Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo P. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. RV-23-1952 taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 7 punktus 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. vasario 28 d.) – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai 10 (dešimt) dienų.

3. 2024 m. kovo 1 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-23-1952 nuteistajam P. D. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis neturi galiojančių nuobaudų, skatintas devynis kartus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, tačiau nedarbą pagrindžia turimomis sveikatos problemomis. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose ir užsiėmimuose.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. RV-23-1952 taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodant, kad nors nuteistasis ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos programose, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis P. D. prašo priimti bet kokį sprendimą.

5.1. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu nebendravo su jokiais psichologais ar kitais darbuotojais, todėl apylinkės teismo nutarties argumentai yra nepagrįsti. Kadangi nėra bendravęs nei su vienu specialistu, todėl nurodytos aplinkybės susijusios su jo elgesiu bausmės atlikimo metu neatitinka tikrovės.

5.2. Skunde nuteistasis nurodo, jog ne kartą raštu kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl nurodytų neteisingų aplinkybių, tačiau atsakymų nėra gavęs. Bausmę atlieka netinkamomis sąlygomis, kur yra blakių, tarakonų ir graužikų, pagal 2011 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuris priimtas remiantis melagingais parodymais.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Nuteistojo P. D. skundas atmetamas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei Komisijos nutarimą, pateiktą medžiagą, bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam P. D. netaiko lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nors nuteistasis P. D. skunde pažymėjo, jog bausmės atlikimo metu nėra bendravęs su psichologais ar kitais specialistais, tačiau iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. LV-23-1131, perengė tinkamos kvalifikacijos specialistas remdamasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodika OASys, apklausa bei stebėjimu. Esant šioms aplinkybėms apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti 2024 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis susijusiomis tiek su P. D. elgesiu iki Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 nuosprendžio priėmimo, tiek jo elgesiu bausmės atlikimo metu. Kita vertus, tai ir nėra esminė aplinkybė lemianti aukštesniojo teismo sprendimą.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, devynis kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bausmės atlikimo metu įgijo ne vieną specialybę, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

11. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis išanalizavo netinkamai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, P. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

12. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, P. D., 2024 m. vasario 2 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taikant OASys metodiką, rizika išlieka vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir 2016 m., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. gruodžio 21 d., 2022 m. liepos 15 d., 2023 m. vasario 14 d. bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. atliktų įvertinimų metu) bei pažymėta, kad nenustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis. Taip pat pabrėžta, kad šiuo metu stebima nuteistojo demotyvacija, nusivylimas ir nenoras siekti teigiamo pokyčio. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, tam, kad P. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygmuo mažėtų.

13. Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis P. D. jau yra atlikęs didžiąją dalį (daugiau nei 13 metų) jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jam vis dar nustatoma visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys P. D. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Atsižvelgus į tai, kad nuo paskutinio atlikto įvertinimo jokių reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nenustatyta, todėl tai patvirtina, kad P. D. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.

14. Vertinant P. D. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo emocinės gerovės, elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2024 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis savo nusikalstamus ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotus veiksmus nevertina kritiškai, kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažįsta, teigia, jog yra neteisingai apkaltintas. Be to, nurodoma tai, jog atsižvelgus į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis yra baustas už nurodymų nevykdymą ir įžūlų elgesį, galima daryti prielaidą, jog nuteistasis yra impulsyvus, nesavikritiškas, linkęs prarasti savitvardą, ko pasekoje gali kilti ir konfliktinės situacijos didinančios pakartotinio nusikaltimo tikimybę. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, jog nuteistasis yra linkęs save vertinti kuo palankiau, tačiau toks vertinimas stokoja objektyvaus požiūrio į save ir esamą situaciją. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurias nuteistasis iš esmės neigia, nors įkalinimo įstaigoje taip pat buvo užfiksuotas piktnaudžiavimo alkoholiu faktas. Pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu siekė spręsti turimas problemas (lankėsi AA susirinkimuose, užbaigė prevencinę grupę, skirtą nuteistiesiems, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo „Sveikatingumo programa“) tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei laisvės atėmimo vietų įstaigose, gali būti įsigyjami laisvai. Visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš bausmės atlikimo vietos įstaigos, ir tam teisinio pagrindo nėra.

15. Nors nuteistasis P. D. šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų ir neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką septynis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką tiek pat kartų jam buvo taikytos drausminės nuobaudos, paskutinioji nuobauda buvo paskirta 2020 m. rugsėjo 9 d. Padaryti pažeidimai laisvės atėmimo vietų įstaigoje nebuvo smulkaus pobūdžio (vieną kartą baustas už alkoholio vartojimą, tris kartus baustas už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą), tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, o pakartotinio nusikalstamumo rizika jau ilgą laiką nekinta ir yra vidutinė, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Apygardos teismas atmesdamas nuteistojo skundą dėl apylinkės teismo nutarties taip pat atkreipia dėmesį į tai kad bausmę nuteistasis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (pagal du subendrinus nuosprendžius), tarp kurių ir labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas), taip pat viešosios tvarkos pažeidimas bei grasinimas nužudyti, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Socialinio tyrimo išvados duomenimis P. D. nusikalstamam elgesiui esminę įtaką darė alkoholio vartojimas, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą P. D. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys: teistumų skaičius, padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis ir pavojingumas.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji P. D. neatlikta bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai ir 10 (dešimt) dienų, Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2024 m. vasario 28 d., iš paskirtos galutinės 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės, už jam inkriminuotą vieną labai sunkų, o kitus – nesunkius nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį P. D. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam P. D. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus P. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.