Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo L. A. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. A. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y., kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. spalio 27 d., veikdamas bendrininkų grupe kartu su J. K. ir T. V., veikdami bendrai, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų – 66341,89 g kanapių (antžeminių dalių) kiekiu, kuriose ?-9-tetrahidrakanbinolio koncentracija 10,8%, 12,6%, 12,7%, 13,3%, 14,8%.

2. 2022 m. spalio 27 d. L. A. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartimi L. A. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesne kardomąja priemone –intensyvia priežiūra šešiems mėnesiams. Vėliau šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas. Taip pat kaltinamajam L. A. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro 2023 m. vasario 24 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, paimant iš L. A. asmens tapatybės kortelę ir pasą, bei 10 000 Eur užstatas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi kaltinamajam L. A. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d. L. A. įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., bei neišvykti iš Lietuvos Respublikos ribų; nebendrauti ir neieškoti ryšių tiek tiesiogiai, tiek per trečiuosius asmenis ir bet kokia forma (raštu, žodžiu, bet kokiomis komunikavimo priemonėmis) su T. V. ir J. K.. Apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje nustatytų tikslų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo L. A. gynėjas advokatas Audrius Leonavičius skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, kuria trims mėnesiams pratęstas kaltinamajam L. A. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skundžiama apygardos teismo nutartis yra grindžiama iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir ankstesnės šio teismo nutartys, kuriomis buvo tęsiamas L. A. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, kas kelia pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo ir išankstinio nusistatymo kaltinamojo atžvilgiu.

4.2. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, įvykio vietos apžiūros, kratos, apžiūros protokolai, specialistų išvados, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paties kaltinamojo apklausų protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga neleidžia manyti, kad L. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl šioje byloje L. A. turėtų būti išteisintas. Be to, skunde nurodoma, kad L. A. paaiškino, jog į angarą jis atvyko norėdamas patikrinti oro slėgį automobilio padangose, o Tinklų gatve į Panevėžio miesto centrą vyko pasiimti dukros, paskui kitų kaltinamųjų vairuojamus automobilius važiavo atsitiktinai ir nežinojo, kad jo angare buvusiame kitam kaltinamajam priklausančiame automobilyje buvo narkotinių medžiagų.

4.3. Ši byla pirmosios instancijos teisme iš esmės yra išnagrinėta (liko išklausyti kitų dviejų kaltinamųjų parodymus), bylos medžiaga teisme jau yra ištirta ir jokių duomenų, kurie iš esmės patvirtintų pateiktą kaltinimą L. A., nėra, ir pirmosios instancijos teismui tokia situacija, priimant skundžiamą nutartį dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, buvo žinoma.

4.4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsakė į gynybos argumentą, kad intensyvios priežiūros taikymas L. A. yra ne tik, kad nepagrįstas, bet ir perteklinis, nes kaltinamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti jam taikant kitas paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir piniginį užstatą.

4.5. Per visą kardomosios priemonės taikymo laikotarpį kaltinamasis nepažeidė intensyvios priežiūros sąlygų (fiksuoti tik tariami pažeidimai dėl naudojamos įrangos nesklandaus veikimo), jis yra teisiamas pirmą kartą, jokių pažeidimų nėra padaręs, iki šiol netrukdė tyrimui ir nesiruošia to daryti ateityje, niekur nebėgo, nesislapstė ir nesiruošia to daryti ateityje. Be to, L. A. dirba, jo darbo pobūdis yra susijęs su komandiruotėmis bei išvykimu į kitus Lietuvos rajonus, todėl įpareigojimas jam nakties metu būti savo namuose, dėvint jo buvimo vietą fiksuojantį elektroninį prietaisą, ne tik, kad sukelia jam nepatogumus, bet ir trukdo darbui ir kasdieniniam gyvenimui.

4.6. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė ne dėl kaltinamojo L. A. ar jo gynėjo veiksmų. Iš dar 2023 m. lapkričio mėnesį suplanuotų keturių teismo posėdžius įvyko tik trys, vienas suplanuotas teismo posėdis neįvyko dėl kito kaltinamojo ligos, 2024 m. gegužės 17 d. suplanuotas teismo posėdis neįvyko dėl kito kaltinamojo gynėjo ligos, o 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdis atidėtas dėl valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikančios prokurorės atostogų. Skunde keliamas klausimas, ar taip ilgai ne dėl kaltinamojo ar jo gynėjo veiksmų tęsiant teismo procesą, L. A. taikant kelias kardomąsias priemones, kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra reikalinga ir proporcinga.

4.7. L. A. taikoma intensyvi priežiūra sukelia nepatogumų ne tik kasdieniniame gyvenime (jis negali išsimiegoti, nes įranga dažnai be priežasties suveikia nakties metu, ji jau buvo ne kartą keista dėl techninių pritaikymo nesklandumų), tačiau ji trukdo atlikti jam darbines funkcijas, t. y., nespėjęs iškrauti į sutartą vietą nuvežto krovinio, kaltinamasis privalo grįžti į gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas prašymas leisti kaltinamajam nebūti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai yra susiję su jo darbu, tačiau į šį prašymą atsižvelgta nebuvo ir skundžiamoje nutartyje apie tai nepasisakyta. Be to, dėl taikomos intensyvios priežiūros L. A. patiria ir nuolatinį stresą. Ilgą laikotarpį (ilgiau nei 1,5 metų) taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra prilygsta bausmei už tariamą nusikaltimą. Minėta, kad byloje nėra jokių duomenų, jog L. A. trukdė procesui, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jam paskirtos ir kitos kardomosios priemonės, todėl tokį ilgą laiką taikyti griežtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, apribojant asmens laivę tam tikru paros metu, yra ne tik neteisinga, bet iš esmės ir neteisėta.

5. Atsiliepimų į kaltinamojo L. A. gynėjo advokato A. Leonavičiaus skundą nepateikta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo L. A. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, išnagrinėjęs kaltinamojo L. A. gynėjo skundo argumentus bei apygardos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, jog intensyvios priežiūros terminas L. A. pratęstas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Skundžiama apygardos teismo nutartis, nors ir glaustai, tačiau yra argumentuota, jos motyvai įtikinami ir pakankami. Pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog, spręsdamas dėl intensyvios priežiūros taikymo kaltinamajam, teismas savo išvadas grindžia analogiškais ar panašiais argumentais dėl neišnykusių ir nepasikeitusių aplinkybių kaip ir ankstesnėse nutartyse, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ar padarytos iš naujo neapsvarsčius ar pakankamai neįvertinus intensyvios priežiūros taikymui reikšmingų bylos aplinkybių.

7. Intensyvi priežiūra (BPK 131¹ straipsnis), kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau, nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

8. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo klausimas yra keliamas ir kaltinamojo gynėjo skunde. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis L. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais, o taip pat ir dėl gynėjo skunde dėstomų argumentų vertinimo, kad į angarą (garažą) kaltinamasis atvyko turėdamas ne nusikalstamų tikslų, kad paskui kitų kaltinamųjų automobilius jis važiavo atsitiktinai bei nežinojo apie kitame automobilyje esančias narkotines medžiagas, darys pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, spręstina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti L. A. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kardomąsias priemones, taip pat ir intensyvią priežiūrą.

9. Skundžiamoje nutartyje sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą teismas grindė siekiu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y., užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgus į pareikšto kaltinimo ir kaltinamajam taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuotina, kad siekis pašalinti galimą nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui riziką šiuo metu pateisina kaltinamajam L. A. taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

10. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo (termino pratęsimo), atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis).

11. L. A. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, ir šie duomenys leidžia spręsti, kad L. A. socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pakankamai stiprūs. Tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis bus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) yra svarbu įvertinti ir tai, kad L. A. kaltinamas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o už tai įstatymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią griežtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Pagal pareikštą kaltinimą ši L. A. galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, ji buvo iš anksto suplanuota, galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe. Vertinant kaltinamojo asmenybę, kaip nurodyta ir kaltinamojo gynėjo skunde, laikytina, kad L. A. yra neteistas (jo teistumas už vagystės padarymą išnykęs). Tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše užfiksuoti ir kiti ankščiau dėl L. A. atžvilgiu vykę baudžiamieji procesai ir (ar) padaryti pažeidimai užsienyje (Lenkijos Respublikoje L. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su muitų teisės aktų pažeidimais; Didžiojoje Britanijoje dėl L. A. priimti teismų sprendimai dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, dėl vairavimo neturint teisės vairuoti bei dėl privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimo). 2020–2022 metų laikotarpiu L. A. virš dešimt kartų baustas ir administracine tvarka. Kaip jau buvo aptarta ir ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia jį vertinti kaip asmenį, kurio veika ne visada buvo suderinama su vertybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagarba bei nepriekaištingu elgesiu.

12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, L. A. pareikšto kaltinimo ir jam taikomų suvaržymų pobūdį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad siekis sutrukdyti galimą L. A. pasislėpimą bei naujų nusikalstamų veikų galimą padarymą pateisina kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymą. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią galimų naujų nusikaltimų darymui, galima tik jį kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

13. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus skundo argumentą, kad kaltinamasis per intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį nepažeidė šios kardomosios priemonės sąlygų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Policijos departamentas pirmosios instancijos teismui jau kelis kartus teikė informaciją dėl L. A. taikomos kardomosios priemonės pažeidimo, paskutinį kartą tokia informacija pirmosios instancijos teisme gauta 2024 m. rugpjūčio 22 d. Ir nors skunde nurodoma, kad užfiksuoti pažeidimai yra tik tariami, jie fiksuoti dėl naudojamos įrangos nesklandaus veikimo, tačiau kaltinamasis ir pats nurodė, kad pažeidė jam nustatytus kardomosios priemonės įpareigojimus, nes įrenginį paliko namuose, o teismui pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta ir tai, jog užfiksavus pažeidimą, kaltinamasis, jam skambinant, į skambučius neatsiliepė. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad L. A. taikoma kardomoji priemonė yra pagrįsta tol, kol egzistuoja minėtos rizikos, ir kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis jų negalima išvengti.

14. Kaip jau buvo minėta ir ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, skunde išdėstyti argumentai, kad L. A. taikoma intensyvi priežiūra sukelia nepatogumus ir turi neigiamą poveikį jo sveikatai (dėvimas įtaisas kenkia miego kokybei, be priežasties suveikia nakties metu), taip pat nėra teisinis pagrindas naikinti šią kardomąją priemonę. Be to, aiškinantis šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis dar 2024 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje parodė, kad kreipėsi į policijos įstaigą dėl nešiojamo įtaiso ir šis jam buvo pakeistas kitu („pakeitė aparatą, kurį nešiojausi kišenėje. Kaip ir viskas gerai, nes su sena įranga pypsėdavo naktimis“).

15. Taip pat pažymėtina, kad siekiant atsakyti į skundo argumentus, susijusius su taikomos kardomosios priemonės neproporcingumu, t. y., kaltinamojo galimybėmis, jam taikant intensyvią priežiūrą, atlikti darbines funkcijas, buvo kreiptasi į L. A. darbovietę su prašymu pateikti duomenis, susijusius su L. A. darbo specifika, pobūdžiu, jo darbo grafiku, bei tai patvirtinančius dokumentus (darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įsakymus dėl komandiruočių, nurodyti maršrutus, kuriais jis vyko, sutartis ar važtaraščius, kurie patvirtintų L. A. vykimą patvirtintais maršrutais ir panašiai). Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta UAB „E.“ pažyma, kurioje nurodyta, kad L. A. „važiavo maršrutais Lietuva – ES šalis su priekaba šaldytuvu, pagal galiojančius Europos Sąjungos Bendrijos vairuotojų darbo ir poilsio laiką, kroviniai su temperatūros rėžimu. Jam pritaikius intensyvią priežiūrą, negali dirbti pagal sutartį Europoje ir Lietuvoje su priekaba-šaldytuvu, nes reikalavimai gendančius produktus vežti pagal galiojančius vairuotojo darbo ir poilsio laiką, t. y., krovinio nespėjus pristatyti, gali permiegoti vilkike ir atbuvus poilsio laiką tęsti darbą. <...> Taikoma intensyvi priežiūra neleidžia vykdyti darbo sutarčių“. Jokių šiuo teiginius patvirtinančių duomenų, kaip to buvo prašoma, pateikta nebuvo. Taigi, iš nurodyto atsakymo, nepateikus jokių minėtus teiginius patvirtinančių duomenų, aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti, kad taikoma kardomoji priemonė neproporcingai riboja kaltinamojo teisę į darbą. Aukštesnysis teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog L. A. taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme numatytų tikslų. Tačiau įvertinus kaltinamajam nustatytas procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygas, taip pat atsižvelgus į UAB „E.“ pateiktą atsakymą, nėra pagrindo išvadai dėl proporcingumo principo pažeidimo, taikant ribojimus. Intensyvi priežiūra nėra pati griežčiausia kardomoji priemonė, ji kaltinamajam yra taikoma adekvačiai ir proporcingai, nevaržant jo teisių labiau nei to reikia BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Tai, kad kaltinamajam taikomos dar ir kitos kardomosios priemonės irgi nereiškia, kad taikoma intensyvi priežiūra yra perteklinė. Visų L. A. taikomų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas yra proporcingas galimai padaryto nusikaltimo sunkumui, kaltinamojo asmenybei, kardomosios priemonės, taip pat ir intensyvi priežiūra, pritaikytos tinkamai įvertinus visas grėsmes ir rizikas bei siekiant BPK nustatytų tikslų.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde dėstomi argumentai, kad L. A. taikoma kardomoji priemonė, atsižvelgiant į jos taikymo laikotarpį, yra neteisinga ir neteisėta, taip pat yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad intensyvi priežiūra L. A. buvo paskirta Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartimi. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu baudžiamąją bylą sudaro 17 tomų, byloje yra 3 kaltinamieji, byla apygardos teisme gauta 2023 m. rugsėjo 29 d., ji 2023 m. spalio 27 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, byloje įvyko 4 teismo posėdžiai, 3 teismo posėdžiai, kaip nurodoma ir skunde, neįvyko dėl kito kaltinamojo bei gynėjo ligos, vienas teismo posėdis neįvyko prokurorės prašymu, kaip nurodyta, dėl objektyvių priežasčių, taip pat suplanuoti dar 3 teismo posėdžiai, kurių metu, be kita ko, planuojamos kitų dviejų kaltinamųjų apklausos. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat nusikaltimo, kurį galimai padarė L. A. bei kiti kaltinamieji, sunkumą, pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad apygardos teismas pagrįstai L. A. pratęsė paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą.

17. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. A. gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.