Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 2K-672-507/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40945-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.4.1; 2.8.4.6; 2.8.9.1(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 20 d.VilniusLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Godos (pranešėjo) ir Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininko), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K., T. V. ir L. A. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutarties.Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu:T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. V. paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas ir 15 000 Eur užstatas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios;J. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, abiem atvejais įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. K. paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. vasario 23 d. Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas ir 15 000 Eur užstatas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios;L. A. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. spalio 27 d. iki 2023 m. vasario 24 d. Kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir 10 000 Eur užstatas – paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, iš L. A., J. K. ir T. V. konfiskuota po 886,67 Eur.Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 5 d. nutartimi nuteistojo T. V., nuteistojo J. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, nuteistojo L. A. ir jo gynėjo advokato Audriaus Leonavičiaus apeliaciniai skundai atmesti.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Bylos esmėJ. K., L. A. ir T. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. spalio 27 d., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 66 341,89 g – narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,8 proc., 12,6 proc., 12,7 proc., 13,3 proc., 14,8 proc., o vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1254 bei sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476 (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“), kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra narkotinė medžiaga, būtent: L. A., įgyvendindamas bendrą nusikalstamą sumanymą neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. spalio 27 d. 15.47 val. (duomenys neskelbtini), esančiame angare neteisėtai laikė narkotines medžiagas – 66 341,89 g kanapių (antžeminių dalių), šias J. K. atvykus į L. A. naudojamą angarą automobiliu „VW Sharan“ perdavė J. K.. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2022 m. spalio 27 d. 15.47 val. (duomenys neskelbtini), esančiame angare J. K. iš L. A. įgijo narkotines medžiagas – 66 341,89 g kanapių (antžeminių dalių), jas, sudėtas į plastikines vakuumuotas pakuotes, sudėjo į automobilį „VW Sharan“ ir šiuo automobiliu gabeno iš angaro iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei perdavė T. V., laukiančiam automobilyje „BMW 320“ aikštelėje prie šio pastato toliau vairuoti automobilį „VW Sharan“ su jame esančiomis narkotinėmis medžiagomis – 66 341,89 g kanapių (antžeminių dalių), o T. V. iš J. K. įgijo narkotines medžiagas ir jas gabeno automobiliu „VW Sharan“ nuo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką, J. K. T. V. vairuotu automobiliu „BMW 320“ ir L. A. automobiliu „Opel Vivaro“ Panevėžio rajono ir miesto gatvėmis lydėjo T. V. vairuojamą automobilį „VW Sharan“, kuriuo T. V. gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 66 341,89 g kanapių (antžeminių dalių), kai 2022 m. spalio 27 d. 16 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti policijos pareigūnų.J. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas dar ir už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. spalio 27 d. savo gyvenamame name neteisėtai laikė narkotinių medžiagų – 1 480,96 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 6,9 proc., 10,7 proc., 16,0 proc., o vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1254 bei sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476 (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“), kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra narkotinė medžiaga, ir vieną tabletę, kurios sudėtyje yra 0,082 g psichotropinės medžiagos – MDMA, o remiantis sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 ir sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, MDMA (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra psichotropinė medžiaga, kol 2022 m. spalio 27 d. 19.50 val. kratos metu visos neteisėtai laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paimtos policijos pareigūnų.J. K. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2022 m. spalio 27 d. name neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Blow M.06“ Nr. 8-001301, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais ir kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams, ir 27 vienetus pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių 9 mm kalibro dujinių pistoletų, kurie, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys ir skirti dujiniams, C kategorijos ginklams (pistoletams), kol neteisėtai laikomus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis 2022 m. spalio 27 d. 19.50 val. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.T. V. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. spalio 27 d. prie savęs laikė nedidelį kiekį – 0,082 g (41,4 proc.) narkotinės medžiagos kokaino, o vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-336 ir sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, kokainas (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“) yra narkotinė medžiaga, kol 2022 m. spalio 27 d. 16 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentaiKasaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties dalis: į galutinę subendrintą bausmę įskaityti jam taikytos intensyvios priežiūros laiką nuo 2023 m. balandžio 27 d. iki bausmės atlikimo pradžios koeficientu, ne blogesniu negu nustatytas BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje ir BK 66 straipsnio 2 dalyje; taip pat pripažinti baudžiamojo proceso trukmę pernelyg ilga ir šiuo pagrindu, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, sumažinant terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą ir pripažįstant, kad paskirta bausmė yra atlikta. Kasatorius skunde nurodo:Žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 48 straipsnio, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio ir BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neįvertino intensyvios priežiūros faktinio griežtumo, trukmės ir jos sukeltų judėjimo bei privataus gyvenimo ribojimų. T. V. po maždaug šešis mėnesius trukusio suėmimo ilgiau kaip dvejus metus iki nuosprendžio vykdymo pradžios buvo taikoma intensyvi priežiūra su elektroniniu stebėjimu. Kasatoriaus nuomone, tokio masto ir trukmės kardomoji priemonė pagal savo faktinį poveikį artima laisvės apribojimo bausmei, todėl jos taikymo laikas turi turėti reikšmės galutinei bausmei.Kasatorius remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl laisvės atėmimo ir laisvės suvaržymo atribojimo, Europos Sąjungos Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/947/TVR ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec (2014) 4 dėl elektroninio stebėjimo. Jo vertinimu, iš šių šaltinių išplaukia būtinybė vertinti ne vien kardomosios priemonės formalų pavadinimą, bet ir realų jos intensyvumą, trukmę bei individualių apribojimų visumą. Dėl to, pasak kasatoriaus, teisės spraga turi būti pašalinta intensyvios priežiūros laiką, kai ši priemonė savo turiniu prilygsta laisvės apribojimui, atitinkamai įskaitant į paskirtą bausmę.Kasatoriaus manymu, intensyvi priežiūra savo pobūdžiu yra labai panaši į BK 48 straipsnyje nustatytą laisvės apribojimo bausmę. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti vykdoma taikant intensyvią priežiūrą, t. y. kontroliuojant asmens buvimo vietą elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tokia kontrolė iš esmės atitinka ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 131¹ straipsnyje nustatytos intensyvios priežiūros turinį. Kasatoriaus vertinimu, procesinė intensyvi priežiūra gali būti net griežtesnė, nes jam ši buvo taikoma ilgą laiką, nuolat pratęsiant jos terminą, nors skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra nėra privaloma. Be to, kartu su laisvės apribojimu gali būti skiriami ir kiti BK 48 straipsnyje nurodyti įpareigojimai kaip alternatyva intensyviai priežiūrai.Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuorodomis į ankstesnę kasacinę ir apeliacinę praktiką. Kasatoriaus vertinimu, dalis nurodytų nutarčių priimta dar iki intensyvios priežiūros instituto įtvirtinimo arba jose nebuvo sprendžiamas būtent ilgalaikės intensyvios priežiūros įskaitymo į bausmę klausimas. Dėl to yra poreikis kasacinės instancijos teismui suformuoti aiškią praktiką, kaip vertinti ilgą, elektroniniu stebėjimu užtikrinamos intensyvios priežiūros laikotarpį skiriant ar vykdant galutinę bausmę.Kasatorius taip pat nurodo, kad žemesnės instancijos teismai be pagrindo nepripažino ir pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Nors ikiteisminis tyrimas, kaip baudžiamojo proceso stadija, netruko ilgai, tačiau teisminis bylos nagrinėjimas užtruko dėl priežasčių, niekaip nesusijusių su kasatoriumi ar gynyba. Ši baudžiamoji byla nelaikytina nei sudėtinga, nei itin didelės apimties, joje nėra tarptautinio elemento, todėl laikotarpis nuo veikos padarymo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, ypač atsižvelgiant į kasatoriui taikytas kardomąsias priemones, laikytinas pernelyg ilgu.Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties dalis: į galutinę subendrintą bausmę įskaityti intensyvios priežiūros taikymo laiką nuo 2023 m. vasario 23 d. iki bausmės atlikimo pradžios koeficientu, ne blogesniu negu nustatytas BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje ir BK 66 straipsnio 2 dalyje; taip pat pripažinti baudžiamojo proceso trukmę pernelyg ilga ir šiuo pagrindu bei BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindais paskirti švelnesnę bausmę, sumažinant terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą ir pripažįstant, kad paskirta bausmė yra atlikta. Kasatorius skunde nurodo:Po beveik keturis mėnesius trukusio suėmimo kasatoriui daugiau kaip trejus metus buvo taikoma intensyvi priežiūra, todėl vien formalus šios priemonės priskyrimas kardomosioms priemonėms neatskleidžia realaus jos poveikio. Kasatorius, kaip ir nuteistasis T. V., remiasi BK 48, 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos dokumentais dėl elektroninio stebėjimo ir teigia, kad ilgalaikė, intensyvi asmens judėjimo kontrolė turi būti vertinama kaip laisvės apribojimui artimas suvaržymas ir atitinkamai kompensuojama skiriant galutinę bausmę.Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad intensyvios priežiūros įskaitymo į bausmę nenumato įstatymas ir susiformavusi praktika. Jo vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2011 priimta iki BPK 131¹ straipsnyje įtvirtintos intensyvios priežiūros instituto, o nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-303/2016 ginčijamas klausimas nebuvo išspręstas taip, kad būtų galima laikyti suformuota vienareikšme praktika. Nuteistasis J. K. taip pat pažymi, kad intensyvios priežiūros įskaitymo klausimas buvo keliamas apeliaciniame procese, todėl negali būti vertinamas kaip naujas kasacinio nagrinėjimo dalykas.Kasatorius nurodo, kad intensyvi priežiūra savo pobūdžiu yra labai panaši į BK 48 straipsnyje reglamentuotą laisvės apribojimo bausmę, kaip terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra panaši į suėmimą, kuris pagal BK 66 straipsnio 2 dalį įskaitomas į paskirtą bausmę. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą, o nuteistojo buvimo vietos kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis iš esmės atitinka BPK 131¹ straipsnyje reglamentuotą intensyvią priežiūrą. BK 48 straipsnio 3 dalyje intensyvios priežiūros skyrimas kartu su laisvės apribojimo bausme paliekamas teismo diskrecijai. Kasatoriaus atveju intensyvi priežiūra buvo realiai taikoma ilgą laiką, jos terminą nuolat pratęsiant. Be to, pagal BK 48 straipsnio 4 dalį kartu su laisvės apribojimo bausme arba vietoj jos gali būti skiriami įpareigojimai. Kasatoriui buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atitinkantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytą įpareigojimą. Kasatoriui už BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas buvo paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Apeliacinis teismas, jas vertindamas, nurodė, kad nuteistasis J. K. ginklu disponavo ilgiau nei 20 metų ir jį naudojo šventinėmis progomis, kurių metu buvo didelė psichiką veikiančių medžiagų vartojimo tikimybė. Kasatoriaus teigimu, jeigu laisvės apribojimo bausmė grindžiama tokiomis tikimybėmis, turėjo būti atsižvelgta ir į itin ilgą intensyvios priežiūros, kaip kardomosios priemonės, taikymo trukmę. Šis laikotarpis nebuvo įskaitytas į pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, net ir dėl tos dalies, dėl kurios buvo taikytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytas draudimas.Kasatorius taip pat nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nepripažino pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Nors ikiteisminis tyrimas netruko ypač ilgai, teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl su kasatoriumi ar gynyba nesusijusių priežasčių – pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja sulaukė nustatytos amžiaus ribos ir negalėjo surašyti nuosprendžio. Byla nebuvo nei sudėtinga, nei itin didelės apimties, joje nebuvo tarptautinio elemento, todėl laikotarpis nuo veikos padarymo 2022 m. spalio mėn. iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, ypač atsižvelgiant į kasatoriui taikytas kardomąsias priemones, laikytinas pernelyg ilgu. Kasaciniu skundu nuteistasis L. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir jam baudžiamąją bylą nutraukti; alternatyviai, atsisakius panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:Kasatoriaus teigimu, žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nes apkaltinamąsias išvadas grindė ne patikimų ir tarpusavyje suderintų įrodymų visuma, o hipotetinėmis prielaidomis ir subjektyvia įvykių interpretacija. Jis nurodo BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 332 straipsnio reikalavimų pažeidimus ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo trūkumų ir išsamiai neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.Byloje nėra objektyviai patvirtinto esminio tarpinio fakto, kad 66 341,89 g kanapių buvo laikomos ir pakrautos jo naudotame angare. Pareigūnai tiesiogiai nestebėjo, kas vyko angaro viduje, nėra vaizdo ar kitų tiesioginių duomenų apie narkotinių medžiagų pakrovimą, o vėliau angare nerasta narkotikų pėdsakų, pakavimo ar svėrimo priemonių. Kasatoriaus teigimu, teismų samprotavimas, kad nuteistasis J. K. negalėjo narkotikų pasiimti kitoje vietoje ir kad angare praleisto laiko pakako tokiam kiekiui pakrauti, nėra įrodymas ir negali kompensuoti objektyvaus įrodymų trūkumo.Kasatorius taip pat akcentuoja biologinių pėdsakų duomenis. Jo DNR ant darbui naudoto automobilio vairo ar kitų paviršių yra natūralus ir neutralus faktas, nes jis ilgą laiką dirbo šios transporto priemonės vairuotoju. Tuo tarpu ant narkotinių medžiagų pakuočių jo DNR nenustatyta, o viename angare rastame nuorūkos mėginyje nustatytas kito nenustatyto asmens biologinis profilis. Kasatoriaus teigimu, teismai neutralų jo biologinių pėdsakų radimą susiejo su nusikaltimu, tačiau nepakankamai įvertino duomenis, kurie galėjo būti reikšmingi alternatyviai įvykių versijai.Kasatorius ginčija teismų atliktą nuteistųjų pokalbių ir elgesio po išvykimo iš angaro vertinimą. Jo teigimu, nuteistojo T. V. telefoninio pokalbio frazės buvo ištrauktos iš konteksto ir nepagrįstai laikytos patvirtinančiomis trijų bendrininkų veikimą. Taip pat kasatorius nurodo, kad nuteistojo T. V. nepažinojo, tarp jų nenustatyta skambučių, žinučių ar kitokių kontaktų, kurie rodytų susitarimą dėl narkotinių medžiagų. Jo vertinimu, pats faktas, kad policija vienu metu sulaikė tris asmenis, bendro nusikalstamo sumanymo neįrodo.Kasatorius nesutinka ir su išvada, kad jis automobiliu sąmoningai lydėjo nuteistojo T. V. vairuojamą „VW Sharan“. Kaip teigia kasatorius, jis važiavo Panevėžio kryptimi savo reikalais, o atstumas tarp automobilių ir jų judėjimas bendrame eismo sraute nepatvirtina koordinuoto konvojaus ar apsaugos. Jis pažymi, kad tuo metu neužfiksuota koordinuojančių skambučių ar kitų kontaktų, todėl neutralus važiavimas ta pačia kryptimi, pasak kasatoriaus, nepagrįstai paverstas kaltę patvirtinančia aplinkybe. Jo nurodyta važiavimo į Panevėžį priežastis (ketinimas pasiimti dukterį iš šokių repeticijos) buvo atmesta nepagrįstai. Skunde akcentuojama, kad pateiktas dokumentas patvirtino dukters lankomas šokių repeticijas, tačiau teismai jį vertino kaip nepakankamą konkrečios dienos tikslui patvirtinti ir gynybos versiją apibūdino kaip nelogišką ar primityvią. Kasatoriaus nuomone, toks vertinimas rodo išankstinį požiūrį į gynybos versiją ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą.Kasatorius taip pat nurodo teisės tylėti ir neduoti parodymų pažeidimą. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsisakymas duoti parodymus ar nuteistųjų pasirinkimas parodymus duoti tik ištyrus kitus įrodymus neatitinka „sveikos logikos“, faktiškai suteikė gynybos procesiniam elgesiui neigiamą įrodomąją reikšmę. Kasatoriaus teigimu, BPK garantuoja kaltinamajam teisę pasirinkti, ar ir kada duoti parodymus, todėl ši teisė negali būti naudojama kaip argumentas jo kaltės naudai ar perkelti jam įrodinėjimo naštą.Byloje neįrodyti BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendrininkavimo požymiai ir jo tiesioginė tyčia disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Nenustatytas išankstinis susitarimas, veiksmų koordinavimas, ryšiai su nuteistuoju T. V. ar duomenys, kad jis žinojo apie konkretaus krovinio turinį ir kiekį. Nuteistojo J. K. atvykimas į angarą, daiktų perdavimas, kasatoriaus vėlesnis važiavimas Panevėžio kryptimi ir kitos teismų nurodytos aplinkybės gali būti paaiškinamos teisėtu elgesiu ir be papildomų patikimų duomenų nepatvirtina BK 260 straipsnio 3 dalies sudėties.Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į argumentus dėl įrodymų spragų, iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo išvadas ir rėmėsi „elementaria logika“, tačiau nepašalino apeliaciniame skunde konkrečiai nurodytų prieštaravimų. Kasatorius teigia, kad tokia motyvacija neatitinka BPK 332 straipsnio reikalavimo pateikti motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir neužtikrina veiksmingos teisės į apeliaciją bei teisingą bylos nagrinėjimą.Paskirdami kasatoriui vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, teismai netinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, nes neįvertino bausmės proporcingumo esant išskirtiniam įrodymų trūkumui bei teigiamos jo asmens charakteristikos.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Tomas Meškauskas atsiliepimu į nuteistųjų L. A., J. K. ir T. V. kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:Nuteistojo L. A. kasacinio skundo argumentais iš esmės siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo ir kitokių išvadų dėl jo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo esminius apeliacinio skundo argumentus, paaiškino, kodėl įrodymų visumą pripažino pakankama nuteistojo kaltei nustatyti ir kodėl atmetė gynybos pateiktas versijas. Išvados dėl L. A. bendrininkavimo ir neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu pagrįstos bylos duomenimis, o ne prielaidomis. Nuteistojo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Nepagrįstas ir teiginys, kad L. A. pasinaudojimas teise neduoti parodymų buvo vertintas kaip jo kaltę patvirtinanti aplinkybė. Prokuroro vertinimu, teismas kaltinamųjų elgesį aptarė jų parodymų patikimumo požiūriu. Be to, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas.L. A. argumentai dėl paskirtos bausmės, taip pat T. V. kasaciniame skunde keliami klausimai, kurių jis nekėlė apeliacinės instancijos teisme, neturėtų būti nagrinėjami kasacine tvarka, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi. Vien nesutikimas su bausmės griežtumu taip pat nesudaro pagrindo keisti teismų sprendimus kasacine tvarka.Nuteistųjų J. K. ir T. V. prašymai įskaityti intensyvios priežiūros taikymo laiką į laisvės atėmimo bausmę nepagrįsti. Galiojantys teisės aktai tokios galimybės nenustato, o kasatorių siūlymai reikštų naujo, įstatyme neįtvirtinto bausmės apskaičiavimo mechanizmo sukūrimą. Suėmimas ir intensyvi priežiūra skiriasi taikymo apimtimi bei asmens patiriamais suvaržymais, todėl nėra pagrindo jų sutapatinti. Skunduose pateiktos nuorodos į tarptautinių teismų praktiką ir kitus tarptautinius dokumentus nepagrindžia prašomo intensyvios priežiūros įskaitymo. Argumentai dėl pernelyg ilgos proceso trukmės taip pat nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą įvertino remdamasis konkrečiais proceso eigos duomenimis, o kasatoriai nepaaiškino, kodėl jo motyvai netinkami. Ikiteisminis tyrimas nebuvo užsitęsęs, o kardomųjų priemonių rūšis ir jų taikymo trukmė savaime nelemia išvados, kad procesas truko pernelyg ilgai. Kasatorių nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika šios išvados nepaneigia, nes aptartų bylų aplinkybės skiriasi. BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų sprendimus nėra.III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistųjų J. K., T. V., L. A. kasaciniai skundai atmestini. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribųPagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacinio apskundimo dalykas gali būti tik apeliacinės instancijos teisme nagrinėti klausimai. Todėl kasaciniame skunde pirmą kartą keliami klausimai, kurie nebuvo skųsti ir nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teisme nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-976/2025, 5 punktas; 2025 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-654/2025, 12 punktas).Nuteistasis L. A. kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo pasinaudojimą teise ikiteisminio tyrimo metu neduoti parodymų ir pasirinkimą parodymus duoti ištyrus kitus bylos įrodymus nepagrįstai vertino kaip jo kaltę bei gynybinės versijos nepatikimumą patvirtinančias aplinkybes. Nuteistojo L. A. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentuose atsisakymo duoti parodymus ir šios procesinės teisės įgyvendinimo vertinimo klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėtas. Dėl to, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, ši kasacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta.Nuteistasis L. A. kasaciniame skunde ginčija jam paskirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės proporcingumą ir nurodo BK 41 bei 54 straipsnių pažeidimus. Nors apeliacinės instancijos teismo nutarties 19 punkte pažymėta, kad apeliaciniame skunde atskirų argumentų dėl bausmės dydžio nebuvo, teismas paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimą išnagrinėjo. Įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, teismas pripažino, kad paskirta bausmė yra teisinga, artima BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytai minimaliai dešimties metų laisvės atėmimo bausmei ir neprieštarauja BK 41, 54 bei 61 straipsnių reikalavimams. Taigi šis klausimas buvo nagrinėtas apeliacine tvarka, todėl L. A. kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmę nagrinėtini.Kitus kasacinių skundų argumentus teisėjų kolegija nagrinėja teisės taikymo aspektu BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu – ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo atsižvelgta į visus svarbius bylos duomenis, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019, 12 punktas; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-495/2021, 8 punktas). Kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329-976/2017, 5.1 papunktis; 2021 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-697/2021, 7 punktas; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-697/2022, 9 punktas).Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo, įrodymų vertinimo ir bylos apeliacine tvarka nagrinėjimoNuteistasis L. A. kasaciniame skunde teigia, kad jo kaltė nustatyta nesilaikant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų: neįrodytas narkotinių medžiagų laikymo ir perdavimo angare faktas, neįvertintas biologinių pėdsakų nebuvimas ant jų pakuočių, nepagrįstai atmesta važiavimo pasiimti dukters versija, nenustatytas bendrininkų susitarimas ir jo suvokimas apie medžiagų pobūdį bei kiekį. Taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-495/2022, 8 punktas; 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-697/2023, 14 punktas; 2025 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-976/2025, 9 punktas; kt.).BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų bylai teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-648/2019, 7 punktas; 2022 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-489/2022, 35 punktas; 2023 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-1073/2023, 26 punktas; kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-648/2021, 206 punktas; 2023 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023, 7 punktas; 2023 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-719/2023, 20 punktas; kt.).Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-719/2018, 12 punktas). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 13 punktas; 2019 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-689/2019, 10 punktas). Kartu pripažintina, kad įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-976/2019, 10 punktas; 2021 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-976/2021, 14 punktas; 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-719/2023, 28 punktas; 2025 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-976/2025, 6.2 papunktis).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pirmiau aptartų netiesioginių įrodymų vertinimo taisyklių. Teismai įvertino šių įrodymų visumą, jais nustatytus tarpinius faktus susiejo į nuoseklią ir logišką grandinę ir motyvavo išvadą dėl L. A. kaltės. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad išvada dėl jo kaltės grindžiama prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuteistųjų J. K. ir T. V. parodymus, kad narkotinės medžiagos buvo paimtos miškelyje prie Pakruojo, o pas nuteistąjį L. A. vykta tik pasiimti mandarinų. Šiuos parodymus teismas atmetė remdamasis neviešo pobūdžio veiksmų metu gautais duomenimis, vaizdo įrašais ir telefonų prisijungimų prie bazinių stočių analize. Pagal šiuos duomenis, nuteistieji jų nurodytoje aikštelėje užtruko apie penkias minutes, nuteistasis J. K. niekur nebuvo pasišalinęs, o pakeliui į Panevėžį buvo stebimas. Teismas šias aplinkybes įvertino kartu su duomenimis apie nuteistųjų J. K. ir L. A. buvimą angare bei vėliau automobilyje „VW Sharan“ rastą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Taigi išvada dėl šių medžiagų laikymo ir perdavimo angare padaryta įvertinus įrodymų visumą, o ne vien tai, kad angare praleisto laiko pakako medžiagoms pakrauti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat išnagrinėjo nuteistojo L. A. argumentą, kad jis važiavo pasiimti dukters iš šokių repeticijos. Atmesdamas šį paaiškinimą, teismas atsižvelgė į vaizdo įrašuose užfiksuotus jo veiksmus: išvykęs iš angaro, nuteistasis L. A. privažiavo prie kitų nuteistųjų automobilių, ties jais sulėtino greitį, o vėliau važiavo paskui juos. Kartu įvertinti iš jo telefono ištrinti ir vėliau atkurti ryšio su nuteistuoju J. K. duomenys, įskaitant nusikalstamos veikos padarymo dienos sujungimus. Šias aplinkybes teismas vertino kartu su nustatytomis narkotinių medžiagų perdavimo aplinkybėmis. Todėl kasatoriaus teiginys, kad automobilio su narkotinėmis medžiagomis lydėjimas nustatytas vien dėl važiavimo ta pačia kryptimi, neatitinka skundžiamos nutarties turinio.Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad angaro viduje vykę veiksmai nebuvo tiesiogiai stebimi, angare nerasta narkotinių medžiagų, o ant jų pakuočių nenustatyta jo DNR, apeliacinės instancijos teismo buvo aptartos. Teismas nurodė, kodėl šios aplinkybės nepaneigia kitais įrodymais pagrįstos išvados dėl nuteistojo L. A. kaltės. Kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Šiuo atveju teismas tokius įrodymus vertino ne atskirai vieną nuo kito, bet susiejo juos tarpusavyje ir motyvavo jų pagrindu padarytas išvadas. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai.BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė medžiagų narkotinį ar psichotropinį pobūdį, jų kiekį ir norėjo taip veikti; nebūtina įrodyti, kad jis tiksliai žinojo medžiagų kiekį ar koncentraciją. Platinimo tikslas nėra būtinas šios nusikalstamos veikos sudėties požymis – pakanka nustatyti bent vieną dispozicijoje nurodytą alternatyvią veiką. Kartu vien disponavimo medžiagomis fakto nepakanka tyčiai konstatuoti: turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, atskleidžiančios kaltininko suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023, 31 punktas; kt.).Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentu, kad teismai neatskleidė jo tyčios turinio. Išvada dėl nuteistojo L. A. suvokimo apie narkotinių medžiagų pobūdį ir kiekį padaryta įvertinus jo veiksmus laikant ir perduodant šias medžiagas bei elgesį po jų perdavimo. Teismai nustatė, kad iki perdavimo nuteistajam J. K. nuteistojo L. A. žinioje buvo 67 paketai su narkotinėmis medžiagomis. Ši aplinkybė įvertinta kartu su jo dalyvavimu perduodant medžiagas, tolesniu automobilio, kuriuo jos buvo gabenamos, lydėjimu ir ištrintais bendravimo su nuteistuoju J. K. duomenimis. Taigi išvada dėl tiesioginės tyčios grindžiama konkrečiais nuteistojo L. A. veiksmais ir jų ryšiu su kitų nuteistųjų veiksmais. Teismų nustatytos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad nuteistasis L. A. suvokė narkotinį medžiagų pobūdį, labai didelį jų kiekį ir norėjo jomis disponuoti.Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025, 27 punktas; kt.). Aplinkybė, kad atskiri bendrininkai vienas kito nepažinojo, savaime nepaneigia bendrininkavimo, jeigu nustatyta, kad jie veikė suderinę savo veiksmus ir suvokė nusikalstamą veiką darantys kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025, 28.2 punktas; kt.).Nagrinėjamoje byloje susitarimas veikti bendrai nustatytas iš tarpusavyje suderintų nuteistųjų veiksmų: nuteistasis L. A. narkotines medžiagas laikė ir perdavė nuteistajam J. K., šis jas gabeno ir perdavė nuteistajam T. V., o pastarasis tęsė jų gabenimą. Vertinti ir nuteistojo L. A. veiksmai po medžiagų perdavimo bei jo ryšiai su nuteistuoju J. K.. Šių aplinkybių visuma pagrįsta išvada, kad nuteistasis L. A. suvokė bendrą nusikalstamą veikimą ir sąmoningai jame dalyvavo. Todėl aplinkybė, kad jis iki sulaikymo nepažinojo nuteistojo T. V., savaime nepaneigia nustatyto bendrininkavimo.Kasatorius taip pat nesutinka su nuteistojo T. V. telefoninių pokalbių vertinimu ir teigia, kad juose buvo kalbama apie sulaikytų asmenų skaičių. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistojo L. A. bendrininkavimo grindžiama ne vien šiais pokalbiais ar trijų asmenų sulaikymo faktu. Teismas rėmėsi ir duomenimis apie narkotinių medžiagų laikymą bei perdavimą, nuteistųjų judėjimą ir jų tarpusavio ryšius. Taigi kasatoriaus nurodomas pokalbių aiškinimas savaime nepaneigia kitais įrodymais pagrįstų išvadų dėl jo dalyvavimo bendroje veikoje.Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas esminius jo apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo ir motyvuotai juos atmetė. Teismas aptarė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados dėl narkotinių medžiagų laikymo ir perdavimo vietos, įvertino kitų nuteistųjų parodymus, pasisakė dėl nuteistojo L. A. nurodyto važiavimo tikslo, jo tyčios ir bendrininkavimo. Nutartyje paaiškinta, kodėl gynybos nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Teismo nuoroda į logikos dėsnius nepagrindžia kasatoriaus teiginio, kad išvados padarytos neišanalizavus įrodymų, nes šia nuoroda remtasi aptarus konkrečius bylos duomenis ir jų tarpusavio ryšį. Apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus, tačiau neprivalo atskirai aptarti kiekvieno jo teiginio. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies ar 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai. Dėl bausmės skyrimo ir intensyvios priežiūros įskaitymo į bausmės laikąKasatoriai nesutinka su jiems paskirtomis vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmėmis. Nuteistasis L. A. teigia, kad jam paskirta bausmė yra neproporcinga, neatitinka jo asmenybės ir nusikalstamų veiksmų pavojingumo, todėl, vadovaujantis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, turėjo būti švelninama. Nuteistieji J. K. ir T. V. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti paskirtų laisvės atėmimo bausmių trukmę ir pripažinti bausmes atliktomis. Jų manymu, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir ilgą laiką taikytas kardomąsias priemones. Nuteistieji J. K. ir T. V. taip pat prašo į galutines subendrintas laisvės atėmimo bausmes įskaityti intensyvios priežiūros taikymo laiką, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės rūšis ir konkretus bausmės dydis yra BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių visumos įvertinimo išraiška. Pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-489/2026, 30 punktas; kt.).Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad skiriant bausmes kasatoriams būtų pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas patikrino paskirtų bausmių teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Atsižvelgta į kiekvieno nuteistojo atliktus veiksmus, jo vaidmenį bendroje nusikalstamoje veikoje ir asmenybę apibūdinančius duomenis. Vertinant veikos pavojingumą, pagrįstai reikšmingu pripažintas narkotinių medžiagų kiekis, daugiau kaip dvidešimt šešis kartus viršijantis labai didelio kiekio ribą, ir veikimas bendrininkų grupe. Už šį nusikaltimą paskirtos vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmės yra artimos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytam minimumui.Kasacinių skundų argumentai dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės nesudaro pagrindo švelninti paskirtų bausmių. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino proceso eigą ir pertraukų priežastis, tačiau nenustatė nepateisinamo valstybės institucijų delsimo, dėl kurio būtų pažeista teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Vien bendra proceso trukmė ir kardomųjų priemonių taikymas savaime nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kasatorių patirti suvaržymai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas įvertino kartu su kitomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti paskirtų bausmių aiškiai prieštaraujančiomis teisingumo principui.Taip pat netenkintini nuteistųjų J. K. ir T. V. prašymai į paskirtas bausmes įskaityti intensyvios priežiūros taikymo laiką. BK 66 straipsnyje nustatytas suėmimo ir laikinojo sulaikymo įskaitymas į paskirtą bausmę. Intensyvios priežiūros taikymo laiko įskaitymas šiame straipsnyje nenumatytas. BK 65 straipsnyje įtvirtintos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės taip pat nesuteikia savarankiško pagrindo kardomąją priemonę prilyginti atliktai laisvės apribojimo bausmei. Vien tai, kad tiek vykdant laisvės apribojimo bausmę, tiek taikant intensyvią priežiūrą naudojamos elektroninės stebėjimo priemonės, nesuteikia pagrindo intensyvios priežiūros taikymo laiką laikyti atliktos laisvės apribojimo bausmės laiku ir įskaityti į paskirtą bausmę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme. Kartu pažymėta, kad procesinės prievartos priemonės ir paskirtos bausmės sukeliamų padarinių panašumas gali būti reikšmingas nustatant bausmės dydį, tačiau savaime nesudaro pagrindo šios priemonės taikymo laiką įskaityti į bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Tai, kad šis išaiškinimas pateiktas iki intensyvios priežiūros įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme, nesudaro pagrindo juo nesivadovauti šioje byloje. Jame pasisakyta dėl to, kokiais pagrindais procesinių prievartos priemonių taikymo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę. Įtvirtinus intensyvią priežiūrą, jos taikymo laiko įskaitymas nebuvo numatytas. Tokios galimybės nenustato ir bylai aktuali BK 66 straipsnio redakcija, pagal kurią į bausmę įskaitomas suėmimo ir laikinojo sulaikymo laikas. Todėl vien intensyvios priežiūros ir laisvės apribojimo bausmės suvaržymų panašumas nesuteikia teismui pagrindo nustatyti naujos įskaitymo taisyklės ir pagal ją intensyvios priežiūros taikymo laiką įskaityti į paskirtą bausmę.Nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-303/2016 buvo sprendžiama dėl laiko, kurį asmuo buvo sulaikytas ir kalinamas užsienio valstybėje vykdant Europos arešto orderį, įskaitymo į bausmę. Kasacinis teismas išaiškino, kad laikinasis sulaikymas savo pobūdžiu prilygsta suėmimui, todėl jo laikas turi būti įskaitomas į paskirtą bausmę. Taigi šioje nutartyje pasisakyta dėl faktinio laisvės atėmimo. Joje pateiktas išaiškinimas nesuteikia pagrindo į bausmę įskaityti intensyvios priežiūros taikymo laiką vien dėl to, kad ši priemonė riboja asmens judėjimo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-303/2016, 8, 8.1 punktai).Kasatorių nurodyta Europos teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad intensyvios priežiūros taikymo laikotarpis turi būti įskaitomas į laisvės atėmimo bausmę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad vien elektroninis stebėjimas ir pareiga nustatytu laiku būti namuose dar nereiškia, kad asmeniui buvo faktiškai atimta laisvė taip, kaip jį kalinant (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimas byloje JZ, C-294/16 PPU, 47, 53-54 punktai).Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, skirdami nuteistiesiems bausmes, BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl paskirtų bausmių kasaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,n u t a r i a :Atmesti nuteistųjų J. K., T. V. ir L. A. kasacinius skundus.Teisėjai Arūnas Budrys Gintaras Goda Darius Kantaravičius