- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1981-933/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00356-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bilso namai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Supplementum“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bilso namai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3917-1104/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bilso namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Supplementum“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Bilso namai“ iš atsakovės UAB „Supplementum“ prašė priteisti be pagrindo įgytus 3 000 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo sužinojimo apie nepagrįstą pinigų gavimą momento 2019-10-22 iki ieškinio priėmimo dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovė UAB „Bilso namai“ dėl neapdairumo ir buhalterinės klaidos 2018-07-11 pervedė 1 000 Eur, o 2019-02-05 – 2 000 Eur į atsakovei UAB „Supplementum“ priklausančią banko sąskaitą. Šių atliktų bankinių pavedimų mokėjimo paskirtis buvo nurodyta kaip paskola. Ieškovės ir atsakovės nesieja jokie tarpusavio sutartiniai ar kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė būtų turėjusi prievolę pervesti nurodytą pinigų sumą atsakovei. Ieškovė, po kurio laiko pastebėjo per klaidą atliktus bankinius pavedimus, susisiekė su atsakove prašydama grąžinti per klaidą gautus pinigus. Atsakovė sutiko grąžinti be pagrindo gautus pinigus, tačiau vis delsė tą padaryti. Ieškovė 2019-10-22 el. paštu dar kartą išsiuntė raginimą atsakovei grąžinti per klaidą pervestus pinigus, tačiau atsakovė pakeitė poziciją ir raštu nurodė, jog ieškovės padaryti pavedimai buvo atlikti už UAB „Conlista“ ir pinigai ieškovei bus grąžinti tik tuomet, kai UAB „Conlista“ galutinai atsiskaitys su atsakove. Ieškovė tą pačią dieną atrašė atsakovei, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra jokių teisinių santykių, kad pavedimas buvo padarytas per klaidą, buvo dar kartą paraginta atsakovę grąžinti pervestą 3 000 Eur sumą. Atsakovė į pakartotinį ieškovės raginimą nesureagavo ir pinigų negrąžino, todėl ieškovė 2020-02-20 dar kartą raštu kreipėsi į atsakovę su raginimu iki 2020-02-28 grąžinti per klaidą padarytus bankinius pavedimus.
1.2. Ieškovė atliktais pavedimais nesiekė padengti kitos įmonės įsiskolinimų atsakovei. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo jokio susitarimo, kad ieškovė padengs kitos įmonės įsiskolinimus ar pan. Net iš bankinių pavedimų išrašų matyti, kad abiem pavedimais mokėjimo paskirtimi nurodyta „paskola“, bet ne įsiskolinimo padengimas už UAB „Conlista“ ar pan. Atsakovės pozicija negrąžinti per klaidą gautų pinigų ieškovei iki tol, kol su ja neatsiskaitys kita įmonė, negali būti laikoma pagrįsta ar teisėta, kadangi ieškovei negali atsirasti neigiamos pasekmės dėl atsakovės ir kitos įmonės tarpusavio santykių su kuriais ieškovė nėra susijusi.
1.3. Atsakovė apie nepagrįstą 3 000 Eur sumos gavimą vėliausiai sužinojo 2019-10-22, t. y. nuo ieškovės raginimo grąžinti pinigus išsiuntimo dienos el. paštu (ieškovė jau anksčiau ragino atsakovę grąžinti nepagrįstai gautus pinigus žodžiu), todėl ieškovei taip pat priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo nepagrįstai gautos 3 000 Eur sumos nuo 2019-10-22 iki ieškinio priėmimo dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Supplementum“ prašė ieškinio reikalavimus atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nutyli aplinkybes dėl kurių buvo atlikti pavedimai atsakovei, o teigdama, kad pavedimai atlikti dėl neapdairumo ir buhalterinių klaidų – klaidina teismą, siekdama palankaus sprendimo. Ieškovės vienintelis akcininkas yra A. B., kuris taip pat yra ir UAB „Conlista“ direktorius, paskirtas 2018-02-05 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, o akcininku yra L. B., kuris taip pat yra ieškovės vadovas. Rašytinės sutarties, kurioje būtų aptarta paskolos suma, jos grąžinimo terminas ir kita, tarp šalių sudaryta nebuvo. Ir nors ieškovė neigia, kad tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos paskolos sumos grąžinimas susietas su UAB „Conlista“ sutartinių įsipareigojimų įvykdymu atsakovei, nurodomos aplinkybės patvirtina buvus tokį susitarimą.
2.2. Atsakovė pavedimų atlikimo laikotarpiu vykdė rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus pagal Rangos sutartis Nr. 2018/02/26, sudarytas su UAB „Conlista“. Rangos sutartys tarp UAB „Conlista“ ir atsakovės sudarytos UAB „Conlista“ laimėjus viešuosius pirkimus. Ieškovė ir UAB „Conlista“ yra susiję asmenys (UAB „Bilso namai“ vienintelis akcininkas yra A. B., o vadovas L. B., kuris yra akcininku UAB „Conlista“, valdančiu 40 procentų bendrovės akcijų, kurios vadovu yra paskyręs A. B., o pats užima komercijos direktoriaus pareigas nuo 2018-02-12). Ieškovė ir UAB „Conlista“ buvo suinteresuotos tinkamu atsakovės įsipareigojimų įvykdymu UAB „Conlista“ įgyvendinant sutartis, laimėjus viešuosius pirkimus skelbtus Anykščių rajono ir Molėtų rajono savivaldybių administracijų, todėl apyvartinėms lėšoms, o ir užtikrinant UAB „Conlista“ prievolių atsakovei įvykdymą, ieškovė suteikė paskolas, kurių grąžinimas numatytas UAB „Conlista“ pilnai atsiskaičius pagal minėtas rangos sutartis, kaip tai nurodyta 2019-10-22 atsakovės laiške. UAB „Conlista“ nėra įvykdžiusi įsipareigojimų atsakovei, įsiskolinimo dydis 15 388 Eur. Tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o ne nepagrįstas praturtėjimas dėl neapdairumo ir buhalterinės klaidos pervedus lėšas bankiniu pavedimu. Ieškovė atliko pavedimus skirtingomis datomis ir skirtingomis sumomis (2018-07-11 pavedimo suma yra 1 000 Eur, 2019-02-05 pavedimo suma yra 2 000 Eur). Tarp šalių galintis kilti ginčas būtų dėl paskolos sumos grąžinimo termino nesant rašytinio susitarimo, kuriame šis terminas būtų apibrėžtas, atsakovei nesutinkant paskolos sumos grąžinti pagal pareikalavimą, tačiau ne dėl nepagrįsto praturtėjimo, kaip pareikštas reikalavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-10-05 sprendimu ieškovės UAB „Bilso namai“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Bilso namai“ atsakovei UAB „Supplementum“ 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3.1. Apylinkės teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė 2018-07-11 Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymu, dokumento Nr. 97, pervedė į atsakovės banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, 1 000 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta – „Paskola“, pavedimas pasirašytas L. B. Ieškovė 2019-02-05 Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymu, dokumento Nr. 151, pervedė į atsakovės banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, dar 2 000 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta – „Paskola“, pavedimas pasirašytas L. B.
3.2. Elektroninio susirašinėjimo išrašas patvirtina, kad 2019-10-22 ir 2020-02-20 ieškovės vadovas L. B. elektroniniais laiškais kreipėsi į atsakovę dėl pervestų 3 000 Eur grąžinimo. 2020-10-22 atsakovės vadovas D. V. teikė atsakymą į prašymą. VĮ Registrų centro 2020-04-22 Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad L. B. yra UAB „Bilso namai“ vadovas ir akcininkas. 2018-02-26 sudaryta rangos sutartis Nr. 2018/02/26 tarp UAB „Conlista“ ir UAB „Supplementum“ dėl pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengimo kartu su konteineriais (174 vnt.) Anykščių mieste rangos darbų. 2018-02-26 taip pat sudaryta Rangos sutartis Nr. 2018/02/26 tarp UAB „Conlista“ ir UAB „Supplementum“ dėl pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengimo kartu su konteineriais (106 vnt.) Molėtų mieste rangos darbų. Į bylą pateiktas UAB „Supplementum“ sąskaitos išrašas UAB „Conlista“, nurodytas likutis 15 388 Eur. Iš UAB „Conlista“ 2018-02-05 Visuotinio akcininkų neeilinio susirinkimo protokolo Nr. 18/01 matyti, kad susirinkimo metu nutarta L. B. nuo 2018-02-12 iš direktoriaus pareigų perkelti į komercijos direktoriaus pareigas.
Atsiliepimas
3.3. Atsakovė teigė, kad tarp atsakovės ir ieškovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Pinigų perdavimo faktą patvirtina ieškovės 2018-07-11 Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas, dokumento Nr. 97, kuriuo ieškovė pervedė į atsakovės banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, 1 000 Eur, ir kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „Paskola“, pavedimas pasirašytas L. B., taip pat 2019-02-05 Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymas, dokumento Nr. 151, kuriuo ieškovė pervedė į atsakovės banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, dar 2 000 Eur, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „Paskola“, pavedimas pasirašytas L. B. Šiuos lėšų pervedimo nurodymus teismas pripažino skolos dokumentais, patvirtinančiais paskolos sutarties pinigų perdavimą paskolos gavėjui. Nors šiuose dokumentuose nenurodytas paskolos terminas, atlygintinumas ir palūkanos, tačiau šiuos klausimus reguliuoja CK nuostatos. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Teismas nurodė, kad, atlikdamas minėtas bankines transakcijas, ieškovės vadovas turėjo suklysti 6 kartus: atliekant pirmą pinigų pervedimą – klaidingai nurodyti gavėjo banko sąskaitos numerį, pavadinimą, paskirtį (3 suklydimai) ir tokius pat 3 suklydimus atliekant antrą pinigų pervedimą. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjo klausimą, nesugebėjo aiškiai nurodyti, kam ir kokiu tikslu jis tuo metu norėjo pervesti pinigus (nurodė, kad galbūt iš UAB „Conlista“ sąskaitos norėjo atlikti pavedimus UAB „Bilso namai“). Atsakovės vadovas logiškai ir aiškiai paaiškino visas aplinkybes: dėl to, kad UAB „Conlista“ tuo metu turėjo finansinių sunkumų, tam, jog atsakovė toliau tęstų darbus pagal sutartį tarp UAB „Conlista“ ir atsakovės, ieškovės vadovas L. B., kuris anksčiau buvo UAB „Conlista“ direktorius, vėliau tapęs komercijos direktoriumi, pasiūlė atsakovei pervesti pinigų iš UAB „Bilso namai“, kaip paskolą, o vėliau, kai UAB „Conlista“ finansiniai sunkumai išsispręs, atsakovė minėtus pinigus grąžins. Atsakovė sutiko su minėtomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad buvo susitarta dėl paskolos. Atsakovės vadovo paaiškinimus iš dalies patvirtina ir pats ieškovės vadovas L. B., kuris, atsakydamas į atsakovės atstovės klausimą, patvirtino, kad UAB „Conlista“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali būti, kad tuo metu, t. y. 2018 m. liepos mėnesį, buvo taikytos laikinosios priemonės. Ieškovės vadovas, duodamas paaiškinimus, patvirtino ir tai, kad paprastai UAB „Conlista“ atsakovei mokėdavo avansinius mokėjimus, kad atsakovė galėtų tęsti darbus – kas taip pat patvirtina atsakovės vadovo paaiškinimus. Teismas sprendė, kad tikrieji ieškovės ir atsakovės ketinimai buvo tęsti rangos darbus pagal sutartį, sudarytą tarp UAB „Conlista“ ir atsakovės, o paskolos sutarties sudarymo aplinkybės buvo tokios: kadangi atsakovei buvo reikalingos lėšos, o UAB „Conlista“ tuo metu negalėjo pervesti lėšų atsakovei, buvo susitarta atsakovei paskolinti pinigų iš ieškovės. Ieškovės vadovas, kuris pats atliko šiuos pinigų pervedimus atsakovei, po pirmo pinigų pervedimo, kad pareikalauti be pagrindo pervestus atsakovei pinigus grąžinti (kaip pagrįstai pastebėjo atsakovės atstovė, vadovas buvo gavęs 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinius ir turėjo pastebėti klaidą), jis 2019 m. vėl pervedė pinigus kaip paskolą atsakovei. Toks ieškovės vadovo elgesys po paskolos sudarymo patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis.
3.5. Konstatavus, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, kartu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas neatitinka dviejų prielaidų: atsakovės praturtėjimui yra teisinis pagrindas – paskolos sutartis ir ieškovė gali apginti pažeistas teises kitais gynybos būdais, kylančiais iš paskolos teisinių santykių. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės be pagrindo įgytus 3 000 Eur, palūkanas, procesines palūkanas atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovė UAB „Bilso namai“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Bilso namai“ ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės UAB „Supplementum“ ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
4.1. Apelianto per klaidą atlikti mokėjimo pavedimai neturėjo nieko bendra su UAB „Conlista“ ir atsakovės sudarytomis rangos sutartimis ir jų vykdymu, kaip ir UAB „Conlista“ atžvilgiu 2018 m. liepos mėnesį pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kaip matyti iš teiktos suvestinės, iki apelianto pirmojo 2018-07-11 per klaidą atlikto 1 000 Eur bankinio pavedimo, atsakovė buvo išrašiusi UAB „Conlista“ dvi sąskaitas – 2018-04-25 7 225 Eur dydžio sąskaitą bei 2018-05-31 11 050 Eur dydžio sąskaitą (iš viso – 18 275 Eur), o UAB „Conlista“ iki 2018-07-11 atsakovei buvo sumokėjusi 29 199 Eur (1000 Eur (2018-04-20) + 499 Eur (2018-04-30) + 5000 Eur (2018-05-04) + 2000 Eur (2018-05-09) + 700 Eur (2018-05-30) + 10 000 Eur (2018-06-01) + 10 000 Eur (2018-06-12). UAB „Conlista“ ne tik buvo pilnai apmokėjusi visas jai atsakovės pateiktas sąskaitas už rangos darbus pagal sutartį, bet ir sumokėjusi atsakovei į priekį (t. y. avansu) daugiau kaip 10 000 Eur. Taip pat, kaip matyti iš suvestinės, kitas sąskaitas atsakovė išrašė UAB „Conlista“ atitinkamai tik 2018-08-07 (11 475 Eur) ir 2018-08-10 (13 650 Eur), o UAB „Conlista“ 2018-08-24 sumokėjo atsakovei dar 20 000 Eur. Taigi, tiek iki 2018-07-11, tiek po šios datos UAB „Conlista“ neturėjo pirmosios instancijos teismo minimų finansinių sunkumų 2018 m. liepos mėnesį. Priešingai, UAB „Conlista“ ne tik laiku apmokėdavo pateiktas sąskaitas, tačiau ir sumokėdavo atsakovei į priekį avansu, kas reiškia, kad mokėjimai už rangos darbus ne tik nevėlavo, bet atsakovė turėjo pakankamai papildomų apyvartinių lėšų tolesniam rangos darbų vykdymui.
4.2. Apelianto 2018-07-11 atliktu bankiniu pavedimu atsakovei buvo pervesta tik 1 000 Eur suma, o UAB „Conlista“ nuo 2018-04-20 iki 2018-08-24 sumokėjo atsakovei 49 199 Eur, todėl, pirmiausia, visiškai neįtikinama, kad UAB „Conlista“ nebūtų galėjusi savo jėgomis papildomai sumokėti 1 000 Eur atsakovei. Neįtikinama, kad atsakovės finansinė padėtis (atsižvelgiant į tai, kad tuo laikotarpiu išrašytos sąskaitos buvo ne tik apmokėtos pilnai, bet ir į priekį (avansu)), būtų buvusi tokia prasta, kad be tariamos 1 000 Eur paskolos, atsakovė nebūtų galėjusi vykdyti rangos sutarčių.
4.3. Analogiškai pasisakytina ir dėl 2019-02-05 atlikto 2 000 Eur bankinio pavedimo: iki apelianto antrojo 2019-02-05 2 000 Eur per klaidą atlikto mokėjimo pavedimo, atsakovė buvo išrašiusi UAB „Conlista“ 7 sąskaitas, kurių bendra suma buvo 80 475 Eur, o UAB „Conlista“ iki 2019-02-05 atsakovei buvo sumokėjusi 91 052,22 Eur, t. y. UAB „Conlista“ ne tik buvo pilnai atsiskaičiusi su atsakove pagal pateiktas sąskaitas, bet ir toliau mokėjo atsakovei į priekį (avansu). UAB „Conlista“ nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio nuolatos darė mokėjimo pavedimus atsakovei (šiuo laikotarpiu jų padaryta iš viso dešimt, kurių bendra suma – 18 128,22 Eur). Be to, 2019 m. vasario mėnesį UAB „Conlista“ nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ar kiti finansiniai apribojimai dėl kurių ji nebūtų galėjusi sumokėti atsakovei tariamai reikalingų apyvartinių lėšų ir dėl to reikėtų sudarinėti paskolos sutartis su apeliantu. Tą patvirtina ir paties atsakovės pateikta suvestinė, iš kurios matyti, kad mokėjimo pavedimus UAB „Conlista“ darė atsakovei pastoviai, įskaitant ir 2019 m. vasario mėnesį. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė 2018-07-11 ir 2019-02-05 mokėjimo pavedimais suteikė paskolas atsakovei, kadangi UAB „Conlista“ turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo sumokėti atsakovei ar su juo atsiskaityti.
4.4. CK 6.871 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Byloje nėra šalių ginčo, kad pinigus atsakovė iš apelianto gavo, tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šios lėšos buvo pervestos atsakovei kaip paskola, t. y. kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės apie tariamos paskolos suteikimo pagrindą ir jos grąžinimo sąlygas nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, o grindžiamos išimtinai atsakovės paaiškinimais apie tarp šalių buvusius žodinius susitarimus, todėl pirmosios instancijos teismas tokius atsakovės paaiškinimus, nepagrįstus rašytiniais įrodymais, turėjo vertinti kritiškai, t. y. kaip nesudarančius pagrindo pripažinti tarp šalių egzistavus paskolos teisinius santykius, kurių pagrindu apeliantui būtų galėjusi kilti pareiga pervesti atsakovei pinigines lėšas.
4.5. Ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ji prisijungusi prie Luminor internetinės bankininkystės „mato“ keturių įmonių sąskaitas, įskaitant tiek UAB „Bilso namai“, tiek UAB „Conlista“. Ieškovės vadovas būdamas šių įmonių vadovu ar komercijos direktoriumi iš esmės kiekvieną dieną atlieka nemažą skaičių bankinių pavedimų, susijusių su šių įmonių vykdoma ūkine-komercine veikla, todėl gali pasitaikyti suklydimų nurodant ne tą gavėją, sąskaitos numerį ar mokėjimo pavedimo paskirtį, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei mokėjimo pavedimai dažnai (kartais kelis kartus per mėnesį) daromi iš UAB „Conlista“ sąskaitos. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad apelianto vadovas nesugebėjo nurodyti kam ir kokiu tikslu jis tuo metu norėjo pervesti pinigus, nes teismo posėdžio metu apelianto vadovas nurodė, jog, tikėtina, kad minėti pavedimai turėjo būti atlikti iš UAB „Conlista“ sąskaitos į UAB „Bilso namai“ sąskaitą. Pavedimai buvo padaryti daugiau nei prieš vienerius metus, o apelianto vadovas neretai atlieka bankinius pavedimus iš įmonių sąskaitų ir kelis per vieną dieną, todėl visų mokėjimų, atliktų iš įmonių sąskaitų, jis objektyviai negali atsiminti.
4.6. Atsakovė nepagrindė įrodymais, kad apeliantas ir atsakovė buvo susitarę dėl paskolos sutarties, kurios pagrindu bankiniu pavedimu buvo pervestos 1 000 Eur ir 2 000 Eur sumos. Atsakovei, be savo teiktų paaiškinimų, nepateikus įrodymų dėl teisinio pagrindo gauti pinigus, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovės be pagrindo įgytus 3 000 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovė UAB „Supplementum“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-05 sprendimą nepakeistą; priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pats ieškovės vadovas pripažino, kad 2018 m. liepos mėnesį, kuomet buvo atliktas pirmasis pavedimas, UAB „Conlista“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl ko įmonė negalėjo atlikti mokėjimo atsakovei. Teiginiai, esą UAB „Conlista“ sutartiniuose santykiuose su atsakove visada atsiskaitydavo tiek už atliktus darbus, tiek ir avansu, vertintini kritiškai, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-19580-1125/2020 pagal UAB „Supplementum“ ieškinį UAB „Conlista“ dėl atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, netesybų ir žalos priteisimo.
5.2. CK normos nereglamentuoja privalomų aptarti sąlygų sudarant paskolos sutartį, kadangi CK 6.872 straipsnio 1 dalyje ir 6.873 straipsnio 2 dalyje numatytos bendrosios paskolos sutarties vykdymo sąlygos, jeigu šalys jų neaptaria ir nenumato pasirašomoje sutartyje. Atsakovė pagrįstai mano, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į teismų praktiką bei CK normas, atsakovė mano, kad ieškovės reikalaujamos rašytinės paskolos sutarties formos nebuvimas nedaro sandorio negaliojančiu, o tai, kad ieškovė mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai yra „Paskola“, yra pakankamas pagrindas vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 3 dalimi teigti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
5.3. Jeigu, kaip teigia ieškovė, 2018-07-11 pavedimo suma 1 000 Eur ir 2019-02-05 pavedimo suma 2 000 Eur atsakovei buvo sumokėta per klaidą, darytina išvada, kad pinigai tikrojo adresato, o šiuo atveju galimai dviejų adresatų, kadangi laikotarpis tarp operacijų yra ganėtinai didelis, taip ir nepasiekė, dėl ko, klaidą turėjo pastebėti ne tik ieškovė, bet ir tikrieji adresatai, kurie, atsakingai ir sąžiningai tvarkydami savo buhalterinę apskaitą, turėjo pastebėti trūkstamas pajamas negautas iš ieškovės. Vadovaujantis protingumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vis dar negali įvardinti tikrųjų minėtų pavedimų adresatų, atsakovė mano, kad tai yra pakankamas pagrindas paneigti ieškovės teiginį, kad pavedimai atsakovei buvo padaryti per klaidą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apylinkės teismas atmetė ieškovės pareikštą reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir be pagrindo įgyto turto grąžinimo, konstatavęs tarp šalių esant paskolos teisinius santykius.
Dėl nustatytų aplinkybių
9. Iš teiktų įrodymų matyti, kad UAB „Bilso namai“ 2018-07-11 atliko lėšų pervedimo nurodymą UAB „Supplementum“ 1 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“, pasirašė L. B.; 2019-02-05 atliko lėšų perdavimo nurodymą UAB „Supplementum“ 2 000 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“, pasirašė L. B.
10. Ieškovė 2019-10-22, 2020-02-20 prašė atsakovės grąžinti per klaidą padarytus pavedimus ir nurodė, kad kreipsis į teismą dėl neteisėto praturtėjimo. Atsakovė 2019-10-22 nurodė, kad pavedimas buvo atliktas už UAB „Conlista“, kada UAB „Conlista“ galutinai atsiskaitys, tada bus gražinamas mokėjimas.
11. Atsakovė teikė įrodymus apie UAB „Conlista“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Iš VĮ Registro duomenų apie UAB „Bilso namai“ matyti, kad jos vadovas yra L. B., akcininkas A. B., UAB „Conlista“ vadovas yra A. B. UAB „Conlista“ (užsakovas) ir UAB „Supplementum“ (rangovas) sudarė 2018-02-26 rangos sutartį Nr. 2018/02/26, pagal kurią rangovas sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo pateiktas darbų apimtis įsipareigojo atlikti 31 Pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengimo kartu su konteineriais (174 vnt.) Anykščių mieste rangos darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamus darbus ir apmokėti rangovui už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. UAB „Conlista“ (užsakovas) ir UAB „Supplementum“ (rangovas) sudarė 2018-02-26 rangos sutartį Nr. 2018/02/26, pagal kurią rangovas sutartyje nustatytomis sąlygomis savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo pateiktas darbų apimtis įsipareigojo atlikti 20 Požeminių konteinerių aikštelių įrengimo kartu su konteineriais (106 vnt.) Molėtų mieste rangos darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamus darbus ir apmokėti rangovui už tinkamai atliktus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Teikta UAB „Supplementum“ išrašytų sąskaitų suvestinė.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo
12. Ieškovė UAB „Bilso namai“ iš atsakovės UAB „Supplementum“ prašė priteisti be pagrindo įgytus 3 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo sudaryta paskolos sutartis ir ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė.
13. Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.242 straipsnis. Jo pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
14. Tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).
15. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktą). CK 6.871 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis).
16. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d.. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
18. Aptariamu atveju byloje susiklostė tokia situacija: pirma, ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir prašė priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytus 3 000 Eur; antra, atsakovė nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos paskolos grąžinimas siejamas su UAB „Conlista“ sutartinių įsipareigojimų vykdymu atsakovei, esą apyvartinėms lėšoms, o paskui ir užtikrinant UAB „Conlista“ prievolių atsakovei įvykdymą, ieškovė suteikė paskolas, kurių grąžinimas numatytas pilnai atsiskaičius pagal minėtas rangos sutartis. Taigi matyti, kad tarp šalių nekyla ginčas dėl pinigų pervedimo, tačiau kyla ginčas dėl pinigų pervedimo paskirties.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl paskolos, tikrieji ieškovės ir atsakovės ketinimai buvo tęsti rangos darbus pagal sutartį, sudarytą tarp UAB „Conlista“ ir atsakovės, o paskolos sutarties sudarymo aplinkybės buvo tokios – kadangi atsakovei buvo reikalingos lėšos, o UAB „Conlista“ tuo metu negalėjo pervesti lėšų atsakovei, buvo susitarta atsakovei paskolinti piniginių lėšų.
20. Tiek ieškovės apeliaciniame skunde, tiek atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės yra pasisakoma dėl paskolos teisinių santykių (ne)buvimo, susiejant juos su UAB „Conlista“.
21. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Conlista“ ir UAB „Bilso namai“ yra skirtingi Juridiniai asmenys, abiejų subjektų numatytas vienasmenis atstovavimas, o įmonių vadovai taip pat skirtingi asmenys (A. B. ir L. B.). Kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl paskolos teisinių santykių buvimo nustatė iš esmės remdamasis tik atsakovės atstovų teiktais paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytinų faktinių aplinkybių kontekste, turėjo apsvarstyti aplinkybę, ar šioje byloje priimtas sprendimas nesukels kokių nors teisių ir pareigų UAB „Conlista“. Pažymėtina, kad dėl aplinkybių, siejamų su UAB „Conlista“, atsakovė pasisakė dar 2019-10-22 atsakyme dėl pinigų negrąžinimo, dėl jų pasisakė ir pati ieškovė ieškinyje, o taip pat ir teismas sprendime (CPK 47 straipsnis). CK 6.50 straipsnio nuostatos numato galimybę trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už kitą asmenį, tačiau tokiu atveju svarbi ir UAB „Conlista“ pozicija. Naujo proceso dalyvio įtraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme negalimas (CPK 46 straipsnio 1 dalis). Nurodytos aplinkybės aptariamu atveju leidžia teigti, kad visapusiškai nebuvo atskleista bylos esmės.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konstatavus, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, kartu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas neatitinka dviejų prielaidų: atsakovės praturtėjimui yra teisinis pagrindas – paskolos sutartis ir ieškovė gali apginti pažeistas teises kitais gynybos būdais, kylančiais iš paskolos teisinių santykių. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės be pagrindo įgytus 3 000 Eur, palūkanas, procesines palūkanas.
23. CPK vienas iš numatytų tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Ginčo išsprendimo iš esmės siekis yra kuo operatyviau ir realiai išspręsti iš esmės kilusį ginčą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai nuo to, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017; kt.). Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Į bylos nagrinėjimą įtraukus UAB „Conlista“ ir padarius išvadą, kad vis dėlto ieškovę ir atsakovę sieja paskolos teisiniai santykiai, ginčas turėtų būti realiai išspręstas iš esmės, taikant ir paskolos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Dar kartą pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl pinigų gavimo, o ginčas kilo tik dėl perleistų lėšų paskirties. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
24. Teisėjų kolegija taip pat pastebi tam tikrus ieškinio reikalavimų procesinius trūkumus nors jie nėra esminiai, t. y. ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo sužinojimo apie nepagrįstą pinigų gavimą momento (2019-10-22) iki ieškinio priėmimo dienos nėra procesiškai teisingas, nes: i) ieškovė turėjo ir galėjo paskaičiuoti bei nurodyti aiškią konkrečią palūkanų sumą, kurią prašo priteisti nuo 2019-10-22 iki ieškinio padavimo; ii) tokia paskaičiuota suma yra įtrauktina į ieškinio sumą bei apmokestinama žyminiu mokesčiu.
25. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas nevisapusiškai nustatė faktines bylos aplinkybes, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, reiškia, jog apylinkės teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o padarytų klaidų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo visa apimtimi, spręstinas klausimas dėl UAB „Conlista“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, o šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręstis pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.