- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-815-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09082-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Žvaigždinienė
- Atsakovas
- Audito
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų nemokumo administratorės V. V. ir nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos nemokumo administratorė V. V. (toliau – ir Pareiškėja Nr. 1) ir nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Admivira“ (toliau – ir Pareiškėja Nr. 2, ir Bendrovė, ir Administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) Panevėžio apygardos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 21RE4-(AG4-87/18-2023) (toliau – ir Sprendimas) atmesti pareiškėjų nemokumo administratorės V. V. ir nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Admivira“ skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. V4-66 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymo nemokumo administratoriams UAB „Admivira“ ir V. V. skyrimo“ panaikinimo; 2) tenkinti pareiškėjų nemokumo administratorės V. V. ir nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Admivira“ skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2023 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. V4-66 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymo nemokumo administratoriams UAB „Admivira“ ir V. V. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), ir skundžiamą Įsakymą panaikinti.
Teigia, kad Komisija priimdama Sprendimą dėl taikytos poveikio priemonės pagrįstumo, vertino tik Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) numatyto reguliavimo pagrindu, todėl neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ginčo aplinkybes ir priėmė nepagristą sprendimą. Pareiškėjų nuomone, poveikio priemonė yra reguliuojama administracine teisena, taigi atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatomą teisinį reglamentavimą.
Pažymi, jog AVNT išvadoje esantys deklaratyvūs teiginiai, kad - „nemokumo administratorius pažeidimą padaro tyčia (įvertinus teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes dėl Administratoriaus išmokėtų administravimo išlaidų patyrimo ir būtinumo bei galimo fiktyvumo, sprendžiama, jog Administratorius suvokdamas savo veikimo neatitikimą FABĮ reglamentavimui ir Plane nustatytai tvarkai, sąmoningai nepagrįstai išmokėjo 6 000 Eur administravimo išlaidų, iš ko kilo Patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai)“, laikytini subjektyvia tarnybos nuomone, nes nemokumo administratorius, priešingai nei nurodyta išvadoje, išmokėdamas 6000,00 Eur turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas suteikusiam asmeniui, nemanė darąs veiksmus neatitinkančius Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) reglamentavimo ar plane numatytai tvarkai, todėl administratoriaus veiksmai negali būti laikomi tyčiniais. Nurodo, kad Administratorius, turėdamas kitą nuomonę nei kreditorius, gindamas savo įsitikinimus kreipėsi į teismą. Turėdamas priešingą nuomonę nei kreditorius, administratorius vykstant teisminiams ginčams nevykdė kreditorių susirinkimo sprendimo, tačiau iš karto po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo, pareigą įvykdė ir nedelsiant grąžino kreditoriui visą sumą, dėl kurios buvo kilęs ginčas.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, jog išvada, remiantis kuria buvo priimtas skundžiamas Tarnybos direktoriaus Įsakymas dėl poveikio priemonių skyrimo administratoriui, surašyta nesilaikant administratorių veikos patikrinimų taisyklių, kurios nustato, kad „Neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas pirmiausiai nukreiptas didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti bei suteikti administratoriui metodinę pagalbą“ (Patikrinimo taisyklių 29 punktas), tačiau esamu atveju, galimai kilsiančios rizikos dėl administratoriaus veikos ir kreditorių susirinkimo sprendimo neįgyvendinimo kilus ginčui dėl sumos panaudotos administravimo išlaidoms apmokėti, nebuvo, tuo pačiu šalinti tokios rizikos nereikėjo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad administratorius neįrodė lėšų panaudojimo fakto pagrįstumo, visos lėšos buvo sumokėtos kreditoriui, tai yra žala savanoriškai atlyginta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Tarnybos Išvados nurodyti pažeidimai negali būti vertinami kaip akivaizdūs ar šiurkštūs. Remiantis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, drausminis pažeidimas, už kurį gali būti skiriama nuobauda, yra laikytinas materialiu teisės pažeidimu. Tai reiškia, kad nuobauda gali būti skiriama tik esant nustatytiems neigiamiems padariniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1488-602/2017 suformuota aiški teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią „asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiksmų pripažinimui drausminiu deliktu, nepakanka nustatyti tik akivaizdžios klaidos padarymą, bet šis pažeidimas turėtų sukelti tam tikras pasekmes – pažeisti asmenų teises ar teisėtus interesus ar sukelti kitokios žalos padarymą“, šiuo atveju, administratorius yra savanoriškai sumokėjęs kreditoriui (Pareiškėjui AB „Swedbank“) visą priteistą sumą, t. y. kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, ištaisė pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes.
Teigia, kad administratoriaus kitos nuomonės turėjimas neturėtų būti vertinamas kaip tyčinė veikla, tai yra pažeidimas, sukėlęs neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams (nes tokios galimos pasekmės, įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo visiškai atlygintos). Laiko, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės pareiškėjų atžvilgiu buvo nustatytos nepagrįstai. ANK 36 straipsnyje išvardintas baigtinis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, kurių, nė viena nebuvo nustatyta, tai yra: galimas nusižengimas nebuvo padarytas dviejų asmenų, nebuvo pasinaudota visuomenės ar kita asmens nelaime, jokių sunkių padarinių neatsirado, nes visa patirta žala atlyginta, galimas nusižengimas nepadarytas nėščiai moteriai, mažamečiui; į galima nusižengimą nebuvo įtrauktas nepilnametis, nebuvo reiškiama neapykanta, nebuvo kankinimo/ tyčiojimosi veiksmų, galimą nusižengimą padarė blaivus ir neapsvaigęs asmuo; galimas nusižengimas nebuvo padarytas visuomenei pavojingu būdu; administracinis nusižengimas nebuvo padarytas pakartotinai.
Pareiškėjų nuomone, esant skirtingoms JANĮ ir ANK nustatytoms atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, sprendžiant poveikio priemonės skyrimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir vadovaujamasi aukštesnę hierarchinę teisinę galią turinčiu teisės aktu - ANK, o konstatavus, kad pareiškėjų veiksmuose nė viena sunkinanti aplinkybė nenustatyta, išvada dėl poveikio priemonės skyrimo ir išvados pagrindu priimtas AVNT direktoriaus Įsakymas skirti poveikio priemonę laikytini nepagrįstais ir naikintinais.
Teigia, kad praleistas terminas drausminei atsakomybei taikyti sudaro savarankišką priežastį pripažinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą dėl poveikio priemonės skyrimo neteisėtu ir naikintinu. Remiantis AVNT skundų nagrinėjimo taisyklėmis gali būti nenagrinėjamas ir nepriimtas skundas dėl administracinio nusižengimo padarymo praėjus 6 mėnesiams po jo padarymo, tuo tarpu skundas dėl administratoriaus veiksmų paduotas Tarnybai ženkliai praleidus šį terminą.
Motyvuojamoji dalis
Akcentuoja, jog ANK 39 straipsniu nustatyta, kad „administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos“. Taigi, remiantis šio teisės akto nuostata, praėjus dviem metams po 2021 m. birželio 29 d. jokia nuobauda įskaitant ir poveikio priemonę, administratoriui negalėjo būti taikoma. Nagrinėjamu atveju, dviejų metų terminas yra suėjęs, šis terminas pagal įstatymo nuostatas yra naikinamasis, ir joks bylos nagrinėjimo sustabdymas šio termino sustabdyti ar pratęsti negali. Pažymi, kad kreditoriaus skundo nagrinėjimą sustabdžiusi Tarnyba to neprivalėjo daryti ir galėjo vertinti situaciją pagal jau turimus duomenis. Skundų padavimas nesustabdo kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, todėl AVNT galėjo nelaukti teismų sprendimų susijusių su kreditoriaus skunde nurodytomis aplinkybėmis, ypatingai dėl to, kad buvo nagrinėjimas civilinis ieškinys.
Teigia, jog sprendžiant poveikio priemonės skyrimo termino klausimą, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos teismų suformuota praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Civilinė byla Nr. e2-920-798/2022). Remiantis suformuota teismų praktika, kreditorių susirinkimo nutarimo neįgyvendinimo faktas turi būti užfiksuotas nuo 2021 m. birželio 29 d. (7 dienų protingas terminas susirinkimo nutarimo įvykdymui), o ne nuo skundų pateikimo teismui ir jų išnagrinėjimo. Ši data yra labai svarbi ir dėl to, kad būtent nuo jos turi būti skaičiuojamas terminas kreditoriaus skundui pateikti ir priimti, taip pat nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas terminas skundui išnagrinėti ir terminas drausminei atsakomybei taikyti.
Nurodo, kad remiantis ANK 3 straipsniu „Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku“. Taigi, galimo administracinio nusižengimo laikas, kaip jau minėta aukščiau yra 2021 m. birželio 29 diena. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (ANK 36 straipsniu), praėjus dvejiems metams po administracinio nusižengimo padarymo, poveikio priemonė, kaip nuobauda, iš viso negalėjo būti paskirta, taigi AVNT direktoriaus Įsakymo priėmimo dienai (2023 m. liepos 19 d.) ši nuobauda negalėjo būti taikoma. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad nuo kreditorių susirinkimo sprendimo neįgyvendinimo fakto, kuris laikytinas įvykusiu 2021 m. birželio 29 d. (7 dienų protingas terminas susirinkimo nutarimo įvykdymui), praėjus dviem metams po 2021 m. birželio 29 d. jokia nuobauda ar poveikio priemonė administratoriui negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, kad dviejų metų terminas yra suėjęs, pažymėtina, kad šis terminas pagal įstatymo nuostatas yra naikinamasis ir vien tik šios aplinkybės skundžiamą Tarnybos direktoriaus Įsakymą daro neteisėtu ir naikintinu.
Teigia, jog Komisija, nagrinėdama Pareiškėjų skundą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus įrodymų vertinimo pareigos vykdymui keliamus reikalavimus, nešališkumo, šalių lygybės, teisinio aiškumo principą, nes neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl ginčo faktinių aplinkybių ir klaidingai nustatė iš esmės visą faktinę situaciją, bei priėmė nepagrįsta Sprendimą.
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į Pareiškėjų skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovė paaiškina, kad 2022 m. kovo 29 d. (registracijos Nr. D1-1234) gavo Swedbank AB (toliau – Bankas) skundą (toliau – Banko skundas) dėl Administratoriaus ir jo darbuotojo, atsakingo už asmenų bankroto proceso administravimą – V. V. veiksmų fizinių asmenų A. ir K. V. (toliau – Asmenys) bankroto procese. AVNT 2022 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (10.4Mr) D2-977 kreipėsi į Administratorių, prašydama pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Banko skunde nurodytų argumentų iki 2022 m. balandžio 15 d. Teigia, kad 2022 m. balandžio 13 d. (registracijos Nr. D1-1443) Administratorius pateikė paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. 2022 m. balandžio 21 d. pateiktas Teikimas Nr. D4-962 AVNT pavaduotojui dėl Administratoriaus neplaninio patikrinimo pradėjimo. 2022 m. balandžio 22 d. AVNT raštais Nr. (10.4 Mr) D2-1105, Nr. (10.4 Mr) D2-1106 Administratorius ir Bankas informuoti apie sprendimą atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą administruojant Asmenų bankroto procesą (toliau – Patikrinimas) ir nustatytas Administratoriui terminas pateikti papildomus paaiškinimus į Banko skunde nurodytas aplinkybes iki 2022 m. gegužės 6 d. Pažymi, jog 2022 m. gegužės 6 d. (registracijos Nr. D1-1797) gautas Administratoriaus atsakymas, kuriuo prašoma nutraukti pradėtą Patikrinimą arba jį sustabdyti. 2022 m. gegužės 13 d. pateiktas Teikimas Nr. D4-1191 AVNT pavaduotojui dėl Administratoriaus neplaninio patikrinimo sustabdymo. 2022 m. gegužės 18 d. AVNT raštais Nr. (10.4E) D2-1365, Nr. (10.4Mr) D2-1364 Administratorius ir Bankas informuoti apie priimtą sprendimą stabdyti Patikrinimą kol teismas išnagrinės civ. b. Nr. e2-11918-1019/2022 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas arba pasikeis kitos aplinkybės, kurios sudarys pagrindą tęsti Patikrinimą. Sustabdymo laikotarpis neįtraukiamas į Patikrinimo terminą. 2022 m. birželio 13 d. LAGK priimtas sprendimas Nr. 21R-324(AG-295/05-2022) dėl AVNT pagrįstumo pradėti patikrinimą (t. y. iki informavimo apie sustabdymą Administratorius buvo apskundęs AVNT sprendimą pradėti neplaninį veiklos patikrinimą. Administratoriaus skundas netenkintas. 2023 m. balandžio 4 d. (registracijos Nr. D1-1149) Administratorius el. paštu AVNT pateikė apeliacinės instancijos teismo nutartį priimtą civ. b. Nr. e2-11918-1019/2022, dėl kurios nagrinėjimo buvo sustabdytas Patikrinimas.
Paaiškina, kad 2023 m. balandžio 6 d. (registracijos Nr. D1-1180) AVNT gautas Banko pranešimas apie išnagrinėtą civilinę bylą ir įsiteisėjusį sprendimą bei prašymas atnaujinti Patikrinimą. 2023 m. balandžio 20 d. pateiktas Teikimas Nr. D4-1108 AVNT pavaduotojui dėl Administratoriaus neplaninio patikrinimo atnaujinimo. 2023 m. balandžio 25 d. AVNT raštais Nr. (10.4. Mr) D2-935, Nr. (10.4. Mr) D2-936 Bankas ir Administratorius informuoti apie priimtą sprendimą atnaujinti Patikrinimą ir tęsti jį įvertinus naujai paaiškėjusią informaciją. Administratoriui nustatytas terminas iki 2023 m. gegužės 4 d. informuoti AVNT apie sustabdymo metu visas naujai atsiradusias aplinkybes aktualias Banko skundo nagrinėjimui. 2023 m. gegužės 5 d. (registracijos Nr. D1-1491) Administratorius pateikė papildomą informaciją Patikrinimui, kuriame taip pat prašo Banko skundą pripažinti nenagrinėtinu ir Patikrinimą nutraukti. 2023 m. gegužės 24 d. AVNT raštu Nr. (10.4. Mr) D2-1151 Administratoriui pateiktas atsakymas į prašymą Banko skundą pripažinti nenagrinėtinu ir Patikrinimą nutraukti. Prašymas netenkintas. 2023 m. birželio 5 d. (registracijos Nr. D1-1918) AVNT gautas Administratoriaus (duomenys neskelbtini) V. V. el. laiškas, kuriuo informuojama apie priteistos žalos Banko naudai apmokėjimą. 2023 m. birželio 26 d. parengtas Išvados projektas Nr. D4-1792 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Admivira“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvados projektas) ir pateiktas AVNT direktoriaus pavaduotojui. 2023 m. birželio 27 d. Administratorius ir atsakingas darbuotojas už bankroto proceso administravimą elektroniniu būdu supažindinti su Išvados projektu, informuojant apie teisę per 5 darbo dienas nuo Išvados projekto gavimo dienos pateikti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) papildomus paaiškinimus bei dokumentus. Nuomonės pateikimo terminas iki 2023 m. liepos 5 d.
Nurodo, kad 2023 m. liepos 5 d. gautas Administratoriaus prašymas pratęsti Nuomonės pateikimo terminą, dėl Administratoriaus atsakingo darbuotojo nedarbingumo. Nuomonės pateikimo terminas pratęstas iki 2023 m. liepos 12 d. Pažymi, jog 2023 m. liepos 11 d. (registracijos Nr. D1-2298) Administratorius pateikė nuomonę dėl Išvados projekto (toliau – Nuomonė). 2023 m. liepos 18 d. AVNT priėmė Išvadą Nr. D4-2016 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Admivira“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada). 2023 m. liepos 19 d. priimtas AVNT direktoriaus įsakymas Nr. V4-66 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymo nemokumo administratoriams UAB „Admivira“ ir V. V. skyrimo“. 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. (10.4 Mr.)D2-1530 supažindino Administratorius su priimtu skundžiamu Įsakymu ir Išvada. 2023 m. liepos 21 d. raštu Nr. (10.4 Mr.)D2-1540 informavo Banką apie Administratorių patikrinimo rezultatus. 2023 m. liepos 21 d. AVNT raštu Nr. (10.4 Mr)D2-1545 informavo Nemokumo administravimo rūmus dėl Administratorei V. V. skirto nurodymo – kvalifikacijos kėlimo. 2023 m. rugpjūčio 18 d. gautas LAGK raštas su Administratorės Skundu. 2023 m. rugpjūčio 25 d. AVNT pateikė LAGK atsiliepimą Nr. (8.22 E)D2-1719 į Administratorės skundą. 2023 m. spalio 3 d. priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Teigia, kad nesutinka su pareiškėjomis, kad AVNT vertindama Administratorių atsakomybę turėjo remtis ne JANĮ, o ANK nuostatomis. AVNT, vykdydama nemokumo administratorių priežiūrą ir taikydama poveikio priemones už nemokumo administratorių veikloje nustatytus pažeidimus, vadovaujasi JANĮ III dalies nuostatomis, o ne ANK, tai yra neinicijuoja administracinės nusižengimų teisenos bylų pagal ANK nuostatas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, mano, kad LAGK pagrįstai sprendė, kad FABĮ ir JANĮ nuostatose yra nurodytas specialus reguliavimas, kuris yra taikomas, kaip atsakomybė bankroto administratoriui už nustatytus jo atliekamo bankroto procedūrų pažeidimus. Bei, kad pareiškėjos skundu nepagrįstai sieja ir tapatina šias dvi visiškai skirtingas teisinės atsakomybės formas, kadangi iš bylos duomenų nėra matyti, kad Sprendimas būtų priimtas kaip galimas administracinis nutarimas, kuriuo būtų pareiškėjos patrauktos atsakomybėn pagal ANK ir paskirta kokia tai administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, juolab kurių LAGK neturi įgaliojimų įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to, visiškai pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kuriuo pareiškėjos reikalauja takyti atitinkamas ANK, kaip aukštesnės galios teisės akto, nuostatas, kadangi nei pagal ANK, nei pagal FABĮ ar JANĮ reguliavimą nėra jokios teisinio reguliavimo konkurencijos tarp šių teisės aktų.
Nesutinka, kad LAGK neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ginčo aplinkybes ir priėmė nepagristą Sprendimą, bei, kad nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjoms konstatuota sunkinanti aplinkybė: pažeidimo padarymas tyčia. Patikrinimo metu nustatyta: Asmenų turto paskelbtos varžytinės baigėsi 2021 m. balandžio 16 d. ir nekilnojamas turtas buvo parduotas už 110 900 Eur sumą. 2021 m. gegužės 13 d. buvo surašytas varžytinių akto projektas. Po turto pardavimo, hipotekos kreditoriui (Bankui) buvo pervesta 104 342,42 Eur suma kreditoriaus reikalavimo tenkinimui iš parduoto įkeisto turto. Bendra patvirtinta kreditoriaus reikalavimo suma užtikrinta hipoteka – 302 932,64 Eur. 6557,58 Eur suma nuo parduoto turto gautų lėšų buvo skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Nesutarimas tarp Administratoriaus ir Banko kilo dėl 6 000 Eur (nuo gautos sumos už parduotą įkeistą turtą) panaudojimo administravimo išlaidoms. Bankui paprašius Administratoriaus pagrįsti šias išlaidas, pirmiausiai, Administratorius atsisakė tai padaryti (2021 m. gegužės 13 d.), vėliau, po pakartotinio prašymo (2021 m. gegužės 19 d.), Bankui pateikė varžytynių akto projektą bei turto pardavimo išlaidų sąmatą. Bankui kilus abejonių dėl turto pardavimo išlaidų sąmatoje nurodytų išlaidų – „Už turto apžiūrų organizavimą objekte 6000 Eur, t. y. po 1000 Eur po kiekvienų varžytynių, bendrai 6 000 Eur (vykdytojas UAB „Miesto istorijos“)“, po papildomo susirašinėjimo, Administratorius Bankui pateikė sąskaitą-faktūrą, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kasos pajamų orderį. Bankas, įvertinęs Administratoriaus pateiktus nurodytas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nesutiko su tokių išlaidų pagrįstumu ir būtinumu Asmenų bankroto procese, taip pat, kėlė abejones dėl šių išlaidų faktinio egzistavimo. Bankui įvertinus iš Administratoriaus gautus dokumentus, ir Kreditoriui nesutinkant su išlaidų už tarpininkavimo paslaugas pagrįstumu, 2021 m. birželio 22 d. įvyko kreditorių susirinkimas Asmenų bankroto procese, kuriame buvo nuspręsta (Banko balsų suma – 99,58 proc.) dėl gautų lėšų už hipoteka įkeisto turto pardavimą išmokėjimo, t. y. dėl 110 342,42 Eur sumos išmokėjimo Kreditoriui. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu faktiškai Kreditoriui iš šios sumos jau buvo išmokėta 104 342,42 Eur suma, taigi pagal priimtą nutarimą neišmokėtas sumos likutis – 6 000 Eur (ginčo suma dėl išlaidų tarpininkavimo paslaugoms). Administratorius šiame kreditorių susirinkime pateikė savo nutarimo projektą, kuriame pateikė paaiškinimus darbotvarkės klausimu nurodydamas, jog bendra faktinių turto pardavimo išlaidų suma yra 6 557,58 Eur, kuri neviršija 6 proc. turto vertės, už parduotą turtą varžytynėse gauta – 110 900 Eur, Bankui išmokėta 104 342,42 Eur suma, todėl jam negali būti išmokėta 110 342,42 Eur suma, nes visa priklausanti suma jau yra išmokėta. Už šį nutarimo projektą (paaiškinimą) balsuota nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, kad 2021 m. birželio 22 d. priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą Administratorius apskundė teismui, kuris buvo išnagrinėtas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Pirmos instancijos teisimas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civ. b. Nr. e2FB-1170-647/2019 Administratoriaus skundą atmetė, nurodydamas, kad, įvertinus visus byloje pateiktus duomenis, daroma išvada, jog Administratorius pakankamai nepagrindė suteiktų tarpininkavimo paslaugų 6 000 Eur sumai fakto ir jų būtinumo, todėl kreditorių susirinkimo nutarimą dėl šios sumos išmokėjimo hipotekos kreditoriui paliko galioti. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi c. b. Nr. e2S-239-855/2022 pritarė pirmos instancijos teismo argumentams ir nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Administratorius negali būti laikomas įrodžiusiu tarpininkavimo išlaidų būtinumą, realų patyrimo faktą ir dydį bei vertino, kad Administratoriaus pateikti įrodymai pagrįstai sukėlė tiek kreditorei, tiek pirmosios instancijos teismui abejonių dėl realaus išlaidų patyrimo ir pagrįstumo, ir negalėjo/negali būti laikomi pakankamu pagrindu tokių išlaidų kompensavimui. Pabrėžė, kad vien Administratoriaus pateikti dokumentai: sąskaita – faktūra bei kasos pajamų orderis, nepagrindžia juose nurodomų išlaidų fakto ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad Administratoriaus prašoma kompensuoti 6 000 Eur suma neviršija Plane nustatytos maksimalios 6 proc. nuo turto pardavimo kainos sumos, nereiškia, kad ji ir turi būti kompensuojama bankroto administratorei, kadangi tokiam kompensavimui būtinas realus tokio dydžio išlaidų patyrimo ir išlaidų būtinumo faktas.
Paaiškina, jog tai suponuoja, kad po apeliacinės instancijos teismo nutarties, t. y. po 2022 m. sausio 13 d., 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą patikrinus teismo tvarka ir palikus jį galioti, Administratorius įgijo pareigą vykdyti minėtą nutarimą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktas). 2022 m. sausio 17 d. Bankas iš Administratoriaus gavo pranešimą, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdys. Administratoriaus atsakyme nurodoma, kad dėl prieštaringos teismų praktikos dėl trečiųjų asmenų pasitelkimo bankroto procese kai kurioms nemokumo administratoriaus pareigoms atlikti galimybės, Administratorius ketina kreiptis į kasacinį teismą, o kreditorių susirinkimo nutarimo įvykdyti nėra galimybės, nes Bankui priklausanti suma yra išmokėta, o 6 557,58 Eur išmokėta nemokumo administratoriui kaip faktinės administravimo išlaidos. 2022 m. balandžio 7 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartimi Administratoriaus kasacinį skundą atsisakė priimti. Bankui informavus Administratorių, kad šiam iki 2022 m. sausio 19 d. nepadengus 6 000 Eur įmokos, Bankas kreipsis į Administratoriaus atsakomybę apdraudusią bendrovę, 2022 m. sausio 18 d. raštu Administratorius pats kreipėsi į Administratoriaus civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę dėl draudiminio įvykio su prašymu išmokėti 6 000 Eur. 2022 m. kovo 14 d. raštu draudimo išmoką buvo atsisakyta išmokėti (nurodant, kad žala kilusi dėl tyčinių veiksmų, be to, galimai neteisėti Administratoriaus veiksmai buvo atlikti iki 2019 m. spalio 22 d., t. y. iki draudimo sutarties sudarymo (2021 m. kovo 7 d.)). Bankas, gavęs atsakymą iš draudimo bendrovės, 2022 m. kovo 17 d. kreipėsi į Administratorių su prašymu hipotekos kreditoriui pervesti likusią sumą, tą pačią dieną buvo gautas Administratoriaus atsisakymas tai padaryti, motyvuojant tuo, kad lėšos jau paskirstytos. Banko prašyme informuota ir apie tai, jog Administratoriui iki 2022 m. kovo 21 d. nepervedus nurodytos sumos, bus kreipiamasi į teismą ir AVNT. Nurodytu terminu Administratorius Banko prašymo neįvykdė.
Teigia, kad 2023 m. birželio 5 d. AVNT gautas Administratoriaus pranešimas, kad Bankui priteista žala yra apmokėta. Iš pridėto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2023 m. birželio 2 d. Bankui sumokėta 6 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta: civilinė byla Nr. e2-11918-1019/2022, priteista suma iš UAB Admivira (Administratorius). Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. e2-11918-1019/2022, teismas iš Administratoriaus Banko naudai priteisė 6 000 Eur žalos atlyginimo, 272 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Administratoriaus atliktas mokėjimas nepadengė šių sumų visa apimtimi.
Pažymi, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais Administratoriaus veikloje, administruojant Asmenų bankroto procesą, vienareikšmiškai yra konstatuoti FABĮ normų pažeidimai (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punkto, 25 straipsnio 12 dalies (ankstesnėje redakcijoje 11 dalis), 27 straipsnio 3 dalies) nevykdant 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo ir pardavus turtą, neišmokant hipotekos kreditoriui visos priklausančios sumos bei tai, kad Administratorius nevykdydamas FABĮ jam tiesiogiai pavestų funkcijų ir galimai pasitelkdamas turto pardavimo procesui trečiuosius asmenis, sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes kreditorių turtiniams interesams. Teismai konstatavo, kad iš byloje pateiktų duomenų visumos akivaizdu, kad Administratorius nepagrindė nurodomų išlaidų sumos už turto apžiūrą, todėl tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė hipotekos kreditoriaus interesus. Teismai taip pat sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepagrindė tokių paslaugų (turto apžiūrų) suteikimo būtinumo Asmenų bankroto procese, nėra objektyvių duomenų apie susitarimo sąlygas su paslaugos teikėju ir faktiškai suteiktas paslaugas, taip pat, kyla pagrįstų abejonių ar tokios paslaugos apskritai faktiškai buvo suteiktos. Be to, teismas sprendė, kad nevykdydamas kreditorių susirinkimo sprendimo (išmokėti hipotekos kreditoriui 110 342,42 Eur turto pardavimo lėšų), kuris yra teisėtas, galiojantis ir vykdytinas, Administratorius Bankui padarė 6 000 Eur žalą. Administratorius, kaip ir kiekvienas teisinių santykių subjektas, turi teisę savo interesus ginti teismine tvarka, tačiau tai nereiškia, kad Administratorius gali nevykdyti imperatyvių FABĮ nuostatų, nustatančių jo pareigas fizinio asmens bankroto procese.
Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ 25 straipsnio 12 dalis numato priimto kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo peržiūros galimybę teismo tvarka, darė išvadą, jog, Administratoriui apskundus 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, vėliausiai, kada Administratorius turėjo pareigą įvykdyti šį kreditorių susirinkimo nutarimą dėl papildomos, hipotekos kreditoriui priklausančios sumos (6 000 Eur) pervedimo, buvo teismo sprendimo dėl šio nutarimo peržiūrėjimo įsiteisėjimo data, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties c. b. Nr. e2S-239-855/2022 priėmimo data. Vadinasi, Administratorius neginčytiną pareigą Bankui išmokėti neišmokėtą 6 000 Eur sumą už įkeisto turto pardavimą įgijo 2022 m. sausio 13 d. Patikrinimui pateikti duomenys patvirtina, kad net ir įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir Bankui pasikreipus į Administratorių dėl kreditorių susirinkimo nutarimo įvykdymo, Administratorius šio nutarimo nevykdė, dėl ko Bankas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos (žalos atlyginimo) priteisimo iš Administratoriaus. Šiuo atveju žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimas teismine tvarka negali būti laikomas pagrindu nevykdyti 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, nes jo teisėtumas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau buvo patvirtintas 2022 m. sausio 13 d. ir jis tapo privalomu vykdyti Administratoriui, todėl, kaip buvo konstatuota ir teismų, nagrinėjamu atveju Administratorius laikytinas pažeidusiu FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punkto, 25 straipsnio 12 dalies (ankstesnėje redakcijoje 11 dalis), 27 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylos dėl žalos priteisimo iš Administratoriaus išnagrinėjimo rezultatas tik patvirtino Administratoriaus neteisėtus veiksmus ir atsižvelgiant į prejudicinius teismų sprendimus dėl 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir kitas bylos aplinkybes, Banko naudai buvo priteista mokėtina žala (6 000 Eur žalos atlyginimo, 272 Eur palūkanų, 6 proc. procesinių palūkanų, 141 Eur bylinėjimosi išlaidų).
Nurodo, kad, įvertinus Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus Administratoriaus veikloje, darytina išvada, jog pažeidimai yra reikšmingi, nes susiję su kreditoriaus (hipotekos) turtinių interesų pažeidimu ir netinkamu (neatitinkančiu Plane nustatytos tvarkos, FABĮ normų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų administravimo išlaidų patyrimui ir pagrindimui bei nemokumo administratoriui keliamų aukštų veiklos standartų) disponavimu Asmenų lėšomis, gautomis už įkeistą realizuotą turtą bankroto procese. Administratorius nevykdė Asmenų bankroto procese priimto kreditorių susirinkimo nutarimo ir hipotekos kreditoriui nepervedė jam priklausančios sumos dalies už įkeisto turto pardavimą, o hipotekos kreditoriui priklausančią sumos dalį, kaip buvo nustatyta teismų procesiniais sprendimais, nepagrįstai panaudojo administravimo išlaidoms, kurių būtinumo ir realaus patyrimo Asmenų bankroto procese negalėjo pagrįsti. Kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą patikrinus net ir teismo tvarka, bei įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pripažintas teisėtu, galiojančiu ir vykdytinu, Administratorius jo nevykdė. Atsižvelgiant į 2021 m. birželio 22 d. priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl likusios lėšų dalies išmokėjimo ir FABĮ numatytą galimybę dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo patikrinimo teismine tvarka, vėliausia data, kada Administratorius turėjo įvykdyti šį kreditorių susirinkimo nutarimą, yra teismo procesinio sprendimo dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo ir vykdytinumo įsiteisėjimo data, t. y. 2022 m. sausio 13 d. Pagal Patikrinimo duomenis 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkime patvirtinta mokėtina hipotekos kreditoriui sumos dalis (6 000 Eur) sumokėta tik 2023 m. birželio 2 d. (beveik po 2 metų).
AVNT nuomone, AVNT yra įvertinusi visas faktines aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 25 straipsnio 12 dalį (ankstesnėje redakcijoje 11 dalis), 27 straipsnio 3 dalį, nes Administratorius nevykdė 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo dėl hipotekos kreditoriui priklausančių už parduotą įkeistą turtą lėšų dalies (6 000 Eur) išmokėjimo. Kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdė ir įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui (Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartis civ. b. Nr. e2FB-1170-647/2019, kuri įsiteisėjo bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ir priėmus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį civ. b. Nr. e2S-239-855/2022), kuriuo buvo patvirtintas šio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumas, t. y. nutarimas pripažintas teisėtu, galiojančiu ir vykdytinu, o Administratoriaus išmokėtos 6 000 Eur administravimo išlaidos už Asmenų turto pardavimą pripažintos neįrodytomis ir objektyviai nepagrįstomis, taip pat teismas suabejojo minėtų išlaidų realiu patyrimu ir būtinumu. Bei FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes Administratorius Asmenų turtu (lėšomis, gautomis už įkeisto turto pardavimą) disponavo ne pagal Plane nustatytą tvarką, t. y. gavęs apmokėjimą už Asmenų parduotą įkeistą turtą, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal Plane nustatytą tvarką Administratoriui atlyginamos faktinės administravimo išlaidos, neviršijančios 6 proc. už parduotą turtą gautos kainos, iš Asmenų depozitinės sąskaitos apmokėjo objektyviai nepagrįstas administravimo išlaidas 6 000 Eur sumai.
AVNT nuomone, LAGK nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Administratorius atlygino Banko nuostolius ar ištaisė pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes (JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto) ir juolab tai negali būti laikoma savanorišku ir operatyviu aptariamos žalos atlyginimu, kai Bankui teko ne tik papildomai kreiptis į teismą dėl skolos (žalos atlyginimo) priteisimo iš Administratoriaus, o pačiam Administratoriui realiai grėsė priverstinio vykdymo procesas. Be to, nėra visiškai jokio faktinio pagrindo tokių aplinkybių vertinti, kaip galimai pareiškėjų padarytų atitinkamų FABĮ pažeidimų, kaip padarytų dėl neatsargumo, nes, aptartos aplinkybės ir pagrindžia Administratoriaus ir atsakingo asmens sąmoningą, kryptingą, nepagrįstą ir neteisėtą neveikimą (neįgyvendinant 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo), kuris akivaizdžiai turėtų būti vertinamas kaip tyčinis veikimas (neveikimas).
Nesutinka su pareiškėjomis, kad LAGK nepagrįstai nenustatė Pareiškėjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės (savanoriškas žalos atlyginimas ir pasekmių pašalinimas), taip pat vertinant sunkinančias aplinkybes turėjo vertinti ne tik JANĮ, bet ir ANK numatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad AVNT vertindama poveikio priemonės nemokumo administratoriui skyrimo klausimą, privalo įvertinti ir administratoriaus charakterizuojančias savybes, kurios gali būti pripažįstamos kaip sunkinančiomis ar lengvinančios aplinkybės, ką AVNT nagrinėjamu atveju ir yra padariusi.
AVNT nuomone, LAGK atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, kad šiuo atveju nėra taikomas ANK, pagrįstai atmetė pareiškėjų skundo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad Administratorius 2022 m. gegužės 6 d. su paaiškinimais pateikė prašymą nutraukti arba sustabdyti Patikrinimą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 11918-1019/2022. AVNT, įvertinusi Administratoriaus prašymą, Patikrinimų taisyklių nuostatas ir Patikrinimo metu gautą informaciją, priėmė sprendimą stabdyti Patikrinimą iki bus išnagrinėta civ. b. Nr. e2-11918-1019/2022 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas arba pasikeis kitos aplinkybės, kurios sudarys pagrindą tęsti Patikrinimą. Apie šį sprendimą AVNT 2022 m. gegužės 18 d. raštais informavo Administratorių ir Banką. Be kita ko, prašo atkreipti dėmesį, kad Patikrinimo sustabdymo klausimą dar 2022 m. birželio 13 d. yra nagrinėjusi LAGK ir apie tai yra pasisakiusi 2022 m. birželio 13 d. sprendime Nr. 21R-324(AG-295/05-2022). Šiuo atveju, yra taikomos JANĮ, o ne ANK nuostatos. JANĮ 136 straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės nemokumo administratoriams gali būti skiriami ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos (JANĮ 136 straipsnio 6 dalis). Tad nagrinėtu atveju šis terminas nėra suėjęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, AVNT nuomone, LAGK pagrįstai atmetė skundo argumentus, kad Sprendimu poveikio priemonė negalėjo būti paskirta, nes praėjo jų paskyrimo terminas, numatytas ANK, kadangi JANĮ 136 straipsnio 6 dalis tiesiogiai numato ilgesnį 5 metų terminą nuo pažeidimo padarymo dienos, tad šiuo atveju nėra taikomas ANK 39 straipsnio nuostatos dėl numatytų administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Priešingai nei pareiškėjos teigia, AVNT nuomone, atsižvelgiant, į tai kas išdėstyta, akivaizdu, kad LAGK gilinosi į situaciją ir tinkamai vertino pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, teisinį reglamentavimą, todėl pagrįstai sprendė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti Sprendimą, bei pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Komisijos Sprendimo ir Tarnybos Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 22 d. Tarnyba pradėjo Pareiškėjų neplaninį veiklos patikrinimą administruojant Asmenų bankroto procesą.
Tarnyba priėmė Išvadą, kurioje nurodyta, kad įvertinus Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir Administratoriaus pateiktą nuomonę, nustatytų pažeidimų reikšmingumą ir trukmę, bei Administratoriaus ir jo darbuotojos atsakingos už Asmenų bankroto proceso administravimą atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tai, kad šiuo metu 2021 m. birželio 22 d. Asmenų kreditorių susirinkime patvirtinta mokėtina hipotekos kreditoriui suma (6 000 Eur) jam yra sumokėta, taip pat sumokėtos kitos civilinėje byloje priteisto sumos, vadovaujantis FABĮ 13 straipsnio 9 dalimi, JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu, siūloma už Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus: Administratoriui, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus, skirti poveikio priemonę – įspėjimą; Administratoriaus darbuotojai, atsakingai už bankroto proceso administravimą ir Administratoriaus (duomenys neskelbtini) – V. V., kaip subjektui faktiškai atlikusiam administravimo veiksmus Asmenų bankroto procese, skirti poveikio priemonę – įspėjimą ir nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2023 m. gruodžio 31 d., tema, susijusia su bankrutuojančio fizinio asmens administravimo išlaidų apskaičiavimu, apmokėjimu ir pagrindimu bei kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto procese. Apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
Tarnyba Įsakymu įvertinusi AVNT Išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, 2023 m. liepos 11 d. (Nr. D1-2298) nemokumo administratoriaus UAB „Admivira“ pateiktą nuomonę, atsižvelgdama į tai, kad nemokumo administratorius UAB „Admivira“, administruodamas Asmenų bankroto procesą, pažeidė FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1, 10 punktus, 25 straipsnio 12 dalį (pagal ankstesnę redakciją 11 dalį), 27 straipsnio 3 dalį, vadovaudamasi FABĮ 13 straipsnio 9 dalimi, JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi ir Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“, 13 punktu nusprendė už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus Patikrinimą, nemokumo administratoriams: 1.1. UAB „Admivira“ kaip subjektui, atsakingam už Asmenų bankroto proceso administravimą, ir už per visą tikrintą laikotarpį nustatytus pažeidimus skirti JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę – įspėjimą; 1.2.V. V., darbuotojai, atsakingai už Asmenų bankroto proceso administravimą, ir UAB „Admivira“ (duomenys neskelbtini), kaip subjektui faktiškai atlikusiam administravimo veiksmus Asmenų bankroto procese, skirti: 1.2.1. JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę – įspėjimą; 1.2.2. JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2023 m. gruodžio 31 d. tema, susijusia su bankrutuojančio fizinio asmens administravimo išlaidų apskaičiavimu, apmokėjimu ir pagrindimu bei kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto procese. Apie nurodymo įvykdymą informuoti Nemokumo administratorių rūmus.
Pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 13 d. pateikė skundą Komisijai, prašydami panaikinti Tarnybos Įsakymą.
Komisija Sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos, nesutikdamos su Komisijos Sprendimu ir Tarnybos Įsakymu, kreipėsi į teismą.
JANĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. JANĮ 136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija gali skirti šiuos nurodymus: 1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai; 2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą.
JANĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. Pagal JANĮ 137 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės: 1) nemokumo administratorius savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti; 2) nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo; 3) nemokumo administratorius atlygina nuostolius ir (ar) ištaiso pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes. JANĮ 137 straipsnio 3 dalį, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės: 1) nemokumo administratorius pažeidimą padaro tyčia; 2) nemokumo administratorius nebendradarbiauja su priežiūros institucija jai atliekant veiklos patikrinimą; 3) surinkta įrodymų, kad nemokumo administratorius slepia padarytą pažeidimą; 4) pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams; 5) pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratorius padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė.
ANK (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena.
ANK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; 3) administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties; 4) administracinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos; 5) administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; 6) administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas; 7) administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; 8) administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui; 9) administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo; 10) asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pagal ANK 35 straipsnio 3 dalį, skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis.
ANK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitariusių asmenų. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į asmens dalyvavimo padarant administracinį nusižengimą pobūdį ir mastą ar paramą nustatant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir jį padarant dalyvavusius asmenis, gali šios aplinkybės nepripažinti atsakomybę sunkinančia; 2) administracinis nusižengimas padarytas pasinaudojant visuomenės ar kito asmens nelaime; 3) dėl administracinio nusižengimo atsirado sunkių padarinių; 4) administracinis nusižengimas padarytas nėščiai moteriai, kai buvo žinoma ar akivaizdu, kad ji nėščia, arba neįgaliam asmeniui, kai buvo žinoma ar akivaizdu, kad jis neįgalus; 5) į administracinio nusižengimo padarymą įtrauktas nepilnametis ir jį įtraukė pilnametis; 6) administracinis nusižengimas padarytas mažamečiui; 7) administracinis nusižengimas padarytas reiškiant neapykantą asmeniui (asmenims) ar diskriminuojant asmenį (asmenis) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais pagrindais; 8) administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui; 9) administracinis nusižengimas padarytas kankinant asmenį ar tyčiojantis iš jo; 10) administracinis nusižengimas padarytas visuotinai pavojingu būdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 11) administracinis nusižengimas padarytas iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų; 12) tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. ANK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis.
Pagal ANK 39 straipsnį, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
Vadovaujantis teisės doktrinoje ir teismų praktikoje galiojančiu lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją) principu, šiuo atveju taikytina specialioji teisės norma – JANĮ nustatytas teisinis reguliavimas. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjoms poveikio priemonės skirtos pagal FABĮ ir JANĮ nuostatas už FABĮ reikalavimų pažeidimą, o ne už ANK numatytą administracinį nusižengimą. Nei FABĮ, nei JANĮ nėra nustatyta, kad, sprendžiant dėl poveikio priemonės skyrimo, turėtų būti taikomos ANK nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini pareiškėjų argumentai dėl ANK taikymo būtinybės.
Dėl Išvados
Pareiškėjos mano, kad Tarnybos Išvadoje yra deklaratyvūs teiginiai dėl pažeidimo padarymo tyčia, kadangi nemokumo administratorius, priešingai nei nurodyta Išvadoje, išmokėdamas 6 000 Eur turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas suteikusiam asmeniui, nemanė darąs veiksmus, neatitinkančius FABĮ reglamentavimo ar plane numatytai tvarkai, todėl administratoriaus veiksmai negali būti laikomi tyčiniais.
Byloje nėra ginčo dėl Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jog Asmenų turto paskelbtos varžytinės baigėsi 2021 m. balandžio 16 d. ir nekilnojamas turtas buvo parduotas už 110 900 Eur sumą. 2021 m. gegužės 13 d. buvo surašytas varžytinių akto projektas. Po turto pardavimo, hipotekos kreditoriui (Bankui) buvo pervesta 104 342,42 Eur suma kreditoriaus reikalavimo tenkinimui iš parduoto įkeisto turto. Bendra patvirtinta kreditoriaus reikalavimo suma, užtikrinta hipoteka – 302 932,64 Eur. 6557,58 Eur suma nuo parduoto turto gautų lėšų buvo skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Nesutarimas tarp Administratoriaus ir Banko kilo dėl 6 000 Eur (nuo gautos sumos už parduotą įkeistą turtą) panaudojimo administravimo išlaidoms. Pirmos instancijos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civ. b. Nr. e2FB-1170-647/2019 Administratoriaus skundą atmetė, nurodydamas, kad, įvertinus visus byloje pateiktus duomenis, daroma išvada, jog Administratorius pakankamai nepagrindė suteiktų tarpininkavimo paslaugų 6 000 Eur sumai fakto ir jų būtinumo, todėl kreditorių susirinkimo nutarimą dėl šios sumos išmokėjimo hipotekos kreditoriui paliko galioti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi civ. b. Nr. e2S-239-855/2022 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi Administratoriaus kasacinį skundą atsisakė priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu c. b. Nr. e2-11918-1019/2022 Banko ieškinį tenkino visiškai ir iš Administratoriaus Banko naudai priteisė 6 000 Eur žalos atlyginimo, 272 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi c. b. Nr. e2A-615-640/2023 Administratoriaus apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Administratorius 2023 m. birželio 2 d. Bankui sumokėjo 6 200 Eur sumą pagal civilinę bylą Nr. e2-11918-1019/2022.
Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Administratorius pagal minėtą teismo sprendimą sumokėjo Bankui 6 200 Eur sumą tik 2023 m. birželio 2 d..
Pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką. Pagal FABĮ 15 straipsnį, įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo.
Nors Pareiškėjos nurodo nesutikimo su pažeidimo padarymo tyčia nustatymu, tačiau pareiškėjų veiksmai buvo įvertinti teismuose aukščiau minėtose bylose, kuriose buvo nuspręsta, jog Administratorius yra padaręs 6 000 Eur dydžio žalą Bankui, kurią privalo grąžinti. Teismai nustatė, jog Administratorius nepervedė hipotekos kreditoriui priklausančios sumos dalies už įkeisto turto pardavimą, o šią sumos dalį panaudojo administravimo išlaidoms, kurių būtinumo negalėjo pagrįsti. Įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina Pareiškėjų padaryto pažeidimo padarymą tyčia. Pareiškėjos nesutinka su Išvadoje nurodytomis Patikrinimo metu nustatytomis ir vertintomis aplinkybėmis dėl pažeidimo padarymo tyčia, tačiau Pareiškėjos nevykdė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutarties, Bankas turėjo papildomai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Be to, Pareiškėjos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį įvykdė ne visa apimtimi, kadangi Bankui atlygino 6 200 Eur sumą, nors turėjo atlyginti dar dalį palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokie Pareiškėjų sąmoningi veiksmai sąlygoja išvadą, kad buvo pagrįstai konstatuotas pažeidimo padarymas tyčia, kaip ir nustatyta minėtuose teismų sprendimuose, kadangi jos negalėjo pagrįsti tarpininkavimo paslaugų 6 000 Eur sumai fakto ir jų būtinumo. Priešingai nei skunde teigia Pareiškėjos, tokie veiksmai nėra deklaratyvaus pobūdžio. Aplinkybė, jog Pareiškėjos nemanė darančios veiksmus, neatitinkančius FABĮ reglamentavimo, niekaip nekeičia minėtuose teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių. Pažymėtina, jog Pareiškėjos užsiima bankroto (nemokumo) procesų administravimu, todėl tiesiogiai jų veiklai taikomi teisės aktai, turėjo būti gerai žinomi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog Išvadoje nurodyti deklaratyvūs teiginiai dėl pažeidimo padarymo tyčia, kadangi pažeidimas nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais Administratorius įpareigotas grąžinti Bankui 6 000 Eur žalą.
Pareiškėjos skunde teigė, kad Išvada, pagal kurią priimtas Įsakymas, yra surašyta nesilaikant administratorių veiklos patikrinimo taisyklių 29 punkto nuostatos. Pažymėjo, kad žala buvo savanoriškai atlyginta, o nuobauda gali būti skiriama tik esant nustatytiems neigiamiems padariniams.
Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos patikrinimo taisyklių (toliau – ir Patikrinimo taisyklės) 29 punkte nustatyta, kad neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo (toliau – neplaninis patikrinimas) tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, AVNT veiksmus pirmiausiai nukreipiant didžiausios rizikos atvejams šalinti, užkertant kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti, suteikiant administratoriui metodinę pagalbą.
Nesutiktina, kad Išvada surašyta nesilaikant Patikrinimo taisyklių 29 punkto, kadangi kaip matyti, neplaninio patikrinimo tikslas yra įvertinti faktus ir aplinkybes, kas ir buvo atlikta Išvadoje. Vien tai, kad žala buvo atlyginta Bankui, nereiškia, kad neigiami padariniai Bankui nebuvo kilę. Teismas nesutinka su tuo, jog Pareiškėjos žalą atlygino savanoriškai, kadangi Pareiškėjos žalos neatlygino po Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties, Bankas turėjo papildomai kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo, o pareiškėja žalą atlygino tik po dviejų mėnesių nuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties priėmimo dienos, t. y. 2023 m. birželio 2 d. Pažymėtina, jog sutiktina su Komisijos Sprendime nurodyta aplinkybe, jog Administratoriui grėsė priverstinio vykdymo procesas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Bankui buvo atlyginta 6 200 Eur suma, nors vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį, Pareiškėjos nepadengė visos priteistos sumos (dalies palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Nors žalą Pareiškėjos pervedė Bankui pačios, tačiau įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes, jog jos žalą atlygino tik vykdydamos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį, šios žalos neatlygindamos nuo 2021 m. birželio 22 d., t. y. pakankamai ilgą laiko tarpą, kas šiuo aspektu sudaro pagrindą minėtus Pareiškėjų skundo teiginius atmesti.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Pareiškėjai mano, kad Komisija nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog buvo savanoriškai atlyginta žala, nors JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas įpareigoja įvertinti visas lengvinančias aplinkybes. Taip pat sunkinančios aplinkybės nustatytos nepagrįstai. Pareiškėjų nuomone, esant skirtingoms JANĮ ir ANK nustatytoms atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, sprendžiant poveikio priemonės skyrimo klausimą, turi būti taikomas ANK, o konstatavus, kad Pareiškėjų veiksmuose nei viena sunkinanti aplinkybė nenustatyta, išvada dėl poveikio priemonės skyrimo ir išvados pagrindu priimtas AVNT direktoriaus Įsakymas skirti poveikio priemonę, laikytini nepagrįstais ir naikintinais. Pareiškėjos skunde teigė, kad nesutinka su Komisijos nuomone įvertinti Įsakymu taikytos poveikio priemonės pagrįstumą tik JANĮ numatyto reguliavimo pagrindu, nes poveikio priemonė yra reguliuojama administracine teisena, taigi atsižvelgtina ir į ANK nustatomą teisinį reglamentavimą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjos yra administratorės bankroto procesų: UAB ,,Admivira” – nemokumo administratorius, kuris administruoja bankroto procesus, pareiškėja – darbuotoja ((duomenys neskelbtini)), kuri atlieka administravimo veiksmus bankroto procese. Pagal JANĮ 1 straipsnio 2 dalį, šis įstatymas reguliuoja juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. Kaip jau minėta, JANĮ ir FABĮ nėra nustatyta, kad tam tikru atveju turėtų būti taikomos ANK nuostatos. Pareiškėjos šiuo atveju netinkamai interpretuoja ANK nuostatų taikymą nagrinėjamai situacijai. Kadangi pareiškėjos vykdo bankroto administravimą, todėl joms taikomos JANĮ ir FABĮ nuostatos. Ginčo Įsakymui nėra taikomas ANK, pareiškėjų padarytas pažeidimas nepatenka į administracinio nusižengimo teiseną, reglamentuojamą ANK. Teismas dar kartą pabrėžia, kad pareiškėjų padaryti pažeidimai nustatyti FABĮ ir JANĮ, kuriuose nėra numatyta jokių išimčių ar išlygų dėl ANK taikymo, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog Komisija pagrįstai ginčo Sprendime sprendė, kad ANK nagrinėjamoje byloje nėra taikytinas.
Pareiškėjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta tai, kad nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad pažeidimas padarytas tyčia ir jis sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams. Pareiškėjos mano, kad aplinkybė, jog žala buvo atlyginta Bankui, turėtų būti pagrindas nustatyti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta tai, kad administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo, tačiau Pareiškėjos mano, jog JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat turėjo būti taikoma Pareiškėjų atžvilgiu. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismui 2022 m. sausio 13 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-239-855/2022, pareiškėjos turėjo atlyginti Bankui 6 000 Eur žalą, tačiau pareiškėjos šios žalos neatlygino, pats Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo, kuris Banko ieškinį tenkino, tačiau šis sprendimas įsiteisėjo tik Vilniaus apygardos teismui 2023 m. balandžio 4 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-615-640/2023. Be to, Administratorius Bankui žalą atlygino tik 2023 m. birželio 2 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-615-640/2023 priėmimo.
Teismo vertinimu, Tarnyba neturėjo pagrindo pripažinti pareiškėjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog Pareiškėjos neva geranoriškai atlygino nuostolius ir ištaisė pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, kaip tai nustatyta JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kadangi pareiškėjos žalą atlygino Bankui ne iš karto po Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-239-855/2022 priėmimo, o tik po to, kai Bankas papildomai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo, kurio sprendimą pareiškėjos apskundė, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-615-640/2023 įvykdė tik po dviejų mėnesių nuo jos priėmimo dienos. Šios aplinkybės sąlygoja išvadą, jog pareiškėjos gera valia neatlygino padarytos žalos Bankui, o šią pareigą įvykdė po teismų sprendimų, kuriais jos buvo įpareigotos atlyginti 6 000 Eur žalą. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-615-640/2023, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11918-1019/2022 paliktas nepakeistas, Bankui atlygino 6 200 Eur sumą, nors Pareiškėjos buvo įpareigotos atlyginti 6 000 Eur žalos atlyginimo, 272 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 11 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 141 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tokie pareiškėjų veiksmai nesudaro pagrindo pripažinti, jog žala Bankui buvo atlyginta ir ištaisytos neigiamos pasekmės pačių pareiškėjų iniciatyva, todėl nėra pagrindo pripažinti aplinkybės, jog pareiškėjos, vykdydamos minėtų teismų sprendimus, geranoriškai atlygino žalą ir pašalino pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pagrįstai šių pareiškėjų veiksmų nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės JANĮ 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.
Pareiškėjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis įvardytos aplinkybės, nurodytos JANĮ 137 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktuose. Aukščiau minėtais teismų sprendimais pripažintas pareiškėjų neteisėtas veikimas, neįgyvendinant 2021 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo (kuris teismų sprendimais pripažintas teisėtu ir vykdytinu), be to, Bankas papildomai turėjo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kas sudaro pagrindą konstatuoto, jog pareiškėjų pažeidimas padarytas tyčia. Sutiktina, jog pareiškėjų veiksmai (o tiksliau – neveikimas), sukėlė neigiamų pasekmių (Bankas turėjo kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo, negalėjo pakankamai ilgą laiką disponuoti jam priklausančiomis lėšomis), kas ir buvo nustatyta Komisijos Sprendime, teismas nenustatė pagrindų kitaip vertinti pareiškėjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes JANĮ 137 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų prasme. Pareiškėjų tyčia šiuo atveju yra akivaizdi: pareiškėjos iš karto nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-239-855/2022, Bankas turėjo papildomai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, Pareiškėjos teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo įvykdė tik po dviejų mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. birželio 2 d.), Pareiškėjos visa apimtimi neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-615-640/2023, kadangi sumokėjo priteistą žalos atlyginimą ir dalį palūkanų, tačiau neatlygino likusios dalies priteistų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai nustatė Pareiškėjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad pažeidimas padarytas tyčia ir jis sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams, o Komisija tinkamai jas įvertino ginčo Sprendime, todėl teismas neturi pagrindo jų pakeisti ar panaikinti.
Dėl termino drausminei atsakomybei taikyti
Pareiškėjos skunde teigė, kad buvo praleistas terminas drausminei atsakomybei taikyti, kadangi skundas dėl Administratoriaus veiksmų paduotas Tarnybai praleidus 6 mėnesių terminą. Praėjus dviem metams po 2021 m. birželio 29 d. jokia nuobauda įskaitant ir poveikio priemonę, Administratoriui negalėjo būti taikoma, kadangi toks terminas naikinamasis. Kreditorių susirinkimo nutarimo neįgyvendinimo faktas turi būti užfiksuotas nuo 2021 m. birželio 29 d. (7 dienų protingas terminas susirinkimo nutarimo įvykdymui). Komisija dėl praleisto termino drausminei atsakomybei taikyti nepasisakė.
Nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas Asmenų bankroto procese buvo priimtas 2021 m. birželio 22 d., o Tarnybos Įsakymas priimtas 2023 m. liepos 19 d. JANĮ 136 straipsnio 6 dalyje nustatytas 5 metų terminas taikyti poveikio priemones. Kadangi Tarnybos Įsakymas priimtas maždaug per du metus nuo Pareiškėjų pažeidimo padarymo dienos, todėl terminas drausminei atsakomybei taikyti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, Tarnyba turėjo pagrindą taikyti Pareiškėjoms poveikio priemones, kas ir buvo taikyta ginčo Įsakymu. Vien tai, kad Tarnyba Įsakymą priėmė po teismų sprendimų, nereiškia, kad šiuo aspektu Įsakymas neteisėtas ar nepagrįstas. Aukščiau šiame sprendime minėti teismų sprendimai patvirtino Pareiškėjų padarytą pažeidimą, įpareigojo Pareiškėjas atlyginti žalą, todėl Tarnybos Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nustatyti pagrįstai, kas sudarė pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą. Be to, Tarnyba buvo sustabdžiusi Patikrinimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-11918-1019/2022 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas arba pasikeis kitos aplinkybės, kurios sudarys pagrindą tęsti Patikrinimą. Patikrinimo sustabdymas įtakoja Patikrinimo trukmę, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, jog 5 metų terminas drausminei nuobaudai taikyti buvo praleistas.
Komisija Sprendime nurodė, jog JANĮ 136 straipsnio 6 dalis tiesiogiai numato ilgesnį 5 metų terminą nuo pažeidimo padarymo dienos, o ANK nuostatos, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nėra taikomos. Taigi, Komisija ginčo Sprendime pasisakė dėl termino drausminei atsakomybei taikyti, priešingai nei skunde nurodo Pareiškėjos. Tai, ar kreditorių susirinkimo nutarimo neįgyvendinimo faktas turėtų būti fiksuotas nuo jo priėmimo dienos (2021 m. birželio 22 d.), ar, kaip Pareiškėjos nurodo, nuo 2021 m. birželio 29 d., nagrinėjamu atveju nekeičia aplinkybės, jog JANĮ 136 straipsnio 6 dalyje nustatytas 5 metų terminas nebuvo praleistas.
Patikrinimo taisyklių 42 punkte nustatyta, kad Taisyklių 41 punkte nurodytu atveju neplaninio patikrinimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo nagrinėti naują informaciją ir (ar) aplinkybes jau atliekamo neplaninio patikrinimo metu priėmimo dienos ir negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pirminio sprendimo dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo priėmimo dienos.
Kadangi Patikrinimas Tarnyboje buvo sustabdytas, ir apie tai Administratorius ir Bankas informuoti Tarnybos 2022 m. gegužės 18 d. raštais Nr. (10.4E) D2-1365, Nr. (10.4Mr) D2-1364, todėl Patikrinimo taisyklių 42 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.
Kaip matyti, Banko skundas Tarnyboje buvo gautas 2022 m. kovo 29 d., todėl Pareiškėjos mano, jog buvo praleistas 6 mėnesių terminas nuo pažeidimo padarymo dienos. Teismas nesutinka su šiais Pareiškėjų skundo argumentais, kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo priimta 2022 m. sausio 13 d., o Bankas kreipėsi į Tarnybą po šiek tiek daugiau nei dviejų mėnesių nuo minėtos teismo nutarties priėmimo dienos (2022 m. kovo 29 d.). Pareiškėjų padarytas pažeidimas konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Tarnyba neturėjo pagrindo nagrinėti Banko skundo dėl Administratoriaus veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad terminas drausminei atsakomybei taikyti nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, kas ir buvo patvirtinta Komisijos Sprendime.
Dėl Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo
Aiškindamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pateikti duomenys patvirtina, jog Tarnybos Įsakymas priimtas įvertinus Išvadoje nustatytus duomenis, kurie nustatyti Patikrinimo metu, Įsakymas priimtas laikantis JANĮ nustatyto reguliavimo. Be to, Išvadoje atsižvelgta į Pareiškėjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaip tai nustatyta JANĮ 137 straipsnio 2 dalyje ir JANĮ 137 straipsnio 3 dalyje.
Komisijos Sprendime papildomai įvertinta ir tai, jog Pareiškėjos geranoriškai neatlygino Bankui padarytos žalos, kadangi Bankas turėjo papildomai kreiptis į teismą, Administratoriui grėsė priverstinio vykdymo procesas, o teismo sprendimas nebuvo įvykdytas visa apimtimi dalyje dėl dalies palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Komisijos Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Pareiškėjų atveju nėra taikytinos ANK nuostatos, kadangi keliamo ginčo pobūdis nėra susijęs su administracinėmis nuobaudomis. Papildomai Komisija ginčo Sprendime įvertino Pareiškėjų skundo teiginius dėl bankroto procesą vykdžiusio įgalioto asmens bei Pareiškėjų abejones dėl galimai Tarnybos kompetencijos viršijimo.
Ginčijami Tarnybos Įsakymas ir Komisijos Sprendimas yra pakankamai motyvuoti, argumentuoti, atitinkantys VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijami Tarnybos Įsakymas ir Komisijos Sprendimas paliekami nepakeisti.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis teismas daro išvadą, kad Tarnybos Įsakymas ir Komisijos Sprendimas yra tinkamai pagrįsti visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais duomenimis, priimti vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuoti, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais, o Pareiškėjų reikalavimas juos panaikinti atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų nemokumo administratorės V. V. ir nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivira“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.