Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. D. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-1952 nutarta taikyti nuteistajam P. D., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. vasario 29 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis šiai dienai nedirba ir nedarbą pagrindžia tuo, jog turi rimtų sveikatos problemų. Yra pažymos apie nuteistojo ribotą darbingumą. Nuteistasis teigė, kad keletą kartų kreipėsi dėl įsidarbinimo, tačiau priimtas nebuvo. Tai patvirtinančių pažymų nepateikė. Šiuo metu nuteistasis nesusiduria su finansiniais sunkumais. Remiantis 2024 m. sausio 12 d. pažyma Nr. NFP-23-19, nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. Bausmės atlikimo metu lankėsi AA susirinkimuose, užbaigė prevencinę grupę, skirtą nuteistiesiems, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo, taip pat 8 val., kursą „Sveikatingumo programa“, taip demonstruodamas motyvaciją sveikai gyvensenai. Nuteistasis neigia kriminalinės subkultūros laikymąsi, ankstesnio vertinimo metu nurodė, jog niekada neformalių taisyklių nesilaikė. Diskriminacinių nuostatų neįvardina. Nuteistasis Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos komisijai pristatomas pakartotinai.

P. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 7 punktus - galutinė bausmė 15 metų 1aisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį subendrinta su 2011 m. birželio 16 nuosprendžiu ir 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu - galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2010 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga 2025 m. spalio 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. D. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis P. D. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2022 m. rugsėjo 29 d. Per bausmės atlikimo laiką nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 7 kartus, 7 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, 9 kartus skatintas, paskutinį kartą 2022 m. birželio 16 d., bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos komisijai pristatomas pakartotinai. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Lygtinio paleidimo iš kalinimo įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime netaikė lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija vadovaudamasi BVK 85 straipsnio 5 dalimi nustatė šias resocializacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijas: nedaryti teises aktų pažeidimų; vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; ieškoti galimybių įsidarbinti. Nuteistasis nedirba ir nedarbą pagrindžia tuo, jog turi rimtu sveikatos problemą. P. D. užimtumo priemonėse dalyvauja.

Teismo nuomone, P. D. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistajam išlieka statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nuosavybės naikinimas arba padegimas, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, buvę problemiški santykiai su partnere, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimas. Tuo tarpu apsauginių kriminogeninių veiksnių nenustatyta. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybės, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumai, asmens bylos duomenys bei interviu metu gauta informacija, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodika, 2024 m. vasario 2 d. nenustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis. Pažymima, kad nuteistasis ypatingai per pastarąjį pusmetį nesiekė mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, nesikreipė į psichologus siekiant spręsti problemas, susijusias su mąstymu ir elgesiu, įstaigoje yra nedirbantis (nurodo, dėl prastos sveikatos būklės nebūtų priimtas niekur dirbti, o ir ne bet kur galintis dirbti), dalyvauja tik pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nevisose, o tik jam naudingose. Šiuo metu Pravieniškių 2-ajame kalėjime stebima nuteistojo demotyvacija, nusivylimas ir nenoras siekti teigiamo pokyčio. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimą atliko dar neatlikęs bausmės, neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl to, kad grasino nužudyti/sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 straipsnio 1 dalis), už tai buvo nuteistas 2011 m. gegužės 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo. Buvo P. D. teistas ir ankščiau. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad nors nuteistojo nuostatos nėra susijusios su jo nusikalstamu elgesiu ir šiuo metu nuteistasis stengiasi vadovautis bendrai priimtinomis vertybėmis bei išreiškia poreikį tinkamai save realizuoti visuomenėje, kita vertus vertindamas savo problemas jas atpažįsta, tačiau vertina susitelkdamas į aplinką, neįvardina, kad jis pats asmeniškai prisideda prie tam tikrų probleminių situacijų atsiradimo. Pažymėtina, kad P. D. neigia kaltę, dėl įvykdytų nusikaltimų, yra linkęs kaltinti aplinkinius neteisingu liudijimu bei teismų sistemą neteisinga bausme ir kaip pats teigia „jis žino kaip viskas buvo iš tikrųjų“. Socialinėje išvadoje nurodoma, kad laisvėje alkoholio vartojimas buvo būdingas. Nusikalstamos veikos įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio. Įkalinimo įstaigoje nuteistajam buvo užfiksuota 0.31 promilės girtumas, alkoholio vartojimas fiksuotas 2019 metais, skirta drausmine nuobauda. Šio fakto asmuo neneigia, tačiau situaciją aiškina savaip: teigia, kad „išgėrinėjo kiti nuteistieji, jam labai skaudėjo galvą, negalėjo užmigti, jam pasiūlė „atsipalaidavimui“ ir jis išgėrė vieną stikliuką, po to naktį atėjo pareigūnai ir patikrinimo metu buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas“. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis linkęs minimalizuoti, sakydamas, jog „su tiek promilių gali vairuoti ir dar nebūtum nubaustas“. Pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, tačiau teigia, jog nei laisvėje, nei dabar problemų su alkoholio vartojimu jis neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinis nusikaltimas yra neabejotinai sunkesnis už ankstesnius ir yra būdingo teisės nusikaltimų modelio dalis, kadangi tai nėra pirmas asmens smurtinis poelgis (fiksuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos pažeidimas, be kita ko teisės pažeidimai vykdomi apsvaigus nuo alkoholio). Sunkinanti kaltinamojo P. D. atsakomybę aplinkybė buvo girtumas, kuris turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui, svarbu paminėti, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nesigailėjo, neatsiprašė. P. D. vertinamųjų pokalbių metu apie nusikaltimą kalbėti vengė, problemų dėl alkoholio vartojimo neįžvelgė ir nemano, kad kada nors jų turėjo, nors oficialiuose dokumentuose minima, kad girtas P. D. tampa agresyvus ir neprognozuojamas, pateikta Šiaulių psichiatrinės ligoninės pažyma, kurioje nurodyta P. D. psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, P. D. neatliktos bausmės dalis (1 metai7 mėnesiai 10 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. D. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis P. D. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. RV-23-1952.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. RV-23-1952 taikyti nuteistajam P. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.