Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo L. A. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. A. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. vasario 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y., kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. spalio 27 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. K. ir T. V., veikdami bendrai, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų – 66341,89 g kanapių (antžeminių dalių) kiekiu, kuriose ?-9-tetrahidrakanbinolio koncentracija 10,8%, 12,6%, 12,7%, 13,3%, 14,8%.

2. 2022 m. spalio 27 d. L. A. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartimi L. A. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesne kardomąja priemone –intensyvia priežiūra šešiems mėnesiams. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas. Taip pat kaltinamajam L. A. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės 2023 m. vasario 24 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, paimant iš L. A. asmens tapatybės kortelę ir pasą, bei 10 000 Eur užstatas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi kaltinamajam L. A. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki 2024 m. vasario 23 d. L. A. įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., bei neišvykti iš Lietuvos Respublikos ribų; nebendrauti ir neieškoti ryšių tiek tiesiogiai, tiek per trečiuosius asmenis ir bet kokia forma (raštu, žodžiu, bet kokiomis komunikavimo priemonėmis) su T. V. ir J. K.. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo L. A. gynėjas advokatas Audrius Leonavičius skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam L. A. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Baudžiamoji byla apygardos teisme pradėta nagrinėti teismo posėdyje 2024 m. sausio 3 d., vėliau teismo posėdžiai vyko 2024 m. kovo 6 d. ir 2024 m. kovo 21 d. Kiti trys suplanuoti teismo posėdžiai buvo atšaukti arba nevyko dėl kito kaltinamojo arba kito kaltinamojo gynėjo ligos. 2024 m. rugsėjo 18 d. suplanuotas teismo posėdis buvo atidėtas dėl prokurorės atostogų, o 2024 m. lapkričio 11 d. teismo posėdis, kuriame buvo planuojama klausytis baigiamųjų kalbų neįvyko dėl kito kaltinamojo ligos. Kitas teismo posėdis yra numatytas 2024 m. gruodžio 23 d. Tačiau 2025 m. sausio mėnesį baigiasi šią baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjos įgaliojimų laikas, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad baudžiamoji byla iki minėto termino nebus išnagrinėta, nes per suplanuotą vieną teismo posėdį proceso dalyviai nespės pasakyti baigiamųjų kalbų, kiti teismo posėdžiai iki 2025 m. sausio mėnesio nebus suplanuoti dėl kito kaltinamojo užimtumo kitose bylose.

4.2. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas L. A. taikomos kardomosios priemonės terminą, pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, įvykio vietos apžiūros, kratos, apžiūros protokolai, specialistų išvados, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paties kaltinamojo apklausų protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga neleidžia manyti, kad L. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visi šie duomenys pirmosios instancijos teisme jau yra ištirti.

4.3. Kaltinamieji J. K. ir T. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobiliu VW Sharan į angarą jau buvo įvažiuota su narkotinėmis medžiagomis, kurios dar iki L. A. atvykimo buvo paimtos iš sutartos vietos miškelyje, Pakruojo rajone. Byloje nėra jokių duomenų, kad narkotines medžiagas J. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis perdavė L. A.. Šios aplinkybės patvirtina, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tęsti L. A. paskirtos intensyvios priežiūros termino, juolab, kad L. A. yra taikomos dar dvi kardomosios priemonės –užstatas ir dokumentų paėmimas.

4.4. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra praėję jau dveji metai, ir per visą intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį L. A. laikosi jam nustatytų įpareigojimų.

4.5. Taikoma griežta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra apsunkina kaltinamojo gyvenimą, sukelia jam ir jo šeimos nariams psichologinius nepatogumus – jis naktimis privalo būti namuose, nors jo darbas yra susijęs su komandiruotėmis ir vykimu į kitus Lietuvos rajonus, elektroninis prietaisas be jokios priežasties dažnai suveikia naktimis, ir tai trikdo ne tik kaltinamojo, bet ir jo šeimos narių poilsį, kyla būtinybė skambinti policijos pareigūnams ir informuoti juos, kad L. A. yra namuose, o prietaisas suveikė be priežasties.

4.6. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iš esmės nevyksta ne dėl kaltinamojo ar jo gynėjo kaltės.

5. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė atsiliepime į kaltinamojo L. A. gynėjo advokato A. Leonavičiaus skundą nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5.1. L. A. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, nusikalstamą veiką L. A. galimai padarė, veikdamas bendrininkų grupe. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. L. A. taikoma intensyvi priežiūra yra paskirta, švelninant jam anksčiau taikytą kardomąją priemonę – suėmimą.

5.2. Baudžiamoji byla dar neišnagrinėta, o taikomos intensyvios priežiūros pagrindai ir sąlygos nėra išnykę. Kardomosios priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų patyrimu, tačiau ši kardomoji priemonės yra taikoma, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo L. A. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundas tenkinamas.

6. Teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo L. A. gynėjo skundą, įvertinęs skundžiamos nutarties argumentus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigą ir skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi L. A. pratęstos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymas tapo perteklinis ir neproporcingas, todėl naikintinas.

7. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo klausimas yra keliamas ir kaltinamojo gynėjo skunde. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis L. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaip jau buvo minėta ir ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl L. A. taikomos kardomosios priemonės, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais, o taip pat ir dėl gynėjo skunde dėstomų argumentų, susijusių su kaltinamojo L. A. bei kitų kaltinamųjų parodymų vertinimu, darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, spręstina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti L. A. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, žemesnės instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančių duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidos nepadarė.

8. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės (tarp jų ir kardomosios) turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga, taigi, kiekvienas asmens laisvės suvaržymas turi būti tinkamai pasvertas ir neperžengti siekiamų tikslų.

9. Pratęsdamas intensyvios priežiūros taikymą apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ja siekiama užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Apygardos teismas, pratęsdamas L. A. intensyvios priežiūros taikymą, tik formaliai nurodė, kodėl byloje tebėra būtina kaltinamojo elgesį kontroliuoti viena griežčiausių kardomųjų priemonių.

10. Aukštesniojo teismo nuomone, nors apygardos teismas įvertino kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo glaudžius socialinius ryšius, inkriminuojamo nusikaltimo pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, L. A. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, vis dėlto nepakankamai atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis dalyvauja procese, netrukdo bylos nagrinėjimui, turimais duomenimis nėra įvykdęs naujų nusikaltimų. Be to, nevertino ir šios kardomosios priemonės taikymo trukmės, proceso eigos. Nors proceso metu, kas buvo akcentuojama ir ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, Policijos departamentas pirmosios instancijos teismui kelis kartus teikė informaciją dėl L. A. taikomos kardomosios priemonės pažeidimų, apygardos teismas nepakankamai įvertino ir tai, kad paskutinį kartą tokia informacija pirmosios instancijos teisme gauta tik 2024 m. rugpjūčio 22 d., ir per paskutinį kardomosios priemonės taikymo laikotarpį (nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d.) L. A. laikėsi jam taikomų įpareigojimų ir kardomosios priemonės nepažeidė.

11. Kaip pagrįstai pažymėta kaltinamojo gynėjo skunde, sprendžiant dėl vienos iš griežčiausių kardomųjų priemonių taikymo reikalingumo, turi būti atsižvelgiama ir į bylos nagrinėjimo trukmę bei eigą. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad ši baudžiamoji byla apygardos teisme gauta 2023 m. rugsėjo 29 d., ji 2023 m. spalio 27 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau iš suplanuotų devynių teisiamųjų posėdžių, keturi jų neįvyko, o du teisiamieji posėdžiai iš suplanuotų trijų neįvyko vien per paskutinį trijų mėnesių kardomosios priemonės taikymo laikotarpį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors baudžiamąją bylą, kurią sudaro 17 tomų ir, kurioje kaltinamaisiais pripažinti 3 asmenys, galima laikyti pakankamai didelės apimties, ir tai galėjo nulemti bylos nagrinėjimo trukmę, vis dėlto, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susijusias su proceso eiga pirmosios instancijos teisme, posėdžių planavimą ir tarpus tarp jų (ypač įvertinus ir bylą nagrinėjančio teismo užimtumą) spręstina, jog tolesnis L. A. teisių ir laisvių varžymas šioje proceso stadijoje taikant vieną griežčiausių kardomųjų priemonių, kurios taikymas iš esmės paremtas tik formaliais argumentais, tapo neproporcingas.

12. Aukštesnysis teismas taip pat mano, kad L. A. taikoma intensyvi priežiūra dėl nustatytų sąlygų ir parinktos dienotvarkės nebėra pakankamai efektyvi, todėl turėtų būti panaikinta. Šiuo metu L. A. yra įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. bei neišvykti iš Lietuvos Respublikos ribų. Taip pat L. A. įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių tiek tiesiogiai, tiek per trečiuosius asmenis ir bet kokia forma (raštu, žodžiu bei bet kokiomis komunikavimo priemonėmis) su kaltinamaisiais T. V. ir J. K.. Taigi, kaltinamasis nakties metu privalo būti namuose, o dienos metu gali laisvai judėti Lietuvos Respublikos ribose. Tokios kardomosios priemonės sąlygos neužtikrina reikšmingos kaltinamojo kontrolės ir papildomai nepadeda įgyvendinti kardomąja priemone siekiamų tikslų, todėl ši kardomoji priemonė iš esmės tapo tik formali, ir nėra pagrįstų duomenų, jog dar yra reikalinga ją tęsti. Pažymėtina ir tai, kad kiti kaltinamieji, su kuriais L. A. buvo įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių, pirmosios instancijos teisme jau davė parodymus ir apie jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą, ir apie L. A. vaidmenį, disponuojant narkotinėmis medžiagomis, o kitame teismo posėdyje yra planuojama klausyti baigiamųjų kalbų.

13. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokurorės 2023 m. vasario 24 d. nutarimu L. A. paskirtos ir šiuo metu yra taikomos kitos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir 10 000 Eur užstatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju antra pagal griežtumą kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šiuo konkrečiu atveju ir šioje proceso stadijoje yra jau nebeadekvati ir pernelyg suvaržo kaltinamojo L. A. teises, taip pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad tebetaikomų kardomųjų priemonių (10 000 Eur dydžio užstato bei dokumentų paėmimo) kompleksas šioje proceso stadijoje, panaikinus intensyvios priežiūros taikymą, yra pakankamas efektyviai užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat pakankamas efektyviai užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

14. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl turi būti panaikinta.

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. A. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą tekinti.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį, kuria kaltinamajam L. A. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 23 d. iki 2025 m. vasario 23 d.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.