- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1133-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00077-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2-769/2019 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei L. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės L. B. patikslintą priešieškinį ieškovei E. P. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalyti ūkinio pastato 18/100 dalį, registro numeris 50/121827, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1p, adresas (duomenys neskelbtini), Neringa, jai priteisiant asmeninės nuosavybės teise 9/100 ūkinio pastato dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, o atsakovei iš jos priteisti 1 116,00 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu atidalijo jai priklausančias 38/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su J. V. valdomo buto, adresas (duomenys neskelbtini), Neringa, ir jai priteisė kambarį (9,12 kv. m), pažymėtą indeksu 2-4, kambarį (9,83 kv. m), pažymėtą indeksu 2-5, ir verandą. Atidalijo J. V. 62/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su ja valdomo buto, adresas (duomenys neskelbtini), Neringa, ir J. V. priteisė koridorių (1,61 kv. m), pažymėtą indeksu 2-1, kambarį (19,31 kv. m), pažymėtą indeksu 2-2, virtuvę (7,93 kv. m), pažymėtą indeksu 2-3, tualetą ir vonią (2,25 kv. m), pažymėtus indeksu 2-6. Jai iš J. V. buvo priteista 7 109,50 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1539-479/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas išaiškino, jog šalys byloje neprašė spręsti klausimo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 18/100 dalies ūkinio pastato atidalijimo ir su tuo susijusių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių neįrodinėjo.
1.2. Nurodė, kad šalims priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise 18/100 dalis ūkinio pastato turi būti atidalijama natūra, t. y. jai priteisiant visą sandėliuką, o ji atsakovei sumoka kompensaciją. Paaiškino, jog Klaipėdos apylinkės teismo 1997 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 483/97 buvo nustatyta sandėliuko naudojimosi tvarka, t. y. J. V. paskirta naudotis sandėliuko dešiniąja puse. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką šalys nesutaria, vyksta nuolatiniai konfliktai, kviečiama policija. Atsižvelgus į mažą atidalyto pastato dydį (18/100 sudaro 8,28 kv. m, t. y. kiekvienam bendraturčiui priklauso po 9/100 dalis ūkinio pastato, tai sudaro po 4,14 kv. m), tikslinga šį turtą atidalyti natūra, jog būtų galima ja naudotis. Atsakovei priteisiama kompensacija 1 116,00 Eur (2017 m. balandžio 20 d. nustatyta pastato vertė 12 400,00 Eur, todėl 1 kv. m vertė yra 269,565 Eur x 4,14 kv. m). Kitoks naudojimosi tvarkos nustatymas teiktų prielaidų šalių konfliktinių situacijų kilimui ateityje bendrai naudojantis, valdant ir disponuojant turtu.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) išreikalauti iš ieškovės E. P. neteisėto valdymo jai nuosavybės teise priklausančias 9/100 ūkinio pastato dalis, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir grąžinti jai šio ūkinio pastato dalį (dešinę pusę), perduoti raktą nuo ūkinio pastato laukinių durų; 2) nustatyti ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes – per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius reikalavimo, numatyto 1 punkte, skirti ieškovei baudą po 50,00 Eur už kiekvieną uždelstą dieną; 3) atidalyti tarp šalių ūkinio pastato 18/100 dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, pažymėtą plane 3I1p, pagal paruoštą 2018 m. kovo mėn. architektės A. B. projektą; atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinio pastato 18/100 dalį atsakovei L. B. atitenka 4,14 kv. m ūkinio pastato dešinė pusė, o ieškovei atitenka 4,14 kv. m ūkinio pastato kairė pusė. Atsakovė suteikia teisę ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato dalį per jai priklausančią nuosavybę; teismo sprendimui įsiteisėjus atsakovė per 2 mėn. įsipareigoja savo lėšomis įrengti ūkinio pastato viduje lengvos konstrukcijos pertvarą ir įstatyti į ieškovei priklausančio ūkinio pastato dalį duris.
2.1. Nurodė, kad ji yra J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra – teisių perėmėja. Ūkinio pastato dalis tarp šalių nėra atidalyta, pagal teismo sprendimą jos tėvas J. V. turėjo teisę naudotis sandėliuko dešiniąja puse. Teismo nustatyta naudojimosi turtu tvarka neefektyvi, tarp šalių vyksta nuolatiniai ginčai, kviečiami policijos pareigūnai. Ieškovė po J. V. mirties savavališkai pakeitė ūkinio pastato laukinių durų užraktą, be statybą leidžiančių dokumentų atliko ūkinio pastato statybos darbus: naujai įrengė medinį perdenginį, stogo konstrukcijoje įrengė naują „Velux“ langą, fasado sienoje įrengė plastikinį langą ir nuo gyvenamojo namo iki ūkinio pastato nuvedė nuotekų ir šalto vandens vamzdynus. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tėvas pagal žodinį susitarimą jai perleido savo priklaususio ūkinio pastato dalį. Jokio rašytinio susitarimo ar kitų įrodymų ieškovė nepateikė. Vadinasi, ieškovė neteisėtai valdo jai priklausančią turto dalį ir neleidžia ja naudotis.
2.2. Nurodė, kad šalims priklausančio ūkinio pastato dalį galima atidalyti be neproporcingos žalos šiam statiniui. Pateikė architektės patvirtintą ūkinio pastato patalpos padalijimo pasiūlymą. Atskiro įėjimo ieškovei neitų padaryti, nes pastatas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje ir pastato fasado sprendiniai negali būti keičiami. Būtų atlikti perskyrimo darbai patalpos viduje, atskiriant jas pagal siūlomą variantą, įrengiant lengvas konstrukcijas, sumontuojant vietoje surenkamas pertvaras. Į mansardoje priklausančias ūkinio pastato patalpų dalis patenkama įrengiant iš pirmame aukšte kiekvienam bendraturčiui priklausančios sandėliuko dalies. Sutinka savo lėšomis įrengti lengvos konstrukcijos pertvarą ūkinio pastato dalyje, įstatyti į ieškovei priklausančio pastato dalį duris. Ginčo ūkinio pastato patalpos yra besąlygiškai reikalingos, nes kitų patalpų įvairaus pobūdžio daiktams pasidėti neturi, čia yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Tenkinus ieškovės ieškinį, būtų iš esmės pažeistos jos teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Teismo motyvai:
3.1. Nurodė, kad yra pagrindas atidalyti ieškovei ir atsakovei priklausančią 18/100 ūkinio pastato dalis natūra. Paaiškino, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, prioritetas teikiamas atidalyti turtą natūra. Teismas nustatė, kad patalpa yra reikalinga ieškovei ir atsakovei. Šiuo metu ieškovė naudojasi visa ūkinio pastato dalimi be jokio teisinio pagrindo. Ieškovė neįrodė, jog J. V. jai perleido šią savo nuosavybės dalį. Parengtas atidalijimo projektinis pasiūlymas yra realus, įgyvendinamas, nedarantis neproporcingos žalos daiktui, atitinkantis teismo sprendimu nustatytą bei anksčiau buvusią faktinę naudojimosi sandėliuku tvarką. Atsakovė sutinka savo lėšomis įrengti ūkinio pastato viduje lengvos konstrukcijos pertvarą. neprieštarauja, jog per jos dalį ieškovė patektų į savo ūkinio pastato dalį. Šalys į mansardoje priklausančias ūkinio pastato patalpų dalis pateks įrengiant iš pirmame aukšte kiekvienam bendraturčiui priklausančios sandėliuko dalies. Ieškovė šiuos argumentus duomenų nepateikė.
3.2. Nurodė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą ir išreikalautina iš ieškovės E. P. neteisėto valdymo atsakovei L. B. nuosavybės teise priklausančias 9/100 ūkinio pastato dalis, adresas (duomenys neskelbtini), Neringa, ir grąžinti atsakovei, perduodant raktą nuo ūkinio pastato laukinių durų. Nustatyta, jog atsakovė dėl ieškovės kaltės negali naudotis jai priklausančia turto dalimi. Patalpa (jos dalis) yra išlikusi natūra, ieškovės bei atsakovės nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.
3.3. Teismas tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą ir nustatė, kad per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius reikalavimo, ieškovei bus skirtina bauda po 50,00 Eur už kiekvieną uždelstą dieną. Savo sprendimą priėmė įvertinęs tai, jog neteisėtai užvaldytą pastato dalį gali perduoti tik ieškovė, siekiant užtikrinti greitesnį atsakovės teisių pažeidimo nutraukimą ir teismo sprendimo įvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė E. P. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidalijo sandėliuką natūra. Paaiškino, kad neatsižvelgta į tai, jog ginčas kilo dėl negyvenamosios paskirties patalpos atidalijimo. Pagal teismo sprendimą atidalijant butą ji neteko 5,79 kv. m, tad tenkinus jos reikalavimą būtų kompensuotas praradimas ir jos turtas padidėtų 4,14 kv. m. Atsakovei šios patalpos nėra reikalingos, nes ji jomis niekada nesinaudojo. Šalys konfliktuoja, tad atidalinus šią turto dalį situacija nepasikeis. Teismas atidalijo pagal atsakovės pateiktą architektės parengtą projektinį pasiūlymą, kuris, anot pačios architektės paaiškinimų, yra netikslus, nematuoti aukščiai, neapžiūrėta stogo konstrukcija, neišspręstas klausimas dėl patekimo į pastogės patalpas. Atidalijus nebus įmanoma naudotis patalpomis pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad nepagrįstai naudojasi atsakovei priklausančia sandėliuko dalimi. Visų pirma buvo priimtas teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos šiuo turtu. Atsakovė niekada nebuvo šių teisinių santykių dalyvė, todėl negali reikalauti, kad turtas būtų naudojamas pagal nustatytą tvarką. Antra, jos byloje apklausti liudytojai G. V. S., R. P. patvirtino, jog J. V. jam priklausančią sandėliuko dalį padovanojo. Aplinkybė, jog šalys nesudarė rašytinės taikos sutarties byloje arba notarinio susitarimo dėl ginčo patalpų, visai nereiškia, jog toks šalių susitarimas nebuvo sudarytas ir nebuvo vykdomas. Atsakovė su tėvu negyveno, tad nežino visų aplinkybių. Ji sandėliuku naudojasi teisėtai ir atsakovei galioja jos tėvo sudarytas žodinis susitarimas dėl sandėliuko jai dalies perleidimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Šalių ginčas dėl buto atidalijimo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nors ieškovė nurodė, kad ji neteko 5,79 kv. m, tačiau ji už tai gavo piniginę kompensaciją, jos teisiniai interesai pažeisti nebuvo. Dėl sandėliuko atidalijimo sprendžiama pagal individualias aplinkybes. Ieškovė neįrodė savo argumentų dėl žodinio susitarimo su J. V. dėl jai perleidžiamos ūkinio pastato dalies. Nelaukdama civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos ji atliko rekonstrukcijas jos savavališkoje naudojamoje patalpoje. Ji pateikė seno užrakto, buvusio pas mirusįjį, raktus, tai paneigia apeliantės argumentus dėl žodinio susitarimo. Priešingų duomenų ieškovė neįrodė. Sandėliukas yra reikalingas abiem šalims. Išimtinai paskirti atsakovės priklausančio ūkinio pastato dalį ieškovei, išmokant atsakovei simbolinę piniginę kompensaciją, būtų neteisinga, nes ji turi tik vieną kambarį ir virtuvę, jai reikalinga vieta daiktams. Ieškovė gyvena Vilniuje ir turi realias galimybes perplanuoti jai priklausantį butą daiktams susidėti.
5.2. Šalims priklausančio ūkinio pastato dalį galima atidalyti be neproporcingos žalos šiam statiniui, tai patvirtina pateiktas ūkinio pastato patalpos padalijimo pasiūlymas bei šios architektės paaiškinimai teismo posėdyje. Ieškovės interesai nenukentės. Patekti į mansardoje priklausančias ūkinio pastato patalpų dalis bus galima įrengiant iš pirmame aukšte kiekvienam bendraturčiui priklausančios sandėliuko dalies. Ieškovės motyvas, jog ji negalės patekti į pastogės patalpas, yra nepagrįstas, nes iki šiol ji netrukdomai galėjo patekti į šias patalpas, realiai jomis naudojosi ir tokia faktinė šalių naudojimosi tvarka buvo iki J. V. mirties. Ieškovė, nesutikdama su pasiūlymu, nepateikė jokių pasiūlymo klaidingumą patvirtinančių pagrįstų įrodymų. Ieškovės atlikti statybos darbai neteisėti, be jos žinios ir statybą leidžiančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Nustatyta, kad 18/100 ūkinio pastato, adresas (duomenys neskelbtini), Neringa, priklauso bendraturtėms ieškovei E. P. ir atsakovei L. B. (J. V. turto paveldėtoja nuo 2018 m. gegužės 14 d.). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 1997 m. kovo 28 d. sprendimu buvo nustatyta sandėliuko 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, pagal kurią J. V. naudojosi dešiniąja puse, o ieškovė – kairiąja puse. Iki šiol ūkinis pastatas tarp šalių nebuvo atidalytas.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė atidalyti 18/100 dalis ūkinio pastato, jį priteisiant jai, o atsakovei išmokant 1 116,00 Eur kompensaciją, o atsakovė siekė ūkinio pastato 18/100 dalis atidalyti natūra, t. y. kiekvienai po 9/100. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės priešieškinį motyvuodamas tuo, kad galima atidalyti natūra pagal projektą, kurį sudarė architektė, jis atitinka norminius teisės aktus, šalių prieš tai naudojimosi faktinę tvarką. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, jos pateiktus įrodymus, neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
10. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.
11. Šalys šioje civilinėje byloje prašė atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės pabaigą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir tampa paprastesnis subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę; tai padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019, 27 punktas). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Ši taisyklė taikytina tik tada, jeigu, be kita ko, yra išlaikomas visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).
12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad sandėliukas turėjo būti priteistas jai natūra, nes prieš tai atidalijant butą ji neteko dalies turto, jos turima nuosavybė sumažėjo. Teismas turėjo vadovautis teismo sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
13. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų) 2016 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2487-618/2016 atidalijo E. P. 38/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su J. V. valdomo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje ir ieškovei E. P. priteisė patalpas: kambarį (9,12 kv. m), pažymėtą indeksu 2-4, kambarį (9,83 kv. m), pažymėtą indeksu 2-5, ir verandą. Taip pat atidalijo J. V. 62/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su E. P. valdomo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, ir J. V. priteisė patalpas: koridorių (1,61 kv. m), pažymėtą indeksu 2-1, kambarį (19,31 kv. m), pažymėtą indeksu 2-2, virtuvę (7,93 kv. m), pažymėtą indeksu 2-3, tualetą ir vonią (2,25 kv. m), pažymėtus indeksu 2-6; ieškovei iš J. V. priteisė 7 109,50 Eur kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pagal šį teismo sprendimą ieškovė neteko 5,79 kv. m turto dalies ploto, tačiau už tai ji gavo 7 109,50 Eur kompensaciją. Šiame sprendime jokių faktinių aplinkybių, susijusių su sandėliuko atidalijimu, įrodinėta ar nustatyta nebuvo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ieškovės interesai šiuo atveju kaip bendraturtės nenukentėjo ir visos šioje civilinėje byloje nagrinėtos aplinkybės įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
15. Pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, atidalijant turtą iš bendrosios nuosavybės, prioritetas teikiamas jo padalijimui natūra ir tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galimas sprendimas dėl išimtinio atidalijimo būdo – kompensacijos pinigais – taikymo. Apeliantės teiginiai dėl būtinumo turėti patalpas daiktams, prekėms susidėti, „nes vykdo individualią veiklą, prekiauja mugėse“, buvo paneigti pačios veiksmais, – į bylą pateikti įrodymai dėl atliktų statybos darbų ginčo patalpose patvirtino atsakovės teiginius, kad ieškovei patalpos reikalingos ne daiktams susidėti, o gyvenimui,– nuvesti nuotekų ir šalto vandens vamzdynai, įrengtas dušas, sudėti plastikiniai langai ir pan. Kitų argumentų dėl išimtinio atidalijimo būdo taikymo šiuo atveju ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad sandėliukas šalims turi būti atidalytas natūra.
16. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 48 punktas). Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).
17. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į jos paprašytų apklausti liudytojų paaiškinimus, kurie patvirtina, jog J. V. jai sandėliuką padovanojo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
18. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas.???
19. CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.74 straipsnio 1 punktą daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, turi būti notarinės formos. Atsižvelgus į šias teisės normas pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad notarinio sandorio nebuvimas eliminuoja ieškovės teisę įrodinėti nekilnojamojo turto perleidimo sandorio su mirusiu asmeniu buvimą.
20. Pirmosios instancijos teismas atidalijo sandėliuką natūra pagal atsakovės pateiktą 2018 m. kovo mėn. architektės A. B. projektą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad šis projektas, anot pačios architektės teisme duotų paaiškinimų, yra netikslus, nes nematuoti aukščiai, neapžiūrėta stogo konstrukcija, neišspręstas klausimas dėl patekimo į pastogės patalpas. Atidalijus nebus įmanoma naudotis patalpomis pagal paskirtį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
21. Vykdydamas nurodytą pareigą atidalijimo pageidaujantis asmuo savo ketinimus turi išviešinti tokiu būdu, kad kitas bendraturtis galėtų įvertinti, ar taip atidalijant nebus pažeistos jo teisės, o teismas galėtų atlikti siūlomo atidalijimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą. Teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019, 28 punktas).
22. Byloje nustatyta, kad A. B. ginčijamo sprendimo priėmimo momentu dirbo Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausiąja specialiste. Ieškovė klausimo dėl šio asmens kompetencijos nekėlė (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausta A. B. paaiškino, jog pasiūlymą parengė atsižvelgus į jai J. V. pateiktus dokumentus, t. y. 1998 m. suderintą miesto vyriausiojo architekto planą, inventorinę bylą, 1997 m. teismo sprendimą. Liudytoja paaiškino, jog tai tik projektinis pasiūlymas, kuris atitinka įstatymo reikalavimus, statybą leidžiančius dokumentus, ir papildomų institucijų tvirtinimas ar derinimas nereikalingas. Apeliantė šiuos argumentus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad architektės pateiktas ūkinio pastato patalpos padalinimo pasiūlymas patvirtina, jog šalims priklausančio ūkinio pastato dalį galima atidalyti be neproporcingos žalos šiam statiniui.
23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės turto atidalijimo planas iš esmės atitinka šalių teismo sprendimu nusistatytą naudojimosi tvarką. Pažymėtina, jog tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka nėra privaloma, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau gali būti vienas iš kriterijų, reikšmingų parenkant atidalijimo variantą. Iš bylos duomenų matyti, kad 1997 m. kovo 28 d. sprendimu buvo nustatyta sandėliuko 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini), Neringoje, naudojimosi tvarka, J. V. paskiriant naudotis dešiniąja puse, ieškovei – kairiąja puse. Ieškovė nurodė, kad šios tvarkos šalys nepaisė, tačiau iš 1997 m. liepos 7 d. Neringos m. PK pranešimo matyti, kad buvo konstatuotas netinkamas P. elgesys ir savavaliavimas išgriaunant J. V. įrengtą pertvarą. Iš byloje esančio 2003 m. gegužės 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad buvo konstatuotas netinkamas E. P. elgesys išmetant iš sandėliuko J. V. priklausančius daiktus, tuo pažeidžiant „teismo sprendimu nustatytą sandėliuko naudojimosi tvarką“. Iš 2018 m. sausio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2017 m. gruodžio 13 d. J. V. bendraturtė E. P. dar sykį išgriovė sandėliuke įrengtą pertvarą, dėl to dingo daiktai, iš jų ir laiptai į antrą aukštą. Vadinasi, A. B. parengtas projektinis pasiūlymas ir naujų konstrukcijos pertvarų įrengimo schema yra paremta šalių faktine naudojimosi sandėliuku tvarka.
24. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, atidalydamas ūkinio pastato dalį, sandėliuką, natūra, vertino ne tik buvusią faktinę ir teismo sprendimu nustatytą naudojimosi šiuo turtu tvarką, projektinį pasiūlymą normatyvinių statybos techninių dokumentų aspektu, bet ir atidalijimo pagal atsakovės projektą racionalumą.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
28. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
29. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 600,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkintinas, iš ieškovės priteistina 600,00 Eur atsakovės išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. B. iš ieškovės E. P. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų nulį centų) bylinėjimosi išlaidų.