- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2-340-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00047-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,STOROMA“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mersina“, uždarajai akcinei bendrovei „Jorausta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IN Group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,STOROMA“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Mersina“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. vasario 7 d. nutarčių, kuriomis išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IN Group“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Jorausta“, uždarajai akcinei bendrovei „STOROMA“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Mersina“, uždarajai akcinei bendrovei „Mircon“ ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. rugpjūčio 16 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Jorausta“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „STOROMA“ ir LUAB „Mircon“ sudarytą laidavimo sutartį;
1.2. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2022 m. spalio 11 d. LUAB „Jorausta“, UAB „Mersina“ ir LUAB „Mircon“ sudarytą laidavimo sutartį;
1.3. priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. uždrausti atsakovei UAB „STOROMA“ įgyvendinti visas iš LUAB „Jorausta“, UAB „STOROMA“ ir LUAB „Mircon“ 2022 m. rugsėjo 16 d. laidavimo sutarties kylančias teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje;
2.2. uždrausti atsakovei UAB „Mersina“ įgyvendinti visas iš 2022 m. spalio 11 d. LUAB „Jorausta“, UAB „Mersina“, BUAB „Mircon“ sudarytos laidavimo sutarties kylančias teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
4. Atsakovė LUAB „Jorausta“ pateikė prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį, t. y. ar nurodytoje nutartyje nustatytas draudimas atsakovėms UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ įgyvendinti visas iš laidavimo sutarčių kylančias teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje, apima draudimą dalyvauti ir balsuoti bendrovės kreditorių susirinkimuose.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y.:
5.1. uždrausti atsakovei UAB „STOROMA“ įgyvendinti visas iš LUAB „Jorausta“, UAB „STOROMA“ ir LUAB „Mircon“ 2022 m. rugsėjo 16 d. laidavimo sutarties kylančias turtines teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje;
5.2. uždrausti atsakovei UAB „Mersina“ įgyvendinti visas iš 2022 m. spalio 11 d. LUAB „Jorausta“, UAB „Mersina“, BUAB „Mircon“ sudarytos laidavimo sutarties kylančias turtines teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė tokias pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones:
6.1. uždraudė atsakovei UAB „STOROMA“ įgyvendinti visas iš LUAB „Jorausta“, UAB „STOROMA“ ir LUAB „Mircon“ 2022 m. rugsėjo 16 d. laidavimo sutarties kylančias teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje;
6.2. uždraudė atsakovei UAB „Mersina“ įgyvendinti visas iš 2022 m. spalio 11 d. LUAB „Jorausta“, UAB „Mersina“, BUAB „Mircon“ sudarytos laidavimo sutarties kylančias teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimų pobūdį ir pridėtus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkirs kelią tikėtinam teisių pažeidimui, žalai padidėti bei naujam teisiniam ginčui kilti.
8. Teismas nurodė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovėms UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ būtų išmokėtos lėšos, t. y. patenkinti jų reikalavimai. Patenkinus ieškinio reikalavimą nagrinėjamoje byloje, išnyktų atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ pareikštų ir patvirtintų finansinių reikalavimų pagrindas. Dėl to turėtų būti inicijuojamas atskiras civilinis ginčas dėl atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ nepagrįsto praturtėjimo.
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi pakeitė teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones:
9.1. uždraudė atsakovei UAB „STOROMA“ įgyvendinti visas iš LUAB „Jorausta“, UAB „STOROMA“ ir LUAB „Mircon“ 2022 m. rugsėjo 16 d. laidavimo sutarties kylančias turtines teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje;
9.2. uždraudė atsakovei UAB „Mersina“ įgyvendinti visas iš 2022 m. spalio 11 d. LUAB „Jorausta“, UAB „Mersina“, BUAB „Mircon“ sudarytos laidavimo sutarties kylančias turtines teises, taip pat ir gauti finansinio reikalavimo patenkinimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje.
10. Teismas taip pat nutraukė procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties išaiškinimo.
11. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo tikslo uždrausti ar kitaip apriboti atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ teisės balsuoti LUAB „Jorausta“ kreditorių susirinkime, t. y. apriboti atsakovių neturtines teises. Dėl to teismas sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad, pakeitus Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikinus neturtinių teisių apribojimus, neliko aiškintino nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Atsakovė UAB „STOROMA“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovės reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, nes prieštarauja res judicata galią turinčioms įsiteisėjusioms teismų nutartims. Apskųsta nutartimi teismas neturėjo teisės sustabdyti kitomis įsitesėjusiomis teismų nutartimis pripažintų bei patvirtintų teisių įgyvendinimo.
13.2. Ieškovė neprašė atnaujinti civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo klausimas ir neginčija teismo patvirtintos taikos sutarties (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-932-1097/2024). Ieškovė pasirinko neteisingą teisių gynimo būdą.
13.3. Atsakovė UAB „STOROMA“ prašo priimti naujus įrodymus: UAB „STOROMA“ 2023 m. liepos 20 d. ieškinį dėl skolos priteisimo; B. Š. 2024 m. balandžio 16 d. elektroninį laišką; UAB „STOROMA“ ir LUAB „Jorausta“ 2024 m. balandžio 16 d. taikos sutartį; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-932-1097/2024; J. D. 2024 m. gegužės 2 d. elektroninį laišką; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1360-340/2024. Atsakovė nurodo, kad negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išnagrinėtas nepranešus atsakovėms.
14. Atsakovė UAB „Mersina“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Atsakovės UAB „Mersina“ reikalavimas, kildinamas iš laidavimo sutarties, patvirtintas teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-814-1187/2024). Galiojant nutarčiai, kuria patvirtinta UAB „Mersina“ ir LUAB „Jorausta“ taikos sutartis, laidavimo sutarties pripažinimas negaliojančia reikštų nutarties res judicata galios nepaisymą. Dėl to ieškovės reikalavimas aiškiai nepagrįstas.
14.2. Grėsmė teismo sprendimo vykdymui nekyla, nes, pripažinus laidavimo sutartį negaliojančia, papildomas vykdymas nereikalingas. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningo elgesio, kad ji siekė pabloginti savo turtinę padėtį, kad išvengtų teismo sprendimo įvykdymo.
14.3. Uždraudus patenkinti atsakovės finansinį reikalavimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje, bankroto procese išieškotos lėšos būtų paskirstytos kitiems kreditoriams. Neliktų turto, iš kurio galėtų būti patenkintas atsakovės reikalavimas. Dėl to atsakovė turėtų inicijuoti naujas civilines bylas.
14.4. Atsakovė UAB „Mersina“ su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-814-1187-2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1360-340/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3371-565/2024.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Mersina“ atsiliepime į atsakovės UAB „STOROMA“ atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsakovės UAB „Mersina“ atskirasis skundas.
16. Atsakovė LUAB „Jorausta“ atsiliepime į atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties prašo atskiruosius skundus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Kitoje byloje UAB „STOROMA“ ieškiniu atsakovei LUAB „Jorausta“ prašė priteisti 212 492,89 Eur skola?, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-932-1097/2024). Nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas UAB „STOROMA“, LUAB „Jorausta“ ir UAB „Mircon“ laidavimo sutarties galiojimo (negaliojimo) klausimas. UAB „STOROMA“ neteisingai nurodo, kad laidavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, neatnaujinus civilinės bylos Nr. e2-932-1097/2024 nagrinėjimo bei nepripažinus taikos sutarties negaliojančia. Nurodyta ir ši byla netapačios: nesutampa ginčo šalys, skiriasi ieškinių dalykai ir pagrindai.
16.2. Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-814-1187/2024 pagal UAB „Mersina“ ieškinį atsakovei UAB „Jorausta“ dėl skolos priteisimo ir nagrinėjama civilinė byla netapačios: skiriasi ginčo šalys, ieškinių dalykai ir pagrindai. Jeigu laidavimo sutartis būtų pripažinta negaliojančia, nereikštų, kad nepaisoma įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios. Kitoje byloje nebuvo sprendžiamas laidavimo sutarties galiojimo klausimas.
16.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės laikinai sureguliavo ginčo situaciją, kad ateityje nekiltų daugiau teisminių ginčų.
Atsiliepimas
17. Ieškovė UAB „IN Group“ atsiliepime į atsakovės UAB „STOROMA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. UAB „STOROMA“ 2023 m. liepos 20 d. ieškinys buvo grindžiamas kitomis aplinkybėmis. Ieškinyje nurodyta, kad UAB „STOROMA“ ir UAB „Mircon“ 2021 m. birželio 29 d. sudarė rangos sutartį. UAB „STOROMA“, UAB „Mircon“ ir LUAB „Jorausta“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria LUAB „Jorausta“ laidavo už UAB „Mircon“ prievoles UAB „STOROMA“. UAB „Mircon“ neva neįvykdė iš sudarytos rangos sutarties kilusių prievolių, todėl UAB „STOROMA“ pareiškė ieškinį UAB „Jorausta“ dėl skolos priteisimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-932-1097/2024). Nurodyta ir nagrinėjama bylos netapačios, skiriasi šalys, ieškinių dalykai ir pagrindai.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi patvirtino 212 492,89 Eur UAB „STOROMA“ reikalavimą LUAB „Jorausta“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-1360-340/2024). Taigi, taikos sutartis buvo įvykdyta, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nekliudo vykdyti teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis.
17.3. Kitoje byloje teismas patvirtino taikos sutartį, nepriimdamas sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. teismas nenagrinėjo bylos ir nevertino byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Taikos sutartis galės būti ginčijama, įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, todėl pirmiausia turi būti išnagrinėta byla dėl laidavimo sutarties (ne)galiojimo. Be to, ieškovė, nebūdama bylos, kurioje patvirtinta taikos sutartis, šalimi, negali prašyti atnaujinti procesą.
17.4. Laidavimo sutarties galiojimo klausimas anksčiau nebuvo nagrinėtas, todėl atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovė pasirinko netinkamą gynybos būdą.
Atsiliepimas
18. Ieškovė UAB „IN Group“ atsiliepime į atsakovės UAB „Mersina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Atsakovės UAB „Mersina“ ir UAB „Mircon“ 2021 m. spalio 28 d. sudarė rangos sutartį. Atsakovės UAB „Mersina“, UAB „Mircon“ ir LUAB „Jorausta“ 2022 m. spalio 11 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria LUAB „Jorausta“ laidavo už UAB „Mircon“ prievoles, kilusias iš nurodytos rangos sutarties. UAB „Mircon“ neva neįvykdė iš sudarytos rangos sutarties kilusių prievolių, todėl atsakovė UAB „Mersina“ pareiškė ieškinį UAB „Jorausta“ dėl skolos priteisimo. Šalys išsprendė ginčą taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-814-1187/2024). Nurodyta ir nagrinėjama bylos netapačios, skiriasi ginčo šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas. Kitoje byloje nebuvo sprendžiamas laidavimo sutarties galiojimo klausimas.
18.2. Nuginčijus laidavimo sutartį, atsiras pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis.
18.3. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra konservacinės paskirties ir yra susijusios ne su sprendimo įvykdymu, bet su status quo (esamos padėties) išsaugojimu. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad atsakovė UAB „Mersina“ nepasinaudotų ginčijamomis teisėmis ir nebūtų patenkintas jos finansinis reikalavimas.
18.4. Atsakovė UAB „Mersina“, sudarydama laidavimo sutartį, nepasidomėjo LUAB „Jorausta“ finansine padėtimi arba, žinodama, kad ji bloga, nesąžiningai sudarė laidavimo sutartį.
18.5. Pritaikytas draudimas atsakovei gauti lėšas, tenkinant jos finansinį reikalavimą, savaime nereiškia, kad ji negalėtų gauti jokių lėšų po šio ginčo išnagrinėjimo ar kad lėšos būtų išmokamos tik kitiems LUAB „Jorausta“ kreditoriams. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, bankroto administratorius galėtų sulaikyti proporcingą atsakovei UAB „Mersina“ mokėtiną lėšų dalį ir dėl jos išmokėjimo sprendimą priimti tik teismui išnagrinėjus kilusį ginčą. Be to, kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami tik po to, kai bus patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.
Šalies argumentai
19. Atsakovės UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties prašo panaikinti nurodytą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės atskirąjį skundą grindžia tokiais pačiais argumentais, kaip ir atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties. Atsakovės UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-814-1187-2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1360-340/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3371-565/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-932-1097/2024.
Atsiliepimas
20. Ieškovė UAB „IN Group“ atsiliepime į atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimai į atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau sumažino jų mastą ar ne.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
23. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Naujų įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra bendros ribojimo taisyklės išimtis, dėl to ji negali būti aiškinama per plačiai. Kasacinio teismo praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas).
25. Atsakovė UAB „STOROMA“ su atskiruoju skundu dėl 2025 m. sausio 14 d. nutarties pateikė naujus įrodymus: UAB „STOROMA“ 2023 m. liepos 20 d. ieškinį dėl skolos priteisimo; B. Š. 2024 m. balandžio 16 d. elektroninį laišką; UAB „STOROMA“ ir LUAB „Jorausta“ 2024 m. balandžio 16 d. taikos sutartį; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-932-1097/2024; J. D. 2024 m. gegužės 2 d. elektroninį laišką; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1360-340/2024.
26. Atsakovė UAB „Mersina“ su atskiruoju skundu dėl 2025 m. sausio 14 d. nutarties pateikė naujus įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-814-1187-2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1360-340/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3371-565/2024.
27. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovėms (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovės neturėjo galimybės pateikti įrodymų pirmosios instancijos teismui. Atsakovės pridėtomis teismų nutartimis siekia pagrįsti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Atskirieji skundai su priedais išsiųsti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, ieškovė dėl naujų įrodymų pasisakė atsiliepimuose į atskiruosius skundus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ su atskiraisiais skundais pateikti su nauji įrodymai priimami į bylą.
28. Atsakovės UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ prie atskirojo skundo dėl 2025 m. vasario 7 d. nutarties pridėjo tokius naujus įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-814-1187-2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1360-340/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3371-565/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-932-1097/2024. Pateikti įrodymai jau pateikti anksčiau ir yra byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Dėl sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti. Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo
29. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
30. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
31. Atsakovės UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ atskiruosiuose skunduose dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. nutarties teigia, kad ieškinys aiškiai nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atsakovių argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
32. Lietuvos apeliacinio teismas yra išaiškinęs, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
33. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio (taip pat ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovės argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Aktualu pažymėti, kad ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog ne tik išsamių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai, ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2024 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-151-912/2024).
34. Atsakovės UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ teigia, kad jų reikalavimai, kildinami iš laidavimo sutarčių, patvirtinti teismų nutartimis, todėl laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančia paneigtų anksčiau priimtų teismų procesinių sprendimų (nutarčių, kuriomis patvirtintos taikos sutartys ir atsakovių finansiniai reikalavimai LUAB „Jorausta“ nemokumo byloje) res judicata galią. Ieškovė nesutinka su nurodytais atskirųjų skundų argumentais.
35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės UAB „STOROMA“ ir UAB „Mircon“ 2021 m. birželio 29 d. sudarė rangos sutartį. UAB „STOROMA“, UAB „Mircon“ ir LUAB „Jorausta“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria LUAB „Jorausta“ laidavo už UAB „Mircon“ prievoles kreditorei UAB „STOROMA“. UAB „STOROMA“ pareiškė ieškinį laiduotojai UAB „Jorausta“ dėl skolos priteisimo, nes, jos teigimu, skolininkė UAB „Mircon“ neva neįvykdė iš rangos sutarties kilusių prievolių. Šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino ir bylą nutraukė (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-932-1097/2024).
36. Atsakovės UAB „Mersina“ ir UAB „Mircon“ 2021 m. spalio 28 d. sudarė rangos sutartį. Atsakovės UAB „Mersina“, UAB „Mircon“ ir LUAB „Jorausta“ 2022 m. spalio 11 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria LUAB „Jorausta“ laidavo už UAB „Mircon“ prievoles, kilusias iš nurodytos rangos sutarties. UAB „Mersina“ pareiškė ieškinį laiduotojai LUAB „Jorausta“ dėl skolos priteisimo, nes, jos teigimu, skolininkė UAB „Mircon“ neįvykdė savo prievolių. Šalys išsprendė ginčą taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-814-1187/2024).
37. Atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mircon“ finansiniai reikalavimai patvirtinti LUAB „Jorausta“ nemokumo byloje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-584-392/2025).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas neriboja tiek ankstesnėje byloje dalyvavusių, tiek nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą, nurodant tapatų dalyką, tačiau ne tapatų pagrindą, taip pat kitoje byloje įrodinėti ir peržengiančius įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus, ankstesnėje byloje netirtus faktus bei teisinius santykius. CPK tai apibrėžiama nuostata, kad iš sprendimo, teismo nutarties ar įsakymo res judicata galios kylantys draudimai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013; 2025 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-933/2025).
39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento (lot. ab initio) pirmiau nurodytas laidavimo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad bylose, kuriose UAB „STOROMA“ ir UAB „Mircon“ pareiškė ieškinius laiduotojai LUAB „Jorausta“, buvo sprendžiami laidavimo sutarčių galiojimo klausimai. Ieškovė UAB „IN Group“ nedalyvavo nurodytose bylose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės „IN Group“ atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodytais argumentais, kad skiriasi anksčiau išnagrinėtų ir nagrinėjamos bylos šalys ieškinio dalykas ir pagrindas. Kitose bylose priimti ir jau įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai neužkerta kelio ieškovei pareikšti ieškinį, kuriuo ji ginčija pirmiau nurodytas laidavimo sutartis, ir nepaneigia preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirųjų skundų argumentu, kad ieškovė turėjo prašyti atnaujinti procesą bylose, kuriose teismo nutartimis patvirtintos taikos sutartys (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-932-1097/2024 ir e2-814-1187/2024). Ieškovė teisingai nurodo, kad, nagrinėjamoje išsprendus laidavimo sutarčių galiojimo (negaliojimo) klausimą, atsiras (neatsiras) CPK 366 straipsnyje įtvirtintas pagrindas prašyti atnaujinti procesą pirmiau nurodytose bylose.
Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti vertinimo
41. Atsakovė UAB „Mersina“ atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė duomenų, kad atsakovės buvo nesąžiningos.
42. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
43. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
44. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ nesąžiningumą. Teismas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne atsakovių nesąžiningumu, bet poreikiu išlaikyti esamą situaciją, kad išvengtų teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovėms UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ gali būti išmokėtos lėšos, patenkinant jų teismo patvirtintus finansinius reikalavimus LUAB „Jorausta“ nemokumo byloje. Patenkinus ieškovės UAB „IN Group“ ieškinį nagrinėjamoje byloje, išnyktų atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ pareikštų ir patvirtintų finansinių reikalavimų pagrindas. Dėl to kiltų naujų civilinių ginčų.
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias esamos padėties (status quo) išsaugojimą.
46. Atsakovės neteisingai nurodo, kad, uždraudus patenkinti atsakovių finansinius reikalavimus LUAB „Jorausta“ nemokumo byloje, bankroto procese išieškotos lėšos būtų paskirstytos kitiems kreditoriams, neliktų turto, iš kurio galėtų būti patenkinti atsakovių finansiniai reikalavimai. Dėl to atsakovės turėtų inicijuoti naujas civilines bylas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas patvirtino atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ finansinius reikalavimus LUAB „Jorausta“ nemokumo byloje. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savaime nepaneigia atsakovių teisės į finansinių reikalavimų patenkinimą. Nemokumo administratorius bendrovės nemokumo procese turi užtikrinti, kad nebūtų pažeisti bendrovės kreditorių teisėti interesai. Jeigu nemokumo administratorius neteisingai paskirstytų kreditoriams nemokumo procese gautas lėšas, atsakovės turėtų teisę skųsti jo veiksmus teismui Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
47. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. panaikino 2025 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovėms UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ pritaikytus neturtinių teisių apribojimus.
48. Atsakovės UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties, bet atskirajame skunde nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atskiruosiuose skunduose dėl 2025 m. sausio 14 d. nutarties.
49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo, siekdamas, jog būtų panaikinta teismo nutartis, kuria pakeistos anksčiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ar jų mastas, turi teismui nurodyti argumentus, dėl kurių jis nesutinka su tokiu pakeitimu. Akcentuotina tai, kad teismas, nustatęs būtinybę laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir jas pritaikęs, nutartyje, kuria pakeičia laikinąsias apsaugos priemones ar jų mastą, taip pat neturi dar kartą spręsti dėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų: preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo nenurodė naujų aplinkybių, kurios paneigtų bent vieną iš pirmiau nurodytų sąlygų. Teismas įvertina tik tas aplinkybes, kurios yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms ar jų mastui pakeisti. Atsakovės atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties siekia panaikinti ne nurodytąją, bet ankstesnę 2025 m. sausio 14 d. nutartį. Dėl to atsakovių UAB „STOROMA“ ir UAB „Mersina“ atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dar kartą nevertinamos, nes jos nesusiję su apskųsta teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 46 punktas). Aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi reikšmės apskųstų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
51. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų masto pakeitimo klausimus. Atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstas nutartis, todėl jos paliekamos nepakeistos, o atskirieji skundai atmetami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 14 d. ir 2025 m. vasario 7 d. nutartis palikti nepakeistas.