- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-457-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00071-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- A. B.-J., A. D., S. D.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B.-J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei A. B.-J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. B.-J. patikslintą priešieškinį atsakovams A. D., S. D., A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, prievolės šalies pakeitimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. B.-J. (toliau – ir atsakovė) 8 000 Eur skolą, 720 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 3 d. notaro biure pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal jį įsipareigojo 2020 m. kovo 3 d. sumokėti ieškovui 8 000 Eur, kurie atsakovei buvo perduoti kaip paskola. Paskolos suma, t. y. 8 000 Eur, atsakovei buvo perduota Kretingos 3-iajame notaro biure prieš pasirašant vekselį. Ieškovo žiniomis, atsakovė pinigų skolinosi namo statybai. Atsakovė vekselyje nurodytu laiku paskolos negrąžino. Atsakovei vengiant grąžinti skolą, jai 2021 m. gruodžio 16 d. buvo nusiųsta pretenzija, ją gavusi atsakovė buvo atvykusi pas ieškovą tartis dėl skolos grąžinimo. Vis dėlto atsakovė ieškovui skolos negrąžina ir tai motyvuoja tuo, kad ieškovo sūnus nekokybiškai atliko atsakovės įsigyto namo statybos darbus. Kadangi ieškovas ir jo sūnus bendros veiklos nevykdo, atsakovė privalo grąžinti skolą ieškovui ir sumokėti 720 Eur palūkanų, apskaičiuotų taikant 5 proc. palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 3 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė A. B.-J. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį ieškovui A. D., S. D., A. D. (ieškovo sūnui), jį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. spalio 11 d. preliminariąją sutartį ir taikyti restituciją – priteisti atsakovei iš A. D. (jaunesniojo) pagal preliminariąją sutartį sumokėtus 9 200 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 2) pakeisti prievolės šalį, nurodant, kad prievolę pagal 2019 m. rugsėjo 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį sumokėti likusią pusę vekselyje nurodytos sumos (4 000 Eur) atsakovė turi įvykdyti ne A. D. (vyresniajam), bet A. D. (jaunesniajam) kaip tikrajam vekselio turėtojui, kuriam atsakovė išdavė vekselį pagal tikruosius savo ketinimus; 3) priteisti atsakovei solidariai iš A. D. (jaunesniojo) ir S. D. 14 956,75 Eur nuostolių atlyginimą (broko šalinimo išlaidos) ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė patikslintame priešieškinyje, be kita ko, nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. ji su A. D. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal ją A. D. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 1 d. parduoti atsakovei pastatytą ir visiškai įrengtą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Atsakovė pagal preliminariąją sutartį grynaisiais pinigais sumokėjo A. D. 9 200 Eur, kurie turėjo būti įskaityti į bendrą Namo kainą. Šie pinigai atsakovei nebuvo grąžinti. Po šios civilinės bylos iškėlimo gavus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro paaiškėjo, kad A. D. niekada nebuvo Namo savininkas, todėl neturėjo nei teisės, nei pagrindo sudaryti preliminariąją sutartį, kurios niekada jis ir neįvykdė, nes Namo atsakovei jis nepardavė. Buvęs žemės sklypo ir Namo savininkas ieškovas A. D. šį turtą padovanojo savo broliui S. D., o pastarasis 2019 m. rugsėjo 3 d. jį pardavė atsakovei. Kadangi 2018 m. spalio 11 d. preliminariąją sutartį A. D. sudarė nebūdamas Namo savininkas ir neketindamas sukurti teisinių pasekmių, ši sutartis pripažintina negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.86 straipsnio pagrindu, o pagal šią sutartį atsakovės sumokėti 9 200 Eur restitucijos tvarka grąžintini atsakovei. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 3 d. išduodama paprastąjį neprotestuotiną vekselį buvo įsitikinusi, kad šį vekselį ji išduoda tokį pat vardą ir pavardę turinčiam A. D., su kuriuo ji tvarkė visus su Namo įsigijimu susijusius reikalus, o ne jo tėvui ieškovui A. D., kurio tuo metu ji apskritai nepažinojo ir jokių reikalų su juo neturėjo. Atsakovė patvirtino, kad ji neprašo pripažinti šio vekselio negaliojančiu, neneigia savo pareigos tikrajam vekselio turėtojui sumokėti likusią vekselyje nurodytos sumos dalį, tačiau įvertinus tai, kad ji suklydo išduodama vekselį dėl jo gavėjo, taikant CK 1.90 straipsnio analogiją, vekselis turėtų būti modifikuotas, pakeičiant prievolės šalį ir tikruoju jo turėtoju pripažįstant A. D..
5. Atsiliepimu į ieškovės patikslintą priešieškinį atsakovas A. D. (ieškovo sūnus) su priešieškiniu sutiko iš dalies, ieškovas A. D. ir atsakovas S. D. atsiliepimų į ieškovės priešieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2023 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovei A. B.-J. solidariai iš atsakovų A. D. ir S. D. 14 370 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, priteisė atsakovei A. B.-J. iš ieškovo A. D., atsakovo A. D. ir atsakovo S. D. po 786,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui A. D. iš atsakovės A. B.-J. 267 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš ieškovo A. D., atsakovo A. D. ir atsakovo S. D. po 124 Eur žyminio mokesčio ir po 14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovės A. B.-J. priteisė 29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai, susiję su skundžiama sprendimo dalimi:
6.1. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pagal byloje pateiktą 2018 m. spalio 11 d. preliminariąją sutartį atsakovė su atsakovu A. D. (ieškovo sūnumi) susitarė dėl Namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje joje numatytomis sąlygomis ir terminais. Teismas pažymėjo, jog atsakovė patikslintu priešieškiniu šią preliminariąją sutartį ginčija CK 1.86 straipsnio pagrindu, t. y. įrodinėja, kad preliminarioji sutartis buvo tariamasis sandoris ir dėl to laikytinas niekiniu ir negaliojančiu. Todėl teismas preliminariosios sutarties galiojimą vertino CK 1.86 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo aspektu.
6.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad esminis preliminariosios sutarties sudarymo tikslas buvo susitarti dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kurią sudarius atsakovė įgytų nuosavybės teisę į Namą. Kitaip tariant, 2018 m. spalio 11 d. preliminariosios sutarties objektas buvo būsima Namo pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Namo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugsėjo 3 d. Kretingos rajono 3-iajame notaro biure, šios sutarties pagrindu atsakovė tapo žemės sklypo ir Namo savininkė. Ši pirkimo–pardavimo sutartis nėra ginčijama. Nors preliminariojoje sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo nurodytas 2019 m. vasario 1 d., tačiau iš teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų matyti, jog, suėjus šiam terminui, atsakovės ir A. D. bendravimas dėl Namo statybos ir pirkimo nenutrūko, šalys ir toliau siekė sudaryti pagrindinę Namo pirkimo–pardavimo sutartį ir atliko su tuo susijusius veiksmus. Vadinasi, esminis 2018 m. spalio 11 d. preliminariosios sutarties sudarymo tikslas buvo pasiektas ir realiai įgyvendintas 2019 m. rugsėjo 3 d. Dėl šios priežasties teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, jog sudarydamos 2018 m. spalio 11 d. preliminariąją sutartį šalys nesiekė realių teisinių pasekmių atsiradimo, o pats preliminariosios sutarties sudarymas buvo tik jų valios simuliacija.
6.3. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu Namas dar nebuvo pastatytas ir kaip nekilnojamojo turto objektas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisė į šį turtą dar nebuvo išviešinta. Teismo posėdžio metu atsakovas A. D. paaiškino, kad tuo metu Namo baigtumas buvo apie 50 proc., Namas buvo statomas atsakovo tėvui, t. y. ieškovui A. D., tuo metu priklausančiame žemės sklype. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad Namą jam pastatė sūnus A. D.. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Namo statytojas buvo atsakovas A. D., o pats namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, dar nebuvo suformuotas ir įregistruotas viešajame registre, taip pat nebuvo įregistruotos ir daiktinės teisės į jį.
6.4. Teismas pažymėjo, kad preliminariosios sutarties sudarymas reiškia tik organizacinio pobūdžio susitarimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje ir nereiškia disponavimo nekilnojamuoju daiktu, t. y. šio turto nuosavybės teisės perleidimo. Vadinasi, vien tai, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu atsakovas A. D. galbūt ir nebuvo statomo Namo savininkas, šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir savaime nereiškia preliminariosios sutarties niekinio pobūdžio. Dėl to atsakovės nurodytos aplinkybės šioje byloje nepagrindžia 2018 m. spalio 11 d. preliminariosios sutarties niekinio pobūdžio.
6.5. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pačios atsakovės pozicija nagrinėjamu klausimu yra prieštaringa. Viena vertus, atsakovė ginčija preliminariąją sutartį ir tvirtina, kad atsakovas A. D. nebuvo statomo Namo savininkas, neturėjo teisės sudaryti preliminariosios sutarties ir vėliau nepardavė Namo atsakovei, nes tai padarė jo dėdė S. D.. Kita vertus, atsakovė byloje įrodinėja, kad būtent atsakovas A. D. buvo faktinis Namo statytojas, nuo pat pradžių iki pagrindinės sutarties sudarymo su juo atsakovė tvarkė visus su namo pirkimu susijusius klausimus. Be to, atsakovė šioje byloje reiškia reikalavimą modifikuoti jos išduotą vekselį ir tikruoju jo turėtoju nurodyti atsakovą A. D., o pats vekselis, atsakovės teigimu, buvo išduotas likusios Namo kainos dalies sumokėjimui užtikrinti. Taigi atsakovė nebuvo nuosekli savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu tvirtindama, kad tikrasis faktinis namo statytojas ir pardavėjas buvo atsakovas A. D., tačiau ginčydama su juo sudarytą preliminariąją sutartį tuo pagrindu, kad sudarydamas šią sutartį atsakovas nesiekė realių teisinių pasekmių ir namo jai nepardavė.
6.6. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad Namo statybos metu atsakovas A. D. ją informavo, jog statomas Namas bus padovanotas S. D., taip pat paaiškino atsakovei tokio veiksmo priežastis. Vadinasi, dar iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovė žinojo, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma ne su atsakovu A. D., o su kitu asmeniu. Vėliau sudarydama notarinę pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė taip pat negalėjo nesuprasti, kad Namo pardavėjas yra atsakovas S. D., nes jis buvo nurodytas kaip sutarties šalis, jam buvo pervedami pinigai už Namo pirkimą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų kėlusi klausimą dėl Namo pardavėjo, tam prieštaravusi ar kokia nors kita forma išreiškusi savo nesutikimą su atsakovo A. D. pasirinktu preliminariosios sutarties įgyvendinimo modeliu, nors pats atsakovas A. D. taip pat dalyvavo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pas notarą. Visa tai rodo, kad atsakovei tai buvo priimtina ir ji su tuo sutiko.
6.7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad preliminarioji sutartis buvo realiai įgyvendinta ir su atsakove 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta pagrindinė Namo pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat įvertinęs tai, kad preliminarioji sutartis yra tik organizacinio pobūdžio susitarimas ir nereiškia disponavimo daiktu, o imperatyviosios teisės normos nereikalauja jos sudarymo metu turėti subjektinę teisę į daiktą, atsakovė iš anksto buvo informuota, kad Namo pardavėjas bus kitas asmuo, neturėjo pagrindo išvadai, jog sudarydamos preliminariąją sutartį šalys nesiekė pagrindinės Namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Dėl to teismas neturėjo pagrindo pripažinti šio sandorio tariamuoju ir negaliojančiu pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį.
6.8. Kadangi teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, atitinkamai jis neturėjo pagrindo taikyti atsakovės prašomos restitucijos pagal CK 1.86 straipsnio 2 dalį, 1.80 straipsnio 2 dalį dėl preliminariosios sutarties pagrindu sumokėtų 9 200 Eur, nes restitucijos taikymo pagrindas yra sandorio negaliojimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B.-J. prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovei iš A. D. (jaunesniojo) pagal preliminariąją sutartį sumokėtus 9 200 Eur panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš A. D. (jaunesniojo) atsakovei 9 200 Eur kaip nepagrįsto praturtėjimo padarinį arba atsakovei įvykdžius prievolę už kitą asmenį (A. D. (jaunesnįjį)) ir perėmus iš kreditoriaus atitinkamą reikalavimo teisę į minėtą skolininką arba šią pinigų sumą atsakovei priteisti kaip nuostolių atlyginimą, taikant sutartinės civilinės atsakomybės institutą, arba kokiu nors dar kitu alternatyviu teisiniu pagrindu, nustatytu teismo prerogatyva; apeliacinės instancijos teismui manant, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovė taip pat prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisti iš A. D. (jaunesniojo) apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Su asmeniu, kuris niekada nebuvo ketinamo parduoti nekilnojamojo turto savininku, atsakovė sudarė preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį ir, ją vykdydama, sumokėjo šiam asmeniui avansą, kuris turėtų būti įskaitytas į bendrą parduodamo–perkamo turto kainą, sudarant jo pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Turtą tikrasis jo savininkas padovanojo dar kitam (trečiajam) asmeniui. Atsakovė pagrindinę turto pardavimo–pirkimo sutartį sudarė jau su naujuoju jo savininku ir jam sumokėjo visą daikto kainą, tačiau avansas, sumokėtas pirmajam asmeniui, į pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį įtrauktas jokiu būdu ir jokia forma nebuvo. Taigi pirmasis asmuo, pagal preliminariąją sutartį iš atsakovės gavęs avansą, jį paprasčiausiai pasisavino ir daikto pardavimo–pirkimo procese vėliau jokiu aspektu nebedalyvavo.
7.2. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, jog vietoje pinigų grąžinimo A. D. (jaunesnysis) buvo jai užsiminęs apie kažkokio panašios vertės namų valdos paskirties žemės sklypo „perrašymą“, kadangi iš atsakovės gautų pinigų nebeturėjo. Apie tokį ketinimą teismo 2022 m. lapkričio 14 d. posėdžio metu patvirtino (prasitarė) ir pats A. D. (jaunesnysis). Be to, atsakovė buvo pateikusi jos ir A. D. (jaunesniojo) 2021 m. gruodžio 30 d. SMS susirašinėjimą, kuriame A. D. (jaunesnysis), kalbėdamas apie savo tėvo ir atsakovės reikalus, papildomai nurodė: „< ... > o kiek as skolai esu atskirai atsiskaitysiu.“
7.3. Net jei ir būtų galima sutikti su teismo išvada, kad nėra pagrindo preliminariosios sutarties pripažinti negaliojančia ir dėl to atsisakytina taikyti restituciją, A. D. (jaunesniajam) kaip avansas sumokėta 9 200 Eur pinigų suma šiam asmeniui liko aiškiai neteisėtai. Pirminiame priešieškinyje atsakovė A. D. (jaunesniajam) sumokėtus pinigus prašė teismo jai priteisti tiek pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, tiek ir kitu alternatyviu teisiniu pagrindu – A. D. (jaunesniajam) nepagrįstai praturtėjus atsakovės sąskaita. Dar daugiau, kadangi A. D. (jaunesnysis) savo prievolės iš atsakovės kaip avansą už ateityje pirksimą turtą gautų 9 200 Eur perduoti tikrajam jo pardavėjui neįvykdė, šių pinigų jam neperdavė, todėl atsakovė, pirkdama turtą, pardavėjui turėjo sumokėti būtent šią pinigų sumą dar kartą. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Galiausiai, pinigai šiam asmeniui buvo sumokėti sutarties pagrindu, šios sutarties jis neįvykdė (sutarto daikto nepardavė) ir gautą avansą paprasčiausiai pasiliko sau. Taigi šis asmuo atsakovei padarė atitinkamo dydžio žalą, kurios atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas, taikant sutartinės civilinės atsakomybės institutą.
7.4. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuotas teisinio ieškinio pagrindo formavimo ir tinkamo teisės taikymo teismo prerogatyva taisykles, bylą išnagrinėjęs teismas, net ir nepripažindamas preliminariosios sutarties negaliojančia ir dėl to atsisakęs taikyti restituciją, atsakovės reikalaujamus pinigus privalėjo priteisti jai remdamasis kitokiu teisiniu pagrindu, kurį tinkamai nustatyti ir pritaikyti yra tik paties teismo prerogatyva pagal atsakovės itin išsamiai nurodytas bei objektyviais įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą atsakovas A. D. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Motyvuojamoji dalis
8.1. Atsakovė iškreipia formuojamą teismų praktiką dėl ieškinio pagrindo, prašydama savo reikalavimą pagrįsti visai kitais teisiniais pagrindais, negu jie buvo suformuluoti ieškinyje ir nagrinėjami bylos procese.
8.2. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Šis reikalavimas yra susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Atsakovė teismui pateikė reikalavimą pripažinti negaliojančia preliminariąją sutartį ir taikyti restituciją. Teismas, priimdamas sprendimą pagal minėtą reikalavimą, visiškai ir visapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepripažino preliminariosios sutarties negaliojančia ir tuo pagrindu atsisakė taikyti restituciją. Pateikiamame skunde net nėra keliamas reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia, o tik reikalaujama priteisti 9 200 Eur.
8.4. Atsakovė niekada nereikalavo iš atsakovo 9 200 Eur, nes žinojo, kad ši pinigų suma yra įskaityta į Namo kainą. Prie bylos yra pridėtas atsakovės darytas garso įrašas, kuriame atsakovė su A. D. išsamiai „aptarė“ visus savo skolinius įsipareigojimus, tačiau dėl reikalavimo grąžinti 9 200 Eur net nebuvo kalbama, nes atsakovei buvo žinoma, kad pagal susitarimą ši pinigų sumą įskaityta į Namo kainą. Toks reikalavimas atsirado tik paduodant ieškinį teismui ir prašant pripažinti preliminariąją sutartį negaliojančia ir to pagrindu taikyti restituciją.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir teismo teisės keisti ieškinio (priešieškinio) dalyką ir (arba) pagrindą
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimo pripažinti preliminariąją sutartį tariamuoju ir negaliojančiu sandoriu pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad ši šalių sudaryta preliminarioji sutartis buvo realiai įgyvendinta, su atsakove buvo sudaryta pagrindinė Namo pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat įvertinęs tai, kad preliminarioji sutartis yra tik organizacinio pobūdžio susitarimas ir nereiškia disponavimo daiktu, o imperatyviosios teisės normos nereikalauja jos sudarymo metu turėti subjektinę teisę į daiktą, atsakovė buvo iš anksto informuota, kad Namo pardavėjas bus kitas asmuo. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, net ir nepripažindamas preliminariosios sutarties negaliojančia, atsakovės reikalaujamus pinigus privalėjo priteisti jai remdamasis kitokiu teisiniu pagrindu, kurį tinkamai nustatyti ir pritaikyti yra tik paties teismo prerogatyva pagal atsakovės itin išsamiai nurodytas bei objektyviais įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes. Atsakovės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti iš A. D. (jaunesniojo) atsakovei 9 200 Eur kaip nepagrįsto praturtėjimo padarinį arba atsakovei įvykdžius prievolę už kitą asmenį (A. D. (jaunesnįjį)) ir perėmus iš kreditoriaus atitinkamą reikalavimo teisę į minėtą skolininką arba šią pinigų sumą atsakovei priteisti kaip nuostolių atlyginimą, taikydamas sutartinės civilinės atsakomybės institutą, arba kokiu nors dar kitu alternatyviu teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės nuomone.
12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
13. Teisės į teisminę gynybą tinkamas įgyvendinimas tiesiogiai koreliuoja su pamatiniais civilinio proceso teisės principais – dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris taikomas visose civilinio proceso stadijose, reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio (priešieškinio) pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį (priešieškinį) asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021 29 punktą).
14. Aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio elementams (dalykui ir pagrindui), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Ieškinio dalyko nurodymą ieškinyje, be kita ko, nulemia įstatymų nustatyti civilinių teisių gynimo būdai. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).
16. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 56 punktą).
17. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, sandorio negaliojimas, žalos padarymas, turto įgijimas be pagrindo, netinkamos kokybės daikto pardavimas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, pasirinkdamas taikytiną jo teisių gynimo būdą, turi atsižvelgti ir į atitinkamas materialiosios teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016 16 punktą; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 22 punktą).
18. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė A. B.-J. 2022 m. gegužės 31 d. pareiškimu patikslino pareikštą priešieškinį, pareikšdama reikalavimą pripažinti 2018 m. spalio 11 d. preliminariąją sutartį negaliojančia ir, taikant restituciją, priteisti iš A. D. (jaunesniojo) pagal šią sutartį gautus 9 200 Eur. Atsakovė nurodė, kad tokį reikalavimą reiškia priešieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir CK 1.86 straipsnio bei 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu. Vadinasi, atsakovė patikslintu priešieškiniu aiškiai suformulavo priešieškinio dalyką ir pagrindą, aiškiai nurodė, kokio materialinio teisinio rezultato ir kokiu pagrindu siekia, – preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia (kaip tariamosios) ir restitucijos taikymo.
20. Atsakovė kaip alternatyvų apeliacinio skundo reikalavimą nurodo prašymą panaikinti skundžiamą sprendimo dalį ir grąžinti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Tačiau atsakovė nenurodo jokių argumentų, kodėl, pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje būtų neatskleidęs bylos esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde net nebekelia reikalavimo panaikinti (pripažinti negaliojančia) šalių sudarytą preliminariąją sutartį.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies turinį ir atsižvelgdama į atsakovės patikslintame priešieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį išdėstytus šalių argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant ginčą dėl preliminariosios sutarties (ne)galiojimo pagrindų pagal CK 1.86 straipsnį, skundžiamos sprendimo dalies išvados dėl ginčo dalyko yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų neatskleidęs bylos esmės.
22. Esminis atsakovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas – ar pirmosios instancijos teismas privalėjo atsakovės reikalaujamus pinigus priteisti jai remdamasis kitokiu teisiniu pagrindu, kurį tinkamai nustatyti ir pritaikyti, pasak atsakovės, yra tik paties teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės nuomone neturi pagrindo sutikti.
23. Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).
24. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 31 punktas). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Šis reikalavimas yra susijęs ir su draudimu teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Teismai negali priimti siurprizinio sprendimo tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek ir teisės taikymo aspektu.
25. Analogiškos taisyklės tiek dėl draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas, tiek ir dėl draudimo priimti siurprizinį sprendimą iš esmės taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šiuo aspektu dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
26. Tai reiškia, kad teismas (atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos), atlikdamas tarp šalių susiklosčiusių ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, negali išeiti už pareikšto ieškinio ribų (ieškinio, atsikirtimų į ieškinį, priešieškinio faktinio pagrindo ir šalių pasirinkto teisių gynimo būdo ribų), taip pat už šalių suformuotų apeliacijos ribų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinio ir teisinio pagrindo ribų), išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia teismui atskirų kategorijų bylose peržengti ieškinio ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis) arba apeliacinės instancijos teismui – apeliacijos ribas nustačius pagrindą ginti viešąjį interesą (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti esminiai civilinio proceso teisės principai – dispozityvumo, rungimosi, lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 46-50 punktai).
27. Kaip jau minėta, atsakovė patikslintu priešieškiniu buvo aiškiai suformulavusi priešieškinio dalyką, pagrindą ir aiškiai nurodžiusi, kokio materialinio teisinio rezultato siekia – preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia (kaip tariamosios) ir restitucijos taikymo. Todėl nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas buvo preliminariosios sutarties negaliojimo pagrindai, būtent juos pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi ir įvertino. Dėl šios priežasties, priešingai, nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei tikslo, nei pareigos aiškintis, ar atsakovės prašoma priteisti pinigų suma buvo įskaityta į perkamo Namo kainą, ar ne, nes tokiu atveju būtų buvęs priimtas siurprizinis šalims sprendimas ir pažeisti dispozityvumo, rungimosi bei lygiateisiškumo principai.
28. Atsakovės priešieškinio pagrindas ir dalykas šioje byloje buvo preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas, t. y. atsakovės nurodytos pinigų sumos kaip sandorio negaliojimo padarinio priteisimas pagal CK 1.86 straipsnio 2 dalį, 1.80 straipsnio 2 dalį. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl preliminariosios sutarties galiojimo, bet kelia jau naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme, – priteisti atsakovės reikalaujamą pinigų sumą kaip nepagrįsto praturtėjimo padarinį arba atsakovei įvykdžius prievolę už kitą asmenį arba šią pinigų sumą atsakovei priteisti kaip nuostolių atlyginimą, taikant sutartinės civilinės atsakomybės institutą, arba kokiu nors dar kitu alternatyviu teisiniu pagrindu. Tokie nauji atsakovės reikalavimai ir nurodytos naujos aplinkybės išeina už pareikšto priešieškinio ribų ir jie nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
29. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi priėmė teisingą sprendimą atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Teisėjų kolegija atsakovei išaiškina, kad toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neužkerta jai kelio kreiptis į teismą su nauju ieškiniu ir reikalauti priteisti iš atsakovo 9 200 Eur kitu pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
32. Atsakovas A. D. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. kovo 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, šios atsakovo patirtos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės A. B.-J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. B.-J. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. D..