Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo, su tuo susijusių pasekmių ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo G. S. patikslintą priešieškinį ieškovei E. S. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus butų ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis” atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko

.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010, Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-225-686/2015).

Dėl teisinių padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms

Atsakovas prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. liepos 1 d., t. y. nuo momento, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Nurodytas teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nagrinėjamu atveju, abi šalys sutinka su aplinkybe, kad nors šeimyniniai santykiai nebebuvo geri nuo 2021 metų pabaigos, jie atskirai apsigyveno nuo 2022 m. liepos 1 d. Civilinė byla iškelta vėliau nei šalys apsigyveno atskirai (2022 m. liepos 15 d.), todėl priešieškinio reikalavimas tenkintinas, nustatytina, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. liepos 1 d.

Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisinio režimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnis). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktinių turtu (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 punktas). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019, 19 ir 20 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 29 punktas). Taigi, išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama. Sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma, ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose pateikiama informacija, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, įgytas pagal 2014 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa-garažo boksas Nr.109, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. liepos 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo įgyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalių įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Dėl turto padalijimo

Byloje nustatyta, kad šalys bendrosios junginės nuosavybės teise įgijo patalpą-garažo boksą Nr. 109, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertina 1 740 Eur, o atsakovas – 1620 Eur ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertina 20 700 Eur, o atsakovas – 17 400 Eur. Ieškovė byloje pateikė VĮ „Registrų centras“ pažymas, kuriomis vadovaudamasi įrodinėja turto vertę. Atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių mažesnę nei ieškovės nurodoma nekilnojamųjų daiktų vertę, nei viena iš šalių neišreiškė noro byloje skirti ekspertizę ar imtis kitų veiksmų tiksliai turto vertei nustatyti, todėl teismas vadovaujasi ieškovės nurodytomis vertėmis ir konstatuoja, kad šalys turi viso 23 940 Eur vertės dalintiną nekilnojamąjį turtą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis, o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). Tokios sąlygos, sudarančios prielaidas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, tačiau įstatymų leidėjui CK 3.123 straipsnyje nurodžius iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį. Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011 ir kt.). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo asmeninių lėšų indėlį įsigyjant dalintiną turtą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovui didesnę turto dalį.

Šalys turi 23 940 Eur vertės dalintiną nekilnojamąjį turtą. Aukščiau aptartais duomenimis, nustatyta, kad perkant dalintiną nekilnojamąjį turtą atsakovas panaudojo 16 164,04 Eur asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės iki santuokos ar santuokos metu asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą, kurio verte ji prisidėjo prie bendro šeimos turto įsigijimo ar pagerinimo. Atėmus atsakovo įdėtas asmenines lėšas (16 164,04 Eur) iš bendros nekilnojamųjų daiktų vertės (23 940 Eur) šalims per pusę padalintina likusi turto vertė (7 775,96 Eur). Tokiu būdu ieškovei tenka nekilnojamojo turto už 3 887,98 Eur, o atsakovui – už 20 052,02 Eur.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-517/2011).

Atsakovas šiuo metu gyvena šalims priklausančiame bute, naudojasi garažo boksu. Ieškovė turi kitą asmeninės nuosavybės teise valdomą butą, šalims priklausančiame bute nebegyvena nuo 2022 m. liepos 1 d., bei neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad garažo boksu pati nesinaudoja. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad atsakovui dėl įdėtų asmeninių lėšų priteistina žymiai didesnė turto dalis, šiuo atveju tikslinga nekilnojamąjį turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti 3 887,98 Eur kompensaciją iš atsakovo.

Kaip matyti iš AB „REGITRA“ pažymos dėl informacijos pateikimo, atsakovo vardu santuokos metu buvo užregistruota priekaba BLYSS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), išduotas naujas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad priekaba būtų priteisiama atsakovui, o ieškovei būtų priteista kompensacija, lygi pusei priekabos vertės. Tačiau šalys nesutaria dėl šios priekabos vertės. Ieškovės nuomone, priekaba yra verta 2 000 Eur, atsakovas ją įvertino 100 Eur. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., norėdamas teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažinimą

CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

CK 3.92 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis), t. y. šiuo atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas be jos sutikimo sumažino bendrąją nuosavybę parduodamas šalims priklausantį turtą už mažesnę kainą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nustačius, kad turtas buvo sumažintas ir ieškovei teigiant, kad lėšos panaudotos be jos sutikimo, atsakovui tokiu atveju kyla pareiga pagrįsti, kad lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui.

Šiuo atveju byloje nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad atsakovas pardavė transporto priemonę Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 250 Eur, o transporto priemonę Harley-Davidson, FLTRU, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 Eur. Atsakovas neneigia, jog būtent jis sudarė šias sutartis ieškovei nedalyvaujant. AB „REGITRA“ pažyma dėl informacijos pateikimo nustatyta, kas transporto priemonės buvo registruotos atsakovo vardu, taigi jis turėjo galimybę jomis disponuoti be ieškovės žinios. Ieškovė teigia, jog sutikimo šiems sandoriams nedavė, kadangi transporto priemonės parduotos už žymiai per mažą kainą.

Atsakovas nesutinka su aplinkybe, kad sudarydamas minėtus sandorius sumažino bendrą turtą, taip pat nurodo, jog turtą realizavus gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Žemą kainą, už kurią buvo parduotos transporto priemonės atsakovas pateisina šių transporto priemonių gedimais.

Teismo vertinimu šioje byloje ieškovė nepateikė pakankamumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad 2022 m. vasario 7 d. sudarytomis transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovas transporto priemones pardavė be jos žinios ir už žymiai mažesnę nei rinkos kainą bei tokiu būdu sumažino bendrą turtą, todėl reikalavimai dėl 2 993,18 Eur kompensacijos už automobilį Nissan Qashqai ir 8 125 Eur kompensacijos už motociklą Harley-Davidson, FLTRU, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Santuokos metu 2014 m. gegužės 7 d. buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) kurios įstatinis kapitalas 39 096 Eur. Byloje nekilo ginčas, kad įmonė įsteigta iš šeimos lėšų ir laikytina bendru turtu, nors vieninteliu akcininku Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nuo įmonės įsteigimo iki 2022 m. vasario 9 d. buvo atsakovas. Akcijų 1 vnt. nominali vertė registre įvardijama 28,96 Eur, viso įmonėje yra 1 350 vnt. akcijų. Byloje pateiktos penkios akcijų pirkimo-pardavimo sutartys: 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. sausio 31 d., 2022 m. vasario 1 d. ir 2022 m. vasario 2 d. Kiekviena iš sutarčių atsakovas pardavė lygiai po 270 vnt. (kas sudaro 20 procentų visų įmonės akcijų) (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vienos nominali vertė sutartyje taip pat įvardyta 28,96 Eur, už 270 Eur, t. y. už vieną akciją sumokant 1 Eur. Vadovaujantis CK nuostatomis, uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų, privalo būti patvirtintos notaro (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsniu, notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei CK nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas. Šiuo atveju atsakovas visas įmonės akcijas pardavė penkiomis atskiromis rašytinėmis sutartimis, kurių ieškovė nepasirašė, parduodamas lygiai po 20 procentų kas dvi-tris dienas tam pačiam asmeniui. Taigi akivaizdu, kad atsakovas turėjo ketinimą parduoti visas akcijas, tačiau sąmoningai tai padarė atskirtomis rašytinėmis sutartimis, taip išvengdamas notarinio sutarčių patvirtinimo bei reikalavimo, kad akcijų pardavimui ieškovė būtų pateikusi rašytinį sutikimą ar įgaliojimą.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių duotus paaiškinimus bei aptartus bylos duomenis sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas pardavė (duomenys neskelbtini) akcijas be ieškovės žinios ir tokiu būdu sumažino bendrą turtą.

Atsakovas teigė, kad akcijas pardavus gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams, tačiau nepateikė byloje jokių tai patvirtinančių duomenų, o ieškovė nurodė, jog pinigus atsakovas pasisavino, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 3 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis sulygta akcijų kaina atitiko rinkos vertę, kadangi įmonė veikė nuostolingai. Dėl patiriamų nuostolių buvo būtina greitai parduoti akcijas. Bylos duomenimis nustatyta, kad už bendrą 1 350 Eur kainą buvo parduotos visos įmonės akcijos. (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė per ataskaitinį laikotarpį 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. spalio 31 d. patyrė 10 171 Eur nuostolių, 2022 m. spalio 31 d. balansas patvirtina, kad įmonė turi viso 143 503 Eur nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų. Teismo vertinimu logiška, kad tam tikrą laikotarpį nuostolingai veikiančios įmonės akcijų vertė gali sumažėti, tačiau šiuo atveju įmonė nebuvo bankrutuojanti, nepateikti jokie duomenys apie jos itin sunkią finansinę padėtį, pagrindžiančią akcijų vertės sumažėjimą 28 kartus nuo nominalios vertės, todėl kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad dėl prastos įmonės finansinės būklės buvo būtina kuo greičiau realizuoti turimas akcijas. Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo, akcijos vos už 9 dienų buvo perleistos atsakovo motinai. Taip pat byloje atsakovas neteikė nei duomenų, nei paaiškinimų, kaip ir kodėl buvo nustatyta akcijų kaina jų pardavimo metu, nėra duomenų, kad iš viso buvo atliktas akcijų vertinimas. Kaip minėta, skaičiuodama atsakovo parduotų akcijų vertę, ieškovė vadovavosi viešame registre įvardijama nominalia šių akcijų vieneto verte 28,96 Eur, kas sudaro 39 096 Eur bendrą visų atsakovo parduotų akcijų vertę. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas byloje nepateikė duomenų, pagrindžiančių daugiau nei 28 kartus mažesnę nei viešame registre nurodyta akcijų vertę bei neprašė byloje skirti ekspertizę, kurios išvados galėtų paneigti viešai skelbiamą nustatytą akcijų kainą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad akcijos buvo parduotos be ieškovės žinios ir sutikimo, vertina, kad byloje yra pagrindas spręsti, jog atsakovas sumažino bendrą turtą 39 096 Eur suma ir pusę šios sumos, t. y. 19 548 Eur priteisti ieškovei kaip kompensaciją.

Dėl finansinių įsipareigojimų

Priešieškiniu atsakovas prašė laikyti UAB „GF bankas“ pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. sudarytą kredito sutartį bendra sutuoktinių prievole, priteisti iš ieškovės 3 450,87 Eur kompensaciją už laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d. įvykdytą bendrą prievolę, nustatyti, kad prievolė UAB „Butų ūkis“ dėl 9 334,57 Eur paskolos grąžinimo yra asmeninė atsakovo prievolė.

Šalys neginčija aplinkybės, kad prievolė UAB „Butų ūkis“ yra išimtinai sietina su buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimu (daugiabučio gyvenamojo namo renovacija), prievolė atsirado jau šalims apsigyvenus atskirai 2023 m. kovo 19 d., kai ieškovė bute nebegyveno, taigi priteisus šį butą atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tikslinga ir šio buto pagerinimui prisiimtą prievolę palikti atsakovo asmenine prievole. UAB „Butų ūkis“ prieštaravimų šios prievolės pripažinimui atsakovo asmenine prievole nepateikė.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2–3 dalys). Sprendžiant klausimą, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik teismas pagal savo kompetenciją gali vertinti ir išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos poreikiams tenkinti ir tik nuo vertinimo išvados priklauso, kas bus atsakingas už prievoles, kilusias iš tokio sandorio – jį sudaręs sutuoktinis ar sutuoktiniai solidariai. Nusprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole. Be to, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes kreditorius dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms galima spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. finansiniai sutuoktinių pajamų ir išlaidų dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktas).

Šiuo atveju iš kredito sutarties matyti, kad 3 658,72 Eur iš paimto kredito buvo skirta ankstesniam įsipareigojimui padengti ir 8 000 Eur išmokėta į atsakovo asmeninę sąskaitą. Teismas kritiškai vertina byloje pateiktų kredito sutarties paraiškoje esančią žymą, kad kreditas imamas šeimos interesais bei aplinkybę, kad buvo vertinama ir ieškovės finansinė padėtis. Šie veiksmai galėjo būti atlikti be ieškovės žinios ir sutikimo bei visiškai priklausė nuo atsakovo pateikiamų duomenų. Teismas atkreipia dėmesį, kad abi šalys sutiko, jog 2021 metų pabaigoje (taigi tikėtina ir kredito sutarties sudarymo metu) tarp jų prasidėjo nesutarimai, santykiai pašlijo. Nors ieškovė įtraukta į sutartį, tačiau jos parašo nėra, sutartis sudaryta nuotoliniu būdu ir pasirašyta tik atsakovo. Kad per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo ieškovė būtų patvirtinusi šią sutartį duomenų taip pat nėra.

Atsakovas, įrodinėdamas, jog kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams rėmėsi aplinkybe, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ne tik papildomai suteiktas 8 000 Eur kreditas, bet ir refinansuotas 3 658,72 Eur ankstesnis įsiskolinimas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pastaroji sutartis teismui nėra pateikta, prievolės pobūdžio pagal minėtą sutartį nustatyti nėra galimybės. Duomenų, kad ankstesnę sutartį ieškovė buvo pasirašiusi byloje nepateikė nei atsakovas, nei bankas. Ieškovė teigė, jog jai nebuvo žinoma apie jokius finansinius įsipareigojimus, taigi šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad ir refinansuotas 3 658,72 Eur kreditas buvo taip pat panaudotas šeimos poreikiams, tačiau to atsakovas nepadarė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė davė sutikimą vartojimo kreditui paimti, taip pat neįrodė, jog paimtas kreditas buvo panaudotas konkretiems šeimos poreikiams tenkinti, kad šių poreikių užtikrinimui buvo būtina sudaryti minėtą vartojimo kredito sutartį, t. y. atsakovas nepagrindė poreikio skolintis viso 11 658,72 Eur konkretiems šeimos poreikiams. Vien atsakovo subjektyvūs teiginiai, kad iš gautų lėšų pagal sudarytą kredito sutartį, o ne iš ieškovės ir atsakovo gaunamų pajamų buvo tenkinami šeimos poreikiai ir ieškovei apie minėtą kredito sutartį buvo žinoma, nesant jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti prievolės solidarumo kreditorei UAB „GF bankas“, pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl šis reikalavimas atmestinas, prievolė laikytina atsakovo asmenine prievole, taip pat atmestinas priešieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją už šios prievolės dalies įvykdymą (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašė priteisti 4 844,66 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 104 Eur žyminis mokestis ir 3 740,66 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsakovas prašė priteisti 3 417 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 617 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos ir 2 800 Eur už advokatės teisines paslaugas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju didžioji šalių bylinėjimosi išlaidų dalis susidarė už teisinę advokatų pagalbą: dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, naujų duomenų ir procesinių dokumentų teikimo. Tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis buvo tikslinami kelis kartus, šalys keitė savo reikalavimus bei nuomonę dėl kitos šalies keliamų reikalavimų. Dalis ieškinio ir priešieškinio reikalavimų buvo patenkinta, dalį teismas atmetė, dalies reikalavimų, dėl kurių buvo teikiami atsiliepimai ir paaiškinimai, šalys bylos nagrinėjimo metu išviso atsisakė. Teismo vertinimu, aritmetiškai apskaičiuojant išlaidų paskirstymą tik pagal rezultatą tenkinant ar atmetant galutinius šalių reikalavimus, visos bylos eigos metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Šiuo atveju dėl tarp šalių kilusio konflikto specifikos nėra galimybės nustatyti bylą laimėjusios ar pralaimėjusios šalies, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, nustatoma, kad šalys pačios padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 86,15 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis valstybei. Šios išlaidos sumokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės CBAĮ skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei E. S. palikti santuokinę pavardę – S, atsakovui G. S. palikti pavardę – S.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. liepos 1 d.

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą taip:

- priteisti atsakovui G. S. 1 740 Eur vertės patalpą-garažo boksą Nr. 109, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 20 700 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 420 Eur vertės priekabą BLYSS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini);

- priteisti ieškovei E. S. 4 097,98 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo G. S. už jam asmeninės nuosavybės teise priteistą didesnę dalį santuokoje įgyto turto.

Priteisti iš atsakovo G. S. 19 548 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažinimą ieškovei E. S..

Nustatyti, kad prievolė UAB „GF bankas“ pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prievolė UAB „Butų ūkis“ dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo yra asmeninės atsakovo G. S. prievolės.

Priteisti iš atsakovo G. S. 43 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės E. S. 43 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.