Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-88-1093/2021

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-01
Bylos Nr.: e2-88-1093/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00324-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Monika Benetė
Ieškovas: K. P.
Atsakovas: M. G.
Advokatai: Daiva Mekšraitienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-88-1093/2021Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00324-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.5; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 1 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,dalyvaujant ieškovei K. P., jos atstovei advokatei Daivai Mekšraitienei,atsakovui M. G.,

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Maniušytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui M. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė K. P. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jos ir atsakovo M. G. nepilnamečių vaikų T. G. (gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. G. (gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina K. P. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo M. G. po 350 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių sūnaus T. G. ir dukters M. G. išlaikymui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovės K. P. sąskaitą, esančią AB Swedbank; uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskirti K. P.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susipažino 2011 metais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartu gyventi pradėjo gana greitai, nes ieškovė pradėjo lauktis pirmojo vaiko. Ieškovei gyvenant kartu su atsakovu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. G., o (duomenys neskelbtini) – duktė M. G.. Santuokos šalys sudarę nebuvo. Vaikų gimimo įrašuose vaikų tėvu įrašytas atsakovas. (duomenys neskelbtini) šalys pragyveno iki sūnui suėjo ketveri metai. Spaudžiama atsakovo, ieškovė grįžo į Lietuvą, kur pusę metų glaudėsi pas atsakovo seserį (duomenys neskelbtini) rajone, vėliau persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo metu sūnus lankė lopšelį darželį, o ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini). Vėliau bylos šalys kartu persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nesutarimų su atsakovu ieškovė buvo priversta jį palikti ir nuo 2020 m. balandžio 26 d. kartu su vaikais išsikėlė gyventi pas savo tėvus. Šiuo metu atsakovas neteikia nepilnamečiams vaikams materialinės paramos, bendrauja minimaliai, todėl tenka ieškovei vienai užtikrinti vaikų būtinus poreikius, nors atsakovas vykdo individualią veiklą bei dar gyvenant kartu, pirko įmonę. Taip pat atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) tiek legaliai, tiek nelegaliai, dažnai pas pažįstamus. Šiuo metu, kiek ieškovei žinoma, jis dirba namuose – (duomenys neskelbtini). Iki 2019 metų lapkričio mėnesio atsakovas pusę metų dirbo (duomenys neskelbtini). Kartu su jais 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje atsikraustė gyventi atsakovo nepilnametis sūnus iš pirmos santuokos, nors ieškovė nelabai ir norėjo, kad jis pas juos gyventų dėl jo nuolatinio blogo elgesio, problemų mokykloje, grasinimo nusižudyti, daiktų vogimo, rūkymo ir t. t. Ieškovė nenorėjo, kad visa tai matytų jos vaikai. Atsakovas vaikų auklėjimu niekada neužsiėmė, viską palikdavo ieškovei. Kai atsakovas pasiima vaikus, daugiausiai užsiima tik su dukra, o su sūnumi beveik neužsiima. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi rūpintis ir pilnai išlaikyti save bei nepilnamečius vaikus, prisidėti prie tėvų būsto išlaikymo, mokėti mokesčius. Nepilnamečiui sūnui nustatytas mišrus raidos sutrikimas, šiek tiek stringa smulkioji motorika ir kalba. Sūnaus išlaikymui ieškovė kas mėnesį skiria: maistui - 200 Eur (skaičiuojant su dienpinigiais mokslo metų laikotarpiu); mokymosi priemonės - 40 Eur; avalynė, drabužiai bei aksesuarai - 60 Eur mėnesiui (sezonui 100 Eur - 200 Eur); higienos reikmenys, skalbimo priemonės, kirpykla - 15 Eur; atostogos ir laisvalaikis - 80 Eur (atostogos vasaros metu apie 100 Eur); komunaliniai mokesčiai - 20 Eur - 30 Eur, priklausomai nuo sezono; medicininės išlaidos (vaistai, vitaminai, maisto papildai) - 50 Eur (priklausomai nuo situacijos); knygos, žurnalai, žaislai, žaidimai - 50 Eur; telefono papildymas - 10 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 100 Eur. Nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesi ieškovė skiria: maistui - 150 Eur; darželiui - 40 - 50 Eur; avalynė, drabužiai bei aksesuarai - 40 Eur mėnesiui (sezonui 150 Eur); higienos reikmenys, skalbimo priemonės, kirpykla - 20 Eur; atostogos ir laisvalaikis - 70 Eur (atostogos vasaros metu apie 100 Eur); komunaliniai mokesčiai - 20 Eur - 30 Eur, priklausomai nuo sezono; medicininės išlaidos (vaistai, vitaminai, maisto papildai) - 30 Eur (priklausomai nuo situacijos); knygos, žurnalai, žaislai, žaidimai - 50 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 30 Eur. Siekiant bent minimaliai užtikrinti nepilnamečių vaikų teisėtus lūkesčius ir interesus, būtų protinga priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnametis T. G. nori gyventi su mama, o duktė M. G. yra mažametė, todėl savo nuomonės gali neišreikšti, nes myli abu tėvus. Abu vaikai yra labai prisirišę prie ieškovės, nes ilgą laiką, kol atsakovas dirbo užsienyje, vaikus ji augino viena. Ieškovė turi realią galimybę skirti vaikams daugiau dėmesio negu atsakovas, nes ji dirba nepilną darbo dieną. Atsakovas kuria verslą, dirba (duomenys neskelbtini), išvykdamas iš ryto ir grįždamas vakare. Be to, ieškovė turi pedagoginį išsilavinimą, todėl jos žinios gali būti pritaikytos geresnei nepilnamečių vaikų raidai. Šiuo metu vaikai gyvena kartu su ieškove, kas antrą savaitgalį praleidžia su atsakovu. Ieškovė yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, todėl prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, t. y. jų motina.

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. G. atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, nurodydama aplinkybes apie jų gyvenimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vėliau Lietuvoje, dėl tarpusavio santykių melagingai kaltina atsakovą, tai nėra susiję su ieškinio pagrindu ir dalyku. Tėvystės atsakovas neginčija, vaikais rūpinosi nuo pat jų gimimo, su jais bendravo ir dalyvavo jų auklėjime, visada dirbo ir stengėsi sudaryti vaikams kuo geresnes gyvenimo sąlygas. Ieškovė pas savo tėvus išsikėlė dėl to, kad pas juos apsigyveno atsakovo sūnus iš pirmos santuokos, kurio atžvilgiu ji buvo labai priešiškai nusiteikusi. Atsakovas vaikams teikia materialinę paramą pagal savo finansines galimybes, kas mėnesį kiekvienam vaikui skiria po 150 eurų, papildomai nuperka drabužių, avalynės, kitų daiktų. Bendrauti su vaikais jis norėtų maksimaliai, tačiau šiuo metu bendrauja tiek, kiek vaikams leidžia bendrauti ieškovė. Vaikai labai nori su atsakovu būti ir leisti laisvalaikį, jie prie jo yra prisirišę. Pasibaigus bendravimo laikui, jie nenori vykti pas ieškovę. Vaikams būnant pas atsakovą, jiems yra žinoma socialinė aplinka, turi savo kambarius, higienos reikmenis, drabužius, žaislus ir t. t., o lauke turi žaidimų aikštelę. Jie noriai bendrauja su atsakovo sūnumi iš pirmos santuokos. Atsakovui nebūtų našta rūpintis vaikais, juos nuvežti į ugdymo įstaigas, iš ten parsivežti namo. Rūpinimasis vaikais neįtakotų jo darbo ar darbo užmokesčio dydžio. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl jo darbinės veiklos yra iš dalies melagingos ir visiškai nepagrįstos. Ieškovė atsakovo sūnų iš pirmos santuokos šmeižia, reiškia savo negatyvią asmeninę nuomonę apie vaiką. Ieškovė netiesą sakanti, kad atsakovui bendraujant su vaikais, jis tyčia dukrai skiria daugiau dėmesio. Dukra yra mažesnė, todėl jai atsakovas natūraliai skiria daugiau laiko. Atsakovas iš gaunamų mėnesinių pajamų taip pat privalo dalį jų skirti savęs išlaikymui, sūnaus išlaikymui, mokesčiams už būstą, skolos bankui grąžinimui bei rūpintis bendrais vaikais. Jam tenka pasirūpinti trimis išlaikytiniais, vienam iš jų (duomenys neskelbtini) ir jo poreikiai žymiai didesni nei dviejų mažamečių. Nėra patvirtinta, kad sūnus T. G. turi specialiųjų poreikių ir dėl to reikalingos papildomos lėšos. Atsakovas nesupranta, kokiu būdu ieškovė sudarė mėnesinių išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimą, jei ji pati nurodyto dydžio pajamų per mėnesį negauna. Ji nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė, kiek iš tikrųjų vaikui reikalinga lėšų. Nurodoma vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma yra aiškiai per didelė. Be to, kiekvienas vaikas kas mėnesį gauna po 70 eurų dydžio paramą iš valstybės. Vaikai yra labiau prisirišę prie atsakovo, nes ieškovė jiems skyrė nepakankamai laiko bendravimui su jais ir vaikų lavinimui. Sūnus, būdamas su motina, ištisai sėdi prie kompiuterio, ieškovė neturi socialinių įgūdžių vaikų auklėjime. Vaikai, gyvendami su atsakovu, turės tinkamas sąlygas vystytis tiek socialiai, tiek fiziškai. Vaikams gyvenat kartu su ieškove jiems nežinomoje aplinkoje, sodų bendrijoje, ji nėra sudariusi tinkamų sąlygų vaikams augti ir vystytis, kokias vaikai turėjo gyvendami pas atsakovą, nes tai yra kitos šeimos namai ir jiems svetima aplinka. Atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, galėtų skirti kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui maksimaliai 150 eurų kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Prašė išspręsti vaikų išlaikymo klausimą, tuo atveju jei teismas nustatytų gyvenamąją vietą su atsakovu, tačiau nepatvirtintų jo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos modeliu „50:50 procentų laiko“, priteisiant iš ieškovės vaikų išlaikymui po 200 eurų kiekvienam atskirai iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į atsakovo nurodytą sąskaitą banke.

Šalies argumentai

4. Atsakovas M. G. teismui 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo:

1. Nepilnamečių vaikų T. G. ir M. G. gyvenamąją vietą iki vaikų pilnametystės nustatyti kartu su vaikų tėvu M. G. jo gyvenamojoje vietoje;

2. Nustatyti skyrium gyvenančios vaiku motinos K. P. bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus T. G. ir M. G. šią tvarką:

2.2. K. P. su nepilnamečiais vaikais T. G. ir M. G. bendraus modeliu „50:50 procentų laiko“, t. y. K. P. po dvi savaites ištisai bendraus su nepilnamečiais vaikais K. P. gyvenamojoje vietoje, kitas dvi savaites nepilnamečiai gyvens ir su jais bendraus M. G., tėvo ir vaikų gyvenamojoje vietoje;

2.3. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus. Šv. Velykas, neporiniais metais vaikai švęs su tėvu – M. G., o poriniais metais, su motina – K. P., neatsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, su kuriuo iš tėvų tuo metu bendraus vaikai;

2.4. Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) vaikai išimtinai bendraus su M. G., o Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) vaikai išimtinai bendraus su K. P., neatsižvelgiant su kuriuo iš tėvu tuo metu bendraus vaikai;

2.5. Dėl kito, nei nurodytas, bendravimo su vaikais laiko (pvz. atostogų metu ir kt.), vaikų tėvai gali susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką pranešant kitam iš tėvų raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant bendravimo su vaikais sąlygas;

2.6. Kiekvieno vaiko gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti jį su gimtadieniu, su juo pabendrauti, paduoti dovanas;

3. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per vieną valandą informuoti vienas kitą apie jų bendravimo su vaikais metu įvykusias su vaikais susijusias nekasdienines situacijas (liga, trauma ir pan.) ;

4. Ligos atveju tėvas (motina) gali dienos metu nuo 10.00 val. iki 19.30 val., atsižvelgęs į vaiko dienos rėžimą ir gydymo planą, sergantį vaiką aplankyti, informavęs tėvą (motiną) su kuriuo tuo metu bendraus vaikai, prieš 1 val. SMS žinute arba telefono skambučiu apie atvykimą.

5. Vaikams bendraujant su vienu iš tėvų, kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo, internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaiko poilsio rėžimo, mokymosi ir užklasinės veiklos. Bendravimas mobiliojo ryšio priemonėmis turi baigtis iki 20.30 val.

6. Vaikų, T. G. ir M. G. bendravimo (vaikams laikinai gyvenant ištisai dvi savaites motinos gyvenamojoje vietovėje) su K. P. laikotarpiais, visos vaikų išlaikymo išlaidos (maitinimas, pragyvenimas, laisvalaikio praleidimo, pramogų organizavimas, taip pat kitos išlaidos) tenka K. P..

7. K. P. padengia pusė periodiniu ar vienkartinių išlaidų sumos, kurias M. G. patirs vaikų ligos, neįgalumo atveju, ryšium su vaikų ugdymu bei esant kitoms ypatingoms aplinkybėms.

8. Priešieškinį nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu, kadangi priešieškinio pareiškimo būtinybė iškilo šiuo metu. Tarp ieškinio ir priešieškinio yra tarpusavio ryšys ir kartu juos nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti bylą ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 2 dalis).

9. Iš K. P. atsakovo naudai priteisti sumokėto žyminio mokesčio išlaidas, išlaidas advokatui pagal pateiktus apskaitos dokumentus ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad K. P. dėjo pastangas, kad atsakovui sutrukdytų bendrauti su vaikais ir negalėtų dalyvauti vaikų auklėjime. Ieškovė diktuoja savo sąlygas, nereaguoja į prašymus leisti jam bendrauti su vaikais, nebando ieškoti kompromisų. Per dvi savaites jam pavyko tik vieną dieną parsivežti vaikus į namus ir su jais pabendrauti. Todėl yra būtina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų interesus. Vaikai, būdami kartu su tėvu, jaučiasi gerai, būna linksmi, su jais atsakovas daug bendrauja, pramogauja, žaidžia. Kuomet ateina laikas juos vežti pas ieškovę, jie nuliūsta, visada klausia, kada vėl galės pas atvykti. Mano, jog nurodytas aplinkybes įtakoja tai, kad gyvenimas su ieškove nebeatitinka vaikų interesų, nėra saugus, ieškovė nesidomi vaikų doroviniu auklėjimu ir nededa tam pastangų. Ieškovė neatsakingai pasielgė, rodydama savo kaprizus, su vaikais išvykdama iš jų pastovios, saugios gyvenamosios vietos į jiems nepažįstamą naują aplinką, kur vaikai privalėjo adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų ir socialines aplinkos, vien dėl to, kad ieškovei nepatiko, jog jų bendruose namuose apsigyveno atsakovo sūnus iš pirmosios santuokos. Šis išvykimas vaikams buvo žalingas. Tėvo gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos geros sąlygos gyventi ir vystytis, yra visos reikalingos priemonės ir baldai. Darbo reikalai atsakovui netrukdytų vaikus rytais nuvežti į ugdymo įstaigas, papildomai juos ugdyti ir domėtis jų pasiekimais ir kt. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu atitiktų vaikų interesus. Vaikai noriai leidžia laiką ir su atsakovo sūnumi, o jis myli brolį ir sesę. Ieškovė vaikus nuteikinėja prieš atsakovą, o blogai kalbėdama apie jį, jiems daro žalą, nesiekia tarpusavio dialogo, kad galėtų kuo greičiau išspręsti gyvenimo skyrium klausimus. Atsakovas prašo nustatyti vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelio „50:50 procentų laiko“ įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) bendrauja kas antrą savaite, t. y. ištisai po 7 dienas. Atstumas tarp atsakovo gyvenamosios vietos ir ieškovės yra apie 5 km, susiekimas geras, abu turi ir vairuoja lengvuosius automobilius. Mano, kad tokia bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus. Vaikams gyvenant su vienu iš tėvų, tiek atsakovas, tiek ieškovė, atsižvelgdami į savo turtinę padėlį ir vaikų poreikius, pilnai išlaikys vaikus, kuomet jie bus pas kiekvieną iš tėvų, pirks jiems drabužius, avalynę, maistą ir kitus būtinus kasdieninėms reikmėms daiktus, reikalingus jų būtiniems poreikiams patenkinti. Tačiau ieškovė privalės padengti pusė jo periodiniu ar vienkartinių patirtų išlaidų, kurias patirs dėl su vaikų ugdymu, sveikatinimu, neįgalumo ar ligos atveju ar esant kitoms ypatingoms aplinkybėms.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė K. P. prašė jos patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, o priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. nustatyti:

1. kad kiekvieno vaiko gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti jį su gimtadieniu, su juo pabendrauti, perduoti dovanas;

2. šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per vieną valandą informuoti vienas kitą apie jų bendravimo su vaikais metu įvykusias su vaikais susijusias nekasdienines situacijas (liga, trauma ir pan);

3. ligos atveju tėvas (motina) gali dienos metu nuo 10.00 val. iki 19.30 val., atsižvelgęs į vaiko dienos rėžimą ir gydymo planą, sergantį vaiką aplankyti, informavęs tėvą (motiną) su kuriuo tuo metu bendraus vaikai, prieš 1 val. SMS žinute arba telefono skambučiu apie atvykimą;

4. vaikams bendraujant su vienu iš tėvų, kitas tėvas turi teisę bendrauti su vaikais mobiliojo, internetinio ryšio priemonėmis, kiek tai netrukdo vaiko poilsio rėžimo, mokymosi ir užklasinės veiklos. Bendravimas mobiliojo ryšio priemonėmis turi baigtis iki 20.30 val.;

5. likusioje dalyje atsakovo priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad sutinka, kad Tėvo dieną vaikai išimtinai bendraus su atsakovu, o Motinos dieną – su ieškove, neatsižvelgiant su kuriuo iš tėvų tuo metu bendraus vaikai, su kitais priešieškinio reikalavimais ieškovė nesutinka. Nurodė, kad ieškovė niekada nedraudė atsakovui bendrauti su vaikais, niekada nesakė, kad vaikų neduos. Iš atsakovo ji išsikėlė dėl pastovių barnių ir nesutarimų, taip siekdama apsaugoti vaikus nuo įtampos tvyrančios namuose, o ne dėl atsakovo sūnaus apsigyvenimo. Ieškovė visomis darbo dienomis prižiūri vaikus, veža juos į ugdymo įstaigas, parsiveža namo, rūpinasi jų buitimi, švara, ugdymu. Natūralu, kad vaikai, praleidę savaitgalį pas tėtį, kuris su jais tik daug pramogauja bei žaidžia, grįždami į įprastą gyvenimo ritmą ne visada būna patenkinti. Ieškovė taip pat turi tinkamas sąlygas vaikams gyventi, mokytis ir vystytis, o vaikų žaidimų aikštelė nėra pagrindinis gerbūvio suteikimas. Ja vaikai gali naudotis, bendraudami su tėčiu ir praleisdami pas jį savaitgalius, laisvu nuo ugdymosi laiku. Be to, atsakovui priklausančioje namo dalyje yra įrengti trys gyvenamieji kambariai, iš kurių viename gyvena atsakovas, kitame jo paauglys sūnus, trečias kambarys lieka dviem skirtingų lyčių vaikams. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovė blogai kalba apie tėtį, nuteikinėja prieš juos, priešingai – atsakovas dažnai žemina ieškovę, rašydamas SMS žinute. Ieškovė išėjo iš bendrų su atsakovu namų dėl pastovaus žeminimo ir menkinimo, dėl išvaizdos ir gaunamo darbo užmokesčio (jo teigimu, ieškovė savęs neprisižiūri, stora, reikia sportuoti, uždirba per mažai). Išduotuose medicinos dokumentuose nurodyta, kad nepilnamečių savo vaikų sveikata daugiausia rūpinasi jų mama, tėtis su abiem vaikais buvo atvykęs vieną kartą. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio darželio pažymoje nurodyta, kad darželį dukra pradėjo lankyti 2019 m. rugsėjo mėnesį ir į darželį vaiką atveda ir pasiima mama bei nurodyta, kad tėvas per visą laiką buvo atvedęs vaiką tik vieną kartą. Pažymoje yra nurodyta, kad ieškovė nuolat domisi dukters adaptacija, nuotaikomis, pasiekimais, informuoja apie sveikatos problemas, glaudžiai bendradarbiauja ir bendrauja su grupės pedagogėmis. Ji rūpinasi vaiku, drabužiai visada tvarkingi ir pagal sezoną bei oro sąlygas, švarūs, atitinka vaiko dydį. Ieškovė apibūdinta, kaip atsakinga, rūpestinga, ypač dukra besidominti mama, kuri dalyvauja visuose rengiamuose renginiuose. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymoje nurodyta, kad sūnus namuose užduotis atlieka su mamos pagalba, kurios indėlis į berniuko pasiekimus labai didžiulis, ieškovė kartu su sūnumi savarankiškam skaitymui ir namų darbų užduočių atlikimui skiria labai daug laiko. Pažymoje nurodyta, kad atsakovas niekada nebandė kontaktuoti su mokytoja dėl sūnaus ugdymo ar elgesio, taip pat nesidomėjo prisijungimui, kad galėtų padėti sūnui įveikti mokymosi sunkumus bei iškilusias problemas. Atsakovo reikalavimas dėl modelio „50:50 procentų laiko“ turėtų būti atmestas. Vaikų visaverčiam gyvenimui, vystymuisi reikalingas pastovumas, o neturint pastovios gyvenamosios vietos, kaip atsakovas siūlo, vaikų gyvenimo ritmas tampa mažiau organizuotas ir nuspėjamas. Ieškovė nesutinka dėl vaikų švenčių su vaikais tik kas antrus metus. Kiekvienais metais šventės turėtų būti švenčiamos paeiliui, t y. kas antrą metų šventę vaikai turėtų praleisti su vienu ar kitu iš tėvų. Taip pat atsakovo nurodytas reikalavimas nustatyti, kad dėl kito, nei nurodytas, bendravimo su vaikais laiko (pvz. atostogų metu ir kt.), vaikų tėvai gali susitarti tarpusavyje, suinteresuotam tėvui ar motinai per protingą laiką pranešant kitam iš tėvų raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ir tokiu būdu suderinant bendravimo su vaikais sąlygas, yra visiškai nesuprantamas. Kadangi tarp šalių turėtų būti bendras susitarimas. Ieškovė neprieštaravo priešieškinio reikalavimų 2.6., 3., 4., 5. punktams, o 6. ir 7. punktus prašė atmesti.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė preliminarią ir patikslintą išvadas, kuriose nurodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. bendraujant su nepilnamečiu T., vaikas pasakė savo vardą, pavardę, kiek metų, kad mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Vaiko paklausus, kur ir su kuo jis gyvena, atsakė, kad gyvena su mama ir sese M.. Vaikas pats, nieko nepaklausus, pradėjo pasakoti, kad mama su tėčiu išsiskyrė, nes abu nesutardavo. T. teigė, kad su tėčiu sutaria „visaip“, vėliau „gerai“, su mama sutaria „labai gerai“. T. teigimu, jis bendrauja su tėčiu, kalbasi telefonu, vaiko teigimu, jis tėčiui skambina pats, nes tėtis jam nepaskambina. T. pasakojimu, jis būna su mama, bet važiuoja ir pas tėtį. Pasakojo, kad jis per Kalėdas buvo pas tėtį, norėtų ir dar kada nuvažiuoti, bet neilgam, vaiko teigimu, jis negali ten išbūti daugiau dviejų dienų, nes labai nori į namus pas mamą. Vaikas norėtų gyventi su mama. VTAS specialistas pastebėjo, kad ties klausimu, su kuo norėtų gyventi, berniukas atsakė negalvojęs, su džiugiu balso tonu. Bendraujant su nepilnamete M., vaikas pasakė savo vardą, kiek metų, kad lanko darželį, kuris yra prie parduotuvės. Vaiko paklausus, kur jis gyvena, atsakė, kad su mama ir broliu T.. Mergaitė pasakojo, kad matosi su tėčiu, bet kartais, nes būna pas mamą, norėtų daugiau važiuoti pas tėtį, o ten būdama, pasiilgsta mamos. Jai būnant pas tėtį, ji supasi ant sūpynių, žaidžia su žaislais. M. paklausus, su mama ar su tėčiu ji norėtų daugiau laiko praleisti, gyventi kartu, vaikas atsakė, kad su mama, nes „čia labiau patinka“. Mergaitė papasakojo, kad buvo pas tėtį ir T. sakė, kad nori važiuoti namo, tada ir ji sakėsi, kad nori važiuoti pas mamą. VTAS specialistams ištyrus ieškovės ir atsakovo šeimos aplinkos sąlygas ir apsilankius pas abu tėvus, konstatavo, kad ir ieškovė, ir atsakovas gyvena socialiai priimtiną gyvenimą, dirba, gauna reguliarias ir pakankamas būtiniausiems šeimos bei vaikų poreikiams patenkinti pajamas, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi tinkamas vaikams gyventi sąlygas. Abiejų šalių gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos vaikams saugiai augti, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vaikams gyvenant pas vieną iš tėvų būtų sudarytos netinkamos buities sąlygos. Iš vaikų ugdymo bei sveikatos įstaigų dokumentų matyti, kad daugiausiai vaikais rūpinasi jų mama. Mama deda visas pastangas auklėjant ir prižiūrint vaikus. VTAS specialistams bendraujant su nepilnamečiais vaikais T. ir M., buvo stebimas didesnis vaikų ryšys su mama. Iš vaikų bendravimo, vaikų pasakojimų buvo matyti, kad abu vaikai nori gyventi su mama. VTAS vertinimu, tiek vyresnis sūnus T., tiek mažametė dukra aiškiai išsakė savo norą gyventi su mama. Nors M. yra tik (duomenys neskelbtini) metai, tačiau bendraujant buvo stebimas labai artimas mamos ir dukros santykis. Tokio amžiaus vaikui yra labai svarbi nuolatinė mamos priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad nuo vaikų gimimo ir nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios, nepilnamečiai vaikai nenutrūkstamai gyvena su mama, jog su mama yra susiformavęs glaudus, artimas emocinis ryšys bei atsižvelgiant į tai, kad motina geba užtikrinti disciplinuotą, stabilų vaikų gyvenimą, nėra pagrindo keisti nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos ir jų gyvenamoji vieta iki vaikų pilnametystės turėtų būti nustatyta kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. VTAS nuomone, vaikų išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia visapusiškam vystymuisi, ir negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. VTAS vertinimu, jei tėvo turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis nuolatines pajamas, todėl privalo dėti visas pastangas tam, kad vaikų poreikiai maksimaliai būtų užtikrinti. VTAS nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti augančių vaikų poreikius, todėl nepilnamečiams vaikams išlaikyti, turėtų būti priteista ne mažiau kaip po 200 Eur mokamų periodinių išmokų kas mėnesį. Nėra registruotų vaiko teisių pažeidimų nepilnamečių M. ir T. atžvilgiu. Atsakovas nėra kreipęsis į VTAS dėl situacijos, kada būtų neleidžiamajam bendrauti su vaikais. Nepilnamečiams vaikams T. G. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, o M. G. (duomenys neskelbtini) metai. Tokio amžiaus vaikams yra labai svarbus stabilumas. Šiuo metu vaikai pripratę nuolat gyventi kartu su mama, kuri betarpiškai rūpinasi vaikų vystymusi, ką patvirtina ir byloje ieškovės pateikti dokumentai. VTAS vertinimu, atsakovo siūlomas bendravimo su vaikais tvarkos modelis - „50:50 procentų laiko“ šiuo metu neatitiktų geriausių vaikų interesų.

Atsiliepimas

9. Atsakovas 2021 m. vasario 3 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VTAS patikslinta išvada yra parengta, vadovaujantis ieškovės pateiktomis vaikų ugdymo įstaigų pateiktais duomenimis bei institucijos specialistų išvadomis, kuriuose duomenys daugumoje neatitinka tikrovės. VTAS neteisingai nurodo, kad pakartotinai nevyko į atsakovo ir ieškovės gyvenamąsias vietas, patikrinti buitines sąlygas, nors išvadoje nurodo, kad VTAS visgi vyko pas ieškovę pakartotinai ir per karantiną apklausti nepilnamečius vaikus, o išvadoje nenurodo, ar ištyrė ieškovės gyvenimo sąlygas, ar sodo namelyje yra įrengtas sūnui kambarys, įrengtas grindinis šildymas, kur remonto metu gyveno dvi šeimos ir t. t. Taip pat vaiko nuomonės išklausymo aktuose, vaikų pasakytų sąvokos-išsireiškimai kelia abejonių, ar vaikas iš viso gali įsiminti tokius žodžius, suprasti jų prasmę ir ar jam tai gali būti svarbu, kuomet vaikų amžius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai, kaip kad „tėvai išsiskyrė, nes nesutardavo“, „būna mixas“, „negali išbūti daugiau kaip dvi dienas, nes labai nori mamos“, G. sakė, kad „jų mama monstras“, „vaikai į paklausimus atsakė iš karto“. Atsakovo teigimu, tokie išsireiškimai nurodyti išvadoje, neatitinka jokiai logikai, tai gali būti pasakytos ir fiksuotos ieškovės mintys. Žinant, kad apie sūnaus gebėjimus (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojos metodininkės pateiktoje pažymoje konstatuota „jog vaiko pasakojimą sunku suprasti, nedėmesingas ir išsiblaškęs, sunkiai sekasi susikaupti, išlaikyti dėmesį“. Mano, jog VTAS pateikė subjektyvius duomenis dėl vaikų nuomonės, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų kl., neatitinkančius tikrovės. Mano, kad dėl bendravimo tvarkos nustatymo būtų teisinga, šiais klausimais pasikalbėti su vaikais, kuomet jie būna pas atsakovą. Atsakovas abejoja, ar per apklausą pas ieškovę, vaikai nebuvo įtakoti motinos ir jai dalyvaujant užduodant vaikams klausimus. Taip pat atsakovas išreiškė abejones dėl gautų duomenų iš ugdymo, sveikatos institucijų, taip pat psichologės rašto. Todėl prašė tikslu, kad būtų pašalintos abejonės, ar vaikų raidai turės neigiamos įtakos jų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu ir vaikams bendraujant su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) 50:50 principu, nukreipti nepilnamečius vaikus su tėvais į Psichologinę pagalbos tarnybą, kad dalyvaujant psichologui vaikai atsakinėtų į klausimus.

10. Teismo posėdžio metu ieškovė K. P. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad pagal galimybes šiuo metu pagerino buitines sąlygas, įrengė atskirą sūnui T. kambarį, nupirko skalbimo mašiną. Palaikė atsiliepime į priešieškinį nurodytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Teigiamai žiūrėjo į vaikų norą bendrauti su tėvu, leisti su juo laisvalaikį. Ji stengiasi kiek įmanydama ir pagal galimybes rūpintis vaikais, jų auklėjimu, sveikata, mano, kad vaikai turėtų gyventi su mama.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė vaikų T. ir M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 350 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Papildomai nurodė, kad VTAS išvadoje yra nurodyta, kad specialistui apklausiant vaikus, šie aiškiai išreiškė norą gyventi su motina ir tai atitiktų jų interesus. Priteisiant išlaikymą, prašė atsižvelgti į patikslintame ieškinyje nurodytas kiekvienam vaikui išlaikymui per mėnesį reikalingas detalias sumas ir netenkinti atsakovo prašymo priteisti po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti tenkinama iš dalies, o jo pasiūlytas modelis „50:50“ neatitiktų vaikų interesų, kadangi vaikai liktų be pastovios gyvenamosios vietos ir jie būtų priversti gyventi dviejuose skirtingose aplinkose, kas neabejotinai paveiktų jų vystymąsi. Jų gyvenimo ritmas būtų mažiau organizuotas ir nuspėjamas, o pastovi gyvenamoji vieta jiems suteiktų saugumo jausmą. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, siūlė ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. Neprieštaravo, kad tėvas, norėdamas dažniau bendrauti su vaikais, galėtų juos nuvežti ir parsivežti iš ugdymo įstaigų ir būti su jais iki vakaro, o po to vaikus parvežti į motinos namus, taip pat tėvui norint pasiimti vaikus ilgesniam laikui, motinai parnešti iš anksto, kad galėtų vaikus tinkamai paruošti. Taip pat, atsikertant į atsakovo argumentą, kad motina neleidžia bendrauti su vaikais, nurodė, kad atsakovas visuomet gali kreiptis VTAS, nors ieškovė niekada nėra draudusi tėvui bendrauti su vaikais. Ieškovė niekada neprieštaravo kompromisams. Todėl prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovo priešieškinį iš dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Teismo posėdžio metu atsakovas M. G. palaikė priešieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus reikalavimus. Nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarka vis dar galėtų būti labiau tarpusavyje suderinta. Atsakovas daugiau nori dalyvauti vaikų auklėjime, domėtis jų veikla ugdymo įstaigose. Jis turi tris išlaikytinius, o jo per mėnesį gaunamas pajamas sudaro minimalus atlyginimas, todėl šiuo metu neturi galimybės mokėti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kokio prašo ieškovė. Nori, kad viskas būtų išspręsta kuo taikiau, nes svarbiausi šioje situacijoje yra vaikai ir jų interesai.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu VTAS atstovė palaikė pateiktą teismui patikslintą išvadą. Papildomai nurodė, kad nepilnamečių vaikų nuomonė šioje byloje buvo išklausyta du kartus ir abu kartus vaikai pasisakė, kad nori gyventi su mama, todėl, VTAS nuomone, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama. Kadangi tarp mamos ir vaikų yra stiprus ryšys, be to, mama ypatingai rūpinasi vaikų ugdymu ir dalyvauja jame, ypatingai skirdama dėmesį sūnaus T. mokymuisi. Vaikams priteistinas išlaikymas turėtų būti ne mažiau kaip po 200 Eur per mėnesį kiekvienam. Taip pat turėtų būti nustatyta su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarka, nes tai yra pagrindinis ginčas byloje. Bendravimo modelis „50:50“ neatitiktų vaikų interesų, todėl prašė netenkinti tokio atsakovo prašymo ir nustatyti tarpinę bendravimo tvarką aptartą teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

14. Civilinėje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. P. ir atsakovas M. G. yra dviejų nepilnamečių vaikų – T. G., gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. G., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo. Bylos šalys skyrium gyvena nuo 2020 m. balandžio 26 d., kai ieškovė su abiem nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi į savo motinai priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) kur jie iki šiol ir gyvena. Atsakovas liko gyventi ieškovei ir atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kuris jiems lygiomis dalimis priklauso nuo 2018 m. balandžio 11 d. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas turi sūnų G. G., gimusį (duomenys neskelbtini) kuris nuo 2019 m. lapkričio mėnesio gyvena kartu su atsakovu ir kuriam jo motina teikia 120 Eur išlaikymą.

15. Tiek iš šalių procesinių dokumentų, tiek ir iš jų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos ir išlaikymo teikimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.169 straipsnį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame name, esančiame sodų bendrijoje, būstas pritaikytas gyvenimui tiek žiemą, tiek vasarą, jame yra įvestas vandentiekis, įrengta vietinė kanalizacija, yra dušas, pirtis, pirmame aukšte įrengtas grindinis šildymas, sūnui įrengtas kambarys, yra dar du kambariai, virtuvė, vaikai turi poilsiui ir žaidimams skirtas zonas, visus reikalingus daiktus ir priemones jų amžiui bei ugdymui, ieškovei padeda tėvai įsirengti papildomas gyvenamąsias patalpas. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Jos pajamos iš darbinės veiklos yra 1 415,04 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių (2020 m. spalio atlyginimas). Ji daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovas M. G. gyvena jam ir ieškovei lygiomis dalimis priklausančiame name, kuriame yra trys kambariai, virtuvė, visi patogumai, atsakovo namuose sudarytos visos vaikų fizinių ir ugdymosi poreikių tenkinimui. Atsakovas gyvena kartu su savo (duomenys neskelbtini) gimusiu sūnumi iš ankstesnės santuokos. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, taip pat dirba (duomenys neskelbtini) 0,25 etato. Jo teigimu, šiuo metu jo pajamos iš darbinės veiklos yra minimali mėnesinė alga (kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur, neatskaičius mokesčių), tačiau jis vysto savo verslą ir tikisi ateityje uždirbti daugiau. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu, vaikų santykiai su abiem tėvais iš esmės yra geri. Ieškovė ir atsakovas sveikatos problemų neturi. Sūnui T. G. nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, vidutinis kalbos neišsivystymas, vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, rekomenduojama teikti logopedo, spec. pedagogo pagalbą, psichologo pagalbą, lavinti kalbinio aparato veiklą. Duomenų apie dukters M. G. sveikatos sutrikimus byloje nėra. T. G. lanko pradinę mokyklą, būrelius, M. G. lanko vaikų darželį. Nei ieškovės, nei atsakovo šeima nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Informacijos apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus T. G. ir M. G. atžvilgiu nėra gauta. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena socialiai priimtiną gyvenimą, dirba, gauna reguliarias pajamas, abu vaikai neturi ypatingų sveikatos sutrikimų ir dėl to reikalaujančios ypatingos priežiūros, dėl to teismas sprendžia, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tinkamas vaikams gyventi, augti ir vystytis sąlygas ir abu yra pajėgūs rūpintis vaikais.

18. Jau minėta, kad abu šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu faktiškai gyvena su jų motina ieškove nuo 2020 m. balandžio 26 d. Iki tol bylos šalys ir jų vaikai gyveno kartu, tačiau atsakovas taip pat dirbo užsienyje. Taigi vaikai dėl objektyvių ir natūraliai susiklosčiusių aplinkybių (vaikų amžius, atsakovo darbas užsienyje), šalims dar gyvenant kartu, nenutrūkstamai gyveno su ieškove ir šios aplinkybės atsakovas iš esmės neneigė. Tačiau atsakovas priešieškinyje vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su atsakovu. Toks reikalavimas taip pat reiškia pakeisti šalių vaikams tapusią įprasta gyvenamąją vietą kartu su jų motina, kuri (gyvenamoji vieta) nuo 2020 m. balandžio 26 d. yra (duomenys neskelbtini)

19. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

20. Grįsdamas savo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, atsakovas nurodė, kad ieškovė daro blogą įtaką vaikams, juos nuteikinėja prieš tėvą, trukdo bendrauti, ieškovė nesusitvarko su sūnumi, yra pripratinusi jį prie kompiuterinių žaidimų, su juo neužsiima, ieškovės namuose yra statūs laiptai, kurie yra pavojingi vaikams, atsakovo namuose vaikai gyveno du metus, jiems ten yra įprasta aplinka, jis gerai sutaria su vaikais, su jais užsiima. Vis tik ieškovo nurodomos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad aplinka ieškovės namuose vaikams tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, dėl ko yra reikalinga ją pakeisti. Visų pirma, pirmiau nurodyti atsakovo teiginiai apie netinkamas sąlygas pas ieškovę nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kita vertus, byloje esantys įrodymai tvirtina, kad abiem vaikais ieškovė rūpinasi (patvirtina ieškovės pateiktos pažymos iš gydymo įstaigų, mokyklos ir darželio), o ieškovės namuose esanti aplinka yra tinkama vaikams augti ir vystytis (patvirtina išvadą teikiančios institucijos preliminari ir patikslinta išvados), todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovė vaikais nesirūpina, daro neigiamą įtaką jiems, kad namų aplinka jiems yra nesaugi ir tolimesnis vaikų gyvenimas joje su ieškove neatitinka reikalavimų normaliam vaikų vystymuisi. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė pagrindo pakeisti esamą faktinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.

21. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencija suponuoja išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-611/2020).

22. Šalių nepilnamečiai vaikai du kartus jų faktinėje gyvenamojoje vietoje apklausti VTAS specialistų dėl nuomonės, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Iš 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, kad abu vaikai turi emocinį ryšį ir myli abu tėvus, tačiau 2020 m. gruodžio 29 d. išreiškė norą gyventi su mama. Teismas neturi pagrindo manyti, kad vaikai buvo apklausti netinkamai, kad jie buvo neteisėtai įtakoti, kad jų norą nulėmė pyktis ar kitos neigiamos emocijos tėvo atžvilgiu, kadangi vaikai abu kartus apie atsakovą atsiliepė šiltai ir išreiškė norą su juo bendrauti, pas jį nuvykti ir pabūti, tačiau norintys gyventi nurodė su mama. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo netikėti ir nesivadovauti vaikų išreikšta nuomone VTAS specialistams. Ši nuomonė, be to, atitinka ir kitus bylos duomenis. Jau minėta, kad vaikai su ieškove gyvena nenutrūkstamai nuo jų gimimo, tuo tarpu atsakovas, kaip pats teigė teisme, dirbdavo užsienyje, dėl to ieškovė natūraliai daugiau laiko praleido su vaikais, daugiau jais rūpinosi ir prižiūrėjo, dėl ko vaikų noras toliau gyventi su mama yra logiškas ir natūralus. Šiuo metu ieškovė su abiem vaikais skyrium nuo atsakovo gyvena apie 10 mėnesių, šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai, o kai pradėjo skyrium gyventi nuo tėvo, buvo tik (duomenys neskelbtini) metukai, todėl 10 mėnesių laikotarpis tokiam vaikui laikytinas ilgu. Taigi ir dėl dukters amžiaus vaiko ryšys su motina yra natūraliai glaudesnis. Teismas sprendžia, kad vaikų mama ir išsamiau, plačiau suvokia bazinius, emocinius vaikų poreikius, geriausius jų interesus, kadangi iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad iš esmės ji rūpinasi vaikų sveikata, mokslais, o ieškovas teisme negalėjo nurodyti, nei kas sūnaus pradinių klasių mokytoja, nei kas vaikų gydytoja. Svarbi aplinkybė ir ta, kad atsakovas teisme teigė, kad šiuo metu jo planuose sukurti verslą, kas neabejotinai vertintina teigiamai, ypač atsižvelgiant į itin mažas atsakovo pajamas, tačiau tai taip pat reiškia, kad ieškovas sėkmingam verslo sukūrimui turi skirti daug savo energijos ir laiko. Tuo tarpu ieškovė tokių ar panašių planų neturi, kaip ji nurodė teisme – jos pagrindinis interesas yra rūpintis vaikais.

23. Teismo vertinimu, dar viena vaikų apklausa, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę, su kuo norėtų gyventi, būtų netikslinga ir, atsižvelgiant į vaikų amžių bei patiriamus pokyčius gyvenime, tik neigiamai veiktų jų interesus. VTAS taip pat pateikė išvadą, kad vaikų noras gyventi su mama atitinka ir jų interesus. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į vaikų nuomonę ir VTAS išvadą, siekiant išsaugoti ryšį tarp brolio ir sesers, jų neišskirti, prioritetiškai vadovaujantis vaikų interesais, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dėl to atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkinamas, o priešieškinio – atmetamas.

Dėl bendravimo tvarkos

24. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus (CK 3.155 straipsnis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis.). Teismas, nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Nustatant bendravimo su vaiku tvarką tėvams gyvenant skyrium būtina prioritetiškai vadovautis vaiko interesais, tuo pačiu siekti tėvų interesų – būtent galimybės realizuoti savo teisę ir vykdyti pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką – protingos pusiausvyros.

25. Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose nurodė, kad bendrauja su vaikais, tačiau per mažai, tik tiek, kiek jam leidžia ieškovė savo nuožiūra, dėl to ieškovas prašo teismo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, o priešieškinyje nurodė savo siūlomą bendravimo su abiem vaikais tvarką. Ieškovė reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ieškinyje nereiškia, savo bendravimo tvarkos nesiūlo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neprieštarautų, jei teismas nustatytų skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Esant nesutarimams tarp tėvų ir atsakovui teigiant, kad jis norėtų daugiau matytis su vaikais, nei savo nuožiūra leidžia ieškovė, teismas sprendžia, kad yra būtina nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Dėl to ieškovo priešieškinio atitinkamas reikalavimas tenkinamas iš dalies.

26. Atsakovas prašo teismo nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurios esmines sąlygas nepilnamečiai vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrautų ištisai po dvi savaites tėvų gyvenamojoje vietoje. Ieškovė iš esmės nesutinka su tokia bendravimo tvarka. VTAS nuomone, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu neatitiktų jų interesų. Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu atitiktų vaikų interesus. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į tai, kad, kaip jau minėta anksčiau, vaikai nenutrūkstamai gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, po to, kai ieškovė 2020 m. balandžio 26 d. išsikėlė su vaikais iš bendrų su atsakovu namų, atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį. Taigi bendravimas su tėvu jo prašomu nustatyti „50:50 procentų laiko“ modeliu, kuris iš esmės reikštų pusę mėnesio gyventi pas tėvą, o pusę mėnesio pas motiną, vaikams būtų naujas ir labai neįprastas. Taip pat svarbi aplinkybė yra šalių dukters amžius, kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Tokio amžiaus vaikui yra svarbus stabilus ryšys su suaugusiuoju, kuris juo nepertraukiamai rūpinasi. Toks asmuo pagal bylos duomenis yra ieškovė. Iš 2020 m. gruodžio 30 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šalių sūnus T. G. nurodo, jog išvykęs pas tėtį (pas kurį norėtų nuvykti) jau po dviejų dienų pasiilgsta mamos ir nori grįžti namo. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo metu dvi savaitės išsiskyrimo su motina yra per ilgas laiko tarpas abiems vaikams. Atsakovas nepagrindė, kodėl turėtų būti pakeistas nusistovėjęs vaikų su tėvu bendravimo modelis, todėl teismas netenkina atsakovo reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką modeliu „50:50 procentų laiko“, pagal kurią vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrautų ištisai po dvi savaites kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje.

27. Atsižvelgęs į nusistovėjusią vaikų su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką, į vaikų amžių, prioritetiškai vadovaujantis vaikų interesais, tuo pačiu siekiant abiejų tėvų interesų – galimybės realizuoti savo teisę ir vykdyti pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką – protingos pusiausvyros, taip pat atsižvelgęs į šalių paaiškinimus teismo posėdžiuose, teismas nustato tokią skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarką:

- tėvas su vaikais bendrauja kas antrą prailgintą savaitgalį nuo ketvirtadienio po vaikų užsiėmimų iki sekmadienio 15.30 val., tėvui ketvirtadienį vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ir sekmadienį grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, laiką leidžiant savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, informuojant apie vaikų pasiėmimą ir vietą, kur bus leidžiamas laikas su vaikais, vaikų motiną ne mažiau kaip prieš vieną dieną prieš pasiėmimą SMS žinute,

- tėvas su vaikais bendrauja kiekvieną antradienį ir kas antrą ketvirtadienį (tą savaitę, kai vaikai neleidžia su tėvu savaitgalio) po vaikų užsiėmimų iki 19 val., tėvui vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, laiką leidžiant savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, informuojant apie vaikų pasiėmimą ir vietą, kur bus leidžiamas laikas su vaikais, vaikų motiną ne mažiau kaip prieš vieną dieną prieš pasiėmimą SMS žinute,

- tėvas su vaikais bendrauja kiekvieną dieną telefonu, per „Viber“, per „Skype“ ar kitomis programomis vaikams patogiu ir pagal dienotvarkę priimtinu laiku, bet ne vėliau kaip iki 20.30 val., taip pat netrukdo vaikams bendrauti su motina šiais būdais, kai vaikai bendrauja su juo,

- tėvas su vaikais bendrauja moksleivių vasaros atostogų metu 4 savaites – 2 savaites nepertraukiamai savo atostogų metu, įskaičiuojant tėvo savaitgalius, apie planuojamas atostogas pranešant ne vėliau kaip prieš 2 savaites, ir 2 savaites šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku, savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą vaikų motinai,

- neporiniais metais tėvas su vaikais leidžia moksleivių žiemos (vasario mėnesio) ir pavasario (Velykų) atostogas, neatsižvelgiant į tai, kieno (tėvo ar mamos) eilė savaitgalį bendrauti su vaikais, šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku, savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą vaikų motinai,

- poriniais metais tėvas su vaikais leidžia moksleivių rudens ir žiemos (Kalėdų) atostogas, neatsižvelgiant į tai, kieno (tėvo ar mamos) eilė savaitgalį bendrauti su vaikais, šalių iš anksto ne vėliau kaip prieš 2 savaites suderintu laiku, savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą vaikų motinai,

- poriniais metais tėvas su vaikais leidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną iki gruodžio 26 d. 10 val., antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val., vaikus pasiimdamas iš jų buvimo vietos ir juos grąžindamas motinai; neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 18 val., vaikus pasiimdamas iš jų buvimo vietos ir juos grąžindamas motinai, ir pirmą Šv. Velykų dieną,

- poriniais metais motina su vaikais leidžia antrą Šv. Kalėdų dieną gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdama vaikus iš jų buvimo vietos ir juos grąžindama tėvui; neporiniais metais motina leidžia su vaikais antrą Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val., vaikus pasiimdama iš jų buvimo vietos ir juos grąžindama tėvui,

- motina su vaikais leidžia Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir motinos gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų savaitgalis, nuo 10 val. iki 20 val., o jei motinos gimimo diena yra darbo diena – po užsiėmimų iki 20 val.,

- tėvas su vaikais leidžia Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) ir tėvo gimimo dieną, nepriklausomai nuo to, kurio iš tėvų, kurio iš tėvų savaitgalis, nuo 10 val. iki 20 val., o jei tėvo gimimo diena yra darbo diena – po užsiėmimų iki 20 val.,

- kiekvieno vaiko gimtadienio dieną tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti jį su gimtadieniu, su juo pabendrauti, paduoti dovanas, vaikui kviečiant, dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje,

- vaikų tėvai įsipareigoja ne vėliau kaip per vieną valandą informuoti vienas kitą apie jų bendravimo su vaikais metu įvykusias su vaikais susijusias nekasdienines situacijas (liga, trauma ir pan.),

- ligos atveju tėvas (motina) gali dienos metu nuo 10 val. iki 19.30 val., atsižvelgęs į vaiko dienos režimą ir gydymo planą, sergantį vaiką aplankyti, informavęs tėvą (motiną), su kuriuo tuo metu bendraus vaikai, prieš 1 val. SMS žinute arba telefono skambučiu apie atvykimą.

28. Teismo vertinimu, tokia bendravimo su vaikais tvarka užtikrins stabilumą, saugumo jausmą, aiškumą ir konkretumą šalių bei jų vaikų santykiuose, leis atsakovui su vaikais daugiau matytis ir bendrauti, pailgintais savaitgaliais ir darbo dienomis atsakovas turės galimybę dalyvauti kasdienėje vaikų rutinoje, padėti ruošti pamokas, neatitolti nuo vaikų kasdienybės, tuo pačiu juos auklėti, daryti įtaką vaikų kaip asmenybių formavimuisi. Visų įmanomų situacijų numatyti ir sureglamentuoti neįmanoma, todėl šalys privalo bendrauti ir bendradarbiauti bendrais su vaikais susijusiais klausimais, tartis ir lanksčiai taikyti nustatytą bendravimo tvarką, kad nekeltų vaikams nesaugumo jausmo, baimės ir įtampos. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad pagal teismų praktiką tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

Dėl išlaikymo priteisimo

29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

30. Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti, pateikė į bylą vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų suvestinę, iš kurios matyti, kad sūnaus išlaikymui ieškovė kas mėnesį skiria apie 635 Eur, o dukters – apie 470 Eur. Atsakovas ieškovės nurodytas išlaidų vaikų poreikiams sumas ginčija, nurodydamas, kad jos aiškiai per didelės. Atsakovo teigimu, reali vienam vaikui išlaikyti suma yra 300 Eur per mėnesį, todėl jis sutinkantis teikti kiekvienam vaikui po 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.

31. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį skiria: maistui - 200 Eur (skaičiuojant su dienpinigiais mokslo metų laikotarpiu); mokymosi priemonės - 40 Eur; avalynė, drabužiai bei aksesuarai - 60 Eur mėnesiui (sezonui 100 Eur - 200 Eur); higienos reikmenys, skalbimo priemonės, kirpykla - 15 Eur; atostogos ir laisvalaikis - 80 Eur (atostogos vasaros metu apie 100 Eur); komunaliniai mokesčiai - 20 Eur - 30 Eur, priklausomai nuo sezono; medicininės išlaidos (vaistai, vitaminai, maisto papildai) - 50 Eur (priklausomai nuo situacijos); knygos, žurnalai, žaislai, žaidimai - 50 Eur; telefono papildymas - 10 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 100 Eur. Ieškovės nurodymu, nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesi ieškovė skiria: maistui - 150 Eur; darželiui - 40 - 50 Eur; avalynė, drabužiai bei aksesuarai - 40 Eur mėnesiui (sezonui 150 Eur); higienos reikmenys, skalbimo priemonės, kirpykla - 20 Eur; atostogos ir laisvalaikis - 70 Eur (atostogos vasaros metu apie 100 Eur); komunaliniai mokesčiai - 20 Eur - 30 Eur, priklausomai nuo sezono; medicininės išlaidos (vaistai, vitaminai, maisto papildai) - 30 Eur (priklausomai nuo situacijos); knygos, žurnalai, žaislai, žaidimai - 50 Eur; kitos nenumatytos išlaidos - 30 Eur. Atsakovas labai abstrakčiai ginčija ieškovės nurodytus vaikų poreikius ir jiems reikalingas skirti lėšas, teigdamas, kad gyvendami kartu, niekada neišleisdavo tiek pinigų maistui, knygoms, žurnalams, žaidimams. Teismas tokiems atsakovo teiginiams gali pritarti tik iš dalies.

32. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais. Teismo vertinumu, ieškovės nurodomos sumos vaikų maistui (200 Eur ir 150 Eur) nėra aiškiai per didelės, kadangi dviems augantiems vaikams reikalingas įvairus, geros kokybės ir ne pats pigiausias maistas. Vaikai maitinasi ne tik ugdymo įstaigose, bet ir namuose. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad ir kitiems poreikiams (išskyrus vaistus) nurodomos išlaidos yra nepagrįstos ir aiškiai per didelės. Visapusiškam vaiko vystymuisi reikalingos ir knygos, ir žaidimai, ir turiningos atostogos bei laisvalaikis, dėl to tėvai privalo skirti lėšų ir šioms vaikų išlaidoms. Vaikai auga, dėl to išlaidos tiek jų aprangai, tiek žaislams, yra nuolatinės. Be to, pagal ieškovės paaiškinimus, ieškovė, išėjusi iš bendrų su atsakovu namų, kurie lygiomis dalimis priklauso jiems abiems, buvo priversta jos motinai priklausantį sodo namelį pritaikyti savo ir vaikų gyvenimui. Ieškovės teigimu, atsakovas neprisidėjo prie šių išlaidų, jai padėjo jos tėvai. Nors įrodymų, kad ieškovė pagerino buities sąlygas ir tam tikslui turėjo išlaidų, į bylą nepateikta, atsakovas iš esmės šios aplinkybės neneigė. Taigi ieškovė pagal jos paaiškinimus turėjo ir papildomų išlaidų jų abiejų vaikų poreikiams tenkinti, kurių atlyginimo šioje byloje neprašo.

33. Tačiau teismas neturi pagrindo vertinti kaip pagrįstas ieškovės nurodomas išlaidas vaikų vaistams, vitaminams ir papildams, kurios bendroje sumoje abiems vaikams yra 80 Eur per mėnesį. Pagal bylos duomenis vaikai neserga jokiomis ypatingomis ligomis, taip pat nėra duomenų, kad jie sirgtų kiekvieną mėnesį, dėl ko jiems būtų reikalinga kiekvieną mėnesį pirkti vaistų, o esant pilnavertei mitybai, vitaminai ar maisto papildai taip pat nėra būtini. Susirgus vaikui, išleistos lėšos vaistams turėtų būti priskiriamos kitoms nenumatytoms išlaidoms. Dėl to teismas ieškovės nurodytas vaikų poreikiams išleidžiamas pinigų sumas mažina – atitinkamai sūnaus 50 Eur, o dukters 30 Eur, ir nustato, kad šalių sūnui išlaikyti reikalinga 585 Eur suma, o dukrai – 440 Eur suma.

34. Kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui yra 70 Eur. Pagal bylos duomenis, vaikams skiriamas išmokas tvarko ieškovė. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo suformuota taisykle, vaikams reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 70 Eur suma ir laikytina, kad tėvai sūnui išlaikyti per mėnesį turi skirti apie 515 Eur sumą, o dukrai – apie 370 Eur sumą.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) gimusi sveikatos sutrikimų neturinti ir visiškai darbinga moteris. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesinės pajamos iš darbinės veiklos yra 1 415,04 Eur neatskaičius mokesčių (t. y. apie 908,24 Eur po mokesčių) (2020 m. spalio mėn. atlyginimas). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat ½ žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi įsipareigojimų kredito įstaigai už šį turtą, kartu su atsakovu moka bendrą 300 Eur (kiekvienas po 150 Eur) įmoką kreditui dengti. Ieškovei taip pat priklauso lengvasis automobilis. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi, neištekėjusi, su vaikais gyvena jos motinai priklausančiame sodo name. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) gimęs sveikatos sutrikimų neturintis ir visiškai darbingas vyras. Dirba pagal verslo liudijimą ir 0,25 etato (duomenys neskelbtini) kur gauna 115,94 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių), bendros ieškovo pajamos, jo nurodymu, yra minimali mėnesinė alga, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 607 Eur neatskaičius mokesčių (t. y. apie 447,23 Eur po mokesčių). Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigai už šį turtą, kartu su ieškove moka bankui bendrą 300 Eur (kiekvienas po 150 Eur) įmoką kreditui dengti. Atsakovui taip pat priklauso lengvasis automobilis ir priekaba. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu ir kuriam motina kas mėnesį teikia 120 Eur išlaikymą. Atsakovas nevedęs, su sūnumi gyvena šalims lygiomis dalimis priklausančiame name.

36. Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžiuose teigė, kad neišgali teikti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio, kad jis pagal savo finansinę būklę gali teikti tik 150 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, ką jis ir daro. Tačiau teismui kyla abejonių dėl atsakovo nurodomos jo finansinės būklės ir galimybių teikti reikalingą išlaikymą vaikams. Vien sudėjus jo savo paties nuožiūra teikiamą išlaikymą vaikams (300 Eur) ir pusę įmokos bankui (150 Eur), atsakovo išlaidos yra didesnės (450 Eur), nei jis nurodo gaunantis pajamų (apie 447 Eur). Taigi atsakovas teisme buvo nenuoširdus, teigdamas, kad uždirba tik minimalų atlyginimą. Atsakovas taip pat teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jis dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, tačiau jam to dėl subjektyvių (pavyzdžiui, konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pavyzdžiui, amžiaus) aplinkybių nepavyko to padaryti. Atsakovas teisme nurodo, kad vysto verslą, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, kuris bent iš dalies patvirtintų šias aplinkybes. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs (pavyzdžiui, Nedarbingumo lygio nustatymo pažymą, medicinos įstaigos pažymą apie negalimumą dirbti konkretų darbą ir pan.). Pareigos teikti vaikams išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas neatidėliodamas turi pasirūpinti tokiomis savo pajamomis, kurių pakaktų visų jo trijų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas yra jaunas darbingo amžiaus geros sveikatos vyras, todėl nėra suprantama, kodėl jis, turėdamas tris nepilnamečius vaikus, dirba tik menkai apmokamą darbą. Atsakovo sūnus, su kuriuo jis gyvena, yra paaugęs, jau savarankiškas, todėl atsakovas, net jei ir vysto savo verslą, turi visas galimybes ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo. Savo sūnų iš ankstesnės santuokos atsakovas išlaiko ne vienas, o su buvusia sutuoktine, be to, atsakovas turėtų gauti išmoką už vaiką. Kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs. Tad jei atsakovo sūnaus iš ankstesnės santuokos poreikių tenkinimui užtenka jo motinos teikiamo 120 Eur dydžio išlaikymo, tai nereiškia, kad tokia suma yra pakankama kitų atsakovo vaikų išlaikymui.

37. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, taip pat nėra duomenų, kurie leistų ieškovę įpareigoti vaikus išlaikyti didesne dalimi nei atsakovas, sprendžia, kad atsakovas privalo teikti pusę vaikams reikalingo išlaikymo, todėl teismas iš atsakovo šalių sūnaus išlaikymui priteisia 250 eurų, o dukters – 185 euru, periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas kartu su valstybės mokama universalia išmoka vaikams yra pakankama užtikrinti būtinus abiejų vaikų poreikius.

38. Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185 straipsnio, 3.190 straipsnio nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

39. Ieškovė su vaikais skyrium nuo atsakovo gyvena nuo 2020 m. balandžio 26 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovas įpareigotas teikti vaikams laikiną 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 2020 m. birželio 18 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2020 m. birželio 30 d. pervedė ieškovei 300 Eur abiejų vaikų išlaikymui (po 150 Eur kiekvienam). Ieškovė nurodė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį mokėjo teismo priteistą laikiną išlaikymą, tačiau ne po 200 Eur, o po 150 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas šios aplinkybės neneigė, o patvirtino, nurodydamas, kad didesnio išlaikymo negali teikti. Taigi atsakovas pareigą išlaikyti savo vaikus nuo to momento, kai pradėjo gyventi skyrium nuo vaikų, vykdė tik iš dalies. Esant šioms aplinkybėms, teismas priteisia išlaikymą nuo 2020 m. balandžio 26 d., įskaičiuojant jau atsakovo sumokėtas sumas ieškovei (CK 3.200 straipsnis), iki vaikų pilnametystės.

40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai.

41. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl tęstinių santykių (vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos) neįgyja res judicata galios, t. y. iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms bet kuri iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų peržiūrėjimo ir (ar) pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.201 straipsnis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti iš dalies. Ieškovė reiškė du reikalavimus, vienas iš jų patenkintas visiškai, o kitas iš dalies. Priešieškiniu reikšti du reikalavimai, vienas iš jų atmestas, o kitas patenkintas iš dalies. Atsižvelgdamas į reikštų ir patenkintų reikalavimų atitinkamas dalis, teismas nustato, kad ieškinys patenkintas 80 procentų, o priešieškinis patenkintas 25 procentais.

43. Už ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 189 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurio ieškovė nemokėjo, nes įstatymu atleista nuo tokio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi buvo patenkinta apie 60 procentų šio reikalavimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 113 Eur.

44. Ieškovė už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė taip pat turėjo 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos, atsižvelgiant į ieškovei suteiktą teisinę pagalbą, bylos pobūdį, pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių skaičių, laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Kadangi buvo patenkinta 80 procentų ieškovės reikštų reikalavimų, atsakovas jai turi atlyginti atitinkamą dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Jis taip pat turėjo 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į atsakovui suteiktą pagalbą, bylos pobūdį, pateiktus procesinius dokumentus, laikytinos pagrįstomis ir protingomis. Kadangi buvo patenkinta 25 procentų jo reikštų reikalavimų, ieškovė jam turi sumokėti atitinkamą dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus įskaitymą, atsakovas įpareigotinas atlyginti ieškovei 462,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46. Valstybė šioje byloje patyrė 17,10 Eur pašto išlaidų. Įvertinus kiekvienos iš šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 12,82 Eur pašto išlaidoms atlyginti. Iš ieškovės turėtų būti priteista 4,28 Eur, tačiau ši suma yra mažesnė nei 5 Eur, todėl iš ieškovės nepriteisiama (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

47. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo, priėmus sprendimą, naikinamos, kadangi sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. G. (gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. G. (gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su jų motina K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. G. ir M. G., tvarką:

- tėvas su vaikais bendrauja kas antrą pailgintą savaitgalį nuo ketvirtadienio po vaikų užsiėmimų iki sekmadienio 15.30 val., tėvui ketvirtadienį vaikus pasiimant iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ir sekmadienį grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą, laiką leidžiant savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, informuojant apie vaikų pasiėmimą ir vietą, kur bus leidžiamas laikas su vaikais, vaikų motiną ne mažiau kaip prieš vieną dieną prieš pasiėmimą SMS žinute,

Priteisti nepilnamečiam vaikui T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą po 250 (du šimtai penkiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti nepilnamečiam vaikui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą po 185 (vienas šimtas aštuoniasdešimt penki) eurus kas mėnesį nuo 2020 m. balandžio 26 d. iki dukters pilnametystės.

Į mokėtiną išlaikymą įskaičiuoti atsakovo M. G. ieškovei K. P. pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 19 d. teismo nutartį sumokėtas laikino išlaikymo sumas.

Paskirti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 462,50 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt du eurai ir 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 125,82 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai ir 82 eurocentai) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismą.

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Monika Benetė