Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 91-53 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka P. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 6, 7 punktus, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 11 d., pabaiga – 2025 m. spalio 9 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 91-53 netaikyti nuteistajam P. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (46 balai), jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ne kartą pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, kas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Nutarime taip pat atkreiptas dėmesys, jog nuteistajam likusi dar didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Nuteistasis P. D. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis pataisos įstaigoje tapo nedarbingu, tačiau buvo verčiamas dirbti, baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. Nuteistasis yra padengęs finansinius įsipareigojimus, todėl jam nesuprantama, kodėl Komisija jį įpareigoja dengti ieškinį. Skunde taip pat nurodyta, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nežmoniškomis sąlygomis. Nuteistasis skundu prašo įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisme gautas nuteistojo P. D. atsiliepimas, kuriame nuteistasis nurodė, jog nesupranta, kaip vykdyti Komisijos įpareigojimus, nebepasitiki teisine sistema. Atsiliepimu prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Remiantis tuo, nuteistojo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 91-53 netaikyti nuteistajam P. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 91-53 netaikyti nuteistajam P. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas (būdamas neblaivus, apipylė benzinu ir padegė savo sutuoktinę, kuri nuo kūno apdegimo mirė), kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuolat pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Vertinant smurtinio elgesio istoriją iki bausmės atlikimo pradžios, smurtinis elgesys nėra nuteistajam būdingas elgesio modelis, tačiau stebimas tam tikras pasikartojantis elgesys, kuris galiausiai virto žiauriu smurto aktu. Pažymėta, jog nuteistasis pataisos įstaigoje du kartus baustas už nurodymų nevykdymą ir įžūlų elgesį, todėl daroma prielaida, jog asmuo gali prarasti savitvardą, dėl ko gali būti konfliktiškas. Nuteistasis labai sunkų nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos įstaigoje vieną kartą baustas už apsvaigimą nuo alkoholio, todėl manytina, kad nuteistasis gali elgtis impulsyviai, t. y. neapgalvoti galimų grėsmingų jam ar aplinkai savo elgesio pasekmių. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis yra kategoriškas, jam trūksta gilesnės savianalizės, turi priešišką požiūrį į teisėsaugą ir teisminę sistemą, todėl tikėtina, kad jam gali kilti sunkumų bendradarbiaujant su pareigūnais. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu septynis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, dėl ko septynis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinis pažeidimas padarytas 2020 m. rugsėjo 8 d. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomą priežiūrą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (46 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, P. D. neatliktos bausmės dalis (4 metai 5 mėnesiai 17 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 91-53 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nespendžia klausimų dėl nuteistojo kalinimo sąlygų, kurias nuteistasis gali skųsti įstatymų numatyta tvarka.

Dėl Komisijos skirtų įpareigojimų nuteistajam išaiškinama, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313 patvirtintos Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos (toliau – Metodika) 6 punkte numatyta, jog individualų socialinės reabilitacijos planą sudaro ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, tvirtina – įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Metodikos 9-10 punktuose numatyta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu.

Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 6 dalimi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.

Komisijai, teikiančiai pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, BVK 164 straipsnio 6 dalis nenumato teikiamų rekomendacijų detalizavimo. Konkrečias individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones, jų įgyvendinimo terminus, reikiamus pasiekti priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatus, pagal Metodikos 6 punktą nustato ir vykdo ne Komisija, o pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, tvirtina – įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, todėl nuteistasis dėl priemonių, kurias vykdant galima mažinti nusikalstamo elgesio riziką, turi kreiptis į atsakingus asmenis, tai yra į pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 91-53 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.