Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-432-826/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-07-02
Bylos Nr.: e2-432-826/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00277-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Marius Dobrovolskis (pirm.)
Atsakovas: Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Ieškovas: A. S.
Trečiasis asmuo: notarei A, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-432-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00277-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.9; 3.1.7.6; 3.1.10.7; 3.2.6.1; 3.2.8.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,sekretoriaujant K. P.,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei I. M.,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovėms I. B. ir V. V.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje per ZOOM platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui notarei A. B. dėl palikimo perėjimo valstybei panaikinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimą Nr. 2-2104, pagal kurį valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 9684/38737 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. spalio 21 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimą Nr.2-4445, pagal kurį valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 85,32 Eur piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė NISSAN SUNNY, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 9684/38737 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), į 85,32 Eur piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir į transporto priemonę NISSAN SUNNY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad ieškovas 3 mėnesių terminą palikimui, esančiam Lietuvos Respublikoje, priimti praleido dėl svarbios priežasties, ir terminą atnaujinti. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:

1.1. (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, Rotmankos miestelyje mirė ieškovo tėvas A. S. (A. S.). 2019 m. lapkričio mėnesį jis kreipėsi į teisininkus Lenkijoje, kurie paaiškino, kad pagal Lenkijos Respublikos teisę jis per 6 mėnesius turi kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes paskutinė tėvo gyvenamoji vieta buvo Lenkijos Respublikoje.

1.2. Paskelbus karantino pabaigą, jis 2020 m. liepos 15 d. nuvyko į Lenkiją, Vroclavo miestą ir kreipėsi į notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo įforminimo. 2020 m. liepos 15 d. notaras surašė notarinį aktą ir protokolą dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimo ir tą pačią dieną išdavė Europos paveldėjimo pažymėjimą Nr.1638/2020 apie mirusio tėvo palikimo (nekilnojamojo turto Lenkijos Respublikoje) priėmimą.

1.3. 2020 m. liepos 23 d. ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl mirusio tėvo nekilnojamojo turto – 9684/38737 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perregistravimo savo vardu priimant palikimą, tačiau buvo informuotas, kad minėtas nekilnojamasis turtas perėjo Lietuvos Respublikai pagal 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr.2-2101. 2020 m. spalio 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr.2-4445 tėvui priklausiusios piniginės lėšos – 85,32 Eur – ir automobilis „Nissan Sunny“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat perėjo Lietuvos Respublikai.

1.4. Kadangi ieškovo mirusio tėvo paskutinė gyvenamoji vieta buvo Lenkijos Respublikoje, A. S. palikimui turi būti taikoma Lenkijos Respublikos teisė. Nei Valstybei atstovaujančios institucijos, nei notaras nesiėmė veiksmų tam, kad išsiaiškintų, ar Lenkijoje mirusio A. S. įpėdiniai per Lenkijos Respublikoje nustatytą terminą kreipėsi dėl palikimo priėmimo paskutinės gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgus į tai, kad A. S. palikimą mirus tėvui priėmė, nebuvo pagrindo paveldėjimo teisei į palikėjo A. S. turtą perėjimui valstybei, todėl 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimas Nr. 2-2104, pagal kurį valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 9684/38737 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. spalio 21 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimas Nr.2-4445, pagal kurį valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 85,32 Eur piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė NISSAN SUNNY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekiniai ir naikintini.

1.5. Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, priimdamas palikimą, po tėvo mirties paskutinės tėvo gyvenamosios vietos valstybėje. Ieškovas apie turtą, esantį Lietuvoje, sužinojo jau po Europos paveldėjimo pažymėjimo gavimo Lenkijoje, prašo pripažinti, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimo daliai, esančiai Lietuvoje, priimti praleido dėl svarbios priežasties, ir jį atnaujinti.

Atsiliepimas

1. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:

2.1. Ieškovas per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė Lietuvos Respublikoje į vietos notarą dėl palikėjo palikimo, esančio Lietuvos Respublikoje, priėmimo, jo nepriėmė. VMI prie FM, atstovaudama valstybei, priėmė palikėjo palikimą vadovaujantis CK 5.2 str. 3 d., nes nebuvo palikimą priimančių perėmėjų, kurie būtų kreipęsi į vietos notarą ir išreiškę valią priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teisme Palangos rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-302-995/2020, kurioje ieškovė UAB „Jurisdictus“ ieškiniu atsakovui (palikėjui) A. S. prašė priteisti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Teismui nustačius, kad atsakovas yra miręs, sprendė klausimą dėl šalies pakeitimo į palikimo perėmėją. Įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti buvo pasibaigęs, palikimo niekas nebuvo priėmęs, todėl atsakovas – palikėjas – pakeistas į palikėjo perėmėją valstybę atstovaujamą VĮ Turto banko, taip pat valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir VMI prie FM, kurios priėmė palikėjo palikimą pagal 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. spalio 21 d. išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus.

2.2. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė notaro D. S. (S.) 2020 m. liepos 15 d. surašytą notarinį aktą ir protokolą (registro A Nr. 16432020) dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimo ir 2020 m. liepos 15 d. išduotą Europos paveldėjimo pažymėjimą Nr. 1638/2020 apie palikimo priėmimą. Europos paveldėjimo pažymėjime nurodyta, jog jis priėmė palikėjo palikimą, esantį Lenkijos Respublikoje, kurį sudaro: žemės sklypas, 0,1794 ha, esantis (duomenys neskelbtini), Strašyne, P. G. savivaldybėje, bei žemės sklypas Nr. 940, registruotas žemės kadastre Nr. (duomenys neskelbtini). Europos paveldėjimo pažymėjime nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje palikėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, todėl ieškovui Europos paveldėjimo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje suteikia tik palikėjo palikimo perėmėjo statusą nuo Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimo momento, t. y. 2020 m. liepos 15 d., tačiau nepatvirtina Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio palikėjo palikimo,, , kuris yra priimtas kitų palikimo perėmėjų, priėmimo.

2.3. Palikėjas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme palikimui priimti nustatytas 3 mėnesių terminas suėjo 2020 m. sausio 26 d. Ieškovo ieškinio dėl termino palikimui priimti dalyje nurodoma, kad turi būti vadovaujamasi Lenkijos Respublikos civiliniu kodeksu. Lenkijos Respublikos civilinio kodekso 1015 str. numatyta, kad palikimo priėmimui turi būti pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo per 6 (šešis) mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo apie palikimo atsiradimą. Pagal Lenkijos Respublikos galiojantį teisinį reglamentavimą 6 mėnesių terminas suėjo 2020 m. balandžio 26 d. VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjo A. S. palikimo priėmimo faktas registruotas 2020 m. gegužės 28 d. Vilniaus 3-iojo notarų biuro notaro A. R.. Palikimą priėmė Lietuvos Respublika vadovaudamasi CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 1 d. 3 p. Palangos 1-ojo notarų biuro notarė 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2-2104, pagal kurį valstybei perėjo paveldėjimo teisė į palikėjo palikimą, išdavė Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, o 2020 m. spalio 21 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą VMI prie FM.

2.4. Nepagrįstas ieškovo ieškinio argumentas, kad notarė vertindama dėl palikimo liudijimo išdavimo turėjo susipažinti su Lenkijos Respublikos paveldėjimo teisės nuostatomis ir atsižvelgti į šalyje paskelbtą karantiną. Visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikoje karantinas paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., baigėsi 2020 m. birželio 17 d., sienos tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos uždarytos nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 13 d. Valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2020 m. birželio 16 d. – praėjus 7 mėnesiams 20 dienų nuo palikimo atsiradimo momento, pasibaigus karantinui, esant sienoms tarp valstybių atidarytoms. Ieškovas priėmė palikėjo palikimą, esantį Lenkijos Respublikoje, praėjus beveik 9 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo momento ir praleidus 6 mėnesių įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikoje esantis palikėjo palikimas, iki ieškovas kreipėsi į Lenkijos Respublikos notarą, jau buvo teisiškai priimtas bei išviešintas. Nepateikti civilinėje byloje duomenys, kurie trukdė surinkti Lietuvoje esančio palikėjo palikimo duomenis bei juos, pasibaigus karantinui, atidarius sienas tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, nedelsiant kreiptis į Lenkijos Respublikos notarą.

2.5. Ieškovas nepateikė duomenų, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nepateikė duomenų apie tai, kas trukdė surinkti Lietuvoje esančio palikimo duomenis pasibaigus karantinui, atidarius sienas tarp Lietuvos ir Lenkijos Respublikų.

Atsiliepimas

2. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pateiktame atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad:

3.1. Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybes nuosavybėn, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktu. Valstybės įmonė Turto bankas pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2020-05-04 raštą Nr. (16.6) SK4-4703 „Dėl turto paveldėjimo“, kuriuo informavo, kad pilietis A. S. mirė (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklauso žemes sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis ir jo palikimo niekas nepriėmė.

3.2. Pagal Testamentų registro išrašo 2020 m. gegužės 21 d. duomenis, nebuvo įrašų apie įregistruotus palikėjo palikimo priėmimo faktus, apie įregistruotus pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus, apie įregistruotus palikėjo palikimo atsisakymo faktus, apie įregistruotus pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus. Atsižvelgdamas į nustatytus faktus, Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2020-05-21 raštu Nr. 16SD-1119-(14.16.136 E.) „Dėl palikimo perėjimo valstybei“ kreipėsi į Palangos miesto 1-ąjį notaro biurą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio A. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.

3.3. Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu ne vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Pažymime, kad palikėjas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), palikimui priimti nustatytas 3 mėnesių terminas suėjo 2020 m. sausio 26 d. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas).

3.4. Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo paveldėjimo teisės realizavimo procedūrą ir kreipėsi į notarą tik įsitikinusi, kad per įstatyme nustatytą palikimui priimti terminą nebuvo palikimą priimančių perėmėjų, kurie būtų kreipęsi į vietos notarą ir išreiškę valią priimti palikimą. Valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas funkcijas dėl palikimo perėjimo valstybei, veikė teisėtai.

3.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „Kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybes institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmė palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei“. Darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos šioje ginčo byloje iš Lietuvos Respublikos, kurios interesams atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, nepriteistinos.

3.6. Jeigu teismas konstatuos, kad pakanka įrodymų tenkinti ieškovo prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir nuspręs atnaujinti terminą palikimui priimti, atsakovės atstovė tam neprieštaraus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

3. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. S. yra A. S. (A. S.), mirusio (duomenys neskelbtini) Lenkijos Respublikoje Rotmankoje, sūnus, pirmos eilės paveldėtojas. 2020 m. liepos 15 d. ieškovas pateikė prašymą Lenkijos Respublikos notarui išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą dėl palikėjo tėvo A. S.. 2020 m. liepos 15 d. ieškovui buvo išduotas Europos paveldėjimo pažymėjimas į po tėvo mirties Lenkijos Respublikoje, Strašyne likusį nekilnojamąjį turtą – 0,1794 ha žemės sklypą. 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimu Nr.2-2104 valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 9684/38737 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. spalio 21 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimu Nr.2-4445 valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 85,32 Eur piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė NISSAN SUNNY, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

4. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.).

5. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra, įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

6. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

8. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimą 2020 m. gegužės 28 d. priėmė Lietuvos Respublika. 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimu Nr.2-2104, valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 9684/38737 dalies žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 21 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimu Nr.2-4445, valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 85,32 Eur piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė NISSAN SUNNY, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovas yra palikėjo sūnus, tai yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas apie tėvo mirtį sužinojo 2019 m. lapkričio mėnesį.

11. Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo prašymą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti grindė tuo, kad paskutinė tėvo gyvenamoji vieta buvo Lenkijos Respublikoje, palikimas atsirado Lenkijoje, dėl palikimo priėmimo jis kreipėsi į Lenkijos Respublikos teisininkus, jam Lenkijos Respublikos notaras išdavė Europos paveldėjimo pažymėjimą į Lenkijos Respublikoje likusį turtą, ieškovas nuo 2020 m. kovo iki birželio mėnesio trukusio karantino ir judėjimo ribojimo negalėjo išvykti į Lenkiją tvarkytis palikimo, ieškovui tik po Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimo tapo žinoma apie turtą, kurį tėvas turėjo Lietuvos Respublikoje.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

14. Byloje nustatytos aplinkybės – ieškovo aktyvūs veiksmai priimant palikimą, atsiradusį Lenkijos Respublikoje po tėvo mirties, Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas, 2020 m. kovo mėnesį paskelbtas karantinas ir su juo susiję judėjimo ribojimai, labiau tikėtinas ieškovo nežinojimas apie palikėjo turtą, likusį Lietuvoje, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo elgesys buvo pakankamai atidus ir sąžiningas, ieškovas nebuvo nerūpestingas ar aplaidus, įgyvendindamas savo kaip įpėdinio pagal įstatymą teises, todėl priežastys, dėl kurių ieškovas praleido trijų mėnesių terminą priimti palikimą, likusį po tėvo mirties Lietuvos Respublikoje, pripažintinos svarbiomis ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovui atnaujintinas terminas palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

15. Pažymėtina ir tai, kad, tenkinus reikalavimą dėl termino atnaujinimo palikimą priėmusios Valstybės, interesų balansas nebus pažeistas, esminė žala civilinių santykių stabilumui nebus padaryta ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo

16. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

17. CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas šio termino nepraleido, nes palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), ieškovas į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 25 d.

18. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui atnaujinus terminą ieškovui priimti palikimą kaip ieškovui praleidus terminą dėl svarbių priežasčių, ieškovo reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimus yra pagrįstas ir tenkinamas, 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimas Nr.2-2104, kuriuo valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 9684/38737 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 21 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimas Nr.2-4445, kuriuo valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 85,32 Eur piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė NISSAN SUNNY, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti valstybei, nesant įpėdinių pagal įstatymą, yra naikintini, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovo teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo (šiuo atveju tėvo) turtą po jo mirties.

Dėl ieškovo nuosavybės teisės pripažinimo

19. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

20. Vienu iš reikalavimų ieškovas prašo pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 9684/38737 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), į 85,32 Eur piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir į transporto priemonę NISSAN SUNNY, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Šis ieškovo reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka nes, mirus ieškovo tėvui ir teismui atnaujinus terminą palikimui priimti, ieškovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo turi kreiptis į notarą (CK 5.66 straipsnis), todėl ši civilinės bylos dalis nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. CPK 93 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

23. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 32 punktas).

25. Nagrinėjamoje byloje jokie neteisėti valstybės institucijų veiksmai nebuvo nustatyti – palikimas po A. S. mirties buvo priimtas, praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po palikėjo mirties, valstybės institucijoms nebuvo žinoma apie tai, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi ieškovas (jis tą padarė praleidęs terminą), apie iškeltą civilinę bylą valstybės institucijos sužinojo jau po palikimo perėjimų valstybei liudijimų išdavimo. Nenustačius jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, nulėmusių ginčijamų palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimą, ir (arba) atsakovės netinkamo procesinio elgesio nagrinėjamoje byloje, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

26. Valstybė patyrė 9,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje patenkinta 67 proc. ieškinio reikalavimų. Iš ieškovo 3,14 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nepriteistinos nes jos neviršija minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos valstybei (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

27. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies:

atnaujinti ieškovui A. S. praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą po tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Panaikinti 2020 m. birželio 16 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimą Nr.2-2104, pagal kurį valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 9684/38737 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. spalio 21 d. palikimo perėmimo valstybei liudijimą Nr. 2-4445, pagal kurį valstybei perėjo paveldėjimo teisė į 85,32 Eur pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę NISSAN SUNNY, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos dalį pagal ieškovo A. S. reikalavimą pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į 9684/38737 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos k. v., esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), į 85,32 Eur piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir į transporto priemonę NISSAN SUNNY, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (buvęs bylos Nr. e2-1056-826/2020) – įrašo viešame registre (VĮ Registrų centre) dėl nuosavybės teisės perleidimo ar kitokio turto apsunkinimo draudimą, t. y. uždrausta atsakovei bet kokiais būdais apsunkinti (pertvarkyti, perduoti nuomai ar naudoti kitu būdu) žemės sklypo 9684/38737 dalies, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, (duomenys neskelbtini), valdymą, tretiesiems asmenims ir (ar) sudaryti kitus sandorius, susijusius su šiuo turtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis