Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-199-875/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-09
Bylos Nr.: 1A-199-875/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45247-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis: D. K., A. K.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Silva Balčiūnienė, Naina Lanzbergienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-875/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45247-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.1.14; 2.4.6.4.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,nuteistajam D. K., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko ir nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikas) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnių bausmių dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką nutarta įskaityti D. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką I. K. ir Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. (1 parą) ir nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2022 m. balandžio 20 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, 6 dalimi, D. K. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų.

A. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikas) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnių bausmių dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktais, įpareigojant A. K.: neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per laisvės apribojimo laiką atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Patenkinti civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1296,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 476,44 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1194,27 Eur civiliniai ieškiniai, juos priteisiant solidariai iš nuteistųjų D. K. ir A. K..

Pripažintos proceso išlaidomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 Eur kaip bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas ir priteistos po 50 Eur iš D. K. ir A. K..

Nepripažintos proceso išlaidomis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išlaidos dėl D. K. ekstradicijos iš I. K. (2888,73 Eur) ir ši suma iš D. K. nepriteista.

Proceso išlaidos už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš D. K. nepriteistos.

Nuosprendžiu išspręstas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 16.00 val. veikdamas kartu su A. K., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, A. K. nurodžius, kokius statybos įrankius reikia jam išsinuomoti, jis atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), kuri užsiima statybos įrankių ir technikos nuoma, ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, jis savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė statybos įrangos, mechanizmų nuomos sutartį ir pagal įrangos priėmimo-perdavimo aktą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 10 d. 16.00 val. išsinuomojo 1260 Eur vertės benzininę betono pjaustyklę „STIHL TS700“ ir 800 Eur vertės rotacinį lazerinį nivelyrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos jis paėmęs išsivežė ir tą pačią dieną Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė A. K., kuris jam už tuos įrankius davė 250 Eur, o pats A. K. aukščiau paminėtus įrankius naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis bendrai apgaule savo ir A. K. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 2060 Eur;

1.1. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. spalio 1 d. apie 11.00 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K. ir M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, A. K. nurodžius, kokius statybos įrankius jam reikia išsinuomoti, jis kartu su M. M. nuvyko į įrankių nuomos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, M. M. savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius įrangos nuomos priėmimo-perdavimo aktą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 2 d. 11.00 val. išsinuomojo 1702,08 eurų vertės betono ir mūro ardymo skeliamą kirstuvą (7,9 kg) „Hilti TE 700 AVR“ su plokščiu kaltu ir 632,09 eurų vertės asfalto ir betono ardymo kirstuvą-kūjį (30 kg) „Bosch GSH 27“ su plokščiu kaltu, kuriuos jis su M. M. paėmę išsivežė ir tą pačią dieną, apie 11.40 val., Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu vietoje, perdavė A. K., kuris jam už tuos įrankius davė 200 Eur, kuriuos jis pasidalino su M. M., o pats A. K. aukščiau paminėtus įrankius naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis bendrai apgaule savo, M. M. ir A. K. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 2334,17 Eur;

1.2. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. spalio 1 d. apie 13.00 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K. ir M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, A. K. nurodžius, kokius statybos įrankius jam reikia išsinuomoti, jis kartu su M. M. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), kuri užsiima statybos įrankių ir technikos nuoma, ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, M. M. savo vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius įrangos priėmimo-perdavimo aktą-sutartį, pagal kurią iš „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 15 d. 13.00 val. išsinuomojo 1650,21 Eur vertės kirstuvą „Hilti TE 1000-(duomenys neskelbtini) v“ ir 92,79 Eur vertės klijų maišytuvą su maišymo antgaliu „Rebir“, kuriuos jis su M. M. paėmę išsivežė ir tą pačią dieną, apie 13.30 val., Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu vietoje, perdavė A. K., kuris jam už tuos įrankius davė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, kurią jis pasidalino su M. M., o pats A. K. aukščiau paminėtus įrankius naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo, M. M. ir A. K. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, už 1743 Eur;

1.3. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. spalio 1 d. apie 14.00 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K. ir M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, A. K. nurodžius, kokius statybos įrankius jam reikia išsinuomoti, jis kartu su M. M. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), kuri užsiima statybos įrankių, technikos ir įrangos nuoma, ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, M. M. savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius įrangos nuomos sutartį ir pagal užsakymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 3 d. 14.00 val. išsinuomojo 605 Eur vertės giluminį betono vibratorių „E. D.“, kurį jis su M. M. paėmę išsivežė, ir tą pačią dieną, apie 14.40 val., Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu vietoje, perdavė A. K., kuris jam už 605 Eur vertės giluminį betono vibratorių „E. D.“ davė 50 Eur, kuriuos jis pasidalino su M. M., o pats A. K. aukščiau paminėtą įrankį naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis bendrai savo, M. M. ir A. K. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 605 Eur;

1.4. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. spalio 2 d. apie 8.50 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, A. K. nurodžius jam, kokius statybos įrankius reikia išsinuomoti, jis nuvyko į įrankių nuomos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, jis savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė įrangos nuomos priėmimo-perdavimo aktą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 3 d. 09.00 val. išsinuomojo 1092,63 Eur vertės kombinuotą perforatorių „Hilti TE-70-AVR“, 1555,50 Eur vertės benzininį pjoviklį „Hilti (duomenys neskelbtini)X“, 1074,97 Eur vertės 11 mm žemės grąžtą „Stihl“, 198,12 Eur vertės smūginį grąžtą „Hilti SDS MAX mejslar“ ir 85 Eur vertės 400mm*25,4 deimantinį diską gelžbetoniui, kuriuos jis paėmęs išsivežė, ir tą pačią dieną, Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė A. K., kuris jam už tuos įrankius davė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, o pats A. K. aukščiau paminėtus įrankius naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis bendrai apgaule savo ir A. K. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 4006,22 Eur.

2. A. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 16.00 val. veikdamas kartu su D. K., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, jis D. K. nurodė, kokius statybos įrankius reikia išsinuomoti, ir tą pačią dieną D. K. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), kuri užsiima statybos įrankių ir technikos nuoma, ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, D. K. savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius įrankių nuomos sutartį ir pagal įrangos priėmimo-perdavimo aktą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 10 d. 16.00 val. išsinuomojo 1260 Eur vertės benzininę betono pjaustyklę „STIHL TS700“ ir 800 Eur vertės rotacinį lazerinį nivelyrą „BOSCH (duomenys neskelbtini) Se“, kuriuos D. K. paėmęs išvežė ir tą pačią dieną Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė jam (A. K.), jis D. K. už tuos įrankius davė 250 Eur, o pats aukščiau paminėtus įrankius naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis bendrai apgaule savo ir D. K. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 2060 Eur;

2.1. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. spalio 1 d. apie 11.00 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. K. ir M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, jis D. K. nurodė, kokius statybos įrankius reikia išsinuomoti, D. K. kartu su M. M. nuvykus į įrankių nuomos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, M. M. savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius įrangos nuomos priėmimo-perdavimo aktą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 2 d. 11.00 val. išsinuomojo 1702,08 eurų vertės betono ir mūro ardymo skeliamą kirstuvą (7,9 kg) „Hilti TE 700 AVR“ su plokščiu kaltu ir 632,09 eurų vertės asfalto ir betono ardymo kirstuvą-kūjį (30 kg) „Bosch GSH 27“su plokščiu kaltu, kuriuos D. K. su M. M. paėmę išvežė ir tą pačią dieną, apie 11.40 val., Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu vietoje, perdavė jam (A. K.), jis D. K. už tuos įrankius davė 200 Eur, kuriuos D. K. pasidalino su M. M., o pats aukščiau paminėtus įrankius naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis bendrai apgaule savo, D. K. ir M. M. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 2334,17 Eur;

2.2. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. spalio 1 d. apie 13.00 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. K. ir M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, jis D. K. nurodė, kokius statybos įrankius reikia išsinuomoti, D. K. kartu su M. M. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), kuri užsiima statybos įrankių ir technikos nuoma, ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, M. M. savo vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius įrangos priėmimo-perdavimo aktą-sutartį, pagal kurią iš „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 15 d. 13.00 val. išsinuomojus 1650,21 Eur vertės kirstuvą „Hilti TE 1000-(duomenys neskelbtini) v“ ir 92,79 Eur vertės klijų maišytuvą su maišymo antgaliu „Rebir“, kuriuos D. K. su M. M. paėmę išvežė ir tą pačią dieną, apie 13.30 val., Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu vietoje, perdavė jam (A. K.), jis D. K. už tuos įrankius davė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, kurią D. K. pasidalino su M. M., o pats aukščiau paminėtus įrankius naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis apgaule savo, D. K. ir M. M. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 1743 Eur;

2.3. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. spalio 1 d. apie 14.00 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. K. ir M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, jis D. K. nurodė, kokius statybos įrankius reikia išsinuomoti, D. K. kartu su M. M. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), kuri užsiima statybos įrankių, technikos ir įrangos nuoma, ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, M. M. savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius įrangos nuomos sutartį ir pagal užsakymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 3 d. 14.00 val. išsinuomojo 605 Eur vertės giluminį betono vibratorių „E. D.“, kurį D. K. su M. M. paėmę išvežė ir tą pačią dieną, apie 14.40 val., Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu vietoje, perdavė jam (A. K.), jis D. K. už tuos įrankius davė 50 Eur, kuriuos D. K. pasidalino su M. M., o pats aukščiau paminėtą įrankį naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis bendrai savo, D. K. ir M. M. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 605 Eur;

2.4. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, t. y., 2019 m. spalio 2 d. apie 8.50 val. veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. K., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius iš įmonių, užsiimančių jų nuoma, jis D. K. nurodė, kokius statybos įrankius reikia išsinuomoti, D. K. nuvykus į įrankių nuomos įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini), ir iš anksto neketindami vykdyti įsipareigojimų, D. K. savo vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius įrangos nuomos priėmimo-perdavimo aktą-sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. spalio 3 d. 09.00 val. išsinuomojo 1092,63 Eur vertės kombinuotą perforatorių „Hilti TE-70-AVR“, 1555,50 Eur vertės benzininį pjoviklį „Hilti (duomenys neskelbtini)X“, 2149,13 Eur vertės 11 mm žemės grąžtą „Stihl“, 198,12 Eur vertės smūginį grąžtą „Hilti SDS MAX mejslar“ ir 85 Eur vertės 400mm*25,4 deimantinį diską gelžbetoniui, kuriuos D. K. paėmęs išsivežė ir tą pačią dieną, Šiaulių mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė jam (A. K.), jis D. K. už tuos įrankius davė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, o pats aukščiau paminėtus įrankius naudojo savo tėvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, taip jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu jis bendrai apgaule savo ir D. K. naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą už 4006,22 Eur.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras M. Fokas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria nepripažintos proceso išlaidomis 2888,73 Eur suma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl D. K. ekstradicijos iš I. K. ir pripažinti proceso išlaidomis 2888,73 Eur sumą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl D. K. ekstradicijos iš I. K. ir ją priteisti iš D. K..

3.1. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties D. K. veiksmai (į užsienį išvyko siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, 2020 m. gegužės 30 d. paskelbta paieška, paskirta kardomoji priemonė suėmimas, išduotas Europos arešto orderis, 2021 m. balandžio 20 d. konvojuotas iš I. K. į Lietuvą), tačiau nepagrįstai jų nepripažino ekstradicijos išlaidomis ir jų nepriteisė iš D. K.. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo atsižvelgdamas į D. K. asmenybę, kad jis turi psichikos sveikatos problemų, neturi pastovios gyvenamosios vietos, turto, turi įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai bei siekdamas nedidinti D. K. socialinės atskirties. Tokie teismo motyvai nėra pagrindas ekstradicijos išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti keistinas, pripažįstant proceso išlaidomis 2888,73 Eur sumą.

3.2. Pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu ekstradicijos išlaidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sąmoningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K-113- 489/2021), todėl teismo nuosprendyje nurodyti argumentai neduoda pagrindo ekstradicijos išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis ir jų nepriteisti iš D. K..

4. Nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė S. Balčiūnienė prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad A. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius apelianto atžvilgiu atmesti. Priteisti iš valstybės lėšų jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. imtinai - 2470 Eur.

4.1. Nurodo, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka išvadai, dėl vieno iš esminių nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje, požymių - nuteistojo A. K. esminės apgaulės. Teismas nepagrįstai esmine apelianto apgaule pripažino išimtinai D. K. atliktus veiksmus, kuriais jis (ne A. K.) įtikino turto savininkus, kad jis (D. K.) tinkamai vykdys įsipareigojimus pagal sudarytas nuomos sutartis. Apkaltinamuoju nuosprendžiu nenustatyta, kuo pasireiškė apelianto A. K. esminė apgaulė, kurią jis panaudojo kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdą. Teismo išvada, kad A. K., siekdamas neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, atliko veiksmus, kurie vertintini esmine apgaule, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas nenustatė bylos aplinkybių, neginčijamai įrodančių, kad nuteistasis A. K. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo, panaudodamas apgaulę, tokią turtinę naudą gauti. Priešingai: juridinių asmenų darbuotojai be jokio kaltinamųjų įtikinėjimo, savanoriškai sudarė įmonei palankius civilinius sandorius (statybos įrankių nuomos sutartis) ir atlygintinai išnuomojo statybos įrankius asmenims, pateikusiems asmens dokumentus. Jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, patvirtinančių apelianto A. K. ar kito kaltinamojo D. K., ar įtariamojo M. M. esminę apgaulę byloje nenustatyta. Šios išvados nepaneigia jokie kiti bylos duomenys.

4.2. Šioje byloje nustatyta, kad D. K. vienas 2019-09-26 arba kartu su M. M. 2019-10-01 ir 2019-10-02 nuvyko į nuosprendyje nurodytas įmones, nuomojančias statybos įrankius ir, neslėpdami asmens tapatybės, pateikdami asmens dokumentus, bendravo su įmonių vadybininkais, atsakinėjo į jų pateiktus klausimus, pasirašė jų parengtus dokumentus ir taip išsinuomojo statybos įrankius. Teismas nenustatė apelianto A. K. dalyvavimo sudarant minėtus sandorius. Apeliantui nebuvo žinoma, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis D. K. gavo statybos įrankius. Įrankius iš D. K. jis gavo laikinai pasinaudoti kaip užstatą už paskolintus pinigus. Įrankiais leido naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žinojo, kad po kurio laiko įrankius turės grąžinti D. K.. Tokie A. K. duoti parodymai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs.

4.3. Teigia, jog byloje surinktais duomenimis A. K. veikoje nėra nustatyti subjektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai. Teismo išvada, kad A. K. nusikalstamas veikas darė veikdamas grupėje asmenų, tiesiogine tyčia, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių buvimo, nepagrįstai pakankamu pagrindu išvadai pripažino šias nustatytas faktines aplinkybes, t. y., dalis išnuomotų įrankių buvo rasta A. K. gyvenamojoje vietoje, dalį jis pristatė pats vėliau; A. K. su D. K. bendravo telefonu, SMS žinutėmis nurodė jam statybos įrankių pavadinimus, A. K. buvo bendrininkų grupės narys, vykdytojas, kartu su kitais bendrininkais siekęs apgaule įsigyti turtą ar turėti turtinės naudos.

4.4. Akcentuoja tai, kad teismas A. K. kaltę grįsdamas nenuosekliais kaltinamojo D. K., turinčio objektyviai nustatytų psichikos sutrikimų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, parodymais bei A. K. telefoninių kontaktų su D. K. skaičiumi, bet ne jų turinio analize, pažeidė principą in dubio pro reo. Nekruopščiai vertindamas byloje surinktus duomenis, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-513/2013 esančių išaiškinimų. Byloje yra pateikti apelianto A. K. nuteistajam D. K. bei D. K. A. K. rašytų SMS žinučių tekstai. D. K. prašo A. K. pinigų, nes jam reikia nulėkti į Panevėžį; D. K. klausia: ar iš karto reikia palikti užstatą? D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad skolindavosi iš A. K. pinigų. Šie duomenys patvirtina A. K. parodymus apie tai, kad D. K. jam buvo skolingas. M. M. apklaustas 2020-05-21 įtariamuoju parodė, kad D. K. jam pasakė, jog žino, kaip galima gauti pinigų paėmus įrankių, nes žino, kam įrankius galėtų parduoti. Jis paimdavo įrankius iš anksto žinodamas, kad nuomos sutartyje nustatytų sąlygų jis nesilaikys. Įrankius perdavė D. K..

4.5. Teigia, jog įmonių atstovai ir darbuotojai turėjo galimybę išsiaiškinti, ar D. K. ir M. M. yra pajėgūs įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nedarė. Labai greit paaiškėjus jų teisių pažeidimams, įmonės galėjo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl netinkamai įvykdytų statybos įrankių nuomos sutarčių ir reikalauti atlyginti patirtą žalą, nuostolius, bylinėjimosi išlaidas. Šioje situacijoje jų galimybė ginti pažeistas teises teisme civilinio proceso nustatyta tvarka niekuo nebuvo pasunkinta. Apelianto nuomone, teismas pažeidė ultima ratio principą, nepagrįstai kriminalizavo kaltinamųjų veiksmus, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju tarp D. K., M. M. ir nukentėjusiųjų susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo civiliniai teisiniai santykiai.

4.6. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė bendrininkavimo instituto (BK 24 straipsnis) nuostatas, nes nedetalizavo, kuo pasireiškė jų bendrininkavimas sukčiaujant prieš nuosprendyje nurodytus juridinius asmenis ar jų darbuotojus, kokią dalį sukčiavimo realizavo A. K. ir kuo pasireiškė bendra nuteistųjų tyčia sukčiauti. Taip pat, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo išsamumą ir nešališkumą. A. K. inkriminuojama nusikalstama veika nėra išsamiai atskleista.

4.7. Teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį apelianto A. K. atžvilgiu, prašo iš valstybės lėšų priteisi jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. imtinai - 2470 Eur (pridedamos sąskaitos už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitai bei mokėjimo nurodymas).

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų negauta.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis D. K. ir jo gynėja advokatė N. Lanzbergienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. K. ir jo gynėja advokatė S. Balčiūnienė palaikė savo apeliacinį skundą ir jį tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistojo A. K. ir jo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmestinas

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. K. ir jo gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotų nusikaltimų. Prokuroras prašo nuosprendį pakeisti dalyje dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. K..

Dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo

8. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nepripažino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl D. K. ekstradicijos iš I. K. proceso išlaidomis 2888,73 Eur, motyvuodamas tuo, kad asmuo turi psichikos sveikatos problemų (nustatytas lengvas protinis atsilikimas), neturi pastovios gyvenamosios vietos, turto, turi įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai, taip siekiant nedidinti kaltinamojo socialinės atskirties.

9. Kaip matyti iš bylos domenų, D. K. 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (4 t. b. l. 55-56, 62-64). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kadangi pažeidė kardomąsias priemones ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, kuri buvo tęsiama iki 2022 m. balandžio 20 d., kol D. K. buvo konvojuotas iš I. K. į Lietuvos Respubliką. 2021 m. sausio 11 d. buvo išduotas Europos arešto orderis (4 t. b. l. 73-76, 88-94, 108-11).

10. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

11. Pagal teismų praktiką valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo/kaltinamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis/kaltinamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-210/2011, Nr. 2K-321/2013, Nr. 2K-114-699/2017, Nr. 2K-113-489/2021).

12. Apklausiamas teisme D. K. parodė, kad išvykdamas į (duomenys neskelbtini) žinojo, kad paskirtos kardomosios priemonės (6 t. b. l. 26-29). Šie nuteistojo parodymai rodo, kad jis žinojo, jog jo atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas ir paskirtos kardomosios priemonės, kurių jam privalu laikytis, tačiau sąmoningai pabėgo ir pasislėpė nuo tyrimo.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, kad D. K. yra nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, turto, turi psichikos sveikatos problemų (nustatytas lengvas protinis atsilikimas), turi įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai, susidariusios ekstradicijos išlaidos yra nulemtos paties nuteistojo priešingo teisei elgesio. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pilnai pagrindė bendrą prašomą priteisti patirtų išlaidų sumą – 2888,73 Eur (1 t. b. l. 175), todėl nepripažinti jų proceso išlaidomis ir nepriteisti jų iš nuteistojo, kaip tai padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. D. K. yra darbingo amžiaus vyras, neturintis tokių rimtų sveikatos problemų, dėl kurių jo darbingumas būtų apribotas ir negalėtų dirbti ir padengti priteistas finansines sumas, kurios nėra nepakeliamai didelės. Tokia situacija susiklostė dėl paties D. K. veiksmų, todėl jis privalo atlyginti valstybei ekstradicijos išlaidas, kurios susidarė dėl jo slapstymosi užsienyje.

Dėl A. K. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. A. K. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

15. BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, jeigu skundas atmetamas, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3 dalis). Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, pavyzdžiui, gali būti nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą bei tinkamai motyvuoti apeliacinės instancijos teismo priimamą sprendimą apimtis gali keistis atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto prašymų pobūdį, konkretumą, tikslumą, priimamo sprendimo rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-148/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016, 2K-309-507/2016, 2K-177-942/2017).

16. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams jų neatkartoja, tačiau atkreipia dėmesį į pagrindines detales, nulėmusias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą nuteistojo A. K. atžvilgiu.

17. Kadangi nuteistasis A. K. ir jo gynėja neginčija atskirų epizodų, o prašo jį tiesiog išteisinti nuo visų veikų jo veiksmuose nesant sukčiavimo sudėties, taip pat atsižvelgiant į tai, kad neginčijamas pats faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, aukštesnysis teismas pasisakys būtent dėl A. K. veiksmų BK 182 straipsnio 1 dalies kontekste.

18. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

19. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė pasireiškia asmens suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. BK 182 straipsnio dispozicija nenumato dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y., turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017 ir kt.).

20. Nuteistasis A. K. tiek tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad tikslo apgaule įgyti svetimą turtą neturėjo. Norėjo atgauti iš D. K. pasiskolintus pinigus, todėl priėmė iš D. K. jam duotus įrankius kaip užstatą, tačiau tokie nuteistojo A. K. argumentai, paneigtini kito nuteistojo D. K. parodymais. Nors teisme D. K. parodė, kad įrankius A. K. paliko kaip užstatą, kad jis paskolintų pinigų, nes kitaip neskolindavo, tačiau akivaizdu, kad tokiu būdu siekė padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi apklausiamas tyrimo metu pripažino, kad viską pardavė A. K. su kuriuo buvo viską susitaręs iš anksto. A. K. žinojo, kad sudarinės sutartis dėl įrankių nuomos žinodami, kad sutarčių nevykdys, o juos parduos A. K. (4 t. b. l. 8-10, 42-43). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausiamas teisme A. K. parodė, kad D. K. pinigus skolinosi prieš darbo įmonėje galą. D. K. gerai dirbo, todėl manė, kad kodėl negalima jam padėti ir paskolinti pinigų. Tuo tarpu apklausiamas tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. D. K. atvyko pas jį pasiskolinti 200 Eur malkoms. D. K. pasakė, kad gali jam užstatyti statybinius įrankius, kuriais jis galės naudotis iki kol grąžins jam pinigus. Iš to akivaizdu, kad A. K. suvokė, kad D. K. jam nebūtų turėjęs iš ko grąžinti skolos ir tai, kad D. K. išnuomoti daiktai buvo būtent parduoti A. K. iš anksto žinant, kad jų D. K. į įmones nebegrąžins.

21. Reikia paminėti ir A. K. tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad jis suprato, kad pats D. K. tokių brangių įrankių negali turėti, tačiau neklausė iš kur gavo (5 t. b. l. 94-95). Kaip matyti iš nustatytų bylos duomenų, tai nebuvo vienetinis D. K. ir A. K. susitikimas, kurio metu A. K. būtų paskolinęs D. K.. Kaip nurodė pats D. K., vieną sykį jam skolino 200 Eur, kitą irgi kažkiek, nedidelės sumos. Už įrankius iš „(duomenys neskelbtini)“ A. K. davė kažkur 250 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. davė apie 200 Eur, „(duomenys neskelbtini)“, kur tą pačią dieną paėmė, nepamena, gal 50 Eur (6 t. b. l. 26-29). A. K. teisme nurodė, kad negali nurodyti kiek skolino D. K., jei gerai pamena, tai 800 Eur. Tyrimo metu parodė, kad D. K. atvyko pas jį pasiskolinti 200 Eur, paskui dar jam davė du kartus po 300 Eur (5 t. b. l. 94-95). Neįtikėtina, kad dar D. K. neatidavus pirmos skolos A. K., šis būtų vėl ir vėl skolinęs D. K., žinodamas, kad pastarasis neturi pajamų, o be to, ir negali turėti tokių brangių daiktų, kuriuos jam perdavė. Tokiu būdu pasitvirtina kaltinime nurodyta aplinkybė, kad D. K. ir A. K. veikė kartu, pagal iš anksto sutartą planą, kad D. K. kartu su M. M. nuomos daiktus, neturėdamas tikslo jų grąžinti ir šiuos parduos A. K..

22. Dar daugiau, iš A. K. ir D. K. susirašinėjimo telefonu išklotinės analizės matyti, kad tarp jų vyko intensyvus susirašinėjimas dar iki D. K. ir M. M. išnuomojant įrankius, t. y., prieš sutarčių sudarymą. A. K. D. K. siuntė sms žinutes, nurodydamas, kokių įrankių jam reikia, kas patvirtina D. K. parodymus, kad A. K. atsiuntė sms žinutę, kokių jam įrankių reikia ir jie juos nuomojo.

23. Pas A. K. krata buvo daroma tiek namuose tiek garaže. Kratos protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad pas A. K. gyvenamojoje vietoje rasta ir paimta: lazerinis nivelyras ,,Bosch (duomenys neskelbtini) HV SE“ su dėže, nivelyro kojos, nivelyro matuoklis ir rankinė betono maišyklė „Rebir“, apžiūra, kurie grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 81-92, 93-105). Kratos protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota pas A. K. pagalbinėse patalpose rasto ir paimto asfalto ir betono ardymo kirstuvo-kūjo apžiūra, kuris grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kirstuvas dėžėje „HILTI TE1000 AVR“, grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini). A. K. nurodė, kad šiuos daiktus jam pristatė D. K. (2 t. b. l. 131-132, 139-140). Svarbi detalė ir tai, kad kaip nurodė liudytoja R. K. teisme, kratos metu A. K. iš pradžių sakė, kad nieko nežino. Įėjus į garažą buvo rasta dėžė, žino, kad buvo uždėti lipdukai. A. K. pasakė, kad įrankį atnešęs D. K., o namuose buvo dar vienas įrankis. Klausė, kur yra kiti įrankiai, pasakė, kad nežino. Kai klausė A. K., ar turi daugiau daiktų, sakė, kad ne, tai pasakė, kad važiuos į garažą ir prašė pasiimti raktus. Kiek pamena, buvo nustebęs. Tik įėjus į garažą iš karto matėsi tie įrankiai. Paskui pasakė, kad likę įrankiai yra Kaune, nes tėvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ samdo ukrainiečius, kurie dirba (duomenys neskelbtini) (6 t. b. l. 143-145). Be to, paminėtini ir liudytojos I. D. parodymai, kad girdėjo, kaip kartą D. K. skambino K. (A. K.) ir klausė, ar šis dar turi įrankius, nes jo ieško (1 t. b. l. 183-184, 6 t. b. l. 80-86). Tokios aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad A. K. žinojo apie D. K. nuomotus įrankius neturint tikslo jų grąžinti, kadangi jis juos supirkdavo, o ne imdavo už D. K. skolą. Be to, kaip ir nurodė M. M., kad D. K. pasiūlė, kad galima gauti pinigų išnuomojus įrankių, nes žino kam parduoti (4 t. b. l. 165-166), bei D. K. teisme, kad pardavė būtent A. K., nes juos ėmė ant savo vardo ir nenorėjo, bet kam parduoti.

24. Be to, paneigtina ir A. K. nurodyta aplinkybė, kad jis prašė D. K. duoti pakalbėti su pareigūnu, kadangi liudytoja R. K. teisme parodė, kiek pamena, D. K. galėjo pats skambinti, jis lyg ir sakė, kad paskambins dėl įrankių, lyg ir sakė, kad atvežtų tuos įrankius, ar sakė, kad reikia įrankių, bet kiek suprato, kad atsakymas buvo, jog negaus. Nebuvo taip, kad po D. K. skambučio A. K., šis atskambintų prašytų duoti pakalbėti su pareigūnu (6 t. b. l. 143-145).

25. Sutinkamai su BK 24 straipsnio nuostatomis, bendrininkavimas – tai tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą (kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį) apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2015).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27-788/2021, 2K-76-788/2020). Nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka yra tik vienas iš kriterijų atribojant civilinius santykius nuo baudžiamųjų. Vien tas faktas, kad nukentėjusysis turi galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad kaltininko veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas, taip pat nepaneigia kaltininko veiksmų kaip nusikalstamų, o ne kylančių iš civilinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-495/2022, 2K-7-25-495/2020, 2K-170-895/2018, 2K-385-942/2017).

27. Kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų darymo bendrumą įrodo tai, kad D. K., sugalvojęs kaip prasimanyti pinigų – sudarant sutartis dėl statybos įrankių nuomos, pasitelkęs M. M. sutarčių pasirašymui, žinant, kad tos sutartys nebus vykdomos, suderinęs poziciją su A. K., t. y., sutarus kokių statybos įrankių A. K. reikia, šiuos išnuomodavo ir už užmokestį perduodavo A. K., kuris šiuos įrankius laikė savo gyvenamojoje vietoje, garaže ir tėvo įmonėje. Kiekvienas iš jų turėjo tikslą – D. K. ir M. M. gauti finansinę naudą, o A. K. pigiai nusipirkti statybinius įrankius. Šiuo atveju kiekvienas iš nuteistųjų suvokė, kad dalyvauja bendrai su kitu asmeniu darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, suvokė, kad išnuomoti daiktai nebus grąžinami jų teisėtiems savininkams ir tokiu būdu jie panaudodami apgaulę, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Analizuojamu atveju be kiekvieno iš nuteistųjų atliktų veiksmų - D. K. (M. M. suradimas sutarčių pasirašymui ir A. K. suradimas įrankių pardavimui), A. K. (duodant konkrečius nurodymus kokių įrankių reikia ir pinigų sumokėjimas) bei M. M. (sudarytų įrankių nuomos sutarčių), nebūtų pasiektas bendras nusikalstamas rezultatas. Nagrinėjamu atveju, įvertinant jų atliktus veiksmus ir padarinius, kilusius atliktų veiksmų pasėkoje, nuteistųjų veikoje yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje aprašyti sudėties požymiai. Jų veiksmai rodo, kad jie veikė bendrai. Nuteistųjų ketinimas įgyti svetimą turtą – statybinius įrankius, susiformavo dar iki apgaulės panaudojimo. Kiekvienas suprato savo vaidmenį ir atliko pakankamai aktyvius veiksmus, kurių pasėkoje buvo įgytas svetimas turtas.

28. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, kurios leistų suabejoti dėl nuteistojo tyčios apgaule gauti turtinę naudą ar rodytų išskirtinai civilinį teisinį neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo pobūdį, nenustatyta.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nuteistojo A. K. ir jo gynėjos apeliacinis skundas yra netenkinamas, o prokuroro apeliacinis skundas yra tenkinamas ir nuosprendis dalyje dėl proceso išlaidų atlyginimo keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

31. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

32. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nuteistajam D. K. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė N. Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 80 Eur išlaidų.

33. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš nuteistojo D. K., kuris nors ir yra tenkinamas, tačiau niekaip nesusijęs su nuteistojo atliktais veiksmais, o pirmosios instancijos teismo netinkamu įstatymo taikymu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti D. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendį.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dėl D. K. atžvilgiu išduoto Europos arešto orderio įvykdymo patirtas 2888,73 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 73 euro centai) išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš D. K. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo D. K. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai ZigmasKavaliauskasNerijus MasiulisLaisvydas Zederštremas