 19). J. B. sesuo P. J. dėl palikimo priėmimo nesikreipė pas notarą.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo (CK 5.57 str. 1 d.). Nei viena apeliantė per 3 mėnesius po pirmos eilės paveldėtojų atsisakymo priimti palikimą nesikreipė pas notarą dėl mirusiojo J. B. palikimo priėmimo. Taigi apeliantės nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą per įstatymo nustatytą terminą, taip pat neprašė nustatyti fakto, kad palikimą priėmė pradėjusios jį faktiškai valdyti. Priešingai, jos nurodė, kad su J. B. nebendravo, jokių giminystės ryšių nepalaikė, tačiau teisę į palikimą, kaip ir pareiškėjas, turi kaip penktos eilės paveldėtojos. Pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad turtą paveldėjo faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pas notarą paveldėti turtą kaip 5 eilės paveldėtojas, nesikreipė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas už faktiškai pradėtą valdyti turtą mokėjo mokesčius, tai patvirtina Šilutės rajono savivaldybės ir LESTO pažymos, iš kurių matyti, kad 2013-04-11, 2013-04-12 sumokėti mokesčiai už elektrą, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 12,13 ). Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Švėkšnos seniūnijos pažymos matyti, kad Ž. J. organizavo J. B. laidotuves – kreipėsi dėl leidimo laidoti ir įsipareigojo prižiūrėti velionio kapą. (b. l. 54 ). Liudytojai J. A., V. Ž., A. B., V. B. patvirtino aplinkybes, jog palikimą faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjas, kad jis iki dėdės mirties bei po jos prižiūrėjo ūkį, prašė kaimyno J. A. prižiūrėti namą. Suinteresuotas asmuo P. J. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas rūpinosi J. B. iki pat jo mirties, kad rūpinosi juo jam susirgus, kad velionį laidojo iš savo lėšų, kad po mirties ir toliau rūpinasi jo turtu, moka mokesčius. Liudytojas A. T. parodė, kad prieš metus velionį prižiūrėjo K. B. ir sesuo E., tačiau nepaneigė faktų, jog jiems susipykus, kaip nurodė pats liudytojas, velionį iki mirties prižiūrėjo, rūpinosi juo bei jo turtu būtent pareiškėjas. Taip pat jis parodė, kad po mirties palikimu rūpinasi pareiškėjas. Kiti byloje suinteresuoti asmenys taip pat neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas velionio turtą pradėjo valdyti faktiškai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliančių argumentai, kad pareiškėjas tik epizodiškai apsilankydavo pas dėdę, kad padėdavo kai kuriais buities klausimais jam būnant gyvam, yra nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjas tik po 2 mėnesių po dėdės mirties kreipėsi dėl civilinės būklės aktų, įrodančių jo giminystės ryšį, bei tai, kad P. J. kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl pažymos išdavimo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti turtą. Šio fakto nepaneigia ir tai, kad pareiškėjas tik praėjus 3 mėnesiams po dėdės mirties sumokėjo už elektrą.

Esant tokiems duomenims, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po J. B. mirties palikimą priėmė ir faktiškai valdo Ž. J.. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus ir jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.