Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“ įgaliotam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Jurtinga Shipping“ ir AS „Spacecom Trans“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo R. Ž.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 , be kita ko, iš atsakovo S. L. ieškovei LUAB „Jurtinga Shipping“ priteistas 214 971,64 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 214 971,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui S. L. iš ieškovės LUAB „Jurtinga Shipping“ priteistas 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

19. LUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2022 m. sausio 18 d., antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl LUAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teisės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 į skolininką S. L. realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Nutarta pardavimą vykdyti apie parduodamą reikalavimo teisę viešai paskelbiant nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ interneto tinklalapyje: I etapu 14 dienų reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 40 proc. reikalavimo teisės nominalios vertės; II etapu 14 dienų reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 20 proc. reikalavimo teisės nominalios vertės; III etapu 14 dienų reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažesnę nei 5 proc. reikalavimo teisės nominalios vertės; IV etapu 14 dienų reikalavimo teisę pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, o nerealizavus, teikti kreditorių susirinkimui spręsti dėl reikalavimo teisės nurašymo, pateikiant duomenis apie pardavimo procesą.

20. LUAB „Jurtinga Shipping“ ir AS „Spacecom Trans“ 2022 m. birželio 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 01/140622 1.1 ir 1.3 punktais LUAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teisė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 į skolininką S. L. (214 971,64 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 214 971,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) perleistos naujajai kreditorei AS „Spacecom Trans“ už 2 700 Eur.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

22. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017). Įmonės likvidavimo etape yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

23. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. JANĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių.

24. Kaip minėta, LUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2022 m. sausio 18 d., antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl LUAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teisės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 į skolininką S. L. realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

25. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-440-618/2022 pareiškėjo S. L. skundą dėl LUAB „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie LUAB „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimą ir kad skundžiami nutarimai priimti nepažeidžiant nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Pareiškėjas toje byloje taip pat nesutiko su LUAB „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu dėl LUAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teisės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 į skolininką S. L. realizavimo tvarkos ir kainos nustatymo, teigdamas, jog LUAB „Jurtinga Shipping“ 2021 m. liepos 16 d. turto nurašymo aktu 429 943,29 Eur reikalavimo teisė į pareiškėją buvo nurašyta. Tačiau teismas konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas dėl LUAB „Jurtinga Shipping“ 2022 m. sausio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmestinas.

26. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-434-798/2022, išnagrinėjęs pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-440-618/2022 paliko nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2022 m. sausio 18 d. šaukiamą LUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorių susirinkimą. Taip pat nurodė, kad nesant duomenų, kad, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia pareiškėjo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik pareiškėjo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

27. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ieškovas nebuvo informuotas ir nieko nežinojo apie LUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2022 m. sausio 18 d., antruoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nustatytą LUAB „Jurtinga Shipping“ reikalavimo teisės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1062-1120/2021 į skolininką S. L. realizavimo tvarką ir kainą. Taip pat atmestini ieškovo argumentai, jog nagrinėjamu atveju LUAB „Jurtinga Shipping“ turėjo teisę tik pati inicijuoti priverstinį vykdymą ir neturėjo teisės reikalavimo teisės realizuoti ar kad turėjo pareigą reikalavimo teisę realizuoti parduodant ją tik iš varžytinių, ar kad kaip nors kitaip buvo pažeista teisės aktais nustatyta likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto realizavimo tvarka. Kaip matyti iš kitose minėtose bylose konstatuotų aplinkybių, ieškovas šiuo atveju manydamas, jog kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta reikalavimo teisės realizavimo tvarka ir kaina pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, buvo nustatyta neteisėtai ar nepagrįstai, turėjo visas galimybes tuo pagrindu tokį kreditorių susirinkimo nutarimą ginčyti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad LUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2022 m. sausio 18 d., priimti nutarimai būtų nuginčyti ir negaliojantys.

28. Ieškovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad artimiausiu metu būtų reali galimybė iš jo išieškoti bent kiek reikšmingesnę reikalavimo teisę sudarančios sumos dalį ar kad ieškovas būtų ketinęs ir turėjęs galimybę reikalavimą įvykdyti geruoju. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, jei atsakovė LUAB „Jurtinga Shipping“ šiuo atveju būtų pati inicijavusi priverstinį išieškojimą, būtų susidariusi situacija, kad įmonės likvidavimo procedūros būtų nusikėlusios neapibrėžtam laikui. Taigi būtent racionaliausias sprendimas ir buvo reikalavimo teisę realizuoti.

33. Pavyzdžiui, vienoje kasacinio teismo byloje, kurioje taip pat perleistas piniginio pobūdžio reikalavimas, skolininkė įrodinėjo, kad kreditoriaus asmuo jai turi esminę reikšmę, nes ji norėjo įskaityti jo skolą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo metu kasatorius, turėdamas reikalavimo teisę į bankrutavusią įmonę, nereiškė pageidavimo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, tačiau jeigu tokį reikalavimą ir būtų pareiškęs, tai dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normų taikymo ypatumų ir draudimo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą įmonės bankroto proceso metu toks įskaitymas nebuvo galimas. Dėl to teisėjų kolegija atmetė kasatoriaus argumentą, kad ginčijama sutartis pažeidė jo teises, nes sutrukdė atlikti reikalavimų įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013).

34. JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju LUAB „Jurtinga Shipping“ ir S. L. priešpriešiniai reikalavimai neatitiko nė vienos iš šių sąlygų.

35. Apibendrinant pažymėtina, kad: 1) bendroji taisyklė įtvirtina nuostatą, kad reikalavimo perleidimo atveju paprastai nereikalingas skolininko sutikimas; 2) praktikoje dažniausiai pasitaiko piniginio pobūdžio reikalavimo teisių perleidimas; tokiais atvejais įprastai laikoma, kad kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikšmės, nes pastarajam nėra svarbu, kam sumokėti pinigus; 3) kreditoriaus asmuo skolininkui gali turėti esminę reikšmę tuo atveju, kai perleidžiama nepiniginio pobūdžio reikalavimo teisė; 4) sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl draudimo perleisti reikalavimo teisę, taip konkrečiu atveju įtvirtinant kreditoriaus asmens esminę reikšmę skolininkui. Jeigu kreditorius nesilaiko tokio pobūdžio sutarties sąlygos, jis padaro sutarties pažeidimą, kuris gali būti civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktika. 2021, 54, p. 712–749).

36. Teismas visiškai sutinka su atsakovių argumentais, kad nagrinėjamu reikalavimo perleidimo atveju skolininko – ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas, kadangi kreditoriaus asmuo skolininkui šiuo atveju neturi esminės reikšmės. Reikalavimo teisės perleidimas RTP sutartimi naujajai kreditorei AS „Spacecom Trans“ nesuvaržė ir neišplėtė ieškovo prievolės, AS „Spacecom Trans“ neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo LUAB „Jurtinga Shipping“, žalos suma išliko tokia pati. Be to, nagrinėjamu atveju nei kokiuose nors teisės aktuose, nei kokioje nors sutartyje nebuvo nustatytas draudimas perleisti reikalavimo teisę be skolininko sutikimo.

37. Taip pat teismas visiškai sutinka su atsakovių argumentais, kad nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų apsaugos poreikis nesuponuoja pareigos bankrutuojančiai įmonei priklausančią reikalavimo teisę pardavinėti už kainą, kuri yra ne mažesnė, nei šios reikalavimo teisės nominali vertė. Aplinkybė, kad reikalavimo teisė pagal ginčijamą RTP sutartį perleista už kainą, mažesnę nei nominali reikalavimo teisės vertė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad reikalavimo perleidimo kaina yra per maža. JANĮ 85 straipsnis nustato, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Kaip minėta, ieškovas žinojo tiek apie nustatytą reikalavimo teisės realizavimo tvarka, tiek apie kainą. Tačiau nepateikė absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, jog nagrinėjamu atveju buvo reali galimybė realizuoti reikalavimo teisę už didesnę sumą ir taip didesne apimtimi patenkinti LUAB „Jurtinga Shipping“ kreditorių, įskaitant ieškovą, reikalavimus. Šio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, jog šiuo atveju reikalavimo teisę įsigijo viena iš reikalavimo teisės turėtojos kreditorių. Tiek reikalavimo teisę įsigijus atsakovei AS „Spacecom Trans“, tiek kitam asmeniui, naujasis kreditorius turi teisę iš ieškovo reikalauti vykdyti prievolę visa apimtimi.

38. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015, 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019). Teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamu atveju taip ir nenurodė, koks būtent pagrindinis ir vienintelis RTP sutarties šalių LUAB „Jurtinga Shipping“ ir AS „Spacecom Trans“ ketinimas ir kokiam priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei tikslui pasiekti buvo skirtas. RTP sutarties šalių tikslai aiškūs – LUAB „Jurtinga Shipping“ tikslas realizuoti turtą ir laiku gauti pajamų bankroto procese, AS „Spacecom Trans“ tikslas – investuoti pinigų sumą, tikintis ateityje gauti didesnę grąžą.

39. Ieškovas teigia, jog apie RTP sutartį pasirašiusį AS „Spacecom Trans“ atstovą O. O. (O. O.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarime Nr. 526 ir 2018 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 597 yra nurodyta, kad UAB „Skinest Baltija“ akcijas valdančios Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“ savininkas O. O. turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, Estijos Respublikoje registruotos įmonių grupės „Skinest Rail“, valdančios UAB „Skinest Baltija“ akcijas, savininkui O. O. yra inicijuotas kaltinimas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus politikos analizės instituto interneto puslapyje https://vilniusinstitute.lt/wp-content/uploads/2019/06/Lietuvos-geležinkeliai-Ataka-iš-rytų.pdf paskelbtas leidinys „Lietuvos geležinkeliai: ataka iš Rytų“, kuriame aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nurodytų įmonių ir asmenų tarpusavio ryšiai.

40. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pagal Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Krašto reikalus tvarko, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktas). Nacionalinio saugumo klausimus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, integracijos į Europos ir transatlantinę sąjungas priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma. Minėtu įstatymu patvirtinti Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai, be to, ūkinės veiklos apribojimai gali būti nustatyti tik įstatymais ir jeigu jie yra būtini nacionalinio saugumo interesams apsaugoti. Pažymėtina, kad ir CK 1.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.

41. Siekiant užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas, yra priimtas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, kurio 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita. Įstatymas įtvirtina ne tik investuotojų, siejamų su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis, bet ir tokių įmonių sandorių patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams reikalavimus. Būtent šio įstatymo 13 straipsnio, įtvirtinančio sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, 8 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą ir rekomendacijas, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas ir negalioja nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo momento, o jeigu sandoris buvo sudarytas nevykdant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės arba buvo sudarytas sandorio patikros metu, – nuo sandorio sudarymo momento.

42. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju RTP sutartis nėra sandoris, sudarytas dėl kokio nors strategiškai svarbaus nacionaliniam saugumui objekto ar strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuje, tokiam sandoriui nėra nustatyti apribojimai įstatymais ar teismo, nėra duomenų, kad šis sandoris darytų įtakos viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija RTP sutarties patikros nėra atlikusi ir išvados dėl to nėra priėmusi, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl RTP sutarties nėra priėmusi sprendimo, jog sandoris neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai, jog, atitinkamam asmeniui pasirašant RTP sutartį, tai gali turėti rizikos ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, atmestini kaip nepagrįsti.

43. Ieškovas taip pat nurodo, kad nėra aiški AS „Spacecom Trans“ teisinė padėtis sankcijų taikymo prasme. 2022 m. balandžio 12 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija Nr. XIV-1010, kurioje buvo pasisakyta, kad Rusijos Federacijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių ir juos dangstančių bei įgalinančių asmenų turtas būtų konfiskuotas ir jų Šengeno ar nacionalinės vizos būtų atšauktos, ir kreiptasi į visas tarptautinės teisės principus pripažįstančias ir gerbiančias pasaulio valstybes, raginant netalkinti, nesudaryti sąlygų ir nesuteikti galimybių Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai apeiti sankcijas ir šių sankcijų išvengti. Estijos Respublikos interneto portale nurodyta, kad O. O. yra susijęs su „Skinest Rail“ AS, „Spacecom Trans“ AS ir „Spacecom“ AS, tai pat kad „Spacecom“ AS, „Spacecom Trans“ AS akcininkė (savininkė) yra AS „Globaltrans“. Interneto portale nurodyta, kad „Globaltrans Investment PLC“ dukterinės įmonės yra AS „Spacecom“ bei AS „Spacecom Trans“. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos palaikomame interneto portale WAR&SANCTIONS nurodyta, kad „Globaltrans Investment PLC“ naudos gavėjas (beneficiaras) yra N. A. M. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos palaikomame interneto portale WAR&SANCTIONS nurodyta, kad N. A. M. yra taikomos sankcijos ir kad keliamas klausimas dėl sankcijų taikymo „Globaltrans Investment PLC“.

44. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-255-611/2022 esminių faktinių aplinkybių, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir tos pačios teisės taikymą, t. y. aplinkybių, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 – dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir teisinės pagalbos teikimo, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaip teismo precedentu remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 pateiktais išaiškinimais.

47. Be to, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir TSĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog subjektas, kuriam taikomos sankcijos, – tai valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis arba juridinis asmuo, bet kokia kita organizacija arba fizinių ar juridinių asmenų grupė ir (ar) organizacijų grupė, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarptautinės sankcijos – tai Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. TSĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kad atsakovei AS „Spacecom Trans“ ar su ja susijusiems asmenims būtų taikomos tarptautinės sankcijos, tai yra Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami TSĮ nustatyta tvarka, nustatyti apribojimai ir įpareigojimai. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovo argumentai, kad AS „Spacecom Trans“ teisinė padėtis sankcijų taikymo prasme ginčo sandorio sudarymo metu buvo neaiški.

48. Apibendrinant konstatuotina, kad aptarto teisinio reguliavimo bei kasacinio teismo išaiškinimų, taip pat nagrinėjamoje byloje nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių kontekste teismas negali sutikti su ieškovo ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti RTP sutartį niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos

49. Atsakovė AS „Spacecom Trans“ prašo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę iš jos skiriant atsakovei AS „Spacecom Trans“. Atsakovė LUAB „Jurtinga Shipping“ prašo skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

50. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismui suteikiama teisė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).

51. Teismo vertinimu, vien tai, kad teismai jau yra priėmę sprendimų kitose bylose, kuriose buvo nagrinėjami tarp tų pačių šalių kilę ginčai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje ieškovas teise pateikti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu naudojosi ne pagal jos paskirtį, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, įvertinęs atsakovių prašymų skirti ieškovui baudą argumentus, nagrinėjamu atveju šioje konkrečioje byloje tokio pagrindo skirti baudą nenustatė. Vertinant priešingai, būtų apribota ieškovo teisė į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, atsakovių prašymai skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškinį atmetus, laikytina, kad sprendimas priimtas atsakovių naudai, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat atmestinas.

54. Trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kyla iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Tačiau, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįgijo, nes jis palaikė ieškovo poziciją, kuri, atmetus ieškinį, pripažinta nepagrįsta.

55. Atsakovė LUAB „Jurtinga Shipping“ priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašo. Atsakovė AS „Spacecom Trans“ prašo priteisti iš viso 3 208,50 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsakovės AS „Spacecom Trans“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių. Tačiau atsakovės AS „Spacecom Trans“ pateikti prašymai ir dokumentai patvirtina, kad atsakovė realiai patyrė (apmokėjo) tik 2 202,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme. Todėl iš ieškovo atsakovei AS „Spacecom Trans“ priteistinos tik 2 202,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kitoje dalyje atsakovės AS „Spacecom Trans“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, kaip nepagrįstas.

56. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Netenkinti prašymų taikyti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ieškinį atmesti.

Atmesti ieškovo S. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atmesti trečiojo asmens R. Ž. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti iš ieškovo S. L. atsakovės AS „Spacecom Trans“ naudai 2 202,25 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje atsakovės AS „Spacecom Trans“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.