Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-16-557/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-03
Bylos Nr.: 1A-16-557/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: S. S.
Advokatai: Mindaugas Martinaitis

Kategorijos

1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
1.2.30.1.2Kvalifikuotas pelnymasis iš prostitucijos (BK 307 str. 2–3 d.)
2.1.2.7Išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (BPK 1 2 str., 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.2.1.2Ikiteisminio tyrimo pradžia (BPK 166 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-557/2025Proceso Nr. 1-01-1-40805-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.8.1.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.10.1.1; 1.2.30.1.2; 2.1.2.7; 2.2.1.2; 2.4.6.4.1; (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Ruslanui Ušinskui,nuteistajai S. S.,gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. S. nuteista už tai, kad organizavo ir vadovavo prostitucijai, o būtent, ji iki 2021 m. vasaros laikotarpio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), siekdama gauti pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizavo prostituciją, kurios veiklai vykdyti surado patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kur įkūrė saloną, teikiantį masažų su lytinės aistros tenkinimu paslaugas. Toliau organizuodama prostitucijos veiklą, iki 2021 m. vasaros laikotarpio per socialinį tinklapį ,,Facebook“ surado E. Š., kuriai pasiūlė užsiimti masažais su lytinės aistros tenkinimo paslaugomis. Įkalbėjusi E. Š. teikti minėtas paslaugas, S. S. E. Š. pati parodė, kaip klientui atliekamas erotinis masažas su lytinės aistros patenkinimu, t. y. apmokė E. Š. tokių paslaugų teikimui, taip pat ji E. Š. paaiškino, kad S. S. vadovaus tai veiklai, t. y. suras ir pasirūpins klientus, kuriems bus teikiamos lytinės aistros tenkinimo paslaugos, įdės skelbimus, kuriuose bus reklamuojamos tokios paslaugos, bus atsakinga už klientų ir jų užsakymų bei pinigų priėmimą, ir jų nukreipimą pas E. Š., taip pat paaiškino, kad už salono patalpas ir priskaičiuotus visus mokesčius E. Š. mokėti nereikės, taip pat pati nustatė seksualinių paslaugų – erotinių masažų įkainius, t. y. 80 ar 100 eurų už pusvalandį, 120 ar 140 eurų už valandą, arba 170 eurų už valandos laiko masažą su dušu, iš kurių 25 eurų suma, arba 35 eurų suma, ar 40 eurų sumą, priklausomai nuo kliento užsakyto erotinio masažo trukmės, bus E. Š. atlygis už klientui suteiktas paslaugas, o visa likusi suma liks jai – S. S..

Tokiu būdu S. S., siekdama gauti pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizavo prostituciją - įkūrė masažų saloną, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame sudarė sąlygas, bei suteikė įrankius ir priemones atlikti klientams erotinius masažus – masažus su lytinės aistros tenkinimu, į kurį užsiimti prostitucija, t. y. atlikti tokio pobūdžio masažus, įkalbėjo E. Š. Organizavusi prostitucijos veiklą, S. S. ir vadovavo prostitucijai - dėjo skelbimus dėl erotinių masažų atlikimo, priimdavo klientų užsakymus tokioms paslaugoms atlikti, nustatydavo ir su klientais derindavo paslaugų įkainius, pati pasitikdavo klientus ir pati priimdavo klientų užsakymus paslaugai bei pinigus už norimą gauti erotinį masažą pagal jo atlikimo trukmę, po ko klientus nukreipdavo pas E. Š., nurodydama E. Š. klientams atlikti jų pageidaujamą erotinį masažą, kurio metu jiems būdavo patenkinama lytinė aistra, kur E. Š. už atliktą erotinį masažą gaudavo S. S. nustatytą pinigų sumą, o likusi iš kliento gauta suma likdavo S. S..

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistosios S. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – baudžiamąją bylą S. S. atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas) arba skirti su realia laisvės atėmimo bausme nesusijusią bausmę, arba atidėti bausmės vykdymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas leistinais, patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais duomenimis, išdėstytos tikėtinos išvados dėl S. S. kaltės, padarius BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, taip esmingai pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatos, nekaltumo prezumpcijos principas.

2.2. Ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu pradėtas 2022 m. spalio 26 d. pagal tyrėjo E. K. ir G. R. tarnybinius pranešimus, nes gauta informacija, kad S. S. dirba merginos, kurioms ji vadovauja bei koordinuoja klientų priėmimą dėl seksualinių paslaugų suteikimo (tarnybinių pranešimų registracijos numerių ir metaduomenų byloje nėra). Pažymėtina, kad G. R. tarnybiniame pranešime iš viso nėra jokių duomenų, kad S. S. vadovauja prostitucijai, pavedimas atlikti ikiteisminį tyrimą negautas. Šiuose ir kituose tarnybiniuose pranešimuose iš viso nėra užfiksuota, kad iki pradedant ikiteisminį tyrimą buvo surinkta informacija apie S. S., E. Š., M. S., (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau - KŽĮ) 9 ar 10 straipsnio nustatyta tvarka. Vėlesnio tyrimo eigoje paaiškėjo, kad šis tyrimas prasidėjo atlikus visumą KŽĮ numatytų veiksmų S. S., E. Š. ir kitų asmenų atžvilgiu.

2.3. Ši informacija susijusi su privačiu asmens gyvenimu. Atsižvelgiant į šiuose ir kituose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos pobūdį, akivaizdu, kad ji galėjo būti gauta tik iš kriminalinės žvalgybos subjektų, atlikus visumą žvalgybos veiksmų, nurodytų KŽĮ 9 ir 10 straipsniuose. Minėti veiksmai gali būti atliekami tik esant motyvuotai teismų pirmininkų ar įgaliotų teisėjų nutarčiai (KŽĮ 9 straipsnio l dalis ir 10 straipsnio l dalis). Teisėtai gautą žvalgybinę informaciją panaudojant baudžiamajame procese, turi būti laikomasi tvarkos, nustatytos rekomendacijose dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau - Rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383) (KŽĮ 19 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų 22, 24, 25 punktuose nustatyta, kad nusprendus baudžiamajame procese panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją, paprastai surašomas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas; kriminalinės žvalgybos informacija nesurašant protokolo gali būti fiksuojama dokumente, atitinkančiame BPK 95-96 straipsnius tuo atveju, jeigu nėra galimybės surašyti protokolą; informacija, gauta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gali būti panaudojama tik surašius protokolą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras privalo užtikrinti, kad baudžiamojoje byloje, iki perduodant ją į teismą, būtų kriminalinės žvalgybos veiksmų, nustatytų KŽĮ 9-15 straipsniuose, atlikimo teisinis pagrindas, t. y. teisėjų motyvuotos nutartys, kriminalinės žvalgybos vadovo, įgalioto pavaduotojo ar prokuroro nutarimai (Rekomendacijų 27 punktas). Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, privalo patikrinti: l) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti operatyvinio (kriminalinės žvalgybos) tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo (Kriminalinės žvalgybos įstatymo) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį (žvalgybinį) tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268- 697/2016). Byloje nėra duomenų apie tyrėjo E. K. tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos gavimo pagrindą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių bei kitų duomenų gavimo teisinio pagrindo, nors gynyba į tai atkreipė dėmesį viso proceso metu net 3 kartus.

2.4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas buvo šališkas, neobjektyvus ir neteisingas S. S. atžvilgiu, nes nemotyvuotai atmetė prašymus dėl 2022 m. birželio 6 d. pažymos Nr. 30-6(DS)-749-RN (priedas prie 2022 m. birželio 7 d. prašymo Nr. 30-6-(DS)-760-RN), 2022 m. birželio 8 d. teikimo Nr. S1-4-189RN bei 2022 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30- 6(DS)-299-RN (priedas prie 2022 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. 30-6(DS)-763-RN); 2022 m. birželio 6 d. pažymos Nr. 30-6(DS)-749-RN; 2022 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-6 (DS)-1115-RN apie Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau ONTV) pareigūnų manymą, kad E. Š. vykdo nusikalstamas veikas, tačiau tokių duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti E. Š. baudžiamojon atsakomybėn, išreikalavimo bei prijungimo prie baudžiamosios bylos medžiagos. Prieš tai buvo kreiptasi į specialiąją ekspertų komisiją dėl šių duomenų apie kriminalinės žvalgybos tyrimo eigą ir rezultatų kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje išslaptinimo. Taip pat teismas nekreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra ir nebuvo jokios informacijos apie tai, kad S. S. organizavo ar vadovavo prostitucijai. Todėl gynybai bei teismui nebuvo galimybės patikrinti šių duomenų faktinio bei teisinio pagrindo (KŽĮ 10 punktas), tuo iš esmės buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės. Be to, S. S. ir E. Š. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 1 dalyje, požymius, bet ne BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius. Tai dar kartą parodo, kad dirbtinai ir siekiant pateisinti KŽĮ 9 ir 10 straipsniuose numatytus taikymo pagrindus, veika kvalifikuota pagal sunkesnę straipsnio dalį.

2.5. Šį faktą patvirtina ir pirminiai KŽĮ tvarka gauti duomenys byloje, o būtent prokuroro V. G. 2022 m. kovo 9 d. teikimas Nr. S-4-91RN dėl techninių priemonių panaudojimo sankcionavimo. Būtent 1.7, 1.8. skyriuje nurodyta, kad S. S. galimai pelnosi iš asmenų prostitucijos (ne organizuoja ir vadovauja prostitucijai). Iš 2022 m. birželio 7 d. ONTV prašymo Nr. 30-6(DS)- 760-RN dėl techninių priemonių panaudojimo nustatyta, kad prašymo 1.7 ir 1.8 punktuose nurodyta, kad S. S. (B. K.) verčiasi prostitucija ir klientus priiminėja bute adr. .... , kuriame kartu dirba ir sesuo M. S., mergina (duomenys neskelbtini), t. y. B. K. galimai pelnosi iš asmens prostitucijos. 2022 m. rugpjūčio 23 d. ONTV prašymo Nr. 30-6(DS)-1120- ... dėl techninių priemonių panaudojimo l. 7. p. nurodyta, kad E. Š. galimai pelnosi iš merginos, vardu (duomenys neskelbtini) prostitucijos bei jai sąvadauja. Juolab 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros teikime Nr. Sl-4-189 RN nurodytos analogiškos aplinkybės apie B. K. vertimąsi prostitucija bei tai, kad pastaroji dirba su kitomis merginomis. Kaltinimą palaikęs prokuroras nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad informacija apie S. S., M. S., E. Š. ir kitas dvi tyrimo nenustatytas moteris buvo renkama teisėtai. Neteisėtai renkant informaciją buvo pažeistos asmenų teisės į privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai ir visi tyrimo metu gauti duomenys nėra leistini įrodymai.

2.6. Informacija, kuri buvo surinkta kriminalinės žvalgybos metu, iš viso nebuvo panaudota kaip vada pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, toliau ikiteisminio tyrimo metu duomenys buvo tik iš dalies renkami ir fiksuojami BPK nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame procese kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys bei BPK nustatyta tvarka gauti kiti duomenys buvo selektyviai atrenkami bei pateikiami į bylą, siekiant pateisinti grubius BPK pažeidimus, renkant bei fiksuojant informaciją, susijusią su įrodymų leistinumu bei objektyvumu. KŽĮ tvarka gauti duomenys turėjo būti teismo dar kartą patikrinti ir įvertinti faktiniu bei teisiniu aspektu, nes kriminalinės žvalgybos duomenys „perkelti“ į baudžiamąją bylą ir jais kaip įrodymais grindžiamos byloje įrodinėtinos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, 2K-129-976/2019).

2.7. Šiame procese liko neatsakyta, kodėl prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nuo 2022 m. kovo 9 d. (2023 m. kovo 24 d. tarnybinis pranešimas dėl dokumentų pateikimo) turėdami informaciją apie S. S., E. Š. ir kitų asmenų vykdomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 307 str. 2 d., bei sankcionavę asmens elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę panaudojant technines priemones bei gavę objektyvios informacijos apie 2022 metais galbūt padarytas nusikalstamas veikas, šios KŽĮ nustatyta tvarka gautos informacijos nepanaudojo ikiteisminiams tyrimams pradėti ir tokiu būdu neužkirto kelio tolimesniam nusikalstamam asmens elgesiui.

2.8. S. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį pradėtas praėjus 9 mėnesiams patiems ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams - G. R. bei E. K. - nustačius galimus nusikalstamus S. S. veiksmus, o ne KŽĮ nustatytu pagrindu. Juolab dirbtinai eliminavus E. Š. galimą baudžiamosios atsakomybės pagrindą, E. K. pravedus „profilaktinį“ pokalbį su sulaikytąja E. Š. dėl „teisingų“ parodymų S. S. atžvilgiu davimo.

2.9. Teismas neturėjo ir negalėjo vadovautis 2023 m. balandžio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais (2 vienetai) bei jį lydinčiais priedais, nes šie procesiniai veiksmai negalėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40805-22, kadangi sukaupti duomenys turėjo ir galėjo būti panaudoti ikiteisminio tyrimo pradėjimui S. S., E. Š. bei kitų asmenų atžvilgiu dar prieš 6 mėnesius iki šių protokolų surašymo. Juolab prokuroras bei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavę tokio turinio informaciją apie rengiamą ar padarytą apysunkį nusikaltimą, turėjo priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo BPK nustatyta tvarka, ir šių asmenų elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę vykdyti BPK 154 straipsnio nustatyta tvarka. Visa tai dar kartą parodo, kad visuma procesinių veiksmų buvo atliekami neteisėtai, nes 2022 m. spalio 26 d. pradėjus ikiteisminio tyrimo veiksmus S. S. atžvilgiu, kriminalinės žvalgybos tolimesni veiksmai nebuvo nutraukti, bet jie nebuvo panaudoti ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

2.10. Be to, teismas negalėjo vadovautis šiais protokolais, nes suvestinę sudaręs pareigūnas E. K. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2022 m. gegužės 15 d. 15.56 val. užfiksuotame pokalbyje yra duomenų, kad S. S. vadovauja dirbančiai E. Š. (Nr. 3956). Tokių duomenų šiame pokalbyje nėra ir nebuvo, juolab E. Š., duodama parodymus teisme, paneigė tokį faktą ir nurodė, kad jokios organizatorės ar vadovės nebuvo. Be to, patvirtino, kad iš E. K. pokalbio suprato, kad priklausomai nuo jos duotų parodymų bus sprendžiama, ar ji taps įtariamąja, ar bus sulaikyta, ir pan. Todėl ji, ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, nepagrįstai ir neteisingai apkalbėjo S. S., siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės bei norėdama greičiau išeiti į laisvę.

2.11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai bei tyrimą kontroliuojantis prokuroras, rašydami pirmuosius teikimus teismui dėl KŽĮ numatytų priemonių sankcionavimo S. S. atžvilgiu, jau iš anksto žinojo ne tik ją bei kitus „bendrininkus“, nes jų duomenis įrašė į teikimus. Vadinasi, 2022 m. birželio 7 d. nebuvo pagrindo sankcionuoti slaptus veiksmus S. S. atžvilgiu, siekiant nustatyti galimus jos bendrininkus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 8 d. ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis sankcionavo visumą veiksmų, siekiant surinkti duomenis, kurių pagrindu būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Todėl galbūt S. S. inkriminuota veika buvo baigta dar iki 2022 m. spalio 26 d., todėl kriminalinės žvalgybos veiksmus inicijavę pareigūnai turėjo galimybę patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus daug anksčiau, o ne specialiai skurti situaciją, verčiančią kaltininką padaryti (tęsti) nusikalstamus veiksmus (LAT nutartys Nr. 2K-255/2010, 2K-510/2011). Taigi, pradėjus ikiteisminį tyrimą po pirmosios nusikalstamos veikos įvykdymo, turėjo prasidėti surinktų duomenų tyrimas, išaiškintų asmenų apklausa, kaip to reikalauja BPK 2 straipsnio nuostatos, o dėl KŽĮ numatytų priemonių į teismą kreipiamasi tik dėl pradėtų nusikaltimų užbaigimo, o ne dėl naujo nusikaltimo ,,gamybos“, kuris buvo išaugintas iki prostitucijos organizavimo ir vadovavimo jai (BK 307 straipsnio 2 dalis), vietoj pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, kaip tai numatyta BK 307 str. 1 d.

2.12. Šiuo atveju policijos veiksmai, prasidėję teisėtai, dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo peraugo į provokuojančius. Dėl to buvo padarytas nusikaltimas, kurio nebūtų, jei valstybė laiku užkirstų kelią jo padarymui, t. y. pradėjusi ikiteisminį tyrimą, imtųsi aktyviai tirti jau padarytą nusikaltimą. Todėl manytina, kad teisėsaugos institucijų veiksmai, palaikantys galbūt S. S. nusikalstamą iniciatyvą, negali būti pripažinti teisėtais ir atitinkančiais baudžiamojo proceso tikslus bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

2.13. Sistemiškai vertinant aptartus byloje esančius duomenis matyti, jog vieninteliai duomenys, tvirtinantys, kad S. S. organizavo bei vadovavo prostitucijai, yra šioje byloje pirminiai E. Š. parodymai, kuri, vadovaujantis kriminalinės žvalgybos metu surinkta informacija, turėjo būti nusikaltimo bendrininkė, bet ne liudytoja. Pareigūnai, padarę išimtį ir nepriėmę nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus pastarosios atžvilgiu, nusprendė apklausti E. Š. kaip liudytoją apie pačios galbūt padarytą veiką, o tai yra grubus BPK pažeidimas. Be to, nei E. Š., nei M. S. nėra baustos už vertimąsi prostitucija pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 487 straipsnį, šiomis paslaugomis pasinaudoję asmenys V. D., L. V., R. E. taip pat nebausti pagal šį straipsnį. Tai kelia abejonių, ar buvo nustatytas faktas, kad E. Š. ir kitos moterys teikė seksualines paslaugas už pinigus. Akivaizdu, kad pareigūnai sutinka, kad nei viena iš tyrime buvusių moterų (E. Š. bei M. S.) neužsiėmė prostitucija. Todėl E. Š. asmeninė iniciatyva bei noras artimai suartėti su klientais erotinio masažo metu buvo jos asmeninis reikalas ir jokių išorinių faktorių neįtakotas. Visos merginos užsiėmė oficialiai deklaruota fizinės gerovės užtikrinimo veikla (veiklos kodas 960400), kuris susijęs ir su erotinio masažo suteikimu. Pareigūnai neturėjo faktinio bei teisinio pagrindo bausti merginų už fizinės gerovės užtikrinimo veiklą, kuri nėra ir negali būti susijusi su lytinės aistros tenkinimu. Todėl visa tai dar kartą patvirtina, kad E. Š. pati sprendė, ar erotinio masažo metu ir esant tarpusavio sutarimui, klientui suteiks papildomų malonumų. Todėl kaltinimo dalis dėl S. S. vadovavimo E. Š. „prostitucijos“ veiklai bei pajamų gavimui iš tokios veiklos visiškai neįrodyta.

2.14. E. Š. ikiteisminiame tyrime apklausos metu duotus parodymus paneigė pirmos instancijos teismo posėdžio metu ir logiškai paaiškino šių parodymų pakeitimo objektyvias priežastis. Visi kiti duomenys (liudytojų parodymai, kad jie naudojosi erotiniu masažu ir kartais mergina lytiškai juos sužadindavo, tačiau nei vienas nenurodė, kad tai atliko S. S., ar jos pokalbių stenogramos dėl klientų susitikimų erotiniams masažams) šiuo atveju negali nei patvirtinti, nei paneigti organizavimo ar vadovavimo prostitucijai fakto. Yra realus pagrindas manyti, kad visos merginos pagal kriminalinės žvalgybos duomenis galimai užsiėmė prostitucija ir gavo iš to pajamų, tačiau patyrė ir išlaidų - bendrų patalpų išlaikymui, higienos priemonių įsigijimui, komunaliniams mokesčiams, maistui bei nuomai. Prezervatyvų likutis bei lubrikantas priklauso S. S. bei O. J., kurie kartais artimai suartėdavo šiame bute. Viso išlaidos sudarė apie l 000 eurų, todėl kiekvienai tekdavo prisidėti po 300 eurų bendrų išlaidų dengimui. Mėnesinės pajamos sudarė nuo 500 iki 700 eurų. Šiuo tikslu buvo renkami bendrai pinigai, kurie buvo paliekami spintelės stalčiuje išlaidų dengimui. Kiekviena dirbo individualiai ir nebuvo viena kitai pavaldi, tarpusavyje derino kabineto bei vonios kambario užimtumą. Į darbą ateidavo ir išeidavo pagal savo užimtumo grafiką. Su atvykusiais asmenimis kiekviena mergina bendraudavo atskirai ir įkainius parinkdavo pagal savo turimus kainoraščius. S. S. savo kainoraštį kratos metu buvo palikusi pas O. J. automobilyje, patalpoje buvo masažinis stalas, rankšluosčiai, eteriniai aliejai, kurie užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole. S. S. sutinka, kad skelbimus (duomenys neskelbtini) portale talpindavo ji, O. J., M. S. bei nurodydavo bendrą darbinį telefoną. Iš pateiktų garso įrašų girdėti, kad ne visais atvejais atsiliepdavo S. S., bet ir jos sesuo M. Natūralu, kad buvo naudojamas vienas ir visoms merginoms bendras telefono numeris darbo tikslu, nes po darbo jis likdavo bute. Jokio pavaldumo ar atskaitomybės tarp merginų nebuvo, kiekviena turėjo laisvą grafiką ir veiksmų pasirinkimo laisvę. Jokie mokymai kaip atlikti erotinį masažą su „laiminga pabaiga“ nebuvo pravesti merginoms ir šį faktą patvirtino E. Š. teismo posėdžio metu, kuri paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Todėl nesuprantama, kodėl S. S. buvo nuteista už organizavimą ir vadovavimą prostitucijai, nes bylos duomenimis visos moterys galbūt užsiėmė prostitucija bei gavo iš to pajamų.

2.15. Policijos pareigūno E. K. parodymai, jog jis iš telefoninių pokalbių kontrolės suprato, kad S. S. yra prostitucijos verslo „vadovė“ ar „koordinatorė“, yra šališki bei bylos medžiaga nepatvirtinti, nes tas faktas neužfiksuotas KŽĮ bei BPK nustatyta tvarka, jis ar kiti liudytojai to nematė bei vaizdine medžiaga nefiksavo. Surinktų duomenų visuma patvirtina S. S., E. Š. bei M. S. duotus parodymus apie erotinio masažo pobūdį, bet ne S. S. siekį organizuoti bei vadovauti prostitucijos veiklai.

2.16. Duomenys, neigiantys S. S. padarytą nusikalstamą veiką, yra teismo posėdžio metu liudytojos E. Š. duoti parodymai, kad ji nebuvo apmokyta S. S. atlikti masažo su „laiminga pabaiga“ ir jokio pavaldumo ar atskaitomybės tarp jų nebuvo. E. Š. patvirtino, kad policijos pareigūnas E. K. nurodė, kad pastaroji yra neįdomi, todėl privalo duoti „teisingus“ parodymus prieš S. S., nes priešingu atveju bus sulaikyta, o gal net suimta ikiteisminio tyrimo metu. Todėl ji ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai apkalbėjo kaltinamąją. Be to, S. S. parodymus patvirtina ir O. J. bei M. S. parodymai. Teismo posėdžio metu iš L. V. parodymų nustatyta, kad pinigus už erotinį masažą jis sumokėjo merginai vardu (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolo duomenimis – E. Š.), kuri vėliau ranka patenkino jo lytinę aistrą. Iš teisiamajame posėdyje apklaustų V. D. bei R. E. parodymų nustatyta, kad nei vienas fiziškai nebendravo su S. S. ir jai pinigų nemokėjo. Pastarieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme negalėjo atpažinti S. S. ar kitų merginų.

2.17. Teismui remiantis in dubio pro reo principu bei nustačius, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus patikimų įrodymų, jog kaltinamoji S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, nuosprendis negalėjo būti grindžiamas iš esmės vien ikiteisminio tyrimo pareigūnės apklaustos E. Š. parodymais, o abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Nesilaikydamas šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog S. S. padarė šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, darydamas prielaidą apie tai, kad S. S. galbūt pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, teismas neįvertino, kad jos veiksmų visuma atitinka ir BK 307 straipsnio 1 dalies požymius. Aptariamu atveju asmenys dažnai susitaria tarpusavyje, kad bus mokama už saugumo užtikrinimą, suteikiant patalpas ir kitokį išlaikymą, o asmuo, užsiimantis tokiu verslu, atsilygina pinigais už suteiktą pagalbą. Juolab sąvadavimui yra būdingas asmens suvedimas su „klientu“ galbūt seksualinėms paslaugoms, merginų teikiamų „paslaugų“ reklamavimas, klientų paieška ir pan. Teismas neišdėstė savo pozicijos dėl BK 307 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos elementų buvimo S. S. veiksmuose ir galimos bausmės rūšies.

2.18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė BK 54, 55, 75 straipsnių nuostatų, dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismas to tinkamai nepadarė, nuosprendyje nepasisakė dėl galimybės taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nepateikė iš esmės jokių reikšmingų motyvų ir argumentų. Teismo teiginiai dėl bausmės skyrimo išdėstyti lakoniškai ir dviprasmiškai, nes nuoroda į 68 kartus skirtas administracines nuobaudas per paskutinius 5 metus nėra šios bylos pagrindas ir dalykas. Kaltinamąją charakterizuojanti medžiaga iš viso neaptarta, nors šie duomenys buvo pateikti į bylą. Todėl neaišku, kokie konkretūs kaltinamosios asmenybės bruožai nulėmė taikytos bausmės dydį ir kitas bausmės individualizavimo aplinkybes. Be to, kaip realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo kriterijai nepagrįstai sulyginti ankstesnis teistumas ir baustumas administracine tvarka. Skiriant bausmę, teismas visiškai jos neindividualizavo, t. y. neatsižvelgė, kad apeliantė viena augina ir išlaiko nepilnametį vaiką. Pati nuteistoji ilgą laiką serga sunkia psichine liga (duomenys neskelbtini), todėl reikalingas nuolatinis gydymas bei specialistų priežiūra. S. S. nuo 2021 m. gegužės 1 d. užsiima fizinės gerovės veikla - atlieka erotinius masažus bei moka mokesčius valstybei pagal į bylą pateiktas VMI deklaracijas. Šios reikšmingos aplinkybės, taip pat teisingumo principas duoda pagrindą netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės. Vaikas prarastų ryšį su mama, reali bausmė dar labiau pablogintų jos psichinę būklę, kuri yra susijusi su suicidinėmis mintimis bei tolimesniu buvimu tarp visuomenės narių, o tai prieštarautų ne tik teisingumo principui, vaiko interesams, bet ir bausmės paskirčiai. Teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, kad S. S. nebausta administracine tvarka už šiurkščius administracinės teisės pažeidimus; galbūt padarytas nusikaltimas nebuvo smurtinis ir nesukėlė sunkių ar negrįžtamų pasekmių, byloje nėra nė vieno nukentėjusio asmens; ji turi nuolatinį darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, gerai charakterizuojama, augina ir išlaiko nepilnametį vaiką, turi labai rimtų psichinės sveikatos sutrikimų, dėl ko spręstinas ir teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo klausimas, per visą laikotarpį nuo galbūt nusikalstamos veikos pabaigimo nepadarė jokių nusikaltimų. Teismas apeliantei nepagrįstai netaikė ir net nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo, nors buvo visi BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai.

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl nuteistajai S. S. neteisingai paskirtos bausmės: pripažinti S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veiką ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas); pagal BK 307 straipsnio 2 dalį paskirti jai laisvės atėmimą 4 metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio l, 4 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 metams. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

3.1. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį, baigtą apysunkių kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) priskiriamą nusikaltimą. Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teista už tokią pačią nusikalstamą veiką, per 5 metus bausta administracine tvarka 68 kartus. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančių - taip pat. Įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes S. S. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendė, jog skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme mažesnė nei sankcijos numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

3.2. Prokuroro vertinimu, nuteistajai S. S. paskirta bausmė nėra teisinga, nes teismas netinkamai įvertino padarytos veikos bei kaltininkės asmenybės pavojingumą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Taip pat teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.3. Prokuroro vertinimu, teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo, nepakankamai atsižvelgė ir į tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. buvo teista už analogišką nusikalstamą veiką, kas rodo, jog šis nusikaltimas yra ne atsitiktinis, o jos pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, S. S. buvo nuteista 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio l dalimi, 2 dalies 8 punktu, atidėtas 3 metų laikotarpiui, t. y. naują nusikalstamą veiką nuteistoji padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Prokuroro manymu, teismas netinkamai įvertino minėtą aplinkybę, nurodydamas jog nuteistoji S. S. ankstesnę bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs. Svarbu pažymėti, kad nauju nuosprendžiu už iš esmės analogiško nusikaltimo padarymą paskirta bausmė yra ne tik mažesnė už ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, bet ir šį naują nusikaltimą ji padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, esant neišnykusiam teistumui. Kadangi nuteistoji S. S. tyčinį nusikaltimą padarė turėdama neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl ji, remiantis BK 27 straipsnio l dalies nuostatomis, laikoma recidyviste. Ši aplinkybė turėjo būti nustatyta ir laikoma nuteistosios S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas). Be to, BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, kas parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad S. S. tyčinius analogiškus nusikaltimus daro sistemingai.

3.4. Teismas taip pat nepakankamai įvertino aplinkybę apie sistemingai ir gausiai 5 metų laikotarpiu nuteistosios padarytus administracinius pažeidimus, kas taip pat S. S. charakterizuoja itin neigiamai. Iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. gegužės 17 d. išrašo matyti, kad S. S. bausta 68 kartus dėl padarytų iš esmės analogiškų administracinių nusižengimų, tačiau paskirtų baudų nemoka. Be to, nuteistoji savo kaltės nepripažino, nesigailėjo, nevertino savo elgesio kritiškai. Priešingai, nuteistoji vis stengėsi pabrėžti, kad jai inkriminuojamos veikos nepadarė, o liudytojai, davę parodymus teisme, ją apkalba. Taip pat neigė, jog ankstesniu nuosprendžiu jau yra teista už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos. Aukščiau aptartas nuteistosios S. S. nusikalstamas elgesys rodo jos dar jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti tik legaliu būdu. Be to, tai rodo ir kaltininkės S. S. negatyvų požiūrį į paskirtą bausmę bei jos atlikimą.

3.5. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai S. S. bausmės dydį už nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jos tinkamai neindividualizavo, neteisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pačios nuteistosios asmenybę bei kitas aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir dėl to paskyrė netinkamą bausmę. Paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, todėl neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytos bausmės paskirties, nes nesulaikytų nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo, neskatintų laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus S. S. laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis.

3.6. BK 64 straipsnio l dalis numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Kaip jau buvo minėta aukščiau, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, nuteistajai S. S. paskirtos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metų laikotarpiui. Naują nusikalstamą veiką nuteistoji S. S. padarė laikotarpiu nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 26 d., t. y. iki kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokuroro vertinimu, teismas privalėjo vadovautis BK 64 straipsnio l dalimi ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti gynėjo apeliacinį skundą, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl BPK 166 straipsnio taikymo

7. Nuteistosios S. S. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindų.

8. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (t. 1, b. l. 1-4). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nusikalstamos veikos požymius nustato vykdydami ikiteisminio tyrimo įstaigų organizaciją ir veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintas šių įstaigų funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnį policija, be kita ko, pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (1 dalies 2 punktas), vykdo kriminalinę žvalgybą (1 dalies 7 punktas). Taigi nuteistosios S. S. nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti policijos pareigūnams vykdant Policijos įstatyme įtvirtintas funkcijas, todėl gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, yra nepagrįsti.

9. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas neteisėtai buvo pradėtas dar ir dėl to, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai S. S. atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad neviešo pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo priemonių naudojimas yra nedraudžiamas ir jų rezultatais gali būti remiamasi teismuose įrodinėjant asmens kaltę, tačiau tokių duomenų pripažinimui įrodymais keliami didesni teisėtumo užtikrinimo reikalavimai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-168-139/2015). Teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar jų įgaliotų teisėjų motyvuotos nutartys (KŽĮ straipsniuose nurodytiems kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti), arba 2) neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, – prokuroro nutarimai, kurie per 24 valandas prokurorui teikimu kreipiantis į apygardų teismų pirmininkus ar jų įgaliotus teisėjus turi būti patvirtinti motyvuota nutartimi (KŽĮ 10, 11 straipsniuose nurodytiems kriminaliniams veiksmams atlikti). Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylas, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, Nr. 2K-313/2010, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015 ir kt.). Faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindas nustatytas KŽĮ 8 straipsnyje, tai turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, išvardytus šiame straipsnyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010, 2K-P-94-895/2015). Vadinasi, užtikrinant kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant, turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015).

10. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 9 d. teikimą ir susipažinusi su pateikta kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga apie B. K. (S. S.) galimai daromą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, 2022 m. kovo 9 d. nutartimi sankcionavo nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. birželio 9 d. B. K. (S. S.) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą (t. 1, b. l. 22). Vėliau minėtoje nutartyje sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės teikimą buvo pratęsti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2022 m. birželio 8 d. nutartimi nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. (t. 1, b. l. 50-51). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. rugpjūčio 24 d. teikimą ir susipažinęs su pateikta kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga apie E. Š. galimai daromą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi sankcionavo nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. E. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą (t. 1, b. l. 52).

11. Kaip matyti, kriminalinės žvalgybos veiksmų ir priemonių taikymas buvo sankcionuotas įstatymo numatytų pareigūnų, t. y. apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko įgaliotų teisėjų, o tai rodo buvus teisinį pagrindą kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo buvo kreiptasi turint duomenų, kad S. S. ir E. Š. galimai vykdo nusikalstamas veikas (BK 307 straipsnio 2 d.), numatytas KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.), kas liudija buvus ir faktinį pagrindą tokiam sankcionavimui. Gynėjas kelia versiją, kad S. S. ir E. Š. veiksmai atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 1 dalyje, požymius ir dirbtinai, siekiant pateisinti KŽĮ 9 ir 10 straipsniuose numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindus, jų veiksmai kvalifikuoti pagal sunkesnę BK 307 straipsnio 2 dalį. Tačiau KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.) numatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus <..> BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, <..> arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad duomenų, gautų atliekant slaptus tyrimo veiksmus, kaip įrodymų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybės nepaneigtų ir tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuoti tokie veiksmai, vėliau (ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu) buvo perkvalifikuota pagal kitus BK straipsnius, taip pat ir tokius, kuriuose dėl nurodytų nusikalstamų veikų negalėjo būti atliekami kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali lemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015, 2K-P-94-895/2015, 2K-239-303/2016, 2K-33-303/2018).

12. Nagrinėjamoje byloje apie S. S. nusikalstamą veiką policijos turima kriminalinės žvalgybos informacija buvo patvirtinta ir ikiteisminio tyrimo veiksmais – liudytojų parodymais, kratų ir apžiūrų protokolais. Nagrinėjamų nuteistosios gynėjo argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame procese įrodymais laikytini ir tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, šiuo atveju E. Š., dėl kurios buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, galimos nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jos galimai daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-241-303/2018). Nors vykdant kriminalinę žvalgybą E. Š. atžvilgiu ir nebuvo gauta duomenų, kurių pagrindu vėliau būtų E. Š. pareikštas pranešimas apie įtarimą ir byla būtų perduota į teismą, tačiau tai neeliminuoja fakto, kad pirmosios instancijos teismas E. Š. atžvilgiu taikytais kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktus duomenis pagrįstai pripažino leistinais įrodymais, vertindamas S. S. veiksmus ir jais grindė S. S. kaltę ir dėl tokio vertinimo BPK 20 straipsnio ir (ar) kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.

13. Kaip pagrįstai nurodo nuteistosios gynėjas, KŽĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad KŽĮ konkrečiai nenustato, kiek laiko valstybės institucijos subjektai gali atlikti neviešo pobūdžio veiksmus, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama, ir iš esmės nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimų pratęsimų skaičiaus. Neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-693/2019). Nors nuteistosios gynėjas nurodo, kad 2022 m. spalio 26 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą S. S. atžvilgiu, kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo nutraukti, tačiau tokius gynėjo teiginius patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, jie nepateikti ir prie apeliacinio skundo.

14. Kaip minėta, prieš S. S. kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos dėl jos ir kitų asmenų galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veiksmų, nustatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje, ir sankcionuotas apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi trims mėnesiams, dar vieną kartą pratęsiant tyrimo terminą iki 2022 m. rugsėjo 9 d. (viso 6 mėnesius). Nors šis terminas yra pakankamai ilgas, tačiau KŽĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidžia. Jose nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sankcionuojamas ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas; bendras laikotarpis negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių, su nustatyta išimtimi, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, nurodytų KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose.

15. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad duomenys apie nusikalstamų veikų teisiškai reikšmingas aplinkybes aiškėjo palaipsniui. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą prieš S. S. dėl galbūt rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 307 straipsnio 2 dalyje, buvo gaunami vis nauji duomenys apie kitus susijusius asmenis – M. S., E. Š., nenustatytą merginą, slapyvardžiu (duomenys neskelbtini). Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš S. S. vyko teisėtai; jį tęsiant, buvo siekiama nustatyti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Todėl teigti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš S. S. vyko, kaip nurodo jos gynėjas, tik tikintis, kad ji padarys naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad prieš S. S. taikyti neviešo pobūdžio veiksmai nevaržė jos laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą. Nors nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad E. Š., kurios atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba turėjo būti S. S. bendrininkė, o ne liudytoja, tačiau pažymėtina, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis). Šioje byloje nagrinėjami S. S. pateikti kaltinimai padarius BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. E. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, baudžiamojon atsakomybėn ji nepatraukta, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto vertinimų, jog byloje surinkti duomenys, pasak apelianto, patvirtina, kad E. Š. taip pat galėjo padaryti BK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

Dėl S. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo

16. Nuteistosios S. S. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog S. S. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 1 dalyje, o ne BK 307 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiems apelianto argumentams.

17. Pažymėtina, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Remiantis BPK 256 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Kita vertus, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimą kaltinimo keitimą praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-7-66-788/2022).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (nusikalstamos veikos metu galiojusią redakciją) atsako tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai ir yra baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (nusikalstamos veikos metu galiojusią redakciją) atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos ir yra baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

19. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 307 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų požymius, yra pažymėjęs, kad sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiškai santykiauti arba kitaip tenkinti lytinę aistrą. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo pagal tam tikrą susitarimą su prostitucija užsiimančiu asmeniu gauna pajamų. Šis susitarimas gali būti tiek susietas priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, vežimo, patalpų suteikimo ir pan. Prostitucijos organizavimas ir vadovavimas jai sietinas su grupės asmenų, užsiimančių prostitucija, veikla. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan.??? BK 307 straipsnyje nustatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-697/2018). Byloje nustatyti ir kaltinime inkriminuoti S. S. veiksmai – skelbimų internete dėl teikiamų erotinio masažo paslaugų dėjimas, jų apmokėjimas, bendravimas su potencialiais seksualinių paslaugų klientais, patalpų nuoma, kuriose buvo teikiamos seksualinės paslaugos, priemonių suteikimas, E. Š. apmokymas suteikti seksualines paslaugas, kainų už suteiktas seksualines paslaugas nustatymas, gautų pajamų pasidalijimas – atitinka tik pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir sąvadavimo prostitucijai (BK 307 straipsnio 1 dalis) požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-654/2024).

20. Apylinkės teismas, pripažindamas S. S. kalta pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir darydamas išvadą, kad nuteistoji organizavo ir vadovavo prostitucijai, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. Š., M. S., O. J., R. E., V. D., L. V., E. K., G. R. parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais ir jų priedais, kratos protokolais, apžiūros protokolu. Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo S. S. padarytą nusikalstamą veiką kaip organizavimą ir vadovavimą prostitucijai, kai surinkti duomenys patvirtina, kad S. S. turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos ir sąvadavo prostitucijai. Nors S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodydama, kad merginų, dirbusių pagal individualią veiklą, paslaugos buvo erotinis masažas ir tai neturi nieko bendro su prostitucija, taip pat, jog ji nežinojo, kad E. Š. tenkina klientų lytinę aistrą kitu būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. S. pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, o būtent pajamų gavimą iš kito asmens prostitucijos ir sąvadavimą prostitucijai, įrodo liudytojos E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo V. D., L. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kratų metu surinkti duomenys, mobiliojo ryšio telefono apžiūros duomenys, taip pat kriminalinės žvalgybos veiksmais surinkti duomenys (pvz., 2023 m. balandžio 4 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priede – suvestinėje užfiksuota, kaip S. S. pokalbyje su klientu, jam paklausus, ar masažas bus su „happy ending‘u, jo?“, jam atsakė, kad „nu, tai viskas tvarkoj“ (t. 1, b. l. 33)). Šių įrodymų turinys smulkiai išdėstytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų turinio detaliau nebekartoja.

21. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje negalėjo remtis liudytojos E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. Š. pagal susitarimą su S. S. atlikdavo klientams erotinius masažus su „laiminga pabaiga“, tai yra, tenkino klientų lytinę aistrą už pinigus ir sutartą gautos sumos dalį perduodavo S. S., nes šiuos parodymus liudytoja vėliau teisminio nagrinėjimo metu paneigė ir parodė, kad klientų lytinę aistrą tenkino be nuteistosios žinios. Sutikti su tokiu gynėjo argumentu nėra pagrindo.

22. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 301 str. 1 d. nustatyta, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 str. 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010).

23. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, 2023 m. rugpjūčio 31 d. teisminio nagrinėjimo metu apklausiant liudytoją E. Š. buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 111). Nors liudytoja E. Š. teisme teigė, kad ji pati sugalvojo daryti erotinius masažus „su laiminga pabaiga“, o S. S. to nežinojo, ji (E. Š.) pati nuspręsdavo, kiek jai reikia paimti pinigų iš klientų, kiek reikia palikti salone už priemones ir patalpų nuomą, tačiau tokius liudytojus parodymus paneigia teisiamuosiuose posėdžiuose ištirta bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal išankstinį susitarimą skelbimų portale nurodytu telefono numeriu 2022 m. spalio 26 E. Š. atliko V. D. masažą „su laiminga pabaiga“. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. D. parodė, kad moteris iš pradžių jam masažavo nugarą, vėliau jis atsisuko ant nugaros ir moteris lietė jo lytinius organus, masažavo, kol įvyko ejakuliacija (t. 3, b. l. 176-177, t. 5, 137-138). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu pati liudytoja E. Š. (t. 3, b. l. 132-139). Liudytoju apklaustas L. V. taip pat parodė, kad buvo atvykęs į masažo saloną, kur jam buvo atliekamas masažas „su laiminga pabaiga“, masažą atliko V., kaip žinoma iš bylos medžiagos, šiuo slapyvardžiu buvo pasivadinusi E. Š.. L. V. apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad naudojantis (duomenys neskelbtini) tinklapiu susirado skelbimą, kad Klaipėdos mieste merginos atlieka erotinio masažo paslaugas. Jis ieškojo masažo, kuris žinomas kaip masažas su „laiminga pabaiga“ ir kad būtent toks jam būtų suteiktas. Jam atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo teikiamos paslaugos, jį pasitiko mergina, kuri pristatė V. vardu. Atsimena, kad 80 ar 100 eurų suma buvo už erotinio masažo paslaugą, pusvalandžiui laiko. Jis tai merginai sumokėjo 100 eurų, grynais pinigais. Ta pati mergina vardu V. pradėjo daryti jam masažą, rankomis jam masažavo nugarą, kojas, sėdmenis ir visą kūną, po to, rankomis pradėjo liesti jo kūną, t. y. viršutinę kūno dalį, kojas ir tada pradėjo atlikti jam masturbaciją. Kadangi jam neįvyko ejakuliacija, po maždaug pusvalandžio laiko mergina pasakė, kad masažas baigtas ir išėjo iš patalpos (t. 3, b. l. 190-193, t. 5, b. l. 138-139).

24. Nors kaip teigė E. Š., ji pati spręsdavo, kada jai ateiti į darbą ir kiek pinigų nori pasilikti sau, o kiek perduoti S. S., tačiau iš susirašinėjimų „Telegram“ programėlėje (t. 2, b. l. 138-140) matyti, kad visus minėtus klausimus ji derindavo su S. S., taip pat klausdavo, kada ateiti į darbą ir kada gali pasiimti išeiginę. Piniginiai klausimai taip pat buvo derinami su nuteistąja, t. y. kiek klientas sumokėjo, kokį masažą užsakė ir pan. Klientus jai nukreipdavo S. S., jeigu nebūdavo kartu su E. Š.. Nors E. Š. teisminio nagrinėjimo metu ir paneigė esminius savo parodymus ir vėliau kviečiama teismo posėdžiuose nebedalyvavo, tačiau apeliacinis teismas sprendžia, kad būtent teisminio nagrinėjimo metu pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie pagrindžia S. S. nusikalstamą veiką, atitinka tikrovę, nes yra patvirtinami kitais aukščiau aptartais bylos įrodymais

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktus ir aptartus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, S. S. veika kvalifikuojama pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (iki 2025-02-01 galiojusi įstatymo redakcija), tai yra, kad S. S. turėjo pajamų iš prostitucijos ir sąvadavo prostitucijai, atitinkamai iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad S. S. organizavo ir vadodavo prostitucijai, taip pat tikslintina ir nusikalstamos veikos pabaigos (laiko) aplinkybė.

26. Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo pakartotinai įvertintų įrodymų pagrindu laiko nustatytu, kad S. S. turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos ir sąvadavo prostitucijai, tai yra ji iki 2021 m. vasaros, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), siekdama gauti pajamų iš kito asmens prostitucijos, šiai veiklai vykdyti surado patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kur įkūrė saloną, teikiantį masažų su lytinės aistros tenkinimu paslaugas, ir per socialinį tinklapį ,,Facebook“ surado E. Š., kuriai pasiūlė užsiimti masažais su lytinės aistros tenkinimo paslaugomis. Įkalbėjusi E. Š. teikti minėtas paslaugas, S. S. E. Š. pati parodė, kaip klientui atliekamas erotinis masažas su lytinės aistros patenkinimu, t. y. apmokė E. Š. tokių paslaugų teikimui, taip pat E. Š. paaiškino, kad ji (S. S.) suras ir pasirūpins klientus, kuriems bus teikiamos lytinės aistros tenkinimo paslaugos, įdės skelbimus, kuriuose bus reklamuojamos tokios paslaugos, bus atsakinga už klientų ir jų užsakymų bei pinigų priėmimą ir jų nukreipimą pas E. Š., taip pat paaiškino, kad už salono patalpas ir priskaičiuotus visus mokesčius E. Š. mokėti nereikės, taip pat pati nustatė seksualinių paslaugų – erotinių masažų įkainius, t. y. 80 ar 100 eurų už pusvalandį, 120 ar 140 eurų už valandą, arba 170 eurų už valandos laiko masažą su dušu, iš kurių 25 eurų suma, arba 35 eurų suma, ar 40 eurų sumą, priklausomai nuo kliento užsakyto erotinio masažo trukmės, bus E. Š. atlygis už klientui suteiktas paslaugas, o visa likusi suma liks S. S.. Tokiu būdu S. S., pajamų gavimo iš kito asmens prostitucijos tikslu įkūrusi masažų saloną adresu (duomenys neskelbtini), kuriame sudarė sąlygas bei suteikė įrankius ir priemones atlikti klientams erotinius masažus su lytinės aistros tenkinimu, į kurį užsiimti prostitucija, t. y. atlikti tokio pobūdžio masažus, įkalbėjo E. Š., iki 2022 m. spalio 26 d., kol šią jos nusikalstamą veiką nutraukė policijos pareigūnai, sąvadavo prostitucijai ir gavo pajamų iš kito asmens (E. Š.) prostitucijos - dėjo skelbimus dėl erotinių masažų atlikimo, priimdavo klientų užsakymus tokioms paslaugoms atlikti, nustatydavo ir su klientais derindavo paslaugų įkainius, pati pasitikdavo klientus ir pati priimdavo klientų užsakymus paslaugai bei pinigus už norimą gauti erotinį masažą pagal jo atlikimo trukmę ir klientus nukreipdavo pas E. Š., nurodydama E. Š. klientams atlikti jų pageidaujamą erotinį masažą, kurio metu jiems būdavo patenkinama lytinė aistra, po ko E. Š. už atliktą erotinį masažą gaudavo S. S. nustatytą pinigų sumą, o likusi iš kliento gauta suma likdavo S. S..

Dėl BK 27 straipsnio ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto

27. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajai S. S. skirdamas bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, įvertino tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 307 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas jai atidėtas 3 metų laikotarpiui. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 28 d., ir nuo šios dienos skaičiuojama nuteistos bausmės vykdymo atidėjimo pradžia. Taigi nuteistosios S. S. teistumas šiuo metu nagrinėjamoje byloje įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 26 dienos, buvo neišnykęs. Naują nusikaltimą S. S. įvykdė neišnykus teistumui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendį t. y. būdama teista už tyčinio nusikaltimo padarymą. Todėl pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą S. S. atitiko recidyvistės požymius. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, kad nors pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas, šią aplinkybę apeliacine tvarka kvestionuojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas, byloje surašydamas kaltinamąjį aktą nurodė, kad kaltinamosios S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokią pat valstybinio kaltinimo poziciją šis prokuroras pakartojo ir baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu (t. 6, b. l. 74-83). Akivaizdu, jog susiklosčius tokiai procesinei situacijai, kuomet rungtyninio baudžiamojo proceso metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras tiek kaltinamajame akte, tiek baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme laikosi pozicijos, jog kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas pirmosios instancijos teismo iniciatyva būtų suponavęs kaltinamosios teisinę padėtį sunkinančio siurprizinio procesinio sprendimo priėmimą ir pažeidęs kaltinamosios teisę į gynybą.

29. Įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu. Tai yra teisinę padėtį lengvinantis baudžiamojo įstatymo pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pabloginti nuteistojo padėtį gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

30. Nors Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, proceso pirmosios instancijos teisme metu laikęsis pozicijos, jog kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, apeliaciniame skunde jau prašo pripažinti S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste, tačiau nenurodo jokių argumentų, davusių pagrindą pačiam prokurorui pakeisti savo procesinę poziciją šiuo klausimu. Be to, nei apeliaciniu skundu, nei baigiamosiose kalbose apeliacinės instancijos teisme (baigiamųjų kalbų procesas vyko ir po 2025-02-01, kuomet įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai) prokuroras neprašo apeliacinės instancijos teismo pripažinti nuteistąją S. S. recidyviste ir nepateikia tokiam procesiniam sprendimui pagrįsti reikalingų argumentų (kaip minėta, įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime, nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą, tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes). Akivaizdu, kad laikydamasis apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali pabloginti nuteistosios padėties, t. y. pats be atitinkamo prokuroro prašymo pripažinti S. S. recidyviste ir sukurti motyvus tokio sprendimo priėmimui, juo labiau, kad viso ankstesnio proceso metu tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė S. S. nebuvo inkriminuota ir ji nebuvo tuo kaltinama. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad S. S. įvykdė vieną apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje, prieš tai būdama teista už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir apysunkį bei sunkų nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nusikaltimas nesmurtinis, niekam žala nebuvo padaryta, nuteistoji yra dirbanti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina nepilnametį vaiką, šių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad S. S. asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad ją nagrinėjamu atveju reikėtų pripažinti recidyviste. Apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva nepripažinus S. S. recidyviste, atmestinas ir prokuroro prašymas pripažinti S. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste.

Dėl bausmės skyrimo

31. Perkvalifikavus S. S. nusikalstamą veiką pagal BK 307 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

32. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

33. BK 307 straipsnio 1 dalies (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi įstatymo redakcija) sankcija numatė baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmę, o šiuo metu galiojanti ir aktuali įstatymo redakcija be baudos, laisvės apribojimo, arešto numato ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę. Esant aptartoms aplinkybėms spręstina, kad naujasis įstatymas sunkina BK 307 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl grįžtamosios galios neturi.

34. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

35. S. S. padarė vieną tyčinį, baigtą apysunkių kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) priskiriamą nusikaltimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nusprendžiu pagal BK 284 straipsnį S. S. buvo nuteista laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 3 dalį nuteista 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, teistumas neišnykęs. Šie duomenys parodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. S. buvo teista už tokią pačią nusikalstamą veiką ir naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Per paskutinius 5 metus administracine tvarka bausta 68 kartus. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

36. Nors nuteistosios gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad S. S. viena augina ir išlaiko vieną nepilnametį vaiką, pati ilgą laiką serga sunkia psichine liga, jai reikalingas nuolatinis gydymas bei specialistų priežiūra, nuo 2021 m. gegužės 1 d. užsiima fizinės gerovės veikla - atlieka erotinius masažus bei moka mokesčius valstybei, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos šios aplinkybės egzistavo jau prieš naujos nusikalstamos veikos pradžią, tačiau tai S. S. nesulaikė nuo pakartotinio įstatymų pažeidimo.

37. Net ir imant domėn nuo 2025 m. vasario 1 dienos įsigaliojusius BK 61 straipsnio 2 dalies pakeitimus, naikinančius bausmės dydžio parinkimo skaičiuojant nuo jos vidurkio principą, atsižvelgus į tai, kad nuteistoji kaltės nepripažįsta, nesigaili, savo elgesį vertina nekritiškai, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nemato galimybės už apysunkio, pakartotinio (BK 307 str.) nusikaltimo, įvykdyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, padarymą, skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba artimą minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydį. Pažymėtina, kad nuteistoji naują iš esmės panašaus pobūdžio nusikaltimą ėmėsi daryti, dar neįsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiui, kuriuo ji buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu šios bausmės vykdymą atidėjus, toliau tęsė jau pradėtą daryti nusikaltimą. Visa tai patvirtina tiek susiformavusias nuteistosios antivisuomenines nuostatas sistemingai daryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, tiek ir atkaklų nenorą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, taip pat ir anksčiau jai taikytų nesusijusių su realiu laisvės atėmimu bausmių neefektyvumą.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 307 straipsnio 1 dalies (skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusi redakcija) sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį iki 4 metų, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertinęs visas nuteistosios bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - S. S. padarė tyčinę apysunkę nusikalstamą veiką, nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos ir nesigailėjo, įvertinęs ją individualizuojančius duomenis – anksčiau teista du kartus, naują nusikalstamą veiką padarė, kai paskutiniu teismo nuosprendžiu jai už analogišką nusikalstamą veiką jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (3 metai 3 mėnesiai), jos vykdymą atidedant 3metams, per paskutinius 5 metus administracine tvarka bausta net 68 kartus, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išsiskyrusi, viena augina vaiką, taip pat atsižvelgęs ir į bausmės tikslus, nusprendžia S. S. už BK 307 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti artimą sankcijos vidurkiui dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

39. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo, nors S. S. gynėjas apeliaciniame skunde to ir prašo, nuteistajai taikyti BK 54, 55 ar 75 straipsnio nuostatas.

40. BK 55 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai S. S. šiuo atveju yra teisiama ne pirmą kartą, esant neišnykusiam teistumui. Pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nagrinėjamuoju atveju nenustatė. BK 75 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi (jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi) gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, susijusias su S. S. asmenybe, nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumu, pakartotinumu, tai, kad už analogišką įvykdytą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2021 m. birželio 28 d. įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuomet S. S. jau pradėjo analogiškos naujos nusikalstamos veikos vykdymą, bei siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau S. S. taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo veiksmingas ir nepasiekė savo tikslų. S. S. nepadarė reikalingų išvadų, vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino ir dėl savo netinkamo elgesio nesigailėjo. Papildomai pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo serga psichine liga ar turi išlaikomą nepilnametį vaiką, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Priešingai, pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistosios S. S. veiksmams ir pasirinkto gyvenimo būdo keitimui, dėl to ateityje ji gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindama kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistosios elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą dėl BK 54, 55 ar 75 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo, nėra pagrindo. Byloje nenustatyta BK 75 str. 5 d. numatyta esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga – nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik dalį bausmės.

Dėl bausmių bendrinimo

42. Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas S. S. nuosprendžiu paskirtą bausmę privalėjo subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

43. BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis); kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

44. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-495/2022).

45. Byloje nustatyta, kad naują nusikalstamą veiką, nuteistoji padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris jai buvo taikytas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, t. y. nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje, įvykdė nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. spalio 26 d., nepasibaigus terminui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Naujo nusikaltimo padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 straipsnio nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė turi būti subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas.

46. Nagrinėjamu atveju aktualu, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu S. S. paskirtos bausmės neatlikta dalis yra akivaizdžiai didesnė už naujai paskirtą bausmę, taigi bendrinant bausmes prokuroro prašomu dalinio bausmių sudėjimo būdu, nauja bausmė bus pridedama prie neatliktos ankstesnės bausmės dalies. Tokiu atveju labai svarbu tinkamai nustatyti neatliktą ankstesnės bausmės dalį.

47. Kaip matyti ir bylos medžiagos, S. S. nusikalstamas veikas, už kurias nuteista Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, įvykdė dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžio priėmimo. Minimu nuosprendžiu ji nuteista už nesunkų nusikaltimą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią yra atlikusi. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės iki šiol nėra subendrintos. Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, be kita ko, S. S. nuteista ir už sunkų nusikaltimą, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., bendrinamos apėmimo būdu. Tokį bausmių bendrinimą apeliacinės instancijos teismas taiko savo iniciatyva, kadangi šiuo atveju yra lengvinama nuteistosios teisinė padėtis, nes pagal BK 63 str. 9 d. nuostatas į subendrintos bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Subendrinus bausmes, į subendrintos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį. Bausmė įskaitoma pagal 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 2 dalies (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, taigi tokiu būdu yra atlikta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis. Nuo 2025-02-01 įsigaliojusi BK 65 str. redakcija netaikoma, kadangi ji blogintų nuteistosios teisinę padėtį (ji būtų laikoma atlikusia tik 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį). Taip pat įskaitomas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-03-19 iki 2019-03-28 (10 dienų). Atlikus šiuos bendrinimus ir įskaitymus, neatlikta ankstesnės 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, reikšminga taikant BK 64 str. nuostatas, yra 2 metai 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo.

48. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie griežtesnės Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės neatliktos dalies (2 metų 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo) pridedama minimali dalis – 3 mėnesiai - nauju nuosprendžiu paskiriamos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, ir skiriama galutinė subendrinta 3 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas nuteistosios laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 26 d. 18.20 val. iki 2022 m. spalio 27 d. 16.05 val., t. y. 1 diena, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1). Minimali pridedamos naujos bausmės dalis parenkama įvertinant tai, kad naujas nusikaltimas savo pavojingumu yra mažesnis už ankstesnius S. S. nusikaltimus, numatytus BK 307 str. 2 d. ir 3 d., ir iš esmės yra ankstesnės nusikalstamos veiklos tęsinys, taip pat įvertinant nuteistosios amžių, šeiminę padėtį ir suteikiant jai galimybę po bausmės atlikimo kuo greičiau stoti į dorą gyvenimo kelią.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistosios S. S. veiką iš BK 307 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (iki 2025-02-01 galiojusi įstatymo redakcija), ir paskirti S. S. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu) S. S. paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyti subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šios subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendį atliktą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ją prilyginant 4 mėnesiams laisvės atėmimo, ir suėmimo laiką nuo 2019-03-19 iki 2019-03-28 (10 dienų).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šios Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu) paskirtos ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu subendrintos bausmės neatliktą dalį (2 metus 10 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo) dalinio sudėjimo būdu subendrinti su S. S. pagal BK 307 straipsnio 1 dalį (iki 2025-02-01 galiojusi įstatymo redakcija) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui 20 dienų. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistosios sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaityti S. S. laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 26 d. 18.20 val. iki 2022 m. spalio 27 d. 16.05 val. išbūtą laiką (1 dieną)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva JazbutienėDalia KursevičienėLinas Pauliukėnas