- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1539-479/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- J. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei E. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su buto priklausiniu – 18/100 dalimi ūkinio pastato. Ieškovė paaiškino, kad jos ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, tarp šalių nuolat vyksta nesutarimai dėl naudojimosi bendrąją daline nuosavybe. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas neleidžia ieškovei patekti į bendrojo naudojimo patalpas, vasaros sezono metu į butą įleidžia poilsiautojus, kurie naudojasi ieškovei priklausančia patalpa – virtuve. Ieškovės teigimu šalims nepavyko susitarti dėl naudojimosi turtu tvarkos, todėl tikslinga atidalyti ieškovei priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė atidalinti ieškovę iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), šalims paskiriant naudotis po 5.79 kv. m. bendrojo naudojimo patalpų. Atsakovas J. V. pareiškė priešieškinį ieškovei E. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas nurodė, jis naudojasi 19,31 kv. m. kambariu, plane pažymėtu indeksu 2-2, ieškovė naudojasi 9,83 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 2-5, taip pat 9,12 kv. m. kambariu, pažymėtu indeksu 2-4. Atsakovas paaiškino, kad 1999-12-06 su ieškove sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perleisti jam 1/2 dalį koridoriaus, virtuvės ir vonios už 12 000 Lt, o jis įsipareigojo netrukdyti ieškovei statyti verandą prie jai priklausančios buto dalies. Vykdant sutarties sąlygas atsakovas sumokėjo ieškovei 500 Lt ir davė sutikimą dėl buto perplanavimo pristatant verandą. Atlikdama buto pertvarkymo darbus ieškovė visiškai užmūrijo sieną iš kambario, pažymėto indeksu 2-4, į bendrojo naudojimo patalpą – virtuvę, pažymėtą indeksu 2-3, todėl šiuo metu nebegalima tiesiogiai iš ieškovės kambario patekti į virtuvę. Atsakovas teigė, kad ieškovei priklausančioje buto dalyje ji pasistatė verandą, įsirengė virtuvę, miegamąjį, vonią ir tualetą, tačiau šių pakeitimų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo teigimu, nuo 2002 metų ieškovė faktiškai nesinaudoja bendrojo naudojimo patalpomis. Atsakovas nurodė ir tai, kad jis savo lėšomis pakeitė bendro naudojimo koridoriaus duris ir užraktus. Be to, buvo sugedusi virtuvės durų spyna, kurią jis taip pat pakeitė. Dėl šių aplinkybių atsakovas patyrė 755,66 Eur nuostolių, iš kurių 1/2 dalį privalo atlyginti ieškovė. Dėl to atsakovas teismo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-3, 2-6, atsakovui priteisiant 1/2 dalį bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 2-1, 2-3, 2-6, ieškovei priteisiant 6 731,70 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį, pripažinti ieškovei nuosavybės teise į 38/10 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra patalpas, pažymėtas indeksais 2-4, 2-5, o atsakovui pripažinti nuosavybės teise į 62/10 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra patalpas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-6, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-09 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas atidalino ieškovės 38/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovei priteisė kambarį (9,12 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-4, kambarį (9,83 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-5, ir verandą; atidalino atsakovo 62/100 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priteisė koridorių (1,61 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-1, kambarį (19,31 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-2, virtuvę (7,93 kv. m.), pažymėtą indeksu 2-3, tualetą ir vonią (2,25 kv. m.), pažymėtus indeksu 2-6; priteisė ieškovei iš atsakovo 7 109,50 Eur kompensaciją, kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šį butą sudaro koridorius (1,61 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-1, kambarys (19,31 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-2, virtuvė (7,93 kv. m.), pažymėta indeksu 2-3, kambarys (9,12 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-4, kambarys (9,83 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-5, tualetas ir vonia (2,25 kv. m.), pažymėti indeksu 2-6. Teismas atsižvelgė į tai, kad sprendžiant tik dėl bendro naudojimo patalpų atidalijimo nebūtų pasiekti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tikslai, todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju tikslinga spręsti dėl viso turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas įvertino tai, kad ieškovė naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 2-5, ir kambariu, pažymėtu indeksu 2-4, o atsakovas naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 2-2, todėl šalims asmenines nuosavybes teise teismas priteisė jų faktiškai valdomas patalpas. Spręsdamas dėl bendro naudojimo patalpų atidalijimo teismas atsižvelgė į tai, kad pagal pirmąjį ieškovės siūlomą atidalijimo variantą atsakovas negalėtų naudotis vonia ir tualetu, o pagal antrąjį ieškovės siūlomą turto atidalijimo variantą atsakovas negalėtų tinkamai naudotis virtuvės patalpa. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo projektai pažeidžia šalių teises bei teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad šalių interesus geriausiai atitiktų bendrojo naudojimo patalpų priteisimas atsakovui, ieškovei už tai priteisiant 7 109,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią patalpų dalį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė prie jai priklausančios buto dalies savo lėšomis yra įrengusi verandą, kurią tikslinga priteisti ieškovei. Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo atlyginti jo patirtus nuostolius teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė bendro naudojimo patalpomis faktiškai nesinaudojo, o po atidalijimo šios patalpos atitenka atsakovui, todėl priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo atmestas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nenustatė ieškovei termino patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovės teigimu, teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti statybos darbų projektą dėl ginčo patalpų perplanavimo, taip pat pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus nurodant, kaip bus tenkinami ieškovės sanitariniai ir maisto gaminimo poreikiai.Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė ieškovės interesus ir apribojo jos galimybes gyvenamojoje patalpoje naudotis vonia ir tualetu, įėjimu į butą bei virtuve. Apeliantės teigimu, atidalinus patalpas ieškovei priklausanti buto dalis nebegali būti naudojama pagal paskirtį, nes nėra užtikrinamas patekimas į ieškovei priklausančias patalpas, taip pat patekimas į virtuvę ir sanitarinį mazgą.Teismas neįvertino aplinkybės, jog turto pakeitimai nėra įregistruoti viešame registre, todėl neįregistruoti objektai negalėjo būti dalijami kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektai, o jų buvimas neturi įtakos sprendžiant turto atidalijimo klausimą.Teismas nepasisakė dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 18/100 dalies ūkinio pastato atidalijimo.Teismas neišsprendė dalies žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, kurį ieškovė buvo sumokėjusi teikdama pradinį ieškinį.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys atitiko turinio ir formos reikalavimas, todėl teismas neprivalėjo nustatyti termino šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė yra atlikusi jai priklausančios buto dalies pertvarkymą. Atsakovas paaiškino, jog prie kairės namo dalies ieškovė pastatė priestatą, per kurį patenka į jai priklausančias patalpas, taip pat savo buto dalyje įrengė virtuvę, vonią ir tualetą, todėl skundo argumentai dėl ieškovės teisių pažeidimo yra nepagrįsti. Atsakovas teigė, kad ieškovė faktiškai nesinaudojo bendro naudojimo patalpomis ir buvo atsisakiusi savo teisių į šias patalpas. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai nenustatė ieškovei termino patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovės teigimu, teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti statybos darbų projektą dėl ginčo patalpų perplanavimo, taip pat pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus nurodant, kaip bus tenkinami ieškovės sanitariniai ir maisto gaminimo poreikiai. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (LR CPK 111 str., 135 str. 1 d.). Ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, taip pat leidžia atsakovui tinkamai atsiliepti į ieškovo reiškiamus reikalavimus, tuo užtikrinant šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą. Teismų praktikoje pažymima, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-01-20 teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė atidalinti atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto su priklausiniu 18/100 ūkinio pastato dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), ir šią dalį priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteisti 32 500 Eur dydžio kompensaciją. Nustatyta, kad 2016-05-06 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo iš dalies pakeitė pradinio ieškinio dalyką ir prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas: virtuvę, pažymėtą indeksu 2-3, koridorių, pažymėtą indeksu 2-1, tualetą su dušo patalpa, pažymėtą indeksu 2-6, pagal pateiktą padalijimo projektą Nr. 1, ieškovei priskiriant 5,79 kv. m. dalį patalpų, esančių šalia kambario, plane pažymėto indeksu 2-4, atsakovui priskiriant 5,79 kv. m. patalpų, esančių šalia kambario, plane pažymėto indeksu 2-2. Įvertinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus yra akivaizdu, kad patikslinusi savo pradinio ieškinio reikalavimus ieškovė siekė atidalinti šalims priklausančias bendrojo naudojimo patalpas natūra pagal ieškovės pateiktą projektą. Kadangi iš patikslinto ieškinio turinio buvo aišku, kokio materialinio teisinio rezultato ieškovė siekė teikdama teismui patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoti ieškovę tikslinti savo reikalavimus. Kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, kuris lemtų teismo pareigą savo iniciatyva rinkti bylai reikšmingus įrodymus ar aktyviai dalyvauti įrodinėjimo procese, todėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių įrodinėjimas buvo išimtinai ieškovės procesinė pareiga (LR CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad kartu su patikslintu ieškiniu nebuvo pateiktas statybos darbų projektas dėl ginčo patalpų perplanavimo šiuo atveju negalėjo būti pagrindas nepriimti ieškinio. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neturėjo galimybės pateikti statybos darbų projektą dėl ginčo patalpų perplanavimo ar teikti kitus bylai reikšmingus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei atstovavo advokatė, todėl laikytina, kad procesinė įrodinėjimo pareiga ieškovei buvo žinoma. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas patikslintą ieškinį ir netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė.
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad priimdamas sprendimą teismas pažeidė ieškovės interesus ir apribojo jos galimybes gyvenamojoje patalpoje naudotis vonia ir tualetu, įėjimu į butą bei virtuve. Apeliantės teigimu, atidalinus patalpas ieškovei priklausanti buto dalis nebegali būti naudojama pagal paskirtį, nes nėra užtikrinamas patekimas į ieškovei priklausančias patalpas, taip pat į virtuvę ir sanitarinį mazgą. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (LR CK 4.80 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šį butą sudaro koridorius (1,61 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-1, kambarys (19,31 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-2, virtuvė (7,93 kv. m.), pažymėta indeksu 2-3, kambarys (9,12 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-4, kambarys (9,83 kv. m.), pažymėtas indeksu 2-5, tualetas ir vonia (2,25 kv. m.), pažymėti indeksu 2-6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė faktiškai naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 2-5, ir kambariu, pažymėtu indeksu 2-4, o atsakovas naudojasi kambariu, pažymėtu indeksu 2-2. Šioje byloje šalys nesutaria dėl atidalijimo iš bendro naudojimo patalpų, tai yra koridoriaus, pažymėto indeksu 2-1, virtuvės, pažymėtos indeksu 2-3 ir tualeto bei vonios, pažymėtų indeksu 2-6, kurios skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistos natūra atsakovui, ieškovei už atsakovui tenkančią turto dalį priteisiant kompensaciją pinigais.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės skundo nuostata, kad priėmus skundžiamą sprendimą buvo apribotos jos galimybės gyvenamojoje patalpoje naudotis vonia ir tualetu, įėjimu į butą bei virtuve ir dėl to butas nebegali būti naudojamas pagal paskirtį, nes šiuos ieškovės argumentus paneigia byloje esanti medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 1999-12-06 buvo sudariusios sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perleisti atsakovui 1/2 dalį ginčo koridoriaus, virtuvės ir vonios patalpų, o atsakovas įsipareigojo netrukdyti ieškovei statyti priestatą – verandą. 2000-08-29 ieškovei išduotas leidimas ūkio būdu atlikti buto perplanavimą pristatant verandą pagal E. D. P. projektavimo firmos parengtą projektą. Iš byloje esančio buto plano ardymo ir mūro darbams ir kitų dokumentų matyti, kad atliekant buto pertvarkymo darbus buvo užmūrytas įėjimas iš ieškovės kambario, pažymėto indeksu 2-4, į bendro naudojimo virtuvę, pažymėtą indeksu 2-3. Be to, prie ieškovės naudojamų patalpų buvo pastatyta 9,79 kv. m. veranda bei pertvarkytas kambarys, pažymėtas indeksu 2-5, taip pat perplanuotas ir pertvarkytas kambarys, pažymėtas indeksu 2-4, įrengiant 10,30 kv. m. virtuvę – valgomąjį, 5,52 kv. m. miegamąjį, 3,32 kv. m. vonią ir tualetą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė patvirtino, kad šie pakeitimai faktiškai yra atlikti. Byloje esantis antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat patvirtina, kad bendro naudojimo virtuvėje ir vonios patalpoje nėra jokių durų, per kurias būtų galima patekti į ieškovės patalpas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole taip pat nurodyta, kad prie namo kairės pusės yra priestatas, per kurį kaimynai patenka į jiems priklausančias patalpas. 2016-11-10 teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys yra sudariusios atskiras sutartis ir joms priklausančiose patalpose yra įsirengusios atskirus apskaitos prietaisus dėl elektros, šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Taigi iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovė į jai priklausančią patalpų dalį patenka per atskirą įėjimą, jos naudojamos patalpos faktiškai yra atskirtos nuo bendro naudojimo koridoriaus, pažymėto indeksu 2-1, virtuvės, pažymėtos indeksu 2-3 ir tualeto bei vonios, pažymėtų indeksu 2-6 ir ieškovė šiomis patalpomis faktiškai nesinaudoja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė savo patalpų dalyje yra įsirengusi ir naudoja atskirą virtuvę, vonią ir tualetą, turi atskirą įėjimą į patalpas, todėl teismui priėmus skundžiamą sprendimą ieškovės galimybės patekti į butą, taip pat patenkinti jos būtinuosius maisto gaminimo, sanitarinius ir higienos poreikius nebuvo apribotos. Įvertinusi byloje esančius įrodymus kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimu nustatytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka turto naudojimo efektyvumo ir racionalumo, taip pat bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir ieškovės teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog turto pakeitimai nėra įregistruoti viešame registre, todėl neįregistruoti objektai negalėjo būti dalijami kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektai, o jų buvimas neturi įtakos sprendžiant turto atidalijimo klausimą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad prie ieškovei priklausančios buto patalpų dalies yra pastatyta veranda, kuri viešajame registre nėra įregistruota, taip pat ieškovės bute yra atliktas patalpų pertvarkymas. Šias faktines aplinkybes patvirtina byloje esantis antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 1999-12-06 sutartis, 2000-08-29 leidimas tvarkyti nekilnojamąją kultūros vertybę, statyti arba griauti statinį jos teritorijoje, buto perplanavimo pristatant verandą (duomenys neskelbtini), projektas ir kiti įrodymai. Ieškovė šių faktinių aplinkybių iš esmės neginčijo, tačiau teigė, kad registre neįregistruoti objektai ir turto pakeitimai negali turėti įtakos atidalijant turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kolegija pažymi, kad nors buto pakeitimai, iš jų ir verandos įrengimas, šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog šios patalpos faktiškai egzistuoja, jos yra neatsiejamai susijusios su ginčo butu ir yra naudojamos, todėl šios patalpos vertintinos kaip nuosavybės teisės objektas ir dėl to turi būti atidalijamos kartu su kitomis patalpomis. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos verandos ir kitų pertvarkytų patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepasisakė dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 18/100 dalies ūkinio pastato atidalijimo. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas, tai yra virtuvę, pažymėtą indeksu 2-3, koridorių, pažymėtą indeksu 2-1, tualetą su dušo patalpa, pažymėtą indeksu 2-6, pagal pateiktą padalijimo projektą Nr. 1. Taigi patikslinusi savo ieškinio reikalavimus ieškovė neprašė spręsti klausimo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 18/100 dalies ūkinio pastato atidalijimo ir su tuo susijusių bylai reikšmingų faktinių aplinkybių neįrodinėjo. Atsakovas tokio reikalavimo savo priešieškinyje taip pat nebuvo pareiškęs. Būtina įvertinti ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1997-03-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-483/97 buvo nustatyta šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Šioje byloje nekilo ginčas dėl šios tvarkos laikymosi ir šalių teisių į ūkinį pastatą įgyvendinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 18/100 dalies ūkinio pastato atidalijimo.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neišsprendė dalies žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, kurį ieškovė buvo sumokėjusi teikdama pradinį ieškinį. Apeliantės teigimu, ieškovė už ieškinį sumokėjo 960 Eur dydžio žyminį mokestį, kurio dalį pirmosios instancijos teismas privalėjo grąžinti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės nurodyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš byloje esančio 2016-01-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo patikrinimo akto matyti, kad kartu su ieškiniu žyminio mokesčio kvito originalas teismui nebuvo pateiktas (b. l. 22). Įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovė nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovei išlieka teisė kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio permokos grąžinimo, jeigu žyminio mokesčio buvo sumokėta daugiau, nei numato įstatymas (LR CPK 87 str. 4 d.).
Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui J. V. iš ieškovės E. P. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.