- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2-1110-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01023-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mulana“
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mulana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mulana“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mulana“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė, VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mulana“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė). Nurodė, kad atsakovė yra ieškovės skolininkė. Ieškovės apskaitos informacinės sistemos 2025 m. rugsėjo 8 d. duomenimis atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 40 231,84 Eur, kurį sudarė: pridėtinės vertės mokestis – 12 638,22 Eur (mokestis – 9 161,48 Eur, šio mokesčio delspinigiai – 3 476,74 Eur), gyventojų pajamų mokestis – 15 144,42 Eur (mokestis – 14 170,55 Eur, šio mokesčio delspinigiai – 973,87), pelno mokestis – 12 449,20 Eur (mokestis – 11 812,00 Eur, šio mokesčio delspinigiai – 637,20 Eur). Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2021 m. rugsėjo 20 d.
2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis bendrovėje 2025 m. rugsėjo 5 d. nedirbo nė vienas darbuotojas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis bendrovei nuosavybės teise priklauso registruotas nekilnojamasis turtas: 7/6809 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/745 dalys patalpos (parkingas su sandėliukais), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal paskutinės bendrovės teiktos metinės finansinės atskaitomybės, t. y. 2023 m. finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis bendrovės įsipareigojimai 2023 m. sudarė 405 266 Eur, o turtas – 549 397 Eur. Pagal 2023 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą buvo apskaitytas 45 901 Eur nuostolis. Nors bendrovės turtas viršijo įsipareigojimus, tačiau duomenys pateikti tik už 2023 m., jie nėra aktualūs ir neatspindi bendrovės dabartinės finansinės būklės. Jau 2023 m. bendrovė dirbo nuostolingai. Bendrovė ilgą laiką negali vykdyti turtinių prievolių, todėl laikoma nemokia, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 punkto nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Mulana“ bankroto bylą, nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „Finresta“.
4. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatė, kad bendrovei nėra iškelta restruktūrizavimo byla. Teismas taip pat nenustatė, kad egzistuoja kitų aktyvių civilinių bylų ar administracinių bylų, kuriose bendrovė dalyvautų ieškovės ar atsakovės statusu (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas, 15 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
5. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad paskutiniai bendrovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2023 m. ataskaitinį laikotarpį (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.). Pagal juos bendrovė turto iš viso turėjo 549 397 Eur, iš kurio: 1) ilgalaikis turtas sudarė 519 418 Eur; 2) trumpalaikis turtas – 29 979 Eur; 3) mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 405 266 Eur; 4) pelnas (šiuo atveju – nuostoliai) – 45 901 Eur. Bendrovės įsipareigojimai 2023 m. neviršijo turimo turto vertės. Nors atsakovė nurodė, kad su ieškovės pareiškimu kategoriškai nesutinka, tačiau teismas pažymėjo, jog kartu su atsiliepimu atsakovė nepridėjo jokių savo atsiliepime išdėstytus teiginius ir argumentus pagrindžiančių įrodymų, pradedant, bet neapsiribojant, visų pirma, aktualios finansinės atskaitomybės rinkinio pateikimu už 2025 m. ir 2024 m. Teismas pažymėjo, kad neturėdamas aktualių finansinės ataskaitomybės duomenų, objektyviai negali įvertinti, kokia bendrovės reali finansinė padėtis yra šią dieną. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė gali būti pripažinta nemokia bendrovės turimiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant turto vertės, jeigu nustatoma, kad bendrovė ilgą laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais.
6. Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis bendrovė nekilnojamojo turto neturi. Pagal pareiškimo priėmimo metu (2025 m. rugsėjo 10 d.) turėtus VĮ Registrų centro duomenis bendrovei priklausė nekilnojamasis turtas: 1) 7/6809 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/745 dalys patalpos (parkingas su sandėliukais) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teise priklauso bendrovės vadovui G. V. Remiantis Kelių transporto registro duomenimis, bendrovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių.
7. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad bendrovė neturi darbuotojų, jos skola VSDFV biudžetui yra 1 541,39 Eur, bendrovės skola VMI sudaro 40 231,84 Eur. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad bendrovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai antstolės I. K. 9 vykdomose vykdomosiose bylose.
8. Teismas įvertino, kad paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti tik už 2023 m. ir nėra galimybės tiksliai nustatyti esamos finansinės padėties. Vykdomosios bylos atsakovės atžvilgiu yra vykdomos nuo 2023 m. sausio 23 d., t. y. atsakovė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, be kita ko, ir ieškovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neteikia aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo. Kadangi bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, teismas priėjo prie išvados, kad reali ūkinė komercinė veikla nėra vykdoma. Teismas pabrėžė, kad bendrovė neturi registruoto transporto ar nekilnojamojo turto, o nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. bendrovei priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas atsakovės vadovui. Teismo vertinimu, ši aplinkybė paneigia atsakovės deklaratyvius teiginius apie bendrovės gyvybingumą ir laikinus finansinius sunkumus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl konstatavo, jog bendrovė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis) ir yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Mulana“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Apeliantė yra moki, gyvybinga, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais.
9.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2023 m. bendrovės prisiimtų įsipareigojimų suma neviršijo jos turimo turto vertės, todėl nėra pagrindo teigti, jog tuo laikotarpiu bendrovė buvo nemoki ar negalėjo vykdyti savo finansinių prievolių. Šiuo metu yra rengiami finansiniai dokumentai už 2024 ir 2025 metus. Atsižvelgiant į didelę buhalterinių duomenų apimtį ir būtinybę užtikrinti jų tikslumą, šių dokumentų parengimas užtrunka ilgiau nei įprastai. Vos tik finansinės ataskaitos bus parengtos, jos nedelsiant bus pateiktos teismui nagrinėjamoje byloje.
9.3. Apeliantės atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose antstolė I. K. yra išieškojusi ir bendrovės kreditoriams paskirsčiusi reikšmingas pinigų sumas: 399 000 Eur, 48 445,46 Eur, 22,24 Eur ir 9 500 Eur. Iš viso 2023–2024 m. laikotarpiu kreditoriams buvo paskirstyta 456 967,70 Eur. Šių sumų realus išieškojimas ir paskirstymas įrodo, kad bendrovė generuoja pakankamus piniginius srautus, vykdo atsiskaitymus su kreditoriais ir nėra nemoki. Šiuo metu bendrovė turi 189 013,20 Eur vertės turto. Teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, turėtų atkreipti dėmesį į su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus ir iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį, vykdomą veiklą, turto vertę bei realias bendrovės galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams, jos gyvybingumą.
9.4. Teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens, atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nesiaiškino ir nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, realiai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, realių bendrovės finansinių galimybių sumokėti susikaupusias skolas ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams, t. y. neatskleidė bylos esmės. Dėl to apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad bendrovės būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo apibrėžtį, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimas
10. Ieškovė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
10.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad paskutiniai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti tik už 2023 m., dėl šios priežasties nėra galimybės tiksliai nustatyti esamos finansinės padėties. Apeliantė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024–2025 m., iš kurių būtų galima įvertinti, kokia bendrovės reali finansinė padėtis yra šiai dienai. Šiuo metu bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, o tai leidžia daryti išvadą, kad reali ūkinė komercinė veikla nėra vykdoma. Taip pat bendrovė neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių.
10.2. Apeliantė, prieštaraudama bankroto bylos iškėlimo faktui, turėjo pateikti į bylą įrodymus, kurie paneigtų įsiskolinimų kreditoriams aplinkybes, patvirtintų apeliantės mokumą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Byloje esančių duomenų visuma yra ir buvo pakankama pagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl jos nemokumo padaryti. Apeliantė teismui nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad jos finansinė padėtis galėtų pagerėti ir, kad jos negalėjimas šiuo metu įvykdyti prievolių kreditoriui yra tik laikinas bei tai, jog ji susidariusį įsiskolinimą ieškovei galės įvykdyti ateityje.
10.3. Mokestinės prievolės nėra vykdomos, todėl bendrovė negali būti laikoma gyvybinga. Tai, kad apeliantės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, patvirtina faktas, jog bendrovė su ieškove jau nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nesugebėjo atsiskaityti, o priverstinio išieškojimo veiksmai nebuvo rezultatyvūs. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad bendrovė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios bendrovės būsenos. Ieškovės vertinimu, bendrovės finansiniai sunkumai yra tęstinio ir ilgalaikio pobūdžio, bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių. Apeliantė neįrodė, kad ji yra pajėgi išspręsti tęstinius ir ilgalaikius finansinius sunkumus bei gali vykdyti prievoles kreditoriams, todėl apeliantės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir bendrovei pagrįstai iškelta bankroto byla.
10.4. Atsisakius iškelti bankroto bylą, viešąjį interesą ginantys kreditoriai (VMI, VSDFV) atsiduria sudėtingoje situacijoje, nes bendrovė nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių. Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės biudžetas negauna pajamų, yra ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė, priešingai nei kiti kreditoriai (verslo subjektai ar bendrovės darbuotojai), negali atsisakyti teikti paslaugų ar prekių skolininkui, nes tai lemia mokestinių santykių ypatumai. Taigi bendrovė tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, yra nemoki, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei (atsakovei) UAB „Mulana“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Bendrovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. rugpjūčio 17 d., 2023 m. liepos 17 d., 2024 m. vasario 25 d. ir 2024 m. liepos 4 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus. Bendrovės teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad jos atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose antstolė I. K. yra išieškojusi ir bendrovės kreditoriams paskirsčiusi iš viso 2023–2024 m. laikotarpiu 456 967,70 Eur. Ieškovė pateiktais įrodymais siekia pagrįsti, kad bendrovė generuoja pakankamus piniginius srautus, vykdo atsiskaitymus su kreditoriais ir nėra nemoki.
13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).
14. Spręsdamas dėl apeliantės pateiktų naujų įrodymų (išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų) priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde apeliantė neišreiškė prašymo juos priimti ir pridėti prie bylos, nepaaiškino, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Vien tai, kad naujai teikiamais įrodymais apeliantė įrodinėja, jog 2023–2024 m. laikotarpiu kreditoriams buvo paskirstyta 456 967,70 Eur, savaime nepagrindžia apeliantės teiginių, jog šiuo metu ji yra moki, gyvybinga ir vykdo veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl šiuo atveju, pagrindo juos laikyti naujais ir taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo išimtį, nėra. Todėl apeliantės prie atskirojo skundo pridėti įrodymai nepriimami.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens, atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nesiaiškino atsakovės tikrosios turtinės padėties, realiai vykdomos ūkinės komercinės veiklos, realių bendrovės finansinių galimybių sumokėti susikaupusias skolas ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams, t. y. neatskleidė bylos esmės.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungimosi principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to, priešingai nei nurodo apeliantė, būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020; 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-934/2024; 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-790/2024). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, nors pareiga įrodyti savo mokumą, tenka pačiai atsakovei, tačiau teismas, siekdamas išsamiai įvertinti atsakovės finansines galimybes likti rinkoje, jos veiklos apimtis bei (ne)galėjimą generuoti pajamas privalo būti aktyvus ir imtis veiksmų tam, jog būtų gauti aktualūs bylai įrodymai, pvz., panaudoti teismui suteiktas technines galimybes gauti visų registrų, kitų sistemų duomenis, ar pasiūlyti šalims pateikti atitinkamo pobūdžio duomenis ir tik juos visapusiškai išnagrinėjęs, daryti išvadą dėl bendrovės (ne)mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-739-450/2024).
17. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės VMI pareiškimą, 2025 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo bendrovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją bei atsiliepimą į pareiškimą. Minėta nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 16 d. Atsakovė 2025 m. lapkričio 12 d. pateikė atsiliepimą, kuriame išreiškė nesutikimą su minėtu pareiškimu, tačiau savo teiginius dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo ir kitų įrodymų, pagrindžiančių jos pakankamą finansinę padėtį, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, pati apeliantė neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir jos nurodytų aplinkybių nepagrindė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas panaudojo teismui suteiktas technines galimybes gauti visų registrų, kitų sistemų duomenis, pasiūlė atsakovei pateikti atitinkamo pobūdžio duomenis ir, juos visapusiškai išnagrinėjęs, padarė išvadą dėl bendrovės nemokumo. Šias išvadas paneigiančių duomenų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu. Todėl apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens ir neatskleidė bylos esmės, atmetamas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.
18. Pažymėtina ir tai, kad CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
19. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 47 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo padaryti išvadą, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atskleista šios bylos esmė. Nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo keliamas klausimas dėl atsakovei bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė neatsiskaito su ja, turi finansinių sunkumų ir pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, yra nemoki, todėl atsakovei keltina bankroto byla. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad byla buvo išnagrinėta pagal ieškovės apibrėžtas reikalavimų ribas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė ginčui aktualias svarbiausias faktines aplinkybes ir jas teisiškai įvertino, analizavo byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, juos įvertino šalims priskirtų įrodinėjimo pareigų kontekste, argumentuotai atsakė į pagrindinius ginčo aspektus. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tiek viešųjų registrų duomenimis, tiek ir LITEKO informacija. JANĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato būtent juridinio asmens vadovui pareigą pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Pažymėtina, kad jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (nutartį) nebūtų pagrindo (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Taigi, atsakovė nepagrindė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto skundžiamos teismo nutarties trūkumo ir neįrodė, jog egzistuoja būtent toks pagrindas panaikinti nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė formaliai ir taip nebuvo byloje atskleista bylos esmė, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl pagrindo iškelti bendrovei bankroto bylą
21. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
22. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
25. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama bendrovei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Taigi pripažįstamas viešojo intereso bankroto byloje buvimas neatleidžia apeliantės nuo pareigos įrodyti jos mokumą ir gyvybingumą.
26. Apeliantė UAB „Mulana“, nesutikdama su nutartimi iškelti jai bankroto bylą, nurodo, kad bendrovė yra moki, gyvybinga, vykdo aktyvią ūkinę komercinę veiklą, gauna pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bendrovė (jos vadovas) nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, t. y. bendrovės aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad bendrovė yra moki, vykdo veiklą ir jos finansiniai sunkumai yra tik laikini, taip pat kitų įrodymų, kurie, apeliantės vertinimu, leistų padaryti išvadą, jog bankroto byla apeliantei iškelta nepagrįstai (CPK 178 straipsnis).
27. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad bendrovė neturi darbuotojų, jos skola VSDFV biudžetui sudaro 1 541,39 Eur, skola VMI – 40 231,84 Eur. Bendrovės atžvilgiu nuo 2023 m. sausio 23 d. vykdomi išieškojimai antstolės I. K. 9 vykdomose vykdomosiose bylose, bendrovė neturi registruoto transporto priemonių ir (ar) nekilnojamojo turto (nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. bendrovei priklausęs nekilnojamasis turtas yra perleistas atsakovės vadovui). Paskutiniai bendrovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2023 m. ataskaitinį laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, nors bendrovės įsipareigojimai 2023 m. neviršijo turimo bendrovės turto vertės, tačiau atsakovė nepridėjo jokių atsiliepime išdėstytus teiginius ir argumentus dėl bendrovės mokumo, gyvybingumo, šiuo metu vykdomos veiklos ir kt., pagrindžiančių įrodymų, taip pat aktualių finansinės atskaitomybės rinkinių už 2025 m. ir 2024 m., todėl teismas objektyviai negali įvertinti, kokia yra reali bendrovės finansinė padėtis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir remdamasis teismų praktika, kad atsakovė gali būti pripažinta nemokia bendrovės turimiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant turto vertės, jeigu nustatoma, jog bendrovė ilgą laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, konstatavo, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, todėl ji yra nemoki.
28. Nagrinėjamoje byloje apeliantės dėstoma pozicija apie vykdomą veiklą yra grindžiama tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, jų didėjimą ir bendrovės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo, nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos vykdymą ir tęstinumą, kitaip tariant, atsakovė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ar patvirtinančių pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, kad finansinė situacija artimiausiu metu gali pasikeisti, nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas padaryti kitokią išvadą neturi pagrindo.
29. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, teigdama, jog pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų galimai nepakako, nes atsakovė teismui pateikė ne visus aktualius duomenis (finansiniai dokumentai už 2024 ir 2025 metus dar tik ruošiami). Taigi atsakovė pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos pagal teismui pateiktus ir prieinamus duomenis, iš esmės negalėjo būti kitokios ir nėra paneigtos.
30. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog jos atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose antstolė I. K. 2023–2024 m. yra išieškojusi ir bendrovės kreditoriams paskirsčiusi reikšmingas pinigų sumas, nėra teisiškai reikšmingos ir nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad bendrovė šiuo metu generuoja pakankamus piniginius srautus, vykdo atsiskaitymus su kreditoriais ir nėra nemoki.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, jų nepažeidė, atskleidė bylos esmę, o taip pat teisingai pritaikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias nemokumo bylos iškėlimą, ir nusprendė, jog apeliantė UAB „Mulana“ atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl apeliantei pagrįstai iškėlė bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu nebuvo paneigtas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumas ir teisingumas, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.